Kelionė automobiliu Denmark Lietuva – ką reikia žinoti prieš išvažiuojant

Yra žmonių, kurie sako – "aš pats parvarysiu automobilį iš Danijos, kam mokėti už transportavimą?" Ir tai suprantamas požiūris. Kelionė automobiliu Denmark Lietuva nėra raketų mokslas – apie 1200 kilometrų, dvi dienos kelio, gražūs vaizdai pro langą. Bet yra niuansų, kuriuos geriau žinoti prieš sėdant už vairo. Aš pats esu ne kartą važiavęs šį maršrutą – tiek su savo automobiliu, tiek su klientų automobiliais – ir galiu pasidalinti patirtimi, kurią sukaupiau per tuos metus. Ne iš vadovėlio, o iš realaus kelio.

Kelias – Kelionė automobiliu Denmark Lietuva

1. Koks yra trumpiausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Trumpiausias – per keltą. Iš Kopenhagos galima plaukti į Kylį (Vokietija) arba Gedserą į Rostoką, o tada važiuoti per Lenkiją. Bendras atstumas – apie 1100-1200 kilometrų. Jei važiuoji be kelto – per Švediją ir tiltą Øresund, tada per Švediją, keltu į Vokietiją arba per tiltą į Daniją... na, sudėtingiau. Paprasčiausias variantas – Kopenhaga-Rostokas (keltas)-Berlynas-Poznanė-Varšuva-Kaunas-Vilnius. Tai maršrutas, kuriuo važiuoju dažniausiai. Kelias geras, degalinių daug, ir galima sustoti pailsėti kur nors Lenkijoje.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo to, kaip važiuoji. Jei vienas vairuotojas, su pertraukomis – dvi dienos. Pirmą dieną – Kopenhaga iki Varšuvos (apie 8-9 valandos), nakvynė. Antrą dieną – Varšuva iki Vilniaus (apie 5-6 valandos). Jei du vairuotojai, galima ir per vieną dieną – bet tai 12-14 valandų vairavimo, kas yra labai daug. Aš vieną kartą bandžiau – nuo Kopenhagos iki Kauno per 14 valandų. Paskutines dvi valandas jau nebežinojau, kur esu. Nuo to laoku važiuoju tik su nakvyne. Saugumas svarbiau nei greitis.

3. Kokios kelių sąlygos maršrute Danija-Lietuva?

Danijoje – keliai puikūs. Lygūs, platūs, gerai paženklinti. Vokietijoje – autostrados nemokamos, bet kartais remontai, ypač vasarą. Lenkijoje – situacija mišri. Autostrados A2 ir A1 geros, bet neautostradiniai keliai prastesni. Lietuvoje – keliai gerėja, bet vis dar yra atkarpų, kur reikia būti atsargiam. Žiemą – Danija ir Vokietija greitai valo kelius, Lenkija – lėčiau, Lietuva – priklauso nuo regiono. Aš visada patikrinu orų prognozę prieš išvažiuodamas, ypač žiemą. Vieną kartą užklupo pūga ties Lodze – teko stoti nakvynės anksčiau nei planavau.

4. Ar reikia mokėti už kelius Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje?

Danijoje – ne, keliai nemokami. Vokietijoje – taip pat nemokami lengviesiems automobiliams (sunkvežimiams moka Maut). Lenkijoje – yra mokamų autostradų atkarpų. A2 nuo Varšuvos iki Poznanės – apie 20-30 zlotų. A1 – panašiai. Galima mokėti grynaisiais arba kortele prie vartų. Lietuvoje – keliai nemokami, bet reikia vinjetės jei važiuoji sunkvežimiu. Lengvajam automobiliui – nieko nereikia. Aš visada turiu grynųjų zlotų, nes Lenkijoje ne visur priima kortelę prie kelių mokėjimo punktų.

5. Ar galima važiuoti be sustojimų iš Danijos į Lietuvą?

Techniškai – taip, jei turi pakankamai degalų. Praktiškai – labai nerekomenduoju. 1200 kilometrų be sustojimo – tai 12-14 valandų vairavimo, kas yra pavojinga. Ypač naktį arba po darbo dienos. Aš visada rekomenduoju bent tris sustojimus – po 4 valandų vairavimo, 20-30 minučių pertrauka. Ir vieną ilgesnį sustojimą pietums. Geriau atvažiuoti valanda vėliau, nei nebeatvažiuoti visai. Statistika rodo, kad dauguma avarijų įvyksta dėl vairuotojų nuovargio. Neskubėk.

Keltas – Kelionė automobiliu Denmark Lietuva

6. Ar būtinai reikia keltą važiuojant iš Danijos?

Ne, bet labai rekomenduoju. Be kelto – reikia važiuoti per Švediją ir tiltą Øresund, kas kainuoja apie 50-60 eurų vienam automobiliui. Arba važiuoti visą kelią per Vokietiją ir Lenkiją, kas yra ilgesnį atstumą. Keltas Rostokas-Gedseras trunka apie 2 valandas ir kainuoja 60-100 eurų, priklausomai nuo sezono ir dydžio. Keltas Kylis-Kopenhaga – panašiai. Aš paprastai renkuosi Rostokas-Gedseras – patogiau, greičiau, ir galima pailsėti kelto metu. Ypač jei pavargęs po ilgo vairavimo.

7. Kaip užsisakyti keltą iš Danijos?

Yra keletas kompanijų – Scandlines, DFDS, Stena Line. Užsisakyti galima internetu arba vietoje, bet rekomenduoju internetu – pigiau ir garantuota vieta. Ypač vasarą, kai keltai būna perpildyti. Aš visada užsisakau bent 2-3 dienas prieš kelionę. Kaina priklauso nuo to, ar važiuoji vienas, ar su keleiviais, kokio dydžio automobilis, ar nori kajutės ar tik sėdimos vietos. Paprasčiausias variantas – automobilis + vairuotojas, be kajutės – apie 70-90 eurų.

8. Ką daryti, jei praleidau keltą?

Priklauso nuo bilieto. Jei turi lankstų bilietą – gali važiuoti kitu reisu, dažniausiai nemokamai. Jei turi fiksuotą bilietą – gali tekti mokėti papildomai arba laukti, kol bus laisvų vietų kitame reise. Aš vieną kartą pavėlavau 15 minučių dėl spūsties Kopenhagoje – laimė, kad turėjau lankstų bilietą. Nuo to laoku visada atvažiuoju bent valanda anksčiau nei reikia. Geriau palaukti keltų terminale su kava, nei stresuoti, kad nespėjau.

9. Ar galima miegoti kelte?

Taip, yra kajutės – nuo paprastų (2 lovos, be lango) iki prabangių (su langu, vonia). Kajutė kainuoja papildomai – nuo 30 iki 150 eurų, priklausomai nuo dydžio ir komforto lygio. Jei važiuoji naktį – rekomenduoju kajutę, nes miegoti sėdimoje vietoje nėra labai patogu. Bet jei kelionė trumpa (2-3 valandos) – galima ir be kajutės. Aš paprastai imu kajutę tik tada, kai plaukiu naktį. Dieną – sėdima vieta pakanka.

10. Ką veikti kelte?

Valgyti, gerti, miegoti, vaikščioti. Dideliuose keltuose yra restoranai, barai, parduotuvės, vaikų žaidimų aikštelės, netgi kazino (ne visuose). Aš mėgstu sėdėti denyje ir žiūrėti į jūrą – tai padeda atsipalaiduoti po ilgo vairavimo. Be to, keltuose dažnai būna duty-free parduotuvės, kur galima nusipirkti alkoholio, tabako, saldumynų pigiau nei sausumoje. Bet atsargiai – yra limitai, kiek galima įvežti į Lietuvą. Nekartokite vieno mano pažįstamo klaidos – jis nusipirko dėžę viskio ir pusę jo teko palikti muitinėje.

Draudimas – Kelionė automobiliu Denmark Lietuva

11. Ar mano Lietuvos draudimas galioja Danijoje?

Taip, jei turi žaliąją kortelę (Green Card). Tai tarptautinis draudimo dokumentas, kuris patvirtina, kad tavo draudimas galioja visose Europos šalyse. Be žaliosios kortelės – gali būti problemų pasienyje arba jei nutinka avarija. Aš visada rekomenduoju turėti žaliąją kortelę net jei ES šalyse formaliai nereikia. Tai nemokama – tiesiog paprašyk savo draudimo bendrovės. Be to, patikrink, ar tavo draudimas apima ir pagalbą kelyje (assistance). Jei ne – verta pridėti, kainuoja papildomus 20-30 eurų per metus.

12. Ką daryti, jei patekau į avariją Danijoje?

Pirma – pasirūpink saugumu. Antra – kviesk policiją (112) ir greitąją pagalbą, jei reikia. Trečia – užpildyk avarijos deklaraciją (skadeanmeldelse). Ketvirta – nufotografuok viską – automobilius, žalą, numerius, aplinką. Penkta – pranešk savo draudimo bendrovei. Danijoje procesas panašus kaip Lietuvoje, tik viskas danų kalba. Jei nemoki – prašyk, kad kas nors padėtų. Policija paprastai kalba angliškai. Svarbiausia – nesutikti mokėti vietoje, nes paskui gali būti sunku susigrąžinti pinigus.

13. Ar reikia papildomo draudimo važiuojant per kelias šalis?

Žalioji kortelė apima civilinę atsakomybę visose ES šalyse. Bet jei nori pilno draudimo (kasko) – turi patikrinti, ar jis galioja užsienyje. Dauguma Lietuvos draudimo bendrovių siūlo kasko, kuris galioja visoje Europoje, bet yra išimčių. Aš visada skaitau sutarties smulkų šriftą, kad žinočiau, kas apima. Be to, jei važiuoji su automobiliu, kuris dar nėra registruotas Lietuvoje – gali reikėti atskiro draudimo. Pasitark su draudimo brokeriu – jie žino niuansus, kurių aš nežinau.

14. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje Danijoje?

Skambink pagalbos kelyje tarnybai. Danijoje yra FDM (Forenede Danske Motorejere) – panašiai kaip mūsų Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jei turi draudimą su assistance – skambink jiems. Jei neturi – ieškok vietinio serviso. Problema ta, kad Danijoje servisai brangūs – valandinis įkainis gali būti 100-150 eurų. Todėl geriau turėti draudimą su pagalba kelyje, kad padengtų išlaidas. Aš vieną kartą sugedau ties Odense – laimė, kad turėjau assistance, nes remontas kainavo 800 eurų.

15. Ar draudimas kompensuoja, jei automobilis pavogiamas Danijoje?

Priklauso nuo draudimo. Paprastas civilinės atsakomybės draudimas – ne. Kasko – taip, bet su išlygomis. Dažniausiai reikia, kad automobilis būtų užrakintas, su signalizacija, ir kad vagystė būtų užregistruota policijoje per 24 valandas. Aš visada rekomenduoju turėti kasko, ypač jei važiuoji su brangiu automobiliu. Be to, Danijoje vagystės nėra labai dažnos, bet pasitaiko. Ypač Kopenhagoje ir kituose dideliuose miestuose. Saugok raktus, neužmiršk užrakinti, ir viskas bus gerai.

Praktiniai patarimai – Kelionė automobiliu Denmark Lietuva

16. Kiek degalų reikia kelionei iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio. Vidutinis automobilis suvartoja 6-8 litrus 100 kilometrų. 1200 kilometrų – tai 72-96 litrai. Plius rezervas – apie 100 litrų visai kelionei. Dyzelis pigiau, benzinas brangiau. Danijoje degalai brangiausi – apie 1,8-2 eurai už litrą. Vokietijoje – pigiau, apie 1,6-1,8. Lenkijoje – dar pigiau, apie 1,3-1,5. Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje. Todėl aš visada stengiuos prisipilti Lenkijoje, o ne Danijoje. Per kelionę sutaupau 30-50 eurų vien degalams.

17. Kokius dokumentus turėti su savimi?

Vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimo dokumentą (žaliąją kortelę), asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jei automobilis ne tavo – notariškai patvirtintą įgaliojimą arba pirkimo-pardavimo sutartį. Be to – jei važiuoji su vaikais, gali reikėti jų dokumentų. Aš visada turiu visų dokumentų kopijas telefone – jei kas nors dingsta, bent turiu skaitmeninę versiją. Ir dar – turėk grynųjų pinigų, bent 100-200 eurų ir keletą šimtų zlotų. Ne visur priima kortelę, ypač mažesnėse degalinėse Lenkijoje.

18. Ką daryti, jei pavargau kelyje?

Sustok. Nėra jokios priežasties rizikuoti. Danijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje yra daugybė poilsio aikštelių su tualetais, suolais, kartais netgi dušais. Jei labai pavargai – ieškok nakvynės. Booking.com arba Airbnb – per 10 minučių rasi kažką netoli kelio. Nakvynė Lenkijoje kainuoja 20-40 eurų už naktį – ne pasaulio pabaiga. Geriau praleisti vieną naktį Lenkijos miestelyje, nei važiuoti pusiau miegant. Aš visada turiu miegmaišį automobilyje – jei nieko nerandu, galiu miegoti tiesiog automobilyje. Ne idealiai, bet geriau nei nieko.

19. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Iš esmės – taip. Lenkijos autostrados yra gerai apšviestos, policija patruliuoja, degalinės dirba visą parą. Bet yra niuansų – neautostradiniai keliai naktį gali būti tamsūs, su staigiais posūkiais ir gyvūnais kelyje. Be to, pavargusių vairuotojų naktį daugiau. Aš pats vengiu važiuoti per Lenkiją naktį, ypač neautostradiniais keliais. Jei reikia – važiuoju tik autostrada. Bet geriausias variantas – važiuoti dieną, o nakvoti Lenkijoje arba Vokietijoje.

20. Ką daryti, jei sustabdė policija Danijoje ar Lenkijoje?

Būk ramus, mandagus, ir bendradarbiauk. Danijos policija paprastai labai profesionali – jei nieko nepažeidei, viskas bus greitai. Lenkų policija kartais gali būti... specifiškesnė. Bet jei dokumentai tvarkingi, automobilis techniškai tvarkingas – nėra ko bijoti. Aš vieną kartą buvau sustabdytas Lenkijoje dėl perdegusio žibinto – policininkas tiesiog perspėjo ir paleido. Svarbiausia – nebandyti duoti kyšio. Tai baudžiama, ir gali baigtis labai blogai. Jei manai, kad bauda neteisinga – mokėk, o paskui skųsk. Saugiau.

Sezonai – Kelionė automobiliu Denmark Lietuva

21. Ar saugu važiuoti žiemą iš Danijos į Lietuvą?

Saugu, bet reikia pasiruošti. Žiemą Danijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje gali būti sniego, ledo, prasto matomumo. Svarbiausia – žieminės padangos (Danijoje jos nėra privalomos, bet rekomenduojamos, Lenkijoje – nėra privalomos, bet rekomenduojamos, Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio iki balandžio). Be to – grandinės (jei važiuoji į kalnuotas vietoves), ledų skutiklis, šluota, šiltas pledas. Aš visada turiu žiemos "išgyvenimo rinkinį" automobilyje – termosas su arbata, šokoladas, žibintuvėlis, pirštinės. Skamba dramatiškai, bet vieną kartą užstrigau sniege Lenkijoje, ir visi šie dalykai labai pravertė.

22. Kada geriausia važiuoti iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo to, ko nori. Pavasarį (balandis-gegužė) – dienos ilgos, oras malonus, keliai sausi. Vasarą (birželis-rugpjūtis) – karšta, bet gražu, daug turistų keliuose. Rudenį (rugsėjis-spalis) – gražūs lapai, bet dažni lietūs. Žiemą (lapkritis-vasaris) – tamsu, šalta, bet mažiau eismo. Aš mėgstiu važiuoti rugsėjį – oras dar šiltas, bet ne karšta, turistų mažiau, ir keltai pigesni. Bet kiekvienas sezonas turi savo žavesio. Svarbiausia – pasiruošti.

23. Ar vasarą yra spūsčių maršrute?

Taip, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje. Vokietijoje – "Ferienverkehr" (atostogų eismas) liepą ir rugpjūtį – autostrados užsikemša, ypač prie Hamburgo, Berlyno, Miuncheno. Lenkijoje – savaitgaliais prie didžiųjų miestų. Aš rekomenduoju važiuoti darbo dienomis, antradienį-ketvirtadienį, ir vengti pirmadienio bei penktadienio ryto. Be to – naudokitės Waze arba Google Maps, kad matytumėte spūstis realiu laiku. Vieną kartą užstrigau 3 valandas ties Berlynu – nuo to laoku visada tikrinu maršrutą prieš išvažiuodamas.

24. Ką veikti, jei užklupo blogas oras?

Sustok. Nėra jokios priežasties važiuoti per audrą, pūgą ar rūką. Palauk, kol praeis, arba ieškok nakvynės. Degalinės, poilsio aikštelės, maži miesteliai – visur gali rasti prieglobstį. Aš vieną kartą važiavau per audrą Lenkijoje – medis krito ant kelio priešais mane. Laimei, spėjau sustoti. Nuo to laoku – jei oras blogas, aš nestoviu. Saugumas svarbiau nei bet koks laiko grafikas. Ypač jei veži ne savo automobilį, o kliento.

Išvada

Kelionė automobiliu Denmark Lietuva yra nuotykis, kuris gali būti ir malonus, ir varginantis – priklauso nuo pasiruošimo. Pasiruošk dokumentus, patikrink automobilį, suplanuok maršrutą, ir neskubėk. Geriau atvažiuoti diena vėliau, nei nebeatvažiuoti visai. Ir dar – jei abejoji, ar pats sugebėsi – nebijok prašyti pagalbos. Mes vežame automobilius kiekvieną dieną, ir visada galime padėti. Bet jei nori pats – važiuok. Tik saugiai.