Iš stoties Kopenhagoje – vežame kiekvieną dieną, ką reikia žinoti

Kai atvyksti į Kopenhagos centrą ir supranti, kad reikia kažkur judėti toliau – į Lietuvą arba kitur – informacijos rasti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Stotyje daug vežėjų, daug skelbimų, daug triukšmo, bet ne viskas aišku. Šitas tekstas yra skirtas tiems, kas naudojasi mikriukų arba mikroautobusų paslaugomis, kurių išvykimo taškas yra Kopenhagos stotis. Kaip veikia sistema, ko tikėtis, ir kaip išvengti dažniausių klaidų – viskas čia, paprastai ir be nereikalingo gražinimo.

Išvykimas – iš stoties Kopenhagoje vežame kiekvieną dieną

1. Kur tiksliai išvyksta mikriukai nuo Kopenhagos stoties?

Kopenhagos centrinė stotis (København H) yra didžiulė, todėl svarbu žinoti tikslų išvykimo tašką. Dauguma vežėjų išvyksta iš šoninės aikštelės, esančios prie Bernstorffsgade gatvės – ten, kur yra taksi stotelė ir autobusų sustojimai. Kai kurie vežėjai naudoja mažesnę aikštelę už stoties pastato, prie Tietgensgade. Svarbiausia – prieš kelionę gauk tikslų adresą iš vežėjo, nes čia nėra vieno „mikriukų terminalo". Aš pats kartą atėjau į pagrindinį įėjimą, o vežėjas laukė kitoje pusėje – praradau 20 minučių ieškodamas. Taip pat pastebėjau, kad kai kurie vežėjai keičia išvykimo vietą sezonu – vasarą vienoje vietoje, žiemą kitoje. Visada patikrink prieš išvykimą.

2. Kaip dažnai mikriukai išvyksta iš Kopenhagos?

Kasdien arba beveik kasdien. Didžiausi vežėjai turi reisus kasdien, mažesni – 3-5 kartus per savaitę. Vasarą intensyviau – gali būti net 2-3 reisai per dieną vieno vežėjo. Žiemos mėnesiais – mažiau, bet vis tiek kiekvieną dieną kažkas važiuoja. Išvykimo laikai dažniausiai yra vakare – 18:00-23:00 – kadangi vežėjai nori, kad atvyktų į Lietuvą anksti ryte. Yra ir dieninių reisų, bet jie retesni ir dažniausiai savaitgaliais. Jeigu turi lankstų grafiką, geriau rinktis reisą, kuris nėra piko metu – vidurkis savaitės, valandos išvykimo – tada mikriukas greičiausiai bus tuščias ir patogesnis.

3. Ar galiu nusipirkti bilietą paskutinę minutę stotyje?

Galima, bet rizikinga. Kai kurie vežėjai parduoda bilietus tiesiogiai stotyje – prie mikriuko. Bet tai ne visada garantuoja vietą. Sezono metu, ypač vasarą arba prieš šventes, mikriukai būna pilni ir vietoje bilieto negausi. Kitas dalykas – stotyje parduodami bilietai dažniausiai brangesni negu užsakyti iš anksto. Mano patirtis – vieną kartą bandžiau pirkti bilietą stotyje, vežėjas pasakė 55 eurus, o draugas, kuris užsisakė internete prieš savaitę – 35 eurus. Tas pats mikriukas, ta pati vieta. Taigi, jeigu gali – užsisakyk iš anksto. Jeigu ne – ateik stoties ankščiau, kad spėtum užsiimti vietą.

4. Ką daryti, jeigu pavėluoja prie mikriuko stotyje?

Skambink vežėjui. Ne lauk – skambink. Mikriukai stovėja stotyje trumpai – 10-20 minučių – nes vežėjas nori išvažiuoti laiku. Jeigu vėluoji 5 minutes, paprastai palaukia. Jeigu 15 minučių – gali palaukti, bet nebūtinai. Jeigu 30 minučių – greičiausiai išvažiuos be tavęs. Vienas mano pažįstamas atvyko prie mikriuko 25 minutės pavėluotai, o mikriukas jau buvo išvažiavęs. Jis turėjo pirkti kitą bilietą kitai dienai. Taigi, atvyk stoties bent 20-30 minučių prieš išvykimo laiką. Stotyje galima pasėdėti kavinėje, jeigu ateini ankščiau – geriau sėdėti ir laukti negu bėgti su lagaminais.

Maršrutai – iš stoties Kopenhagoje

5. Į kokius Lietuvos miestus vežama iš Kopenhagos stoties?

Pagrindiniai tikslai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Mažesni miesteliai – Jurbarkas, Tauragė, Marijampolė – paprastai pasiekiami kaip papildomi sustojimai. Reisai skirstomi pagal kryptį – vieni veža į Vilnių, kiti – į Klaipėdą. Svarbu pasirinkti tinkamą reisą, nes „Klaipėdos reisas" ne visada sustoja Kaune arba Šiauliuose. Prieš perkant bilietą aiškiai pasakyk vežėjui, kur nori atvykti. Kartą mačiau, kaip žmogus nupirko bilietą „į Lietuvą", o mikriukas vežė tik iki Klaipėdos – jis turėjo persėsti, nors planavo važiuoti tiesiai iki Vilniaus. Nemalonu, bet taip nutinka, kai neaiškiai susitari.

6. Ar mikriukai važiuoja tiesiai ar daro papildomus sustojimus?

Paprastai vežėjai daro 2-4 sustojimus kelionėje – degalinėse, mažesniuose miesteliuose, arba ten, kur reikia paimti ar išlaipinti keleivius. Bet sustojimai turi būti sutarti iš anksto. Jeigu pirkai bilietą iš Kopenhagos į Kauną, mikriukas turėtų stotis tik pagrindiniuose taškuose. Tačiau jeigu kiti keleiviai prašo papildomų sustojimų – gali būti, kad mikriukas nukryps nuo maršruto. Tai nėra dažnas atvejis, bet nutinka. Ypač kai mikriukas tuštesnis ir vežėjas „gali sau leisti" papildomus kilometrus. Geriausia – prieš kelionę paklausti: „Ar bus papildomų sustojimų, kurie pridės laiko?" Jeigu taip, žinosi, ko tikėtis.

7. Kokios kelionės trukmės tikėtis iš Kopenhagos stoties?

Iki Vilniaus – 14-18 valandų. Iki Kauno – 12-16 valandų. Iki Klaipėdos – 8-12 valandų. Iki Šiaulių – 10-14 valandų. Priklauso nuo maršruto, eismo sąlygų, sienos patikrinimų ir sustojimų. Žiemą – ilgiau dėl prastų kelių. Vasarą – gali trumpiau, bet kamščiai prie Klaipėdos prideda laiko. Mano ilgiausia kelionė buvo 19 valandų – mikriukas sustojo šešis kartus, dar buvo pusvalandžio patikrinimas Latvijos pasieny. Trumpiausia – 10 valandų iki Klaipėdos beveik be sustojimų. Planuok pagal blogesnį variantą – jeigu atvyksi anksčiau, bus tik malonu.

8. Ar mikriukai važiuoja per Vokietiją ar per Latviją?

Abu variantai egzistuoja. Per Vokietiją – Kopenhaga-Putas-Rostokas-Berlynas-Varšuva-Kaunas – ilgesnis atstumas, bet greitesnis kelias. Per Latviją – Kopenhaga-Rodby-Ventspils-Liepoja-Šiauliai – trumpesnis atstumas, bet lėtesnis dėl prastų kelių Latvijoje. Dauguma vežėjų, kurie veža į Lietuvą, naudoja antrąjį variantą – trumpesnį. Tačiau kai kuri vežėjai siūlo abu – pasirinkti gali pats. Kainos skiriasi minimaliai, bet kelionės laikas – 2-4 valandomis. Jeigu tau svarbu greitis – rinkis per Vokietiją, bet brangesnį. Jeigu svarbu kaina – per Latviją.

Kainos – mikriukai iš Kopenhagos stoties

9. Kiek kainuoja bilietas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Vidutiniškai – 40-80 eurų, priklausomai nuo tikslo miesto, sezono ir vežėjo. Iki Vilniaus – 60-80 eurų. Iki Kauno – 50-70 eurų. Iki Klaipėdos – 40-60 eurų. Žiemos viduryje – pigiau, vasaros pradžioje – brangiau. Paskutinės minutės bilietai – ne pigiau, o brangiau. Grupėms (3+ žmonės) – dažnai nuolaidos, bet reikalauja rezervacijos iš anksto. Pastebėjau įdomų dalyką – kainos kartais krenta, jeigu rezervuoji pirmadienį arba antradienį, ne savaitgalį. Tikriausiai todėl, kad mažiau užklausų. Nežinau, ar tai taisyklė, bet verta pabandyti.

10. Ar galiu grąžinti bilietą, jeigu nebegaliu važiuoti?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia grąžinti bilietą iki 24 valandų prieš išvykimą be nuostolių. Kiti – tik iki 48 valandų. Dar kiti – negrąžina visai. Svarbiausia – prieš pirkdamas bilietą perskaityk grąžinimo sąlygas. Jeigu jos nenurodytos – paklausk vežėjo tiesiai. Aš pats per klaidą nupirkau bilietą netinkamai dienai – vežėjas sutiko pakeisti datą nemokamai, bet grąžinti pinigų atsisakė. Tai normali praktika, nors ir erzina. Patarčiau visada pirkti bilietą su galimybe pakeisti datą – net jeigu tai kainuoja kelis eurų daugiau.

11. Ar yra nuolaidų studentams ar pensininkams?

Kai kurie vežėjai siūlo 10-15 proc. nuolaidas studentams su galiojančia studento pažymėjimu. Pensininkams – retai, bet pasitaiko. Dažniausiai tai ne reklamuojama, o pasiūloma tiesiai – paskambink ir paklausk. Jeigu esi studentas, visada klausk apie nuolaidą, net jeigu nenurodyta svetainėje. Vienas vežėjas iš Klaipėdos duoda studentams 20 proc. nuolaidą, bet tik jeigu rezervuoja telefonu, ne internetu. Kitas vežėjas – tik su ISIC kortele. Taigi, pasiruošk studento pažymėjimą ir klausk. Kontrolė mikriukuose retai tikrina nuolaidų dokumentus, bet geriau turėti, kad būtų aišku.

12. Kaip mokėti už bilietą iš Kopenhagos?

Dauguma vežėjų priima banko kortelę, pavedimą arba grynuosius. Grynieji – patikimiausias būdas, jeigu perkasi stotyje paskutinę minutę. Banko kortelė – patogiau, bet ne visi vežėjai turi kortelių skaitytuvą. Pavedimas – saugiausias, bet užtrunka 1-2 dienas. Kai kurie vežėjai priima MobilePay (populiari Danijoje mokėjimų programėlė) arba PayPal. Patarčiau turėti grynųjų kaip atsarginį variantą – jeigu kortelių skaitytuvas neveiks arba vežėjas jo neturės. Aš pats turėjau situaciją, kai vežėjas pasakė, kad skaitiklis sugedo – laimei, turėjau 50 eurų grynųjų, nes kitaip būčiau likęs be bilieto.

13. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sėdynės vietos?

Paprastai ne. Mikriukuose visos vietos vienodai kainuoja – priekyje, viduryje, gale. Tačiau, mano patirtimi, priekinės vietos yra patogesnės – daugiau erdvės kojoms, mažiau veikia posūkiai. Kai kurie vežėjai leidžia pasirinkti vietą, kai rezervuoji – prašyk priekinę, jeigu galima. Ypač jeigu linkęs pykti ilgose kelionėse. Gautoje vietoje – daugiau triukšmo nuo variklio, stipresni posūkiai, bet kartais ir daugiau privatumo. Pats blogiausias variantas – vidurinė eilė priešingoje pusėje nuo durų – ten karščiausia vasarą, nes saulė pasiekia per langą be sustojimų.

Patogumai – mikriukai iš Kopenhagos

14. Kokių patogumų tikėtis mikriuke?

Priklauso nuo vežėjo. Standartiniai patogumai: sėdynės su atlošais, kondicionierius, kartais WI-FI. Aukštesnio lygio: USB įkrovikliai, televizoriai, nemokamas vanduo. Žemesnio lygio: be WI-FI, be kondicionieriaus, sėdynės be atlošų. Kaip atskirti prieš perkant bilietą? Paklausk vežėjo: „Kokio mikriukas, kokie patogumai?" Jeigu vežėjas atsako plačiai – „naujas Mercedes Sprinter, WI-FI, kondicionierius, USB lizdai" – geras ženklas. Jeigu atsako trumpai – „normalus mikriukas" – tai reiškia, kad gali būti ir 15 metų senumo Volkswagen be kondicionieriaus. Tiesa, seni mikriukai nebūtinai blogi – kartais jie patogesni dėl erdvesnių sėdynių, bet techniškai gali būti prastesni.

15. Ar mikriukuose leidžiama rūkyti?

Ne. Visiškai ne. Mikriukas – transporto priemonė, kurioje draudžiama rūkyti pagal ES ir nacionalinius įstatymus. Vairuotojas turi teisę išlaipinti keleivį, kuris rūko mikriuke. Tačiau sustojimų metu – degalinėse – galima rūkyti lauke. Vienas kartą mačiau, kaip keleivis bandė rūkyti mikriuke WC, kurio nebuvo – aišku, viskas kvepėjo, ir vairuotojas labai supyko. Nors rūkymas pats savaime nėra draudžiamas, mikriuke – draudžiama. Jeigu rūkai – pasiruošk kantrybės ir lauk sustojimų.

16. Ar mikriukuose galima miegoti?

Taip, ir dauguma keleivių taip daro, ypač naktiniuose reisuose. Sėdynės pakankamai patogios, kad galėtum užmigti. Tačiau miego kokybė priklauso nuo mikriuko – naujesni mikriukai su atlošomis ir erdvesnėmis sėdynėmis leidžia miegoti geriau. Senesniuose mikriukuose atlošai mažiau prasilenkia, ir kaklas skauda po 2 valandų. Patarimas – pasiimk pagalvėlę kaklui ir antklodę. Taip pat būk pasiruošęs, kad mikriukas sustos kelis kartus per naktį, ir kiekvienas sustojimas pažadins. Žmonės kelia, juda, garsiai kalba. Jeigu lengvai pabundi – pasiimk ausines su triukšmo slopinimu arba baltu triukšmu.

17. Ką daryti su vaikais mikriuke?

Vaikai mikriukuose – ne problema, bet reikalauja pasiruošimo. Pirmas dalykas – vaikų saugos kėdutės. Pagal įstatymus Danijoje, vaikai iki 135 cm turi sėdėti kėdutėje. Mikriukuose kėdutės nėra visada prieinamos – pasiimkite savo. Antras dalykas – pramogos. Ilgoje kelionėje vaikams reikia užsiėmimo: planšetė su animaciniais filmais, spalvinimo knygelė, užkandžiai. Trečias dalykas – vaikams gali darytis bloga. Pasiruoškite vaistus nuo pykinimo. Ketvirtas dalykas – kiti keleiviai. Kartais vaikas verkia, rėkia, ir tai nervina kitus. Būk pasiruošęs atsiprašyti, bet nesijausk kaltas – vaikai yra vaikai. Vienas tėvas mikriuke tiesiog įdavė savo 3 metų sūnui planšetę ir jis žaidė visą kelionę – tyliai ir ramiai. Gudrus sprendimas.

18. Ką vežėjas užtikrina saugumo atžvilgiu?

Vežėjas privalo turėti galiojančią licenciją, draudimą ir atitikti techninės apžiūros reikalavimus. Mikriukas turi būti techniškai tvarkingas, su diržais, gesintuvu ir pirmosios pagalbos rinkiniu. Vairuotojas turi turėti profesionalaus vairuotojo pažymėjimą. Tačiau, mano patirtimi, ne visi vežėjai laikosi šių reikalavimų. Vienas kartą važiavau mikriuku, kuriame diržai neveikė – vairuotojas pasakė „nieko tokio". Kitą kartą mikriukas neturėjo gesintuvo. Šie dalykai yra pavojingi, ir jeigu matai pažeidimą – pranešk vežėjui arba policijai. Geriau pavėluoti 10 minučių, nei važiuoti netvarkingu mikriuku.

Dokumentai – mikriukai iš Kopenhagos

19. Kokių dokumentų reikia grįžimui į Lietuvą?

Tas pats, kas važiuojant iš Lietuvos – pasas arba ID kortelė. Jeigu nesi ES pilietis – pasas su galiojančia viza arba leidimu gyventi. Taip pat turėk bilieto patvirtinimą – popierinį arba elektroninį. Be to, jeigu turi vaikų – vaiko gimimo liudijimą arba paso kopiją. Kartais pasienio policija klausia apie vaikus, ypač jeigu pavardės nesutampa. Mano draugė važiavo su sūnėnu, kurio pavardė kitokia – Danijos pasienyje užtruko 20 minučių, kol viską paaiškino. Nebuvo blogo tikslo, bet procedūra užtruko. Taigi, jeigu keliauji su vaiku, kuris ne tavo – turėk tėvų sutikimą ir dokumentus.

20. Ar reikia deklaruoti prekes vežant iš Danijos?

Jeigu veži asmeniniam vartojimui skirtas prekes – ne. Bet jeigu veži didelius kiekius alkoholio, tabako ar brangių daiktų – gali reikėti. Lietuvos muitinė leidžia atsivežti: 1 litrą stipraus alkoholio, 4 litrus vyno, 200 cigarečių. Daugiau – deklaruok ir mokėk mokesčius. Taip pat jeigu veži prekes, skirtas pardavimui – net jeigu tik draugams – tai komercinis krovinys ir reikia dokumentų. Prieš porą metų žmogus vežė 10 butelių viskio iš Duty Free – muitinėje pasakė, kad 1-2 gerai, bet 10 – jau per daug. Jis turėjo mokėti mokestį. Taigi, geriau žinoti ribas ir jų laikytis.

21. Ką daryti, jeigu prarastas pasas Kopenhagoje?

Pirmas dalykas – pranešk policijai ir gauk pranešimą apie prarastą dokumentą. Antras dalykas – kreipkis į Lietuvos ambasadą Kopenhagoje (Vesterbrogade 64). Ambasada išduoda laikiną kelionės dokumentą grįžimui į Lietuvą. Procesas gali užtrukti 1-3 dienas, priklausomai nuo situacijos. Trečias dalykas – pranešk vežėjui, kad vėluoji dėl dokumentų praradimo – dauguma supras ir pakeis bilieto datą nemokamai. Ketvirtas dalykas – nepamiršk, kad be paso negali keliauti – net mikriuku, net ES viduje. Mano pažįstamas prarado pasą Kopenhagoje ir turėjo praleisti 3 dienas, kol gavo laikiną dokumentą. Nekenksminga, bet erzina.

Atsiliepimai – mikriukai iš Kopenhagos

22. Kur rasti tikrus atsiliepimus apie vežėjus?

Facebook grupės – geriausias šaltinis. Rašyk „Pervežimai Kopenhaga-Lietuva" arba „Kelionės mikriukais Danija" ir skaityk, ką žmonės rašo. Google atsiliepimai – antras pagal patikimumą. Vežėjų svetainėse – dažniausiai teigiami, bet ne visada patikimi. Be to, pasiklausk pažįstamų – jeigu kažkas važinėja kas mėnesį, jie žino geriausius ir blogiausius vežėjus. Aš pats naudoju Facebook grupes kaip pirminį šaltinį – jeigu matau kelis neigiamus atsiliepimus apie tą patį vežėją, ieškau kito. Jeigu visi atsiliepimai teigiami – tikriausiai geras vežėjas. Bet būk atsargus – kartai neigiami atsiliepimai būna pašalinti, todėl atrodo, kad viskas gerai.

23. Ką daryti, jeigu vežėjas neatvyksta į stotį?

Skambink iš karto. Jeigu vežėjas neatsiliepia – skambink dar kartą po 10 minučių. Jeigu ir tada neatsiliepia – ieškok kito vežėjo stotyje. Dažnai būna keli vežėjai, kurie veža ta pačia kryptimi, ir gali rasti vietą kitame mikriuke. Trečias variantas – kreiptis į stoties informacijos centrą (København H turi informacijos biurą) ir klausti, kokie vežėjai veža į Lietuvą tą dieną. Ketvirtas variantas – laukti kitos dienos. Penktas – ieškoti alternatyvaus transporto (autobusas, traukinys į Vokietiją, tada persėdimas). Nemaloniausias scenarijus, bet sprendžiamas. Svarbiausia – ne panikuoti.

24. Ką daryti, jeigu mikriuke per karšta ar per šalta?

Pirmas dalykas – pasakyk vairuotojui. Dažniausiai jis sureguliuos temperatūrą. Antras dalykas – jeigu mikriuke nėra veikiančio kondicionieriaus arba šildymo, pasiimk savo drabužių sluoksnį. Trečias dalykas – atsidaryk langą. Ketvirtas dalykas – jeigu temperatūra labai ekstremali (daugiau nei 30°C arba mažiau nei 10°C), turi teisę prašyti, kad vežėjas sureguliuotų sąlygas. Penktas dalykas – jeigu vežėjas atsisako – įsimink pavardę, mikriuko numerį, datą, ir vėliau parašyk atsiliepimą. Tai skamba kaip smulkmena, bet sveikata svarbiau. Mano patirtis – mikriuke be kondicionieriaus vasarą buvo siaubinga, ir po kelionės praleidau dieną lovoje nuo šilumos išsekimo.

25. Ar mikriukai iš Kopenhagos saugūs moterims, keliaujančioms vienoms?

Apskritai – taip. Mikriukas – viešas transportas, kuriame yra daug žmonių, ir vairuotojas yra atsakingas už keleivių saugumą. Tačiau, kaip bet kurioje situacijoje, reikia būti budriai. Pasirink vežėją, kurio atsiliepimai geri. Pasiimk savo kontaktų informaciją ir pasidalyk su draugu arba šeima. Atsisėski priekyje, šalia vairuotojo. Venk sėdėti viena su nepažįstamu vyru gale mikriuko, jeigu mikriukas tuščias. Aš pažįstu moterį, kuri keliauja viena kas mėnesį iš Kopenhagos – ji visada sako, kad geriausi vežėjai yra tie, kurie patikrina, ar visi keleiviai jaučiasi saugūs. Jeigu vežėjas rūpinasi – gerai.

26. Kokia bendra patirtis keliaujant mikriuku iš Kopenhagos stoties?

Tai patogus, bet ne visada sklandus būdas keliauti. Didžiausi privalumai: tiesioginis maršrutas (be persėdimų), patogus išvykimo laikas, palyginti maža kaina. Didžiausi trūkumai: mikriukai ne visada punktualūs, komfortas svyruoja, o informacijos kartais trūksta. Bet jeigu pasiruoši – užsisakei bilietą iš anksto, pasitikei patikimu vežėjų, turi dokumentus – kelionė bus gana sklandi. Aš pats važinėju mikriukais jau kelis metus, ir nors yra buvę nemalonių momentų, bendra patirtis teigiama. Mikriukai – tai ne lėktuvai, bet jie atlieka savo darbą – nuveža iš taško A į taško B už priimtiną kainą.

Iš stoties Kopenhagoje vežama kasdien – tai faktas. Bet kad kelionė būtų sklandi, reikia pasiruošimo: žinoti išvykimo vietą, turėti bilietą, pasitikėti vežėju ir būti kantriam. Kopenhagos stotis yra puikus išvykimo taškas – patogus susisiekimas, daug vežėjų, aiški infrastruktūra. Reikia tik pasirinkti tinkamą variantą ir eiti. Kelionė mikriuku ilga, bet jeigu esi pasiruošęs – ji nebus košmaras.

Mikriukai iš Kopenhagos stoties yra patikimas būdas grįžti į Lietuvą be didelių išlaidų. Svarbiausia – rasti vežėją, kuriuo pasitiki, ir planuoti kelionę iš anksto. Stotyje viskas vyksta greitai, todėl atvyk laiku ir būk pasiruošęs. Kelionė mikriuku – tai ne tik transportas, bet ir patirtis, kuri išmoko kantrybės. Sėkmės kelyje.