Danija Lietuva Vilnius

Grįžimas iš Danijos į Vilnių – tai kelionė, kurios metu žmonės dažnai būna pavargę po darbo savaitės, ilgisi namų ir nori kuo greičiau pasiekti Lietuvą. Mes tai suprantame, nes patys esame toje pačioje situacijoje – ne kartą važiavome šiuo maršrutu kaip keleiviai, kol patys nepradėjome organizuoti pervežimų. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdime iš žmonių, kurie nori grįžti iš Danijos į Vilnių. Apie kainas, dokumentus, maršrutus, bagažą ir viską, kas svarbu kelyje.

Kainos – pervežimas iš Danijos į Vilnių

1. Kiek kainuoja kelionė iš Kopenhagos į Vilnių?

Kaina priklauso nuo to, kada važiuojate ir kiek bagažo turite. Standartinė vieta mikroautobuse iš Kopenhagos į Vilnių paprastai kainuoja 70–90 eurų. Savaitgaliais ir prieš šventes kainos gali būti keliais eurais aukštesnės, nes daugiau norinčių grįžti namo. Jei vežate tik siuntą – dėžę arba krepšį – kaina mažesnė, apie 30–50 eurų, priklausomai nuo dydžio. Vaikams iki 12 metų taikome nuolaidą – apie 20 procentų. Kūdikiai, kurie sėdi tėvams ant kelių, vežami be papildomo mokesčio, bet jei reikia atskiros sėdynės – tada jau standartinė kaina.

2. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei vežate daug daiktų arba esate grupė – sakysime, keturi žmonės iš to paties adreso – mes visada galime pasiūlyti geresnę kainą. Bet jei vienas žmogus prašo nuolaidos be jokios priežasties – sunku. Mes nesame turgus, bet suprantame, kad kartais žmonės turi ribotą biudžetą. Ypač studentai – jie dažnai klausia, ar galima pigiau. Kartais galime, kartais ne. Priklauso nuo to, kiek turime užsakymų tą savaitę. Skambinkit, pašnekėsim.

3. Kaip mokėti – eurais ar litais?

Eurais, žinoma – Lietuva jau seniai euro zonoje. Bet jei kas nors pasiūlytų litais – mes jau nebeimtume, nes litas nebegalioja nuo 2015 metų. Grynaisiais eurais arba bankiniu pavedimu – abu variantai tinka. Pavedimu patogiau, nes nereikia nešiotis grynųjų, bet kai kurie žmonės vis dar mėgsta mokėti grynais. Mes priimame abu. Tik prašome, kad mokėjimas būtų atliktas prieš išvykstant, ne po kelionės. Tai mūsų taisyklė ir jos laikomės.

4. Ar kaina skiriasi, jei išvykstate ne iš Kopenhagos, o iš kito Danijos miesto?

Taip, jei išvykstate iš Odensės, Arhuso arba mažesnio miestelio – kaina gali būti didesnė, nes reikia papildomai važiuoti jus paimti. Kopenhaga yra pagrindinis taškas, ten viskas paprasčiau. Jei esate, sakysime, Herninge – tai jau apie 300 kilometrų nuo Kopenhagos, ir mes turime specialiai sukti iš maršruto. Tai kainuoja papildomai. Bet jei tuo pačiu metu turime keleivių ir iš tos pusės – tada kaina mažesnė, nes važiuojame bet kokiu atveju. Viskas priklauso nuo situacijos.

5. Ar galima mokėti dalimis – pusę iš anksto, pusę atvykus?

Paprastai prašome visos sumos iš anksto arba bent 50 procentų avanso. Bet jei žmogus sako, kad gali sumokėti tik pusę dabar, o kitą pusę – atvykęs į Vilnių, mes kartais sutinkame. Tai priklauso nuo to, ar esate mūsų nuolatinis klientas, ar pirmą kartą. Nuolatiniams klientams pasitikime labiau. Naujiems – prašome didesnio avanso. Tai ne asmeniškai, tiesiog verslo logika. Yra buvę, kad žmogus užsisakė vietą, mes laukėme, o jis neatvyko – tada mes prarandame pajamas.

Dokumentai – grįžimas iš Danijos į Vilnių

6. Kokių dokumentų reikia grįžtant iš Danijos į Lietuvą?

Tų pačių, kaip ir važiuojant į Daniją – galiojančio asmens tapatybės dokumento. Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Jei gyvenate Danijoje ir turite Danijos leidimą gyventi – tai irgi tinka. Svarbu, kad dokumentas būtų galiojantis. Jei esate ne Lietuvos pilietis – tada reikia patikrinti, ar jums reikia vizos arba leidimo. Mes vežame visų tautybių žmones, bet negalime prisiimti atsakomybės už tai, ar jūsų dokumentai tvarkingi. Tai jūsų reikalas.

7. Ar reikia kažkokio dokumento vežant siuntą iš Danijos į Lietuvą?

Asmeniniams daiktams – ne. Jei siunta yra dovanos, drabužiai, maistas – jokių papildomų dokumentų nereikia. Bet jei vežate prekes, skirtas pardavimui – tada jau reikia sąskaitos faktūros ir galbūt kitų dokumentų. Mes nesame muitinė, bet jei kelyje sustabdytų patikrinimui – dokumentai turi būti tvarkingi. Ypač jei vežate didelį kiekį vienos rūšies prekių – pavyzdžiui, 50 dėžių su drabužiais. Tai jau gali atrodyti kaip komercinis krovinys, ir gali kilti klausimų.

8. Ką daryti, jei pamečiau dokumentą Danijoje?

Pirmiausia – kreipkitės į policiją ir gaukite pažymą apie prarastą dokumentą. Tada eikite į Lietuvos ambasadą Kopenhagoje – jie gali išduoti laikiną grįžimo dokumentą. Tai užtrunka, bet tai vienintelis būdas grįžti be paso arba asmens tapatybės kortelės. Mes negalime vežti žmogaus be dokumentų – tai ne mūsų taisyklė, tai įstatymas. Jei taip nutiko – skambinkite mums, mes galime pakeisti kelionės datą, kol sutvarkysite dokumentus. Nemalonu, bet taip nutinka. Ypač vasarą, kai žmonės atostogauja ir mažiau dėmesio skiria daiktams.

9. Ar reikia deklaruoti daiktus, kuriuos vežu iš Danijos?

Asmeniniams daiktams – ne. Jei grįžtate su drabužiais, dovanomis, suvenyrais – nieko deklaruoti nereikia. Bet yra ribos – jei vežate didelį kiekį alkoholio, tabako arba brangių prekių, gali kilti klausimų. ES viduje laisvas prekių judėjimas, bet yra kiekių normos, skirtos asmeniniam naudojimui. Pavyzdžiui, 800 cigarečių, 10 litrų stipraus alkoholio – tai jau viršija asmeninio naudojimo ribas. Mes netikriname, bet jei kelyje sustabdytų – būtų nemalonu. Tad venkite kraštutinumų.

10. Kaip vežti vaiką be tėvų iš Danijos į Lietuvą?

Jei vaikas iki 18 metų keliauja be tėvų – reikia notaro patvirtinto tėvų sutikimo. Jame turi būti nurodyta, kas leidžia vaikui keliauti, kur ir kada. Be šio dokumento mes negalime vežti vaiko. Tai dažnai pamirštama, ypač kai vaiką veža seneliai arba vyresni broliai ir seserys. Praėjusiais metais turėjome situaciją, kai močiutė norėjo vežti anūką iš Kopenhagos, bet neturėjo tėvų sutikimo – teko laukti, kol tėvai atsiuntė dokumentą elektroniniu paštu. Užtruko kelias valandas. Planuokite iš anksto.

Maršrutai – Danija Vilnius tiesiogiai

11. Koks maršrutas iš Kopenhagos į Vilnių?

Iš Kopenhagos važiuojame per tiltą į Švediją arba keltu į Vokietiją, tada per Vokietiją – per Hamburgą arba Berlyną, tada per Lenkiją – per Poznanę, Varšuvą, ir iš ten į Lietuvą. Visas kelias – apie 1400–1600 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Trunka apie 16–20 valandų. Maršrutą renkamės pagal eismo sąlygas – jei Vokietijoje spūstys, galime važiuoti kitu keliu. Svarbiausia – saugiai ir laiku pasiekti Vilnių.

12. Ar galima išlipti pakeliui – ne Vilniuje, o kuriame nors kitame mieste?

Taip, jei tas miestas yra pagrindiniame maršrute. Pavyzdžiui, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai – mes važiuojame pro juos, tad galite išlipti ten. Jei prašote išlipti kažkur ne pagrindiniame maršrute – sakysime, Alytuje arba Marijampolėje – tai gali būti įmanoma, bet reikia derinti iš anksto. Mes nesukame iš maršruto dėl vieno keleivio, nebent tai būtų pakeliui arba būtų galimybė suderinti su kitais keleiviais. Skambinkit, pažiūrėsim, ką galime padaryti.

13. Kada išvykstate iš Kopenhagos?

Paprastai turime du reisus – rytinį, apie 6–7 valandą ryto, ir vakarinį, apie 18–19 valandą. Rytinis reisas leidžia pasiekti Vilnių tą pačią dieną, vakarinis – kitos dienos rytą. Bet tai nėra griežti laikai – mes derinamės prie keleivių poreikių. Jei dauguma nori išvykti 7 valandą, o vienas žmogus gali tik 8 – mes laukiame. Bet jei vienas žmogus prašo išvykti 5 valandą ryto, o visi kiti nori 7 – tada jau sunku. Stengiamės rasti kompromisą, bet ne visada pavyksta.

14. Ar važiuojate per naktį?

Taip, dažniausiai važiuojame per naktį – tai leidžia sutaupyti laiką, nes eismas naktį mažesnis, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje. Keleiviai miega, vairuotojai keičiasi kas 4–5 valandas. Mes turime du vairuotojus ilguose reisuose – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai saugumo reikalavimas, ir mes jo laikomės. Naktinė kelionė turi savo privalumų – nereikia sėdėti kamščiuose, nereikia kęsti karščio vasarą. Bet turi ir trūkumų – sunkiau miegoti sėdint, ypač jei mikroautobusas kratosi ant nelygių kelių.

15. Ką daryti, jei pavėlavote į mikroautobusą?

Skambinkite iš karto. Mes kartais galime palaukti 10–15 minučių, bet ne ilgiau – kiti keleiviai taip pat turi savo planus. Jei pavėlavote daugiau nei 15 minučių, mes išvažiuojame, ir jūs prarandate vietą. Pinigai negrąžinami, nebent susitariame dėl kitos kelionės datos. Tai skamba griežtai, bet kitaip negalime – jei lauktume kiekvieno, kas vėluoja, niekada nepasiektume tikslo laiku. Yra buvę, kad žmogus vėlavo 40 minučių, mes išvažiavome, ir jis labai supyko. Bet ką daryti – kiti septyni keleiviai laukė.

Bagažas – pervežimas iš Danijos į Vilnių

16. Kiek bagažo galima vežtis?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys ir vienas rankinis bagažas. Jei turite daugiau – reikia derinti iš anksto. Mikroautobuso bagažo skyrius ribotas, ir mes negalime vežti visko, ką žmogus nori. Ypač jei grįžtate iš Danijos su visu savo gyvenimu – baldais, dėžėmis, dviračiais. Tada jau reikia atskiro užsakymo. Paprastas krepšys, lagaminas, dėžė su daiktais – jokių problemų. Bet jei turite penkis lagaminus – praneškite iš anksto, kad galėtume planuoti.

17. Ar galima vežtis dviratį iš Danijos?

Galima, bet tai papildomas mokestis – apie 20–30 eurų, priklausomai nuo to, ar dviratis sulankstomas, ar ne. Nesulankstomą dviratį sunkiau sutalpinti, ir jis užima daug vietos. Jei mikroautobuse jau yra keli dviračiai – gali tekti palikti jūsiškį kitam reisui. Tad jei planuojate vežtis dviratį – praneškite iš anksto. Yra buvę, kad žmogus atėjo su dviračiu, o mes nebeturėjome vietos – teko palikti dviratį Danijoje ir prašyti draugų, kad atvežtų kitą kartą.

18. Kaip supakuoti trapius daiktus kelionei?

Burbinė plėvele, putplastis, kartonas – pagrindiniai dalykai. Jei vežate stiklinius indus arba elektroniką – apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai, sudėkite į tvirtą dėžę ir užpildykite tuščias ertmes. Pažymėkite dėžę „Dėmesio – trapu". Mes mikroautobuse dedame siuntas atsargiai, bet kelyje būna visko – duobės, staigūs posūkiai, stabdymai. Kuo geriau supakuosite, tuo mažesnė tikimybė, kad kažkas sudužs. Ir dar – nesidėkite trapių daiktų į tą patį maišą su batais arba sunkiais daiktais. Tai atrodo akivaizdu, bet žmonės daro ir taip.

19. Ar galima vežtis gyvūną iš Danijos į Lietuvą?

Galima, bet su taisyklėmis. Gyvūnas turi turėti pasą, mikroschemą ir galiojančius skiepus. Tai ES reikalavimas, ne mūsų. Jei vežate šunį ar katę iš Danijos – pasirūpinkite dokumentais iš anksto. Veterinaras Danijoje gali išduoti gyvūno pasą, jei jo neturite. Mes prašome pranešti iš anksto, kad galėtume pasirūpinti tinkama vieta mikroautobuse. Ir dar – ne visi keleiviai mėgsta gyvūnus, tad stengiamės suderinti, kad nebūtų konfliktų. Vienas šuo narvelyje – paprastai jokių problemų. Trys šunys be pavadžių – jau kita istorija.

20. Ką daryti, jei bagažas dingo?

Praneškite mums iš karto. Mes tiriame kiekvieną atvejį. Kartais bagažas paprasčiausiai atsidūrė pas kitą keleivį – panašūs krepšiai, panašios spalvos. Dažniausiai randame tą pačią dieną. Jei bagažas tikrai dingo – mes turime draudimą, bet kompensacija priklauso nuo deklaruotos vertės. Todėl visada rekomenduoju turėti bagažo turinio sąrašą ir, jei vežate kažką vertingo – nurodyti vertę iš anksto. Tai nėra biurokratija – tai apsauga jums patiems. Yra buvę, kad žmogus prarado krepšį su nešiojamu kompiuteriu, ir be dokumentų buvo sunku įrodyti, kiek jis kainavo.

Patogumai – kelionė iš Danijos į Vilnių

21. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Taip, visuose mūsų mikroautobusuose yra kondicionierius. Vasarą, kai lauke 30 laipsnių karščio, tai būtina. Bet prašome nesireguliuoti temperatūros patiems – vienam šalta, kitam karšta, ir mes negalime patenkinti visų. Paprastai nustatome 22–23 laipsnius – tai kompromisas. Jei jums labai šalta – turėkite megztinį arba pledą. Jei labai karšta – pasakykite, mes pakoreguosime. Svarbiausia – komunikacija. Mes nežinome, kad jums šalta, jei nepasakote.

22. Ar galima valgyti mikroautobuse?

Galima, bet prašome rinktis maistą, kuris neskleidžia stipraus kvapo. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – jokių problemų. Bet jei atsinešate keptą žuvį arba česnakais kvepiančią picą – tai jau gali erzinti kitus keleivius. Mes mikroautobuse esame 18–20 valandų, ir kvapai kaupiasi. Yra buvę, kad vienas keleivis atsinešė sūrio, kuris kvepėjo taip, kad pusė mikroautobuso atidarė langus. Net ir žiemą. Tad būkime supratingi vieni kitų atžvilgiu.

23. Ar yra tualetas mikroautobuse?

Ne, mūsų mikroautobusuose nėra tualeto. Bet mes darome reguliarius sustojimus – kas 3–4 valandas – degalinėse, kur yra tualetai. Jei jums reikia dažniau – pasakykite vairuotojui, mes galime sustoti anksčiau. Tik prašome neprašyti sustoti kas valandą – tai neįmanoma, jei norime laiku pasiekti Vilnių. Planuokite skysčių vartojimą – tai skamba keistai, bet ilgoje kelionėje tai svarbu. Ypač jei geriate daug kavos arba vandens.

24. Kaip praeiti laiką per 18 valandų kelionę?

Miegas – geriausias būdas. Jei galite miegoti sėdint – miegokite. Knyga, filmas telefone, muzika, podcast'ai – viskas tinka. Mes turime Wi-Fi, bet jis ne visada stabilus, tad turėkite atsisiuntę turinio iš anksto. Pokalbiai su kitais keleiviais – kartais tai būna įdomiausia kelionės dalis. Vienas keleivis papasakojo visą savo gyvenimo istoriją per 10 valandų – įdomiau nei bet koks filmas. Svarbiausia – nesitikėkite, kad kelionė praeis greitai. Ji trunka tiek, kiek trunka. Priimkite tai.

Išvada

Grįžimas iš Danijos į Vilnių – tai ilga, bet reikalinga kelionė. Mes stengiamės, kad ji būtų kuo patogesnė, bet negalime pažadėti, kad viskas bus tobula. Būna vėlavimų, būna nesklandumų, būna netikėtų situacijų kelyje. Bet mes visada pranešame, visada ieškome sprendimų, ir niekada nepaliekame žmogaus nežinioje. Jei planuojate grįžti iš Danijos – skambinkite arba rašykite iš anksto, susitarsime dėl visko. Kelionė ilga, bet namai visada laukia.