perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, ir vienas dažniausių dalykų, kuriuos matau – lietuviai parduoda savo automobilius Odensee. Kartais tai būna žmogus, kuris grįžta į Lietuvą ir nebereikia mašinos Danijoje, kartais – kas perka naujesnį modelį ir senąjį nori parduoti. Priežasčių daug, bet klausimai dažniausiai tie patys: kur rasti pirkėją, kaip sutvarkyti dokumentus, kiek realiai galima gauti už lietuvišką mašiną Danijoje. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie lietuviškų automobilių pardavimą Odensee. Stengsiuosi būti kuo praktiškesnis, nes teorijos internete ir taip daug.
Yra, bet ne tokia didelė kaip, tarkime, Kopenhagoje. Odense yra vidutinio dydžio miestas, ir lietuvių bendruomenė ten nėra labai didelė, bet pakankama, kad rastumėte pirkėją. Dažniausiai lietuviškas mašinas perka kiti lietuviai, kurie gyvena Odensee ir ieško nebrangaus automobilio. Taip pat yra danų, kurie perka pigesnius automobilius, bet jiems svarbu, kad mašina būtų techniškai tvarkinga ir turėtų galiojančią techninę apžiūrą. Vienas mano pažįstamas pardavė „Volkswagen Golf" Odensee per tris dienas – skelbimą įdėjo į lietuvišką Facebook grupę, ir pirkėjas atsirado greitai. Bet tai ne visada taip paprasta.
Populiariausios markės yra tos pačios, kaip ir visur Skandinavijoje – „Volkswagen", „Volvo", „Toyota", „BMW". „Volkswagen Golf" ir „Passat" yra beveik garantuotas pardavimas, jei kaina yra protinga. „Volvo" taip pat labai gerai parduodamas, nes danai mėgsta šią markę – jiems tai tarsi nacionalinis pasididžiavimas. Mažiau paklausūs yra prancūziški automobiliai – „Renault", „Peugeot", „Citroen". Ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad danai tiesiog labiau pasitiki vokiškomis ir japoniškomis markėmis. Jei parduodate „Renault Megane", gali tekti palaukti ilgiau nei parduodant „VW Golf".
Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – markės, modelio, metų, ridos, būklės. Bet jei lygintume su Lietuva, Odensee kainos paprastai yra 10-20 procentų aukštesnės. Pavyzdžiui, jei „VW Golf" 2015 metų Lietuvoje kainuoja 8000 eurų, Odensee už tą patį automobilį galima prašyti 9000-9500 eurų. Bet tai nereiškia, kad automatiškai gausite daugiau – reikia atsižvelgti į konkurenciją. Jei Odensee jau yra penki „Golfai" už panašią kainą, jūsų šansai mažėja. Reikia kažkuo išsiskirti – geresne būkle, mažesne rida, arba tiesiog geresne kaina.
Kartais verta, kartais ne. Jei turite gerą automobilį, kuris Lietuvoje sunkiai parduodamas dėl rinkos prisotinimo, bet Danijoje būtų paklausus – galima pabandyti. Bet reikia skaičiuoti: pervežimo kaina (350-500 eurų), registracijos išlaidos Danijoje (jei reikia), laikas, kurį praleisite ieškodami pirkėjo. Vienas žmogus atvežė „BMW 530d" iš Kauno į Odense, pardavė jį už 3000 eurų daugiau nei būtų gavęs Lietuvoje. Skamba gerai, bet kai atėmė pervežimo išlaidas ir laiką, pelnas buvo kuklus. Kita vertus, jei automobilį vežate dėl kitų priežasčių (pats persikraustote) ir paskui parduodate – tada jau kita istorija.
Geriausias būdas – patikrinti, už kiek panašūs automobiliai parduodami Odensee. Yra keletas svetainių, kur galima tai padaryti – „Bilbasen.dk", „DBA.dk", taip pat Facebook grupės. Pažiūrėkite, už kiek parduodami jūsų markės ir modelio automobiliai su panašia rida ir metais. Tada nustatykite kainą šiek tiek aukštesnę nei vidurkis – taip paliksite erdvės deryboms. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – lietuviai kartais pervertina savo automobilius. „Mano mašina geresnė už kitas" – galbūt, bet pirkėjas to nežino ir nemato. Reikia būti realistu, o ne optimistu.
Pirmiausia reikia automobilio registracijos dokumento – lietuviško arba jau danų. Jei automobilis vis dar registruotas Lietuvoje, pirkėjas turės jį perregistruoti Danijoje, ir tai gali būti papildomas rūpestis. Todėl dažniausiai geriau, jei automobilis jau yra registruotas Danijoje. Be registracijos dokumento, reikia pirkimo-pardavimo sutarties – ją galima rasti internete arba pas notarą. Dar reikalinga techninės apžiūros pažyma, jei automobilis ją turi. Be techninės apžiūros parduoti automobilį galima, bet tada pirkėjas žinos, kad jam reikės ją atlikti patiems, ir tai atsispindės kainoje.
Sutartis turi būti paprasta ir aiški. Nurodykite pardavėjo ir pirkėjo duomenis (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas arba paso numeris), automobilio duomenis (markė, modelis, metai, VIN numeris, rida), kainą ir mokėjimo būdą. Taip pat rekomenduoju įrašyti frazę „automobilis parduodamas toks, koks yra" – tai apsaugo nuo vėlesnių pretenzijų. Vienas mano pažįstamas pardavė automobilį be sutarties, tik su ranka parašytu lapeliu. Paskui pirkėjas pradėjo reikalauti pinigų atgal, nes „rado defektą". Be sutarties sunku įrodyti, kas buvo susitarta. Todėl – visada sutartis, net jei parduodate pažįstamam.
Ne, Danijoje notaro patvirtinimo nereikia automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai. Užtenka abiejų šalių parašų. Bet jei norite didesnio saugumo, galite kreiptis į notarą – tai kainuoja, bet suteikia papildomą garantiją. Lietuvoje kartais reikalaujama notaro, bet Danijoje tai neprivaloma. Vienas dalykas, kurį rekomenduoju – pasidaryti sutarties kopiją ir išsaugoti ją bent keletą metų. Jei ateityje kiltų klausimų dėl mokesčių arba draudimo, turėsite dokumentą. Be to, sutartis reikalinga, kad atsijungtumėte nuo automobilio atsakomybės – jei naujasis savininkas padarys avariją, jūs nenorite būti atsakingas.
Jei automobilis parduodamas Danijoje su lietuviškais numeriais, pirkėjas turės juos pakeisti į danų. Jūs, kaip pardavėjas, turėtumėte pranešti „Regitrai" Lietuvoje, kad automobilis parduotas. Tai galima padaryti internetu arba nuvykus į „Regitrą". Svarbu tai padaryti, nes kitaip jūs vis dar būsite registruotas kaip savininkas, ir jei kas nors nutiks su automobiliu, klausimai kils jums. Vienas žmogus pamiršo pranešti „Regitrai", ir po pusės metų gavo baudą už kelių mokesčių nemokėjimą – automobilis jau buvo Danijoje, bet sistema rodė, kad savininkas vis dar jis.
Pardavus automobilį, reikia pranešti draudimo bendrovei. Jei tai lietuviškas draudimas – skambinate į Lietuvą, jei danų – į Danijos draudimo bendrovę. Paprastai užtenka atsiųsti pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, ir draudimas nutraukiamas arba perleidžiamas naujam savininkui. Vienas dalykas – jei draudimas buvo apmokėtas iš anksto už visus metus, galite gauti grąžinimą už likusį laikotarpį. Bet ne visos draudimo bendrovės tai daro – reikia skaityti sutartį. Mano patarimas – neskubėkite nutraukti draudimo iš karto, palaukite, kol pirkėjas perregistruos automobilį, kad nebūtų laikotarpio be draudimo.
Yra keletas variantų. Pirmas – Facebook grupės, skirtos lietuviams Odensee arba Danijoje. Ten dažniausiai randami pirkėjai, nes lietuviai perka iš lietuvių. Antras – „Bilbasen.dk", tai pagrindinė automobilių pardavimo svetainė Danijoje. Trečias – „DBA.dk", tai danų „Skelbiu.lt" atitikmuo. Ketvirtas – „Autoplius.lt", bet ten mažiau tikėtina, kad rasite pirkėją Danijoje. Rekomenduoju dėti skelbimą į kelias vietas vienu metu – taip didesnė tikimybė greitai parduoti. Nuotraukos turi būti geros kokybės – tai labai svarbu. Blogos nuotraukos atbaido pirkėjus net jei automobilis geras.
Pirmas dalykas – nuplauti. Skamba akivaizdžiai, bet mačiau skelbimų su purvinais automobiliais – tai tiesiog negerbia pirkėjo. Antras dalykas – sutvarkyti smulkius defektus, jei įmanoma. Ne kalbu apie kapitalinį remontą, o apie smulkmenas – neveikiantis žibintas, įskilęs veidrodėlis, susidėvėjęs valytuvas. Trečias dalykas – išvalyti saloną. Ketvirtas dalykas – paruošti visus dokumentus. Penktas dalykas – nufotografuoti automobilį iš visų pusių, įskaitant bet kokius defektus. Geriau parodyti defektą nuotraukoje, nei leisti pirkėjui jį atrasti apžiūros metu – tai kelia pasitikėjimą.
Būkite sąžiningi. Jei automobilis turi trūkumų – pasakykite. Pirkėjas anksčiau ar vėliau juos pastebės, ir jei jausis apgautas, sandoris žlugs. Leiskite pirkėjui patikrinti automobilį – nesistenkite skubinti proceso. Jei pirkėjas nori nuvažiuoti į servisą patikrinti – sutikite, tai normalu. Vienas mano pažįstamas pardavinėjo „Audi A4" ir neleido pirkėjui patikrinti automobilio servise – „nėra laiko, skubu". Pirkėjas atsisakė pirkti, ir teisingai padarė. Pasitikėjimas yra svarbiausias dalykas parduodant automobilį, ypač kai parduodate ne savo tautiečiui.
Ne tik galima, bet ir reikia tikėtis. Danai mėgsta derėtis, nors ne taip agresyviai kaip, pavyzdžiui, turguje Lietuvoje. Paprastai pirkėjas pasiūlo 10-15 procentų mažiau nei prašote, ir tai yra normalu. Todėl, kaip jau minėjau, nustatykite kainą šiek tiek aukštesnę nei norite gauti. Bet nesistenkite per daug – jei prašysite 30 procentų daugiau nei rinkos kaina, pirkėjai tiesiog neateis. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – lietuviai kartais per daug emocionaliai vertina savo automobilius. „Ši mašina man daug reiškia" – suprantu, bet pirkėjui tai nesvarbu. Jis mato tik skaičius ir būklę.
Saugiausias būdas – bankinis pavedimas. Pirkėjas perveda pinigus į jūsų sąskaitą, jūs patikrinate, ar pinigai gauti, ir tik tada perduodate automobilį. Grynaisiais pinigais rizikingiau – ypač jei suma didelė. Vienas žmogus pardavė automobilį už 12000 eurų grynaisiais – nešė tuos pinigus per visą Odense ir bijojo kiekvieno kampo. Geriau pavedimas – saugiau ir paprasčiau. Jei pirkėjas siūlo mokėti „PayPal" arba „Paysera", tai taip pat gerai, bet patikrinkite, ar pinigai tikrai įskaityti į jūsų sąskaitą prieš perduodant automobilį. Apgavysčių pasitaiko, nors ir retai.
Priklauso nuo to, ar defektas buvo žinomas prieš pardavimą. Jei jūs sąžiningai nurodėte visus trūkumus sutartyje, pirkėjas neturi teisės reikalauti kompensacijos. Bet jei nuslėpėte kažką svarbaus – pavyzdžiui, kad automobilis buvo daužtas ir suremontuotas – tada pirkėjas gali kreiptis į teismą. Todėl visada būkite sąžiningi. Vienas atvejis, kurį žinau – pardavėjas nenurodė, kad automobilio odometras buvo sukamas. Pirkėjas tai atrado po mėnesio, kreipėsi į policiją, ir pardavėjui teko grąžinti pinigus bei sumokėti baudą. Neverta rizikuoti.
Jei pardavėte automobilį su sutartimi, kurioje parašyta „parduodamas toks, koks yra", pirkėjas neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus, nebent įrodo, kad buvote nesąžiningas. Bet praktiškai – kartais geriau susitarti, nei bylinėtis. Vienas mano pažįstamas pardavė automobilį, kuris po savaitės pradėjo leisti tepalus. Pirkėjas skambino ir reikalavo pinigus atgal. Pardavėjas pasiūlė kompromisą – padengti pusę remonto išlaidų. Pirkėjas sutiko. Ne idealus sprendimas, bet geriau nei teismas. Svarbiausia – išlaikyti ramybę ir ieškoti sprendimo, o ne konflikto.
Gali, jei nepranešite apie pardavimą. Lietuvoje, jei parduodate automobilį, reikia pranešti „Regitrai" ir VMI (Valstybinei mokesčių inspekcijai), jei pardavėte brangiau nei pirkote – tada reikia sumokėti pajamų mokestį. Danijoje panašiai – jei parduodate automobilį kaip fizinis asmuo, paprastai mokesčių mokėti nereikia, bet jei parduodate reguliariai, tai jau gali būti laikoma verslu, ir tada reikia mokėti mokesčius. Vienas lietuvis Odensee pardavinėjo automobilius po vieną per mėnesį – „Skat" (Danijos mokesčių tarnyba) susidomėjo ir pradėjo tyrimą. Geriau to išvengti.
Yra keletas variantų. Pirmas – sumažinti kainą. Antras – pagerinti skelbimą (geresnės nuotraukos, išsamesnis aprašymas). Trečias – parduoti automobilių supirkėjams, bet tada gausite mažiau. Ketvirtas – vežti automobilį atgal į Lietuvą ir parduoti ten. Penktas – palikti automobilį ir grįžti į Lietuvą be jo (ne idealu, bet kartais žmonės taip daro). Vienas žmogus bandė parduoti „Opel Astra" Odensee tris mėnesius – niekas nepirko. Galiausiai sumažino kainą 30 procentų ir pardavė per savaitę. Kartais reikia nusileisti, net jei skauda.
Yra, ir gana didelis. Parduodant lietuviui, procesas paprastesnis – kalba ta pati, kultūra ta pati, supratimas panašus. Bet lietuviai dažniausiai nori mažesnės kainos, nes jie žino, kiek automobilis kainuoja Lietuvoje. Parduodant danui, galite gauti daugiau pinigų, bet procesas sudėtingesnis – reikia kalbėti angliškai arba daniškai, reikia daugiau dokumentų, danai labiau tikrina automobilį. Vienas mano pažįstamas pardavė „BMW" danui už 2000 eurų daugiau nei būtų gavęs iš lietuvio – bet procesas truko dvi savaites, nes danas norėjo viską patikrinti servise, patikrinti istoriją, dar kažką. Kantrybės reikia.
Geriausias metas yra pavasaris – balandis, gegužė. Žmonės po žiemos nori atsinaujinti, dienos ilgesnės, oras geresnis – daugiau žmonių ieško automobilių. Blogiausias metas – žiemos pabaiga (vasaris, kovo pradžia), kai visi pavargę nuo tamsos ir šalčio, ir pinigų mažiau. Vasarą taip pat gerai, bet rugpjūtį daug žmonių atostogauja, tai pirkėjų mažiau. Ruduo – vidutiniškai. Žiema – prasčiausia. Tai galioja ne tik Odensee, bet ir visoje Danijoje. Jei galite rinktis, parduokite pavasarį.
Geras skelbimas yra trumpas, bet informatyvus. Nurodykite markę, modelį, metus, ridą, variklio tipą, kuro tipą, pavarų dėžę, spalvą. Paminėkite pagrindinius privalumus – pavyzdžiui, „naujos padangos", „pilna serviso istorija", „be rūdžių". Taip pat sąžiningai nurodykite trūkumus – „nedidelis įbrėžimas ant bamperio", „neveikia kairysis garsiakalbis". Nuotraukos – bent 10, iš visų pusių, įskaitant saloną, bagažinę, variklio skyrių. Vienas dalykas – nerašykite „mašina gera, važiuoja puikiai" – tai nieko nesako. Būkite konkretūs.
Priklauso nuo to, kiek remontas kainuoja ir kiek padidės pardavimo kaina. Jei už 200 eurų galite pakeisti stabdžių diskus ir tai padidins kainą 500 eurų – verta. Bet jei reikia keisti variklį už 2000 eurų, o automobilio vertė padidės tik 1000 eurų – neverta. Paprastai rekomenduoju sutvarkyti tik tai, kas akivaizdžiai matoma ir trukdo parduoti – neveikiantys žibintai, susidėvėję valytuvai, prakiuręs duslintuvas. Kapitalinio remonto prieš pardavimą daryti neverta – tai retai atsiperka. Geriau nuleisti kainą ir parduoti „kaip yra".
Pirmas dalykas – visada sudarykite sutartį. Antras dalykas – niekada neperduokite automobilio, kol negavote pinigų. Trečias dalykas – jei pirkėjas siūlo keistai didelę sumą arba skuba per daug, būkite atsargūs. Ketvirtas dalykas – susitikite viešoje vietoje, geriau dienos metu. Penktas dalykas – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Vienas atvejis, kurį girdėjau – pirkėjas atsiuntė padirbtą pavedimo patvirtinimą, pardavėjas patikėjo ir atidavė automobilį. Pinigų, žinoma, negavo. Būkite budrūs.
Išvalyti viską. Ir aš turiu omenyje viską – dokumentus, nuotraukas, įkroviklius, vaikišką kėdutę, kilimėlius (jei jie neįeina į pardavimą). Vienas žmogus pardavė automobilį su visais asmeniniais dokumentais bagažinėje – teko važiuoti atsiimti. Kitas paliko GPS navigaciją su namų adresu – ne pats geriausias sprendimas. Trečias pamiršo vaistus priekinėje dėtuvėje. Smulkmenos, bet erzina. Prieš perduodant automobilį, praeikite per visus skyrius, bagažinę, po sėdynėmis. Geriau skirti 15 minučių valymui, nei vėliau gailėtis.
Galima, bet tai sumažins kainą. Pirkėjas, kuris perka automobilį be techninės apžiūros, žino, kad jam reikės ją atlikti patiems, ir tai kainuos pinigų bei laiko. Be to, jei automobilis nepraeina techninės apžiūros, pirkėjas turės remontuoti – tai papildomos išlaidos. Todėl automobilis be techninės apžiūros visada pigesnis. Jei įmanoma, rekomenduoju atlikti techninę apžiūrą prieš pardavimą – tai padidina pirkėjų pasitikėjimą ir leidžia prašyti aukštesnės kainos. Bet jei žinote, kad automobilis nepraeis – geriau parduoti „kaip yra" ir būti sąžiningam.
Lietuviškų automobilių pardavimas Odensee nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų. Svarbiausia – būti sąžiningam, turėti tvarkingus dokumentus ir neskubėti. Rinka yra, pirkėjai yra, tik reikia juos rasti. Jei turite klausimų, kurie čia nebuvo atsakyti – kreipkitės. Geriau pasiklausti prieš parduodant, nei gailėtis po to. Sėkmės parduodant.