Autobusai Kopenhaga Vilnius – vežame kiekvieną dieną

Prieš porą savaičių paskambino moteris iš Vilniaus ir klausė, ar tikrai kasdien važiuoja autobusai iš Kopenhagos. Sakė, kad jos sūnus dirba Danijoje ir nori grįžti, bet bijo, kad reikės laukti savaitę. Pasakiau – ne, nereikės laukti. Važiuojame kasdien, be išimčių. Ji atsiduso iš palengvėjimo. Suprantu tą nerimą – kai žmogus toli nuo namų, bet koks neaiškumas tampa didžiulis. Autobusai Kopenhaga Vilnius yra vienas populiariausių maršrutų tarp Lietuvos ir Danijos, ir dėl to stengiamės, kad paslauga būtų kuo paprastesnė. Šiame straipsnyje surinkau visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – nuo bilietų iki patogumų, nuo maršrutų iki tų dalykų, kurių niekas neklausia, bet turėtų.

Bilietai – kaip įsigyti ir kiek kainuoja

Kiek kainuoja bilietas autobusu Kopenhaga Vilnius?

Bilieto kaina svyruoja tarp 55 ir 80 eurų, priklausomai nuo sezono ir nuo to, kada užsisakai. Vasarą brangiau – liepą ir rugpjūtį gali mokėti ir 85 eurus, jei užsisakai paskutinę savaitę. Žiemą, ypač sausį–vasarį, dažnai būna akcijų – kartais net už 50 eurų. Vienas nuolatinis klientas man sakė, kad jis specialiai planuoja keliones ne sezono metu, nes sutaupo po 20–30 eurų kiekvieną kartą. Protingas požiūris, jei gali lanksčiai planuoti. Bet jei reikia važiuoti konkrečią dieną – moki tiek, kiek prašo.

Ar yra nuolaidų studentams ar pensininkams?

Kai kurie vežėjai siūlo 10–15 procentų nuolaidą studentams su galiojančiu studento pažymėjimu. Pensininkams – rečiau, bet pasitaiko. Viena studentė iš Kopenhagos universiteto važiuodavo kas mėnesį ir visada prašydavo nuolaidos – vežėjas davė, nes ji buvo nuolatinė klientė. Tai nebuvo oficiali akcija, tiesiog geras verslo sprendimas. Rekomenduoju visada klausti – blogiausiu atveju pasakys „ne", o geriausiu – sutaupysite. Ypač jei planuojate važiuoti dažnai, verta paklausti apie lojalumo programas.

Kaip užsisakyti bilietą internetu?

Dauguma vežėjų turi svetaines su užsakymo formomis. Įveskite išvykimo ir atvykimo miestus, datą, keleivių skaičių – ir sistema parodo laisvas vietas bei kainą. Bet ne visada viskas veikia sklandžiai. Vienas žmogus bandė užsisakyti per svetainę, bet sistema parodė, kad vietų nėra, nors iš tikrųjų buvo. Paskambino, ir paaiškėjo, kad svetainė nebuvo atnaujinta. Kartais senamadiškas skambutis yra patikimesnis už bet kokią technologiją. Jei internetinis užsakymas neveikia – nepraraskite kantrybės, tiesiog skambinkite.

Ar galiu pirkti bilietą prieš pat išvykimą?

Galite, bet rizikuojate. Ypač savaitgaliais ir prieš šventes – vietų gali nebūti. Vienas vyras atėjo prie autobuso be bilieto ir prašė vairuotojo parduoti vietą. Vairuotojas pasakė, kad visos vietos užimtos. Vyras liko stovėti Kopenhagoje ir ieškojo alternatyvos. Nemalonu. Jei žinote, kad važiuosite – užsisakykite bent porą dienų prieš. Tai pigiau ir ramiau. Paskutinės minutės bilietai, jei ir yra, dažniausiai brangesni.

Maršrutas – kas laukia kelyje

Koks tikslus maršrutas iš Kopenhagos į Vilnių?

Paprastai maršrutas eina taip: Kopenhaga – tiltas į Malmę – per Švediją iki Ystad arba Trelleborgo – keltas į Klaipėdą arba Świnoujście – tada per Lietuvą iki Vilniaus. Kartais važiuojama per Lenkiją – tada maršrutas eina per Hamburgą, Berlyną, Varšuvą ir toliau į Lietuvą. Priklauso nuo vežėjo. Ilgiausias maršrutas – per Lenkiją – trunka apie 22–24 valandas. Trumpesnis – per Švedijos keltą – apie 18–20 valandų. Vienas keleivis sakė, kad jam labiau patinka maršrutas per Švediją, nes galima pamiegoti kelte – sako, tai tarsi pertrauka tarp dviejų kelionės dalių.

Ar autobusas važiuoja tiesiai ar su persėdimais?

Dauguma maršrutų yra tiesioginiai – sėdi Kopenhagoje, išlipi Vilniuje. Bet būna išimčių. Kartais vežėjas sujungia du maršrutus – pavyzdžiui, paima keleivius Kopenhagoje, tada sustoja Hamburge paimti dar keleivių, ir tik tada važiuoja į Vilnių. Tai nutinka, kai keleivių mažai ir vežėjas bando optimizuoti išlaidas. Vienas žmogus skundėsi, kad kelionė užtruko ilgiau nei planuota dėl papildomų sustojimų. Suprantu jo nepasitenkinimą, bet vežėjas negali važiuoti tuščias – tai tiesiog neapsimoka.

Kur sustojama kelionės metu?

Paprastai būna 4–6 sustojimai. Trumpi – 10–15 minučių degalinėse – ir vienas ilgesnis, apie 20–30 minučių, pusiaukelėje. Per ilgesnį sustojimą galima pavalgyti, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Viena moteris pasakojo, kad per vieną sustojimą Švedijoje pamatė elnią tiesiog prie degalinės – sakė, tai buvo geriausia kelionės dalis. Juokinga, bet suprantu – kartais maži dalykai kelionėje įsimena labiau nei pati kelionė.

Ar yra galimybė įsikrauti telefoną?

Daugumoje autobusų yra USB lizdai arba rozetės prie sėdynių. Bet ne visuose. Vienas vaikinas važiavo autobusu be rozetčių, ir jo telefonas išsikrovė po 6 valandų. Likusią kelionę jis sėdėjo be muzikos, be navigacijos, be nieko. Sakė, kad jautėsi kaip be rankos. Rekomenduoju visada turėti išorinę bateriją – power banką. Tai mažas dalykas, bet gali išgelbėti ilgą kelionę. Ypač jei reikia paskambinti kam nors atvykus į Vilnių.

Patogumai – kas yra autobuse

Ar autobusai yra patogūs ilgai kelionei?

Priklauso nuo autobuso. Dideli tarpmiestiniai autobusai paprastai turi patogias sėdynes su atlošais, pakankamai vietos kojoms. Mikroautobusai – kuklesni, bet kompaktiškesni. Vienas žmogus, kuris važiavo mikriuku, sakė, kad sėdynės buvo kietos ir vietos kojoms mažai, bet kelionė trumpesnė, nes mikriukas važiuoja greičiau. Kitas važiavo dideliu autobusu ir gyrė, kad galėjo atsilošti ir miegoti. Kiekvienas turi savo prioritetus – vieniems svarbu greitis, kitiems – komfortas.

Ar yra tualetas autobuse?

Dideliuose autobusuose – taip. Mikroautobusuose – retai. Tai svarbus skirtumas, ypač kai kelionė trunka 18–20 valandų. Vienas vyras pasakojo, kad važiavo mikriuku be tualeto, ir vairuotojas sustodavo tik kas 3–4 valandas. Jis sakė, kad antrą kartą taip nebevažiuotų – net jei kelionė pigesnė. Suprantu jį. Jei tualetas jums svarbus – klauskite prieš užsisakydami. Tai ne smulkmena, tai komforto klausimas.

Ar galima pasirinkti sėdynę?

Kai kurie vežėjai leidžia, kiti – ne. Dažniausiai sėdynės skirstomos pagal principą „kas pirmesnis, tas geresnis" – atėjai anksčiau, pasirinkai geriau. Vienas žmogus visada prašo sėdynės priekyje, nes jam bloga važiuojant atgal. Kitas prašo sėdynės gale, nes ten daugiau vietos kojoms. Jei turite pageidavimų – praneškite užsakymo metu. Negarantuojama, kad gausite būtent tą vietą, bet bent jau vežėjas žinos ir pabandys.

Ar yra Wi-Fi autobuse?

Kartais yra, kartais ne. Ir net jei yra, ne visada veikia gerai. Vienas studentas bandė per kelionę laikyti egzaminą online – rimtai. Wi-Fi dingo vidury Švedijos, ir jis negalėjo pateikti atsakymų. Profesorius nebuvo patenkintas. Studentas pasimokė – kitą kartą egzaminą laikė prieš kelionę. Rekomenduoju neplanuoti svarbių dalykų, kurie priklauso nuo interneto, ilgos kelionės metu. Turėkite atsarginį planą arba tiesiog mėgaukitės kelione be ekrano.

Išvykimo ir atvykimo vietos

Kur tiksliai išvyksta autobusas Kopenhagoje?

Dažniausiai iš Ingerslevsgade gatvės, netoli centrinės stoties. Bet tai priklauso nuo vežėjo – kiti gali išvykti iš kitos vietos. Vienas žmogus laukė prie pagrindinio įėjimo į centrinę stotį, o autobusas stovėjo už kampo, kitame pastato gale. Jis skambino vairuotojui ir bėgo su lagaminu. Nemalonu. Visada prašykite tikslaus adreso ir, jei reikia, nuotraukos ar žemėlapio. Kopenhaga nėra mažas miestas, ir „prie stoties" gali reikšti kelias skirtingas vietas.

Kur atvyksta autobusas Vilniuje?

Paprastai prie Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatvėje. Bet vėlgi – priklauso nuo vežėjo. Kai kurie vežėjai veža tiesiai į konkrečius rajonus arba net iki namų, jei tai buvo sutarta. Vienas žmogus prašė, kad jį išleistų prie prekybos centro „Akropolis", nes ten gyvena netoli. Vairuotojas sutiko, nes pakeliui. Bet tai ne taisyklė, o gera valia. Jei norite išlipti ne pagrindinėje stotelėje – praneškite iš anksto.

Ar galima išlipti pakeliui, ne Vilniuje?

Taip, jei tai pagrindinėje maršruto stotelėje. Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – viskas įmanoma. Bet jei norite išlipti mažame miestelyje, gali būti sudėtinga. Vienas žmogus prašė išlipti Jonavoje – vairuotojas sutiko, bet pasakė, kad sustos tik degalinėje už miesto, nes autobusas netelpa į mažas gatves. Žmogus turėjo eiti pėsčiomis apie 20 minučių iki miesto centro. Ne idealu, bet įmanoma. Svarbu komunikuoti iš anksto.

Bagažas – ką galima ir ko negalima vežtis

Kiek bagažo leidžiama vežtis?

Paprastai vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys – iki 25–30 kg – ir vienas rankinis bagažas. Bet kiekvienas vežėjas turi savo taisykles. Vienas leidžia 30 kg, kitas – tik 20 kg. Vienas žmogus atvažiavo su lagaminu, kuris svėrė 40 kg – sakė, kad grįžta iš Danijos visam laikui ir turi pasiimti visus daiktus. Vairuotojas paprašė papildomai sumokėti 15 eurų. Žmogus sumokėjo, bet buvo nepatenkintas. Geriau pasverti lagaminą namuose ir, jei viršija leistiną svorį, paskirstyti daiktus į du krepšius.

Ar galima vežtis dviratį arba slides?

Kai kurie vežėjai sutinka, bet visada su papildomu mokesčiu ir išankstiniu pranešimu. Dviratis – 20–40 eurų, slidės – 10–20 eurų. Vienas vaikinas norėjo atsivežti dviratį iš Kopenhagos, bet pranešė tik prieš išvykimą. Vairuotojas atsisakė imti, nes nebuvo vietos. Vaikinas turėjo palikti dviratį pas draugą ir grįžti jo kitą kartą. Nemalonu. Jei vežatės kažką neįprasto – praneškite bent prieš kelias dienas.

Ką daryti su bagažu, kuris telpa tik ant sėdynės?

Jei bagažas per didelis bagažinei ir tenka dėti ant sėdynės, tai reiškia, kad užimate papildomą vietą. O tai reiškia, kad vežėjas gali prašyti papildomo mokesčio. Viena moteris atsivežė tiek daiktų, kad užėmė dvi sėdynes – vieną sau, kitą savo lagaminams. Vairuotojas pasakė, kad reikia mokėti už antrą bilietą. Moteris nustebo, bet logika aiški – sėdynės skirtos žmonėms, ne lagaminams. Jei turite daug daiktų – galbūt verta siųsti dalį per siuntų tarnybą.

Specialūs poreikiai – neįprasti atvejai

Ar autobusai pritaikyti neįgaliesiems?

Deja, dauguma ne. Ypač mikroautobusai – jie neturi liftų, rampų ar specialių vietų. Dideli autobusai kartais turi, bet ne visada. Vienas žmogus su vežimėliu bandė užsisakyti kelionę, ir vežėjas pasakė, kad negali jo priimti. Žmogus turėjo ieškoti specializuoto vežėjo, kuris turi pritaikytą transportą. Tai užtruko papildomą savaitę. Liūdna, bet tokia realybė. Jei jums ar jūsų artimam žmogui reikia specializuoto transporto – ieškokite iš anksto, nes pasirinkimas ribotas.

Ar galima keliauti su kūdikiu?

Taip, bet reikia pasiruošti. Kūdikiui reikia nešioklės arba specialios kėdutės – autobusuose paprastai nėra. Vienas jaunas tėvas važiavo su 6 mėnesių kūdikiu ir turėjo viską – buteliukus, sauskelnes, pledą, čiulptukus. Kelionė buvo sunki, bet pavyko. Kūdikis verkė pirmas dvi valandas, paskui užmigo ir miegojo iki pat Lietuvos. Tėvas sakė, kad kitą kartą važiuotų lėktuvu, bet suprantu – ne visi gali sau leisti lėktuvo bilietą su kūdikiu.

Ar galima vežtis vaistus ar medicininę įrangą?

Taip, bet geriau turėti receptą ar gydytojo pažymą, ypač jei vežatės daug vaistų. Vienas diabetikas vežėsi insulino švirkštus ir buvo sustabdytas pasienyje – pareigūnai norėjo patikrinti, kas tai. Turėjo gydytojo pažymą, viskas baigėsi gerai, bet streso buvo. Medicininė įranga – pavyzdžiui, nešiojamas deguonies aparatas – tinka, bet reikia pranešti iš anksto. Svarbiausia – dokumentai. Be dokumentų bet koks neįprastas daiktas gali sukelti klausimų.

Dažniausios problemos – kas gali nutikti

Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Skambinkite vežėjui. Vėlavimai nutinka – kamščiai, oro sąlygos, techniniai gedimai. Vienas autobusas vėlavo 3 valandas dėl to, kad sugedo Švedijoje. Keleiviai laukė degalinėje, kol atvažiavo kitas autobusas. Nemalonu, bet vežėjas pranešė apie vėlavimą ir pasiūlė kavos. Svarbiausia – ne panikuoti. Jei turite skrydį ar kitą svarbų susitikimą Vilniuje, praneškite vežėjui – jie gali padėti rasti sprendimą.

Ar galiu atšaukti bilietą ir susigrąžinti pinigus?

Taip, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Likus 48 valandoms – dažniausiai grąžinama visa suma. Likus 24 valandoms – pusė. Paskutinę minutę – nieko. Vienas žmogus susirgo ir atšaukė kelionę likus 6 valandoms. Vežėjas grąžino 50 procentų – ne idealu, bet bent kažką. Kitas atšaukė prieš savaitę ir gavo visus pinigus atgal. Kuo anksčiau pranešite, tuo daugiau atgausite.

Ką daryti, jei pamečiau bilietą?

Šiais laikais dauguma bilietų yra elektroniniai – gaunate patvirtinimą el. paštu arba SMS. Jei pamečiau popierinį bilietą, skambinkite vežėjui – jie turi jūsų užsakymą sistemoje. Vienas vyresnis vyras pametė popierinį bilietą ir atėjo į išvykimo vietą be nieko. Vairuotojas patikrino pagal pavardę – bilietas rastas, viskas gerai. Bet streso buvo. Rekomenduoju visada turėti bilieto kopiją telefone – tai paprasta ir patikima.

Patarimai – kaip pasiruošti kelionei

Ką pasiimti į ilgą kelionę autobusu?

Vandens, užkandžių, ausų kištukus, kaklo pagalvėlę, lengvą pledą, įkroviklį arba power banką. Vienas žmogus atsivežė net mažą pagalvę – sakė, kad be jos negali miegoti sėdėdamas. Kitiems užtenka megztinio, susukto į ritinį. Svarbiausia – patogumas. 18–20 valandų sėdint yra ilgas laikas, ir kuo patogiau pasiruošite, tuo lengviau bus. Dar rekomenduoju atsinešti drėgnų servetėlių – po ilgos kelionės jos praverčia.

Ar reikia pasiimti užkandžių?

Taip, rekomenduoju. Degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus. Vienas žmogus pasakojo, kad nusipirko sumuštinį degalinėje už 7 eurus – duona sausa, sūris be skonio. Sakė, kad kitą kartą atsineš savo. Aš jam pritariu. Sumuštiniai, vaisiai, riešutai, šokoladas – viskas tinka. Tik venkite labai kvapnaus maisto, apie ką jau kalbėjau. Ir nepamirškite vandens – dehidratacija ilgoje kelionėje yra reali problema.

Kaip elgtis, jei šalia sėdintis keleivis trukdo?

Tai sudėtingas klausimas. Vienas žmogus pasakojo, kad šalia sėdėjęs keleivis visą kelionę kalbėjo telefonu garsiai – nuo Kopenhagos iki pat Vilniaus. Jis bandė mandagiai paprašyti, kad tyliau kalbėtų, bet tas žmogus tiesiog ignoravo. Galiausiai paprašė vairuotojo perkelti kitur – ir vairuotojas sutiko. Jei kas nors trukdo – pirmiausia pabandykite mandagiai išspręsti. Jei nepavyksta – kreipkitės į vairuotoją. Jis atsakingas už tvarką autobuse.

Autobusai Kopenhaga Vilnius yra patikimas būdas grįžti namo – kasdien, be išimčių. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti net maloni. Svarbiausia – žinoti, ko tikėtis, ir pasiruošti tiems dalykams, kurių negalite kontroliuoti. Jei turite klausimų – skambinkite. Geriau paklausti prieš kelionę nei gailėtis jos metu.