Iš Kopenhagos kelionės – vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu bent kelis skambučius iš žmonių, kurie nori grįžti iš Kopenhagos į Lietuvą. Kartais tai studentai, baigę semestrą Danijoje, kartais – darbininkai, kuriems baigėsi kontraktas. Vienas vaikinas paskambino penktadienį vakare ir klausė, ar galime jį paimti šeštadienį ryte, nes tiesiog nebenori ten būti nė dienos ilgiau. Suprantu tą jausmą. Kai žinai, kad laikas grįžti, kiekviena diena užsienyje tampa sunkesnė. Todėl ir dirbame taip, kad iš Kopenhagos išvyktų kasdien – kad nereiktų laukti, nereiktų derintis prie kažkieno grafiko. Tiesiog užsisakai, sėdi ir važiuoji namo. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie keliones iš Kopenhagos – nuo kainų iki bagažo, nuo maršrutų iki tų smulkmenų, apie kurias niekas nekalba, kol neatsiduri vietoje.

Kainos – kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą

Kiek kainuoja kelionė iš Kopenhagos?

Kaina priklauso nuo to, kur tiksliai Lietuvoje nori atsidurti. Jei važiuoji iki Vilniaus, paprastai mokėsi maždaug 55–75 eurus. Į Kauną kiek pigiau – apie 50–70 eurų. Klaipėda brangiau, nes kelias ilgesnis, ten susidaro 65–85 eurai. Bet čia orientaciniai skaičiai – vasarą, kai visi grįžta, kainos gali šoktelti. Ypač liepos mėnesį, kai studentai baigia studijas ir masiškai traukia namo. Tada kartais net vietų trūksta. Rekomenduoju užsisakyti bent kelias dienas prieš, kad gautum geresnę kainą ir garantuotą vietą.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Taip, nors ne visada. Penktadieniais ir sekmadieniais būna brangiau, nes tada daugiausia žmonių nori važiuoti. Darbo dienomis – antradienį, trečiadienį – dažnai pigiau. Vienas klientas man sakė, kad specialiai atostogas planuoja taip, kad išvyktų antradienį, nes sutaupo 10–15 eurų. Protingas sprendimas, jei gali sau leisti lankstumą. Savaitgaliais tiesiog daugiau paklausos, todėl vežėjai kelia kainas – tai paprasta ekonomika, nieko čia sudėtingo.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Būna. Pavyzdžiui, už didelį bagažą – jei veži dviratį ar kažką labai didelio – gali paprašyti 10–20 eurų papildomai. Tai nėra paslėptas mokestis, tiesiog ne visada apie tai pagalvoji prieš užsisakydamas. Dar vienas dalykas – jei reikia paimti iš ne pagrindinės Kopenhagos vietos, o iš kažkur priemiesčio, gali būti nedidelis priemokos. Vienas žmogus prašė paimti iš Roskilde, tai pridėjome 8 eurus prie kainos. Normalu, nes papildomas laikas ir degalai. Geriausia viską išsiaiškinti prieš užsakant, kad nebūtų staigmenų.

Kaip galima sumokėti už kelionę?

Dauguma vežėjų priima pavedimą į banko sąskaitą, kai kurie – grynais prieš išvykstant. Mokėjimas kortele ne visada įmanomas, ypač jei tai mažesnė įmonė. Aš visada sakau – geriau susimokėti pavedimu, tada turi patvirtinimą, žinai, kad vieta rezervuota. Vienas klientas bandė mokėti grynais prieš pat išvykstą, bet vairuotojas neturėjo grąžos nuo didelės kupiūros. Nemalonu, kai reikia laukti, kol kas nors surinks smulkius. Pavedimas išsprendžia viską iš anksto.

Ar galima gauti sąskaitą faktūrą?

Taip, bet reikia prašyti iš anksto. Dauguma vežėjų išrašo sąskaitą, jei reikia atsiskaityti su darbdaviu arba jei tai komandiruotė. Bet jei prašysi paskutinę minutę, gali tekti palaukti kelias dienas. Vienas įmonės vadovas skambino ir sakė, kad buhalterė reikalauja sąskaitos iki mėnesio pabaigos, o jis užsisakė kelionę prieš pat išvykstant. Pavyko, bet streso buvo. Geriau nurodyti, kad reikia sąskaitos, jau užsakant kelionę.

Maršrutai – kaip vyksta kelionė iš Kopenhagos

Koks maršrutas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Dažniausiai važiuojame per Švediją – tiltu iš Kopenhagos į Malmę, tada per Helsingborgą, iki Ystad arba Trelleborgo, ir keltu į Klaipėdą arba tiesiai per Lenkiją. Yra ir kitas variantas – per Hirtshals Danijoje, iš ten keltu į Lietuvą. Priklauso nuo to, koks vežėjas ir koks jo maršrutas. Ilgiausia kelionė trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia atsidurti. Vienas keleivis man sakė, kad jam labiausiai patinka maršrutas per Švediją, nes galima pamatyti Oresundo tiltą – sako, vaizdas vertas dėmesio.

Ar yra tiesioginis maršrutas be persėdimų?

Taip, dauguma vežėjų siūlo tiesioginį maršrutą. Sėdi Kopenhagoje, išlipi Vilniuje ar Kaune – jokių persėdimų. Bet būna išimčių. Kartais, jei keleivių labai mažai, vežėjas gali sujungti du maršrutus – pavyzdžiui, paimti iš Kopenhagos, o tada sustoti Berlyne paimti dar keleivių. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vieną kartą klientas skundėsi, kad kelionė užtruko 3 valandomis ilgiau, nes reikėjo laukti keleivių Berlyne. Nemalonu, bet suprantama – vežėjas negali važiuoti tuščias.

Kur sustojama kelionės metu?

Paprastai būna 3–5 sustojimai – degalinėse, kad žmonės galėtų nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar tiesiog pramankštinti kojas. Ilgiausias sustojimas būna prieš keltą arba pusiaukelėje, apie 20–30 minučių. Vienas vyresnis vyras man skundėsi, kad per mažai sustojimų, kad jam reikia dažniau vaikščioti dėl sveikatos. Suprantu, bet ilgesni sustojimai reiškia ilgesnę kelionę, o dauguma nori kuo greičiau namo. Rekomenduoju tiems, kam reikia dažniau judėti, pasirinkti vietą prie lango arčiau vairuotojo ir paprašyti, kad sustotų, jei tikrai reikia.

Ar kelionės metu yra Wi-Fi?

Kai kurie vežėjai turi, kiti – ne. Tai labai skiriasi. Didelės įmonės dažniausiai siūlo nemokamą Wi-Fi, mažesni vežėjai – ne visada. Bet net jei yra, ryšys ne visada stabilus, ypač važiuojant per Švedijos kaimo vietoves arba jūroje keltu. Vienas studentas bandė per kelionę baigti rašyti kursinį darbą, bet Wi-Fi veikė tik pusę kelio. Pasimokė – kitą kartą atsisiuntė viską iš anksto. Rekomenduoju turėti savo mobilų internetą kaip atsarginį variantą, ypač jei reikia dirbti kelionės metu.

Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos iki Vilniaus?

Vidutiniškai 18–20 valandų. Bet tai labai priklauso nuo eismo, nuo to, ar keltas laiku, ar nėra kamščių prie sienos. Vasarą, kai visi važiuoja atostogauti, gali užtrukti ir 22 valandas. Vieną rugpjūtį kelionė užtruko 24 valandas dėl to, kad keltas vėlavo dvi valandas ir dar buvo remontuojamas kelias prie Rygos. Žmogus, kuris tąkart važiavo, sakė, kad jautėsi kaip lėktuve, kuris sukasi virš oro uosto ir negali nusileisti. Nemalonu, bet kartais taip nutinka.

Patogumai – kas yra autobuse

Ar autobuse yra tualetas?

Daugumoje autobusų – taip. Mikroautobusuose ne visada, tai reikia pasitikrinti prieš užsisakant. Jei važiuoji ilgą atstumą – o 18–20 valandų yra tikrai ilgai – tualetas yra beveik būtinybė. Viena moteris pasakojo, kad važiavo mikriuku be tualeto ir vairuotojas sustodavo tik kas 4 valandas. Ji sakė, kad antrą kartą taip nebevažiuotų. Suprantu ją. Todėl visada klausiu žmonių, ar jiems svarbu turėti tualetą, ir rekomenduoju atitinkamai.

Ar galima atsinešti savo maisto ir gėrimų?

Taip, be jokių problemų. Dauguma žmonių vežasi sumuštinių, vaisių, vandens. Vienas vaikinas visada vežasi termosą su kava – sako, kad degalinės kava per brangi ir per prasta. Aš jam pritariu. Bet rekomenduoju neimti per daug kvapnaus maisto – sūrio, dešros – nes autobuse erdvė nedidelė, ir ne visiems malonu kvėpuoti svetimo maisto kvapais 20 valandų. Viena moteris atsinešė keptos žuvies, ir pusė autobuso nežinojo, kur dėtis. Juokinga dabar prisiminti, bet tada buvo nejauku.

Ar yra kondicionierius?

Taip, praktiškai visuose autobusuose yra. Bet tai nereiškia, kad visada veikia idealiai. Vasarą kartais per karšta, žiemą – per šalta. Vienas keleivis sakė, kad jo vietoje pūtė šaltas oras tiesiai į galvą, ir jis peršalo per kelionę. Dabar visada rekomenduoju atsinešti lengvą pledą ar megztinį – net vasarą. Oro kondicionierius gali būti nenuspėjamas, ir geriau būti pasiruošusiam nei drebėti visą naktį.

Ar galima miegoti kelionės metu?

Galima, bet patogumas priklauso nuo sėdynės ir nuo to, koks tu žmogus. Kai kurie užmiega iš karto ir miega iki pat Lietuvos. Kiti negali užmigti sėdėdami – aš pats toks esu. Sėdynės paprastai atsilenkia, bet ne iki galo. Jei turi galimybę, pasiimk kaklo pagalvėlę – ji tikrai padeda. Vienas vyresnis vyras atsivežė net mažą antklodę ir miegojo kaip kūdikis. Kitiems gi, ypač tiems, kurie sėdi gale prie variklio, miegoti trukdo vibracija ir triukšmas. Rekomenduoju ausų kištukus, jei planuoji miegoti.

Bagažas – ką galima vežtis

Kiek bagažo galima pasiimti?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys bagažinėje ir vienas rankinis bagažas – kuprinė ar mažas krepšys – salone. Bet tikslūs limitai skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Vienas leidžia iki 30 kg, kitas – tik 20 kg. Vienas žmogus atvažiavo su trimis dideliais lagaminais ir dar dviem krepšiais – sakė, kad grįžta iš Danijos visam laikui ir viską turi pasiimti. Suprantama, bet vairuotojas turėjo problemų, nes bagažinėje paprasčiausiai nebuvo tiek vietos. Dalis daiktų tilpo tik ant laisvų sėdynių. Geriau pasitikrinti limitus prieš kraunant visą gyvenimą į lagaminus.

Ar galima vežtis dviratį?

Kai kurie vežėjai sutinka, bet tai visada papildomas mokestis – 20–40 eurų, priklausomai nuo to, ar dviratis išardytas, ar ne. Ir svarbu pranešti iš anksto, nes ne kiekvienas autobusas turi vietos dviračiui. Vienas vaikinas bandė atsivežti dviratį be išankstinio pranešimo, ir vairuotojas atsisakė jį imti. Vaikinas liko stovėti Kopenhagoje su dviračiu ir turėjo ieškoti alternatyvos. Nemalonu. Visada praneškite iš anksto apie neįprastą bagažą.

Ką daryti, jei bagažas viršija leistiną svorį?

Priklauso nuo vairuotojo. Kartais paprašo papildomai sumokėti 5–10 eurų, kartais tiesiog leidžia važiuoti, ypač jei skirtumas nedidelis. Bet nesitikėk, kad visada taip pasiseks. Viena moteris turėjo lagaminą, kuris svėrė 35 kg vietoj leistinų 20 kg. Vairuotojas pasakė, kad reikia mokėti papildomai arba kažką išmesti. Ji išmetė batus – taip, batus – nes sakė, kad naujus pigiau nusipirkti nei mokėti už viršsvorį. Kiekvienas sprendžia pats, bet geriau tiesiog susitvarkyti bagažą iš anksto.

Ar galima vežtis gyvūnus?

Dauguma vežėjų neleidžia vežtis gyvūnų, ypač didelių. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – kartais leidžiami, bet tik specialiose transportavimo dėžėse ir tik su išankstiniu sutikimu. Vienas žmogus bandė slėpti šunį po striuke – rimtai. Šuo pradėjo loti vidury nakties, ir visi pabudo. Vairuotojas buvo nepatenkintas, ir kelionė likusią dalį buvo įtempta. Nemeluokite apie gyvūnus – tiesiog susitarkite iš anksto arba ieškokite vežėjo, kuris specializuojasi gyvūnų pervežime.

Užsakymas – kaip rezervuoti vietą

Kaip užsisakyti kelionę iš Kopenhagos?

Paprastai skambučiu arba per internetinę svetainę. Kai kurie vežėjai turi užsakymo formą, kiti dirba tik telefonu. Aš rekomenduoju skambinti, ypač jei turi specifinių pageidavimų – pavyzdžiui, nori sėdėti priekyje arba turi daug bagažo. Telefonu viską galima iš karto išsiaiškinti. Vienas žmogus užsisakė internetu, bet neparašė pastabose, kad jam reikia papildomos vietos kojoms dėl ilgo ūgio. Atvažiavo autobusas, sėdynės standartinės, ir jis kankinosi visą kelionę. Telefoninis pokalbis užtruktų 5 minutes ir išspręstų problemą.

Kada geriausia užsisakyti kelionę?

Kuo anksčiau, tuo geriau – ypač vasarą ir prieš šventes. Kalėdos, Velykos, Joninės – tada vietos išgraibstomos likus savaitei ar net dviem. Bet jei važiuoji paprastą antradienį lapkritį, gali užsisakyti ir prieš dieną. Vienas vaikinas užsisakė kelionę iš Kopenhagos gruodžio 23 dieną – likus vos vienai dienai iki Kūčių. Stebėtinai gavo vietą, bet mokėjo beveik dvigubai. Planavimas sutaupo ir pinigų, ir nervų.

Ar galima atšaukti arba pakeisti užsakymą?

Taip, bet sąlygos skiriasi. Dauguma vežėjų leidžia atšaukti nemokamai likus 24–48 valandoms iki išvykimo. Jei atšauki paskutinę minutę, gali prarasti dalį ar visą sumą. Vienas žmogus susirgo ir bandė atšaukti kelionę likus 3 valandoms iki išvykimo. Vežėjas grąžino pusę sumos – ne idealu, bet bent kažką. Kitas variantas – perkelti datą, dažniausiai tai galima padaryti be papildomo mokesčio, jei yra laisvų vietų. Visada geriau pranešti kuo anksčiau.

Ką daryti, jei pavėlavau į išvykimą?

Deja, vairuotojas negali laukti amžinai. Paprastai laukiama 10–15 minučių, o tada išvykstama. Vienas vaikinas pavėlavo 20 minučių, nes painiojo Kopenhagos centrinę stotį su kita stotele. Atbėgo išpiltas prakaito, bet autobuso jau nebuvo. Teko pirkti bilietą kitai dienai ir nakvoti pas draugą. Skaudu, bet tokios situacijos nutinka. Rekomenduoju atvykti bent 15 minučių anksčiau ir tiksliai žinoti, kur yra susitikimo vieta. Jei nežinai – skambink vairuotojui ir klausk.

Saugumas – kas nutinka, jei kas nors negerai

Ar kelionė saugi?

Taip, kelionė yra saugi. Vairuotojai turi patirties, maršrutai nuvažiuoti tūkstančius kartų. Bet, kaip ir bet kurioje kelionėje, gali nutikti nenumatytų dalykų. Vieną kartą autobusas sugedo vidury Švedijos – laimei, netoli miestelio. Keleiviai turėjo laukti 3 valandas, kol atvažiavo kitas autobusas. Nemalonu, bet vežėjas pasirūpino, kad visi gautų kavos ir užkandžių. Svarbu, kad vežėjas turėtų planą B – ir dauguma turi.

Ką daryti, jei pamiršau daiktus autobuse?

Skambink vežėjui kuo greičiau. Daiktai paprastai saugomi, bet ne amžinai. Vienas žmogus pamiršo nešiojamą kompiuterį ir susivokė tik kitą dieną. Paskambino, kompiuteris rastas, bet jį reikėjo atsiimti iš biuro kitame mieste. Kitas pamiršo pasą – tai jau rimčiau, nes be paso negali niekur. Laimei, vairuotojas pastebėjo pasą ant sėdynės ir paskambino pačiam keleiviui. Rekomenduoju prieš išlipant visada patikrinti sėdynę, kišenes ir viršutinį bagažo skyrių.

Ar yra draudimas kelionės metu?

Kai kurie vežėjai turi keleivių draudimą, kiti – ne. Tai reikia klausti prieš užsisakant. Europos sveikatos draudimo kortelė galioja Danijoje ir kitose ES šalyse, bet ji ne viską dengia. Vienas žmogus susirgo kelionės metu – temperatūra, galvos skausmas. Vairuotojas sustojo vaistinėje, bet tai buvo jo gera valia, ne pareiga. Rekomenduoju turėti savo kelionių draudimą – jis nebrangus, o ramybė verta daugiau.

Specialūs atvejai – neįprastos situacijos

Ar vežate neįgaliuosius?

Tai priklauso nuo vežėjo ir nuo to, kokios pagalbos reikia. Standartiniai autobusai dažniausiai nėra pritaikyti vežimėliams – nėra liftų, nėra specialių vietų. Mikroautobusai – dar mažiau tikėtina. Bet jei žmogus gali vaikščioti, nors ir sunkiai, paprastai galima padėti įlipti. Vienas vyresnis vyras su lazda važiavo iš Kopenhagos – vairuotojas padėjo jam įlipti, padėjo bagažą. Bet tai buvo vairuotojo gerumas, ne sistema. Jei reikia specializuoto transporto, geriau ieškoti vežėjo, kuris specializuojasi neįgaliųjų pervežime.

Ar galima vežtis vaiką be suaugusiųjų?

Oficialiai – ne. Vaikai iki 16 metų turi keliauti su suaugusiuoju arba turėti notaro patvirtintą sutikimą. Viena mama bandė išsiųsti 14-metį sūnų vieną iš Kopenhagos pas senelius į Kauną. Vairuotojas atsisakė imti, nes nebuvo jokio dokumento. Mama supyko, bet taisyklės yra taisyklės. Kitą kartą atsiuntė sutikimą, ir viskas pavyko. Geriau pasiruošti dokumentus iš anksto, nei stovėti ir ginčytis prie autobuso.

Ką daryti, jei kelionė atšaukiama dėl oro sąlygų?

Taip nutinka, ypač žiemą. Sniego audra Švedijoje arba stiprus vėjas jūroje – keltas gali neplaukti, keliai gali būti uždaryti. Vieną sausį kelionė buvo atšaukta dėl sniego audros – keleiviai gavo pinigus atgal arba galimybę važiuoti kitą dieną. Nemalonu, bet saugumas svarbiau. Rekomenduoju visada turėti atsarginį planą – žinoti, kur galima pernakvoti Kopenhagoje, jei kelionė atšaukiama paskutinę minutę.

Ar galima keliauti su pasibaigusiu pasu?

Ne. Pasas turi galioti visos kelionės metu. Danija yra Šengeno zonoje, bet pasas arba asmens tapatybės kortelė vis tiek reikalingi. Vienas žmogus bandė važiuoti su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę. Pasienyje buvo sustabdytas ir nepraleistas. Teko grįžti į Kopenhagą ir tvarkyti dokumentus Lietuvos ambasadoje. Tai užtruko kelias dienas ir kainavo nervų. Visada patikrinkite dokumentų galiojimą prieš kelionę.

Dažniausios klaidos – ko vengti

Kokia dažniausia klaida, kurią daro keleiviai?

Neteisinga susitikimo vieta. Kopenhaga didelė, ir yra kelios vietos, iš kurių išvyksta autobusai. Vienas žmogus laukė prie centrinės stoties, o autobusas išvyko iš Ingerslevsgade – kitos stotelės, už 10 minučių pėsčiomis. Jis skambino supykęs, bet kaltinti galėjo tik save. Visada gaukite tikslų adresą ir, jei reikia, paprašykite nuorodos su žemėlapiu. Geriau papildomai paklausti nei bėgti per miestą su lagaminu.

Ar žmonės dažnai painioja datas?

Dažniau, nei manote. Ypač kai užsisako kelionę prieš kelias savaites ir pamiršta. Vienas vyras atėjo diena anksčiau – laukė, laukė, autobuso nėra. Paskambino, ir paaiškėjo, kad kelionė rytoj. Teko nakvoti pas draugą. Kitas atėjo diena vėliau – bilietas jau negaliojo. Žmogiška, bet nemalonu. Rekomenduoju pasižymėti datą telefone su priminimu – bent dviem dienoms prieš ir vienai dienai prieš.

Ką daro tie, kurie nežino, kur išlipti Lietuvoje?

Klausia vairuotojo. Paprastai maršrutas eina per pagrindinius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Bet jei reikia kažkur tarpinėje stotelėje, reikia pranešti iš anksto. Vienas žmogus norėjo išlipti mažame miestelyje tarp Kauno ir Vilniaus – vairuotojas sutiko, bet pasakė, kad sustos tik degalinėje, nes mažose gatvėse autobusas netilps. Normalu. Svarbu komunikuoti.

Kelionė iš Kopenhagos nėra sudėtinga, bet reikia pasiruošti. Žinoti, kur susitikti, kiek bagažo galima vežtis, kada užsisakyti. Visa tai skamba kaip smulkmenos, bet būtent smulkmenos nulemia, ar kelionė bus sklandi ar pilna streso. Jei turite klausimų, skambinkite – geriau paklausti per daug nei per mažai.