Danija vežikas – keleivių pervežimas į Daniją

Kažkas ieško „Danija vežikas" internete – reiškia, ieško žmogaus ar įmonės, kuri veža į Daniją. Šitas terminas skamba paprastai, bet reiškia daug: kelionės organizavimas, bagažo klausimai, dokumentai, kaina, patogumai. Esame vežikai tikrąja to žodžio prasme – vežame žmones iš Lietuvos į Daniją ir atgal. Ne firma su šimtais darbuotojų, bet komanda, kuri žino savo darbą. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus apie tai, kaip veikia pervežimas, ko tikėtis, kaip pasiruošti. Sėskit patogiau.

Vežikas - kas yra keleivių vežėjas į Daniją

1. Kas yra vežikas ir kuo jis skiriasi nuo autobuso?

Vežikas – tai mikroautobusas, mažesnis už autobusą, bet patogesnis. Autobuse – 50 žmonių, mūsų mikroautobuse – 8-16. Autobusas važiuoja pagal tvarkaraštį, sustoja didelėse stotyse. Mes – lanksčiau. Galime paimti iš namų, sustoti kur reikia. Skirtumas lyg tarp taksi ir maršrutinio autobuso. Autobusas pigiau, bet mažiau patogu. Vežikas brangiau, bet durys iki durų (beveik). Ką pasirinkti – priklauso nuo jūsų poreikių. Jei laisvas laikas – autobusas. Jei patogumas – mes.

2. Kodėl žmonės renkasi vežiką vietoj autobuso arba lėktuvo?

Daug priežasčių. Pirma – vieta bagažui. Lėktuve mokate už kiekvieną kilogramą virš normos. Autobuse – vos telpa. Mikroautobuse – telpa viskas, ir nemokate papildomai (jei ne per daug). Antra – komfortas. Mikroautobuse mažiau žmonių, visi turi savo erdvę, gali miegoti, dirbti, kalbėti telefonu. Trečia – lankstumas. Bet profesinė liga – ilgas kelionės laikas. Važiuoti 20 valandų ne visiems patinka. Bet studentai, šeimos, vyresni žmonės – dažniausiai renkasi mus.

3. Ar vežikų paslauga saugi?

Taip, bet – kaip ir bet kuri kita paslauga – yra lygių. Mes turime draudimą, licencijas, vairuotojai su patirtimi. Bet yra ir „šešėlinių" vežikų – be draudimo, be licencijos, su senais mikroautobusais. Jie pigiau, bet rizika didžiulė. Kaip atskirti – paklauskite draudimo, licencijos numerio, ar turi registraciją. Jei negali parodyti – nesėskite. Kartais žmonės tenka „gerą kainą" iš nelegalių vežikų ir po to skundžiasi, kad visa kelionė praėjo blogai. Saugumas nėra vieta, kur taupyti.

4. Kaip vežikai organizuoja savo maršrutus?

Kiekvienas skirtingai. Mes turime pagrindinius maršrutus – Vilnius–Kopenhaga, Kaunas–Aarhus, Klaipėda–Odense. Bet jei susirenka pakankamai žmonių į kitą kryptį – pridedame papildomą maršrutą. Pavyzdžiui, kovo mėnesį buvo didelis poreikis į Aalborg – padarėme tris papildomus reisus. Organizavimas – tai ne tik GPS, bet ir bendravimas su keleiviais: kas nori kada, kur važiuoti, kiek yra vietų. Kartai sunku suderinti visus pageidavimus, bet stengiamės. Svarbiausia – komunikacija.

5. Kuo vežikas skiriasi nuo pavėžėjimo paslaugos?

Vežikas dirba pagal reguliarius maršrutus, pavėžėjimas – bet kur. Bet kai kurios pavėžėjimo platformos siūlo ilgus maršrutus į užsienį – tai jau konkurencija mums. Pliusai mūsų pusėje: specializuotas transportas, bagažo vieta, patirtis ilgose kelionėse. Plitsai pavėžėjimo pusėje: galima užsakyti bet kada, kaina kartais mažesnė. Bet pavėžėjimui 20 valandų maršrutas – ne pagrindinis verslas, jam tai pavojingiau ir nemaloniau. Mes tam specializuojamės, tai žinome kaip organizuoti ilgą kelionę patogiai.

6. Ar galima vaidinti vežiku – paimti keleivius savo automobiliu?

Nelegaliai – taip. Legaliai – reikia licencijos. Mes turime licenciją tarptautiniam keleivių vežimui, draudimą, techninę priežiūrą. Jei kas nors sako „pavešiu pigiai" – ir neturi licencijos – tai nelegalu. Ne tik kad rizikuojate savo saugumu, bet ir draudimas negalioja. Įvykus avarijai – bėdos. Vienas atvejis, kai „draugas pavežė" tris žmones į Daniją savo mašina, susidūrė – niekas nenukentėjo, bet žalos niekas nepadengė. Būkite atsargūs su nelegaliais pavedimais.

Pasiruošimas - kaip pasiruošti kelionei su vežiku

7. Ką reikia pasiruošti prieš kelionę su vežiku?

Dokumentus – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Bagažą – sužinokite, kiek galite vežti. Krepšinio patogumui – pledą, pagalvėlę, užkandžius. Pinigus – grynais ir banko kortele. Telefoną su pakrovėju. Jei turite vaistų – pasiimkite. Sąrašas ilgas, bet pagrindinis dalykas – nepamirškite dokumentų. Kartai žmonės bėga iš namų, pamiršta pasą, vairuotojas laukia – visi vėluoja. Geriausias patarimas – paruoškite viską prieš dieną, ryte tik patikrinkite. O gal netgi susidėkite sąrašą – ne gėda, naudinga.

8. Ką vežti maistui ilgai kelionei?

Sumuštiniai – numeris vienas. Gerai supakuoti, be majonezo (palieka dėmes). Vaisiai – obuoliai, bananai. Šokoladas arba saldainiai – energijai. Vanduo buteliuose – svarbu, mikroautobuse sausa dėl kondicionieriaus. Arbatos pakeliai – turime karšto vandenio. Nevežkite su stipriais kvapais – ne visiems patiks jūsų kepta dešra vidury naktį ir... prašau, nevežkite sūrių kvepalūs maistų. Vieną kartą kas vežė suvalkiškų lašinių – mikroautobuse kvapo visi liko prisiminimų.

9. Kaip pasiruošti fiziškai ilgai sėdėjimo kelionei?

Patogūs drabužiai – džinsai ne pats geriausias pasirinkimas, geriau medvilniniai sportiniai arba laisvi kelnių. Patogūs batai, geriau su atsegimu – vėliau norėsite nusiauti. Kaklo pagalvėlė – privalomas dalykas. Jei turite problemų su nugara – mažos pagalvėlės po juosmeniu. Judėkite per sustojimus – ne tik sėdėkite. Ir svarbiausia – išsimiegoti prieš kelionę. Neišsimiegojęs keleivis po 12 valandų atrodo kaip spoksojantis zombis. Žinau – daug kartų mačiau.

10. Ką daryti, jei linksta skrandis nuo važiavimo?

Terminas – judesio liga. Tai normalu, ypač tiems, kurie retai važiuoja šalia sėdint. Patariu – sėskite prie lango, žiūrėkite į horizontą, ne į telefoną. Nevartokite sunkaus maisto prieš kelionę. Imkite vaistus nuo pykinimo – galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje (pvz. Dramamine). Gerkite vandens po truputį. Jei pradeda pykinti – praneškit vairuotojui, jis sustos. Vienas keleivis pradėjo vemti tiesiai mikroautobuse – visiems nemalonu, jam pačiam irgi. Geriau pranešti ir sustoti, nei kentėti.

11. Ar reikia kažko specialaus Danijos klimatui?

Danija – drėgna ir vėjuota, nesvarbu koks metų laikas. Vasarą – ne taip karšta kaip Lietuvoje, bet drėgna. Žiemą – ne taip šalta, bet vėjuota ir tamsu. Svarbu – striukė su vėjo nepraleidžiančia medžiaga, skėtis (visada lyja), patogūs batai (ne aukšti kulniukai, Danijos gatvės ne visada lygios). O drabužių sluoksniai – viena diena gali būti saulėta, kita – lietus su vėju. Daugelis lietuvių Danijoje sako, kad oras panašus į lietuvišką, bet labiau drėgnas. Nesitikėkite stebuklų.

12. Ką daryti su naminiu augintiniu prieš kelionę?

Įsitikinkite, kad augintinis turi visus dokumentus – europinį pasą, skiepų įrašus. Pasiruoškite transportavimo dėžę, vandens buteliuką, maždaug maisto. Kelionė sunki gyvūnams – ilga, nepatogu, gali pykinti. Šunys paprastai geriau nei katės, bet ne visada. Vienas keleivis vežė katę, kuri pradėjo rėkti vidury nakties – pusė keleivių pabudo, o katės savininkas nesugebėjo jos nuraminti. Jei augintinis jautrus – pagalvokite, ar verta vežti ilgoje kelionėje. Kartais geriau palikti su draugais arba globėju.

Kelionės procesas - kas vyksta kelyje su vežiku

13. Kas vyksta per sustojimus ilgoje kelionėje?

Sustojimas – galimybė išeiti, prasitampyti, nueiti į tualetą, nusipirkti maisto. Paprastai sustojame degalinėse arba poilsio aikštelėse. Kiekvienas sustojimas – nuo 10 iki 45 minučių, priklauso nuo to, ar reikia pavalgyti. Svarbu – grįžti laiku. Vieną kartą keleivis išlipo degalinėje, nuejo rūkyti, pamiršo grįžti – mikroautobusas išvažiavo be jo. Vairuotojas pastebėjo po 10 minučių, grįžome, bet keleivis jau nervinosi. Kaltas abu – vairuotojas, kad nesuskaičiavo, ir keleivis, kad pamiršo. Atmintinė – skaičiuokite žmones.

14. Kas nutinka, jei mikroautobuse kažkas suserga?

Sustojame ir sprendžiame. Jei nedidelė problema – galvospūdis, pykinimas – vairuotojas turi pagrindinį vaistų rinkinį. Jei rimčiau – ieškome artimiausios ligoninės. Vieną kartą keleivei prasidėjo alerginė reakcija (pasirodo, alergiška kažkam maiste) – sustojome Greifswalde, nuvežėme į ligoninę, ji gavo vaistų, po valandos galėjo važiuoti toliau. Supratome, kad kelionė užtruks ilgiau, bet sveikata svarbiau. Kiti keleiviai suprato – visi supranta, kad sveikata pirmiausia. Bent jau turėtų.

15. Ar mikroautobuse galima kalbėti telefonu?

Taip, bet su saiku. Trumpi pokalbiai – normalu. Valandos trukmės skambutis vidury nakties, kai visi miega – ne. Vienas keleivis turėjo verslo skambučius visą kelionę – pusė keleivių nemiegojo dėl jo kalbėjimo. Vairuotojas paprašė tyliau, keleivis supyko. Galiausiai jis pats suprato, kad ne visi nori klausytis jo derybų. Paprasta taisyklė – jei kiti miega, kalbėkite tyliau arba naudokitės žinutėmis. Mikroautobuse visi vienoje erdvėje – pagarba kitiems svarbi.

16. Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda pakeliui?

Būna. Retai, bet būna. Turime pagalbos kelyje tarnybos numerius Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje. Vairuotojas skambina, laukiame. Kartais trunka valandą, kartais – pusę dienos. Vieną kartą sugedo variklis ties Vokietijos viduriu – laukėme penkias valandas, kol atvežė pakaitinį mikroautobusą. Nemalonu, bet gyvenimas. Mes kompensuojame tokius atvejais – arba dalį pinigų grąžiname, arba nemokamai vežame kitą kartą. Svarbiausia – ramybė. Tai ne jūsų kaltė, ne mūsų noras – technika kartais neklauso.

17. Ar keleiviai gali bendrauti tarpusavyje kelionės metu?

Žinoma, ir tai vieną iš šaunesnių dalykų. Keleiviai dažnai susipažįsta, dalinasi istorijomis, skambina kartu. Studentai iš skirtingų universitetų Danijoje dalina nuomos patirtimi, vyresni žmonės – apie vaikus ir anūkus. Būna ir nemalonių susitikimų – vienas keleivis mėgo kalbėti per garsiai, kitas norėjo tylėti. Komunikacija mikroautobuse – mini bendruomenė. Geriau – maloniai paprašyti tyliau, nei pykti. Visi toje pačioje valtyje (ar mikroautobuse).

18. Ką vežikas daro, jei keleivis neatsiranda išvykimo vietoje?

Skambiname. Jei neatsiliepia – laukiame iki 15-20 minučių. Po to – priklauso. Jei kitų keleivių nedaug, galime palaukti ilgiau. Jei mikroautobusas pilnas ir visi skuba – atsiprašome, bet turime važiuoti. Vieną kartą keleivis užmigo ir neatsiliepė į skambučius – palikome, bet atsiuntėme jo bagažą kitu mikroautobusu. Būna ir taip, kad keleivis tiesiog užmiršo, kad šiandien kelionė – tai retai, bet pasitaiko. Geriau – praneškite laiku, jei nebegalite važiuoti. Mažiau streso visiems.

Atvykimas į Daniją - ką daryti atvykus

19. Kaip elgtis atvykus į Daniją su vežiku?

Vairuotojas išleidžia jus galutinėje stotelėje arba kuo arčiau jūsų adreso. Išlipdami – patikrinkite, ar turite visą savo bagažą, dokumentus, telefoną. Po to – susirinkite, orientuokitės. Jei turite susitikimą – pasitikrinkite laiką, Danija yra kitoks laiko juostos (viena valanda atsilieka nuo Lietuvos vasaros metu). Išsikvieskite taksi arba eikite viešuoju transportu – Danijoje jis puikiai išvystytas. Vienas keleivis išlipo Kopenhagoje, pasimetė, nežinojo kur eiti – paskambino mums, mes paaiškinome. Bet geriau pasiruošti iš anksto.

20. Ką daryti, jei nežinau, kur eiti atvykus?

Klauskite vairuotojo – jis žino miestą. Klauskite kitų keleivių – gal jie taip pat važiuoja jūsų kryptimi. Klauskite praeivių – danai draugiški ir dauguma kalba angliškai. Jei visiškai praradote – skambinkite mums. Mes ne tik vežame, bet ir konsultuojame. Vienas jaunuolis pirmą kartą atvyko į Kopenhagą, nieko nežinojo – mes nurodėme, kur yra pigiausia parduotuvė, kur viešbutis, kaip važiuoti metro. Ne mūsų pareiga, bet padedame. Galų gale, jei keleivis laimingas – mums geriau.

21. Ar vežikas gali palaukti, kol susitvarkysiu reikalus Danijoje?

Ne, tai ne taksi. Vežikas veža iš taško A į tašką B, o grįžtamasis reisas – kitą dieną arba kitą savaitę. Jei reikia privataus pavedimo – kitas dalykas, kitas kaina. Bet reguliariame reise – vairuotojas negali jūsų laukti Danijoje, kol jūs nueisite į parduotuvę ar pas daktarą. Prieš kelionę aiškiai pasakykite, ką planuojate – tada galime priderinti maršrutą. O jei grįžimas – rezervuokite atskirai, dažniausiai kiekviena diena yra kitas reisas.

22. Ką daryti, jei noriu grįžti anksčiau nei planavau?

Skambinkite, pažiūrėsime, ar yra vietos ankstesniame reise. Kartais – yra, bet dažniau – pilna. Vasarą ypač sunku rasti vietą paskutinę dieną. Geriausias variantas – rezervuokite kelionę abiem kryptimis iš karto. Tada garantuotai turėsite vietą. Jei atšaukiate – priklauso nuo termino, apie tai jau kalbėjome. Vienas vaikinas rezervavo grįžimą po savaitės, bet norėjo grįžti po trijų dienų – nebuvo vietos, teko laukti. Planavimas iš anksto – jūsų draugas.

Problemų sprendimas - ką daryti jei kas nesiseka

23. Ką daryti, jei vežikas neatvyko?

Skambinkite mums. Gal vėluoja, gal kažkas pasikeitė, gal – retai, bet būna – supainiojome laiką ar vietą. Kartais vairuotojas stovi netoliese, bet ne toje vietoje, kur jūs tikėjotės. GPS gali klaidinti, ypač dideliuose miestuose. Jei po 30 minučių niekas neatvyko ir jūs negalite susisiekti – padidėjusios problemos. Bet tai labai retai. Mes stengiamės būti punktualūs, bet gyvenimas kartai kiša pagalius į ratus. Svarbiausia – išliekite ryšį.

24. Ar galima skųstis dėl kelionės kokybės?

Taip, ir mes norime girdėti jūsų nuomonę. Skundai padeda mums tobulėti. Rašykite el. paštu, skambinkite, raškite Facebook'e – kas jums patogiau. Mes neignoruojame skundų – sprendžiame problemą. Bet prašome – būkite konkrektūs. „Viskas blogai" – nepadeda. „Mikroautobuse per karšta, vairuotojas neatsakė į prašymą išjungti šildymą, važiavome nuo X iki Y dienos" – taip, mes galime reaguoti. Konstruktūvus grįžtamasis ryšys padeda visiems: mums tobulėti, jums gauti geresnę paslaugą.

25. Ką daryti, jei pasikeitė planai ir negaliu važiuoti?

Praneškite kuo anksčiau. Mes suprantame – gyvenimas keičiasi: susirgote, pasikeitė darbo grafikas, nenumatytos aplinkybės. Kuo anksčiau pranešite – tuo didesnė tikimybė, kad grąžinsime užstatą arba perkelsime kitai datai. Paskutinės minutės atšaukimas – sudėtingiau, bet ne be vilties. Svarbiausia – neignoruoti. Vienas keleivis tiesiog neatvyko, neatsiliepė į skambučius – mes laukėme, išvažiavome be jo, o jis po savaitės skambina klausdamas „kur mano pinigai?" – sunkiau tada viską išspręsti. Komunikacija išsprendžia daug.

26. Kaip išvengti nesusipratimų su vežiku?

Viskas prasideda nuo aiškumo rezervuojant. Pasakykite tikslų adresą, datą, laiką, kiek žmonių, kiek bagažo, specialius pageidavimus. Jei kažkas neaišku – klauskite. Mes geriau atsakysime į dešimt klausimų prieš kelionę nei spręsime problemas kelyje. Vienas nesusipratimas – keleivė manė, kad išvykstame iš vienos stotelės, mes – iš kitos. Abu teisingai supratome savo informaciją, bet ji nebuvo suvienodinta. Po to – pusvalandis skambučių, kol radome vienas kitą. Aiškumas, aiškumas, aiškumas.

Vežikas į Daniją – paprasta paslauga, bet reikalaujanti pasirengimo. Mes vežame, jūs kelionėjaujame, o tinkamas pasiruošimas viską padaro lengvesnį. Jei turite dar klausimų – skambinkite, visada atsakysime.