Vežu krovinius iš Gento į Lietuvą

Esu vežėjas, ir vežu krovinius iš Gento į Lietuvą jau ne pirmus metus. Tai mano darbas, ir aš jį mėgstu. Gentas yra vienas tų miestų, kuriuose jaučiuosi kaip namie – pažįstu gatves, žinau, kur yra sandėliai, kur galima sustoti, kur geriau nevažiuoti su didele mašina. Per tuos metus vežiau visko – nuo vienos dėžės iki visų sunkvežimio. Klientai buvo visokie – nuo studentų, grįžtančių po studijų, iki įmonių, perkančių pramoninę įrangą. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu. Ne iš vadovėlio – iš realaus gyvenimo.

Apie mane – vežu iš Gento į Lietuvą

1. Kodėl vežate krovinius iš Gento?

Todėl kad yra paklausa. Paprasta. Gentas yra didelis uostamiestis, ir per jį eina daug prekių. Lietuviai ten dirba, studijuoja, perka prekes, ir jiems reikia kažkas, kas atvežtų daiktus namo. Aš tuo užsiimu. Pradėjau prieš keletą metų, kai vienas draugas paprašė atvežti jo baldus iš Gento. Pavyko, jis pasakė kitiems, kiti pasakė dar kitiems, ir taip prasidėjo. Dabar važiuoju į Gentą kelis kartus per mėnesį, ir visada turiu ką vežti. Tai ne verslo planas – tiesiog taip susiklostė.

2. Kokia jūsų patirtis su pervežimais?

Dirbu pervežimų srityje jau daug metų. Pradėjau nuo vietinių pervežimų Lietuvoje, paskui perėjau prie tarptautinių. Gentas atsirado palyginti neseniai – prieš kelerius metus – bet greitai tapo vienu pagrindinių mano maršrutų. Per tą laiką vežiau visko: baldus, techniką, statybines medžiagas, maistą, drabužius, knygas, paveikslus, netgi gyvūnų narvą (be gyvūno). Kiekvienas krovinys kitoks, ir tai daro darbą įdomų. Bet svarbiausia – saugumas. Nesvarbu, ką vežu, stengiuosi, kad viskas atvyktų sveika.

3. Ar dirbate vienas ar turite komandą?

Turiu mažą komandą – du vairuotojus ir vieną pagalbininką, kuris padeda su krovimu. Vienas vairuotojas – aš pats. Kitas – mano kolega, su kuriuo dirbu jau kelerius metus. Jis patikimas ir žino savo darbą. Pagalbininkas – jaunas vaikinas, kuris nori išmokti. Mokome jį, ir jis mokosi greitai. Keturi žmonės – tiek užtenka mūsų apimtims. Galėčiau plėstis, bet nenoriu – maža komanda reiškia, kad galiu kontroliuoti kokybę. Kai pats pažįsti kiekvieną krovinį, mažiau klaidų.

4. Kokias mašinas naudojate?

Turime dvi mašinas – vieną didesnę (20 kubinių metrų) ir vieną mažesnę (12 kubinių metrų). Didelė tinka pilniems butams ar stambiems kroviniams. Maža – nedideliems kroviniams arba miesto pristatymams. Abi mašinos prižiūrimos reguliariai – techninė apžiūra kasmet, tepalai kas 10 tūkstančių kilometrų, padangos keičiamos laiku. Vienas vežėjas, kurį pažįstu, taupo ant techninės priežiūros – jo mašina genda vidury kelio. Aš taip nenoriu. Mano mašinos turi veikti, nes klientai laukia.

5. Ar turite reikiamus leidimus ir licencijas?

Taip, visi reikiami leidimai – tarptautinio krovinių vežimo licencija, draudimas, CMR konvencijos dokumentai. Viskas oficialu ir legalu. Vienas klientas klausė, ar mes „legaliai" vežame – nustebau, bet supratau, kad jis turėjo blogos patirties su nelegaliais vežėjais. Taip, mes legaliai. Mokame mokesčius, turime sutartis, išduodame sąskaitas. Tai ne tik dėl to, kad reikia – tai dėl to, kad taip teisinga. Nelegalūs vežėjai gali būti pigesni, bet jei kas nors nutinka – jūs neturite jokių garantijų.

Kroviniai – vežu iš Gento į Lietuvą

6. Kokius krovinius priimate?

Beveik visus, išskyrus pavojingus. Baldus, techniką, asmeninius daiktus, statybines medžiagas, prekes – viską. Vienintelės išimtys – degios medžiagos, ginklai, narkotikai. Vienas klientas klausė, ar galiu vežti benziną – atsisakiau. Kitas klausė, ar galiu vežti vaistus – priklauso nuo kiekio ir dokumentų. Mažas kiekis asmeniniam naudojimui – taip. Didelis kiekis komerciniais tikslais – reikia leidimų. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei pasakote, kas yra dėžėje, aš galiu nuspręsti, ar galiu vežti.

7. Koks yra mažiausias krovinys, kurį vežėte?

Viena dėžė su knygomis – apie 15 kilogramų. Klientas grįžo iš studijų Gente ir norėjo atsiųsti knygas namo. Kaina buvo 150 eurų – jam tai atrodė brangu už dėžę knygų, bet mašina turėjo nuvažiuoti tą patį atstumą, ar veža vieną dėžę, ar dešimt. Jis suprato ir sutiko. Kitas mažas krovinys – kompiuteris ir monitorius. 20 kilogramų, 160 eurų. Maži kroviniai nėra pigūs, bet tai logiška – atstumas didelis.

8. Koks yra didžiausias krovinys, kurį vežėte?

Pilna 20 kubinių metrų mašina – tai buvo trijų kambarių buto inventorius. Baldai, technika, dėžės, dviračiai, netgi augalai (tik ne gyvi gyvūnai). Svoris – apie 4 tonos. Užtruko dvi dienas pakrauti ir iškrauti. Klientas padėjo, ir jo draugai taip pat. Buvo karšta diena, visi prakaitavo, bet viskas pavyko. Kaina – 1400 eurų. Klientas sakė, kad pigiau nei pirkti naujus baldus Lietuvoje. Galbūt. Bet svarbiausia – jo baldai atvyko sveiki, ir jis buvo patenkintas.

9. Ar vežate trapius krovinius?

Taip, bet su papildoma priežiūra. Stiklas, veidrodžiai, elektronika, indai – viskas reikalauja papildomo pakavimo. Naudojame burbulinę plėvelę, putas, kartoninius kampus. Vienas klientas vežė porceliano servizą – 60 dalių. Kiekviena detalė buvo suvyniota atskirai. Atvyko viskas sveika. Kitas vežė akvariumą – 200 litrų. Tai jau sudėtingiau, nes stiklas sunkus ir trapus. Supakavome specialiai, ir akvariumas atvyko be įskilimų. Trapius krovinius vežti galima, bet reikia laiko ir kantrybės.

10. Ar vežate krovinius su temperatūros kontrole?

Paprastai ne, nes neturiu šaldytuvo mašinos. Bet jei užsakote iš anksto – galiu išsinuomoti. Vienas klientas vežė šaldytus produktus – mes išsinuomojome šaldytuvą trims dienoms. Kaina buvo didesnė, bet produktai atvyko švieži. Kitas klientas vežė vyną – reikėjo ne šaldytuvo, bet stabilaus temperatūros režimo. Vasarą mašinoje karšta, ir vynas gali sugesti. Paprašėme, kad supakuotų su izoliacine medžiaga – pavyko. Temperatūros kontrolė yra iššūkis, bet įmanomas.

Maršrutas – vežu iš Gento į Lietuvą

11. Kokiu keliu važiuojate iš Gento?

Paprastai: Gentas–Liudžas–Achenas–Kelnas–Hanoveris–Berlynas–Poznanė–Varšuva–Kaunas–Vilnius. Tai greičiausias kelias – apie 1600 kilometrų. Bet kartais keičiu maršrutą, priklausomai nuo eismo, oro ar kitų aplinkybių. Vienas kartą važiavau per Olandiją, nes Vokietijoje buvo didelė spūstis. Kitas kartą – per Čekiją, nes Lenkijoje buvo kelio remontas. Svarbiausia – saugiai ir laiku. Maršrutas gali keistis, bet tikslas tas pats – pristatyti krovinį į Lietuvą.

12. Kiek kilometrų yra nuo Gento iki Vilniaus?

Apie 1600 kilometrų tiesioginiu keliu. Bet realiai – daugiau, nes reikia važiuoti iki konkrečios vietos, o ne tiesiai. Jei krovinys reikalingas Kaune – apie 1500 kilometrų. Jei Klaipėdoje – apie 1700. Jei Šiauliuose – apie 1550. Atstumas priklauso nuo galutinio tikslo. Bet apskritai – 1500–1700 kilometrų. Tai nėra mažai, bet ir ne tolimiausias maršrutas Europoje. Vienas kartą vežiau iš Portugalijos – tai jau buvo 3500 kilometrų. Gentas–Lietuva yra vidutinis atstumas.

13. Kiek laiko užtrunka kelionė?

16–20 valandų vairavimo, bet su poilsio pertraukomis – 20–24 valandos. Vairuotojai turi laikytis poilsio režimo – kas 4,5 valandos 45 minutės pertrauka, kas 9 valandos – ilgesnė pertrauka. Tai reiškia, kad viena diena neužtenka. Paprastai išvažiuoju ryte iš Gento, nakvoju Vokietijoje arba Lenkijoje, ir kitą dieną vakare esu Lietuvoje. Du su puse dienos – normalus laikas. Jei skubu – galiu važiuoti be nakvynės, bet tai pavojinga ir nelegalu. Saugumas svarbiau nei greitis.

14. Ar sustojate pakeliui?

Taip, būtinai. Poilsio pertraukos, degalinės, kartais nakvynė. Jei vežu vieną krovinį – sustojau rečiau. Jei vežu kelis – dažniau, nes reikia iškrauti ir pakrauti skirtingose vietose. Vienas kartą vežiau tris krovinius skirtingiems klientams – vieną į Vilnių, vieną į Kauną, vieną į Klaipėdą. Sustojau tris kartus, ir kelionė užtruko keturias dienas. Bet visi trys klientai gavo savo krovinius laiku. Sustojimai yra dalis darbo.

15. Ką darote, jei mašina genda kelyje?

Turiu techninės pagalbos numerį ir draudimą. Jei gedimas nedidelis – pataisau pats arba kviečiu vietinį mechaniką. Jei didelis – kviečiu techninę pagalbą ir informuoju klientą. Vienas kartą sugedo starteris Vokietijoje – pataisėme per dvi valandas. Kitas kartą – prakiuro padanga Lenkijoje – pakeitėme per 30 minučių. Trečias kartą – sugedo transmisija – teko kviesti evakuatorių ir laukti kitos mašinos. Užtrukome papildomą dieną, bet krovinys atvyko. Gedimai reti, bet pasitaiko. Svarbu – būti pasiruošusiam.

Kainos – vežu krovinius iš Gento

16. Kaip nustatote kainą?

Pagal krovinio dydį, svorį, atstumą, pakrovimo/iškrovimo sąlygas. Standartinė formulė: bazinė kaina + atstumas + svoris + papildomos paslaugos. Bet tai ne matematika – kartais deruosi. Vienas klientas buvo lojalus – vežė jau penktą kartą – jam padariau nuolaidą. Kitas buvo naujas, bet mandagus – irgi padariau nuolaidą. Trečias buvo agresyvus ir reikalavo pigiau – nepadariau. Kaina priklauso ne tik nuo skaičių, bet ir nuo santykių. Gal tai neskamba profesionaliai, bet taip yra.

17. Kokia yra minimali kaina už pervežimą?

150 eurų. Net jei vežate vieną dėžę – minimali kaina 150 eurų. Tai dengia degalus, kelių mokesčius ir mano laiką. Vienas klientas sakė, kad tai brangu už dėžę. Galbūt. Bet paskaičiuokite – degalai iš Gento į Vilnių – apie 250 eurų. Kelių mokesčiai – apie 50 eurų. Maistas, nakvynė – apie 50 eurų. Iš viso – 350 eurų tik kelionės išlaidos. Jei vežu tik vieną dėžę – nuostolinga. Bet taip yra, ir aš to neslepiu. Minimali kaina yra minimali kaina.

18. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet protingai. Jei prašote 50 procentų nuolaidos – ne. Jei prašote 10 procentų – galbūt. Vienas klientas derėjosi mandagiai – pasiūlė 10 procentų mažiau, ir aš sutikau, nes jis buvo malonus ir užsakė didelį krovinį. Kitas klientas reikalavo 40 procentų nuolaidos ir grasino, kad ras pigiau. Rado – bet po to skambino atgal, nes pigesnis vežėjas pradingo su avansu. Aš jo nebepriėmiau. Derėtis galima, bet pagarbiai.

19. Kada reikia mokėti?

30 procentų avansas prieš pervežimą, 70 procentų – pristatymo metu. Tai standartinė tvarka. Vienas klientas norėjo mokėti viską iš anksto – sutikau. Kitas norėjo mokėti viską pristatymo metu – irgi sutikau, bet tik todėl, kad jis buvo rekomenduotas. Trečias norėjo mokėti po mėnesio – atsisakiau. Aš ne bankas, negaliu finansuoti. Pinigai turi judėti, kitaip negaliu pirkti degalų ir mokėti už kelių mokesčius. Paprasta logika.

20. Ar išduodate sąskaitas faktūras?

Taip, visada. Jei reikia įmonei – su PVM. Jei asmeniui – paprastą sąskaitą. Vienas klientas pamiršto paprašyti sąskaitos, ir vėliau reikėjo – atsiunčiau el. paštu. Kitas klientas prašė sąskaitos su konkrečiu aprašymu – „baldų pervežimas iš Gento į Vilnių" – parašiau. Sąskaitos yra dokumentai, ir aš juos saugau penkerius metus, kaip reikalauja įstatymai. Viskas oficialu.

Patarimai – vežu iš Gento į Lietuvą

21. Ką patartumėte žmogui, kuris pirmą kartą veža krovinį?

Pirmiausia – nesinervinti. Tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Antra – aiškiai nurodyti, ką reikia vežti. Trečia – tinkamai supakuoti. Ketvirta – turėti dokumentus. Penkta – pasitikėti vežėju, bet ne akla pasitikėjimu. Vienas klientas pirmą kartą vežė krovinį ir klausė manęs apie kiekvieną detalę – aš atsakiau kantriai. Kitas klientas pirmą kartą vežė ir nieko neklausė – pasitikėjo. Abu gavo savo krovinius sveikus. Bet pirmas klientas buvo ramesnis, nes žinojo, ko tikėtis. Klausimai yra gerai.

22. Kaip tinkamai supakuoti krovinį?

Priklauso nuo krovinio. Baldai – burbulinė plėvelė ir kartonas. Elektronika – originali pakuotė arba specialios dėžės. Indai – popierius tarp kiekvieno elemento. Drabužiai – plastikiniai maišai. Sunkūs daiktai – padėklai. Vienas klientas supakavo viską į plastikinius maišus – maišai suplyšo, ir daiktai išbyrėjo. Kitas supakavo į tvirtas kartonines dėžes su lipnia juosta – viskas tvarkoje. Pakavimas yra pusė darbo. Netaupykite ant jo.

23. Kokių klaidų reikėtų vengti?

Didžiausia klaida – nesusitarti aiškiai. Kaina, data, kas daro pakavimą, draudimas – viskas turi būti aišku prieš pradedant. Kita klaida – neįvertinti krovinio dydžio. Vienas klientas sakė, kad krovinys mažas – atvykau su maža mašina, o krovinys didelis. Teko grįžti su didesne mašina – prarasta diena. Trečia klaida – neturėti dokumentų. Be dokumentų gali būti problemų pasienyje arba su draudimu. Planavimas ir aiškumas – raktas į sėkmingą pervežimą.

24. Kaip išsirinkti vežėją?

Atsiliepimai, rekomendacijos, komunikacija. Jei vežėjas atsako greitai, aiškiai, mandagiai – geras ženklas. Jei atsako po savaitės vienu sakiniu – blogas. Jei turi atsiliepimų ir rekomendacijų – gerai. Jei ne – klauskite, kodėl. Vienas mano klientas pasirinko mane, nes aš atsakiau per valandą, o kitas vežėjas – per tris dienas. Paprastas dalykas, bet svarbus. Komunikacija yra pasitikėjimo pagrindas. Jei vežėjas negali atsakyti į skambutį prieš pervežimą – kas bus pervežimo metu?

Išvada

Vežu krovinius iš Gento į Lietuvą, ir tai darau su malonumu. Kiekvienas krovinys – tai istorija. Vienas žmogus grįžta namo po penkerių metų. Kitas perka baldus savo naujam butui. Trečias siunčia dovaną mamai. Aš esu tik transportas, bet kartais jaučiuosi kaip maža istorijos dalis. Jei jums reikia pervežti krovinį iš Gento – skambinkite. Atsakysiu, patarsiu, padėsiu. Tai mano darbas, ir aš jį mėgstu. Iki pasimatymo kelyje.