Vežu krovinius į Briuselį, Vežame kiekvieną dieną

Vežu krovinius į Briuselį jau ne pirmus metus ir galiu pasakyti, kad tai vienas stabiliausių maršrutų, su kuriais dirbu. Atstumas tarp Lietuvos ir Belgijos yra apie 1500-1700 kilometrų, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos vežate. Kelias eina per Lenkiją ir Vokietiją – gerai išvystyta infrastruktūra, greitkeliai, daugybė degalinių ir poilsio vietų. Vežame praktiškai kiekvieną dieną, todėl krovinys ilgai nelaukia. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos klientai man užduoda dažniausiai. Stengsiuosi būti kuo aiškesnis ir konkrečiausias.

Maršrutas – vežu krovinius į Briuselį

1. Koks yra optimaliausias maršrutas iš Lietuvos į Briuselį?

Pagrindinis maršrutas eina per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Liuksemburgą ir iki Briuselio. Tai maždaug 1600 kilometrų iš Vilniaus. Alternatyvus maršrutas per Krokuvą ir Frankfurtą yra ilgesnis, bet kartais naudojamas, kai pagrindinis kelias uždarytas dėl remonto ar avarijos. Mes naudojame GPS ir realaus laiko eismo informaciją, kad pasirinktume geriausią kelią kiekvieną kartą. Vieną kartą teko sukti per Čekiją dėl didelio avarijos Vokietijos greitkelyje – praradome 3 valandas, bet krovinys vis tiek atvyko laiku. Maršruto lankstumas yra svarbus.

2. Kiek laiko trunka kelias be sustojimų?

Teoriškai, be sustojimų, kelias iš Vilniaus į Briuselį užtruktų apie 16-18 valandų. Praktiškai taip niekas nevažiuoja – vairuotojai turi poilsio režimą, kurio privalu laikytis. Pagal ES taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (du kartus per savaitę – 10 valandų), po to privaloma 45 minučių pertrauka kas 4,5 valandos. Taigi realus kelionės laikas yra 2-3 dienos. Tai nėra trūkumas – tai saugumo reikalavimas, kuris saugo ir vairuotoją, ir jūsų krovinį.

3. Ar važiuojate per visą parą?

Vairuotojai važiuoja pagal darbo ir poilsio režimą – paprastai dirba 13-15 valandų per dieną (vairavimas + kitos operacijos), o likusį laiką ilsisi. Naktinis važiavimas yra leidžiamas, bet ne visada efektyvus – kai kurie keliai naktį tampa pavojingesni, o kai kurios teritorijos turi triukšmo apribojimų sunkvežimiams naktį. Mes planuojame maršrutus taip, kad vairuotojas galėtų išsimiegoti normalioje vietoje – ne automobilyje prie kelio. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet vairuotojas, kuris pailsėjęs, yra saugesnis vairuotojas.

4. Kokios yra pagrindinės rizikos kelyje?

Pagrindinės rizikos: eismo įvykiai, techniniai gedimai, vagystės (retai, bet pasitaiko), oro sąlygos. Žiemą Vokietijoje ir Lenkijoje gali būti slidu, vasarą – karščio bangos, kurios veikia padangas. Mes turime draudimą, techninės pagalbos sutartis ir vairuotojus su patirtimi. Bet negalime garantuoti, kad niekada nieko nenutiks – tai būtų nesąžininga. Vieną žiemą mūsų vilkikas užstrigo sniege Lenkijoje 6 valandas – nieko pavojingo, bet nervinantis dalykas. Svarbiausia – turėti planą B ir komunikuoti su klientu.

5. Ar važiuojate tiesiai ar darote tarpinius sustojimus?

Priklauso nuo krovinio tipo. Pilni kroviniai važiuoja be tarpinių sustojimų – tiesiai iš pakrovimo į iškrovimą. Daliniai kroviniai gali turėti tarpinius sustojimus, nes reikia surinkti ar iškrauti kitus krovinius. Mes visada informuojame klientą apie planuojamus sustojimus ir jų trukmę. Kartais sustojimai yra privalomi – pavyzdžiui, jei reikia perkrauti krovinį dėl skirtingų transporto priemonių. Tai normali praktika logistikoje, bet suprantu, kad klientams norisi žinoti, kur jų krovinys yra bet kuriuo metu.

Kroviniai – vežu krovinius į Briuselį

6. Kokius krovinius dažniausiai vežate į Briuselį?

Dažniausiai vežame pramonines prekes: elektroniką, baldus, statybines medžiagas, maisto produktus, tekstilę. Taip pat daug individualių siuntų – žmonės persikrausto, siunčia daiktus giminėms arba parduoda internetu. Belgija yra svarbi logistikos šalis – Briuselyje yra daugybė tarptautinių organizacijų ir įmonių, todėl srautas yra pastovus. Vieną savaitę vežėme biuro baldus iš Kauno į Briuselio centrą, kitą – maisto papildus iš Vilniaus į Anderlechtą. Įvairovė didelė, bet pagrindiniai principai tie patys: saugumas, terminai, komunikacija.

7. Ar vežate pavojingus krovinius?

Taip, vežame pavojingus krovinius pagal ADR taisykles. Turime reikiamas licencijas ir vairuotojus su ADR pažymėjimais. Pavojingi krovinių vežimai reikalauja daugiau pasiruošimo: specialaus transporto, ženklinimo, dokumentų, kartais specialaus maršruto. Kiekvienas pavojingas krovinys turi savo UN numerį ir klasę, ir mes prašome kliento pateikti visą informaciją prieš užsakymą. Vieną kartą klientas nenurodė, kad tai oksiduojanti medžiaga – mes sužinojome tik pakrovimo metu. Tai pavojinga ir neatsakinga. Prašome visada būti sąžiningais dėl krovinio pobūdžio.

8. Koks yra didžiausias krovinys, kurį esate vežęs?

Sunku išskirti vieną, bet vienas įsimintiniausių buvo 22 tonų pramoninis kompresorius iš Klaipėdos į Briuselį. Krovinys buvo 6 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir 3,5 metro aukščio – reikėjo megatreilerio ir specialaus leidimo. Pervežimas užtruko 5 dienas, nes negalėjome važiuoti greitkeliu tam tikruose ruožuose. Bet viskas pavyko, ir klientas buvo patenkintas. Dideli kroviniai reikalauja daugiau planavimo, bet tai mūsų darbas – planuoti. Maži kroviniai paprastesni, bet ne mažiau svarbūs.

9. Ar vežate temperatūrinius krovinius?

Taip, turime termoautobusus su temperatūros kontrole. Galime palaikyti temperatūrą nuo -25°C iki +25°C, priklausomai nuo poreikio. Temperatūra registruojama viso pervežimo metu, ir mes galime pateikti ataskaitą. Dažniausiai vežame maisto produktus, gėles, vaistus. Vienas svarbus dalykas: temperatūriniai kroviniai turi būti pakrauti ir iškrauti greitai, kad nesikeistų temperatūra. Mes suderinam su gavėju tikslų laiką, kad nereikėtų laukti. Laukimas prie uždarų durų su šaldytu kroviniu yra brangus ir rizikingas dalykas.

10. Ką daryti, jei krovinys yra labai trapus?

Trapūs kroviniai reikalauja specialaus dėmesio. Pirma – tinkamas pakavimas: burbulinė plėvelė, putplastis, specialūs rėmai. Antra – aiškus ženklinimas „FRAGILE" arba „DĖMESIO – TRAPU". Trečia – mes informuojame vairuotoją, kad krovinys yra trapus, ir jis elgiasi atitinkamai: lėčiau važiuoja, atsargiau sukrauna. Bet svarbiausia – tinkamas pakavimas. Mes galime būti atsargiausi pasaulyje, bet jei dėžė supakuota prastai, stiklas suduž. Vieną kartą vežėme meno kūrinius – kiekvienas buvo supakuotas atskirai su specialia apsauga. Tai užtruko ilgiau, bet viskas atvyko sveika.

Dokumentacija – vežu krovinius į Briuselį

11. Kokie dokumentai būtini?

Minimalus rinkinys: CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo lapas. CMR užpildome kartu su klientu – tai standartinis dokumentas su siuntėjo, gavėjo, krovinio aprašymo ir pervežimo sąlygų duomenimis. Sąskaita faktūra reikalinga krovinio vertei nustatyti – be jos draudimas nekompensuos. Pakavimo lapas padeda identifikuoti krovinį ir jo kiekį. Jei krovinys specialus – maistas, vaistai, pavojingos medžiagos – reikia papildomų dokumentų. Mes visada pasitikriname su klientu, ar viskas paruošta, prieš išvažiuojant. Vieną kartą klientas pamiršo sąskaitą – teko siųsti el. paštu, o tai sukėlė papildomų klausimų iš gavėjo pusės.

12. Ar reikia muitinės dokumentų?

Ne, jei vežate tarp ES šalių – Lietuva ir Belgija abi yra ES narės, todėl muitinės procedūrų nereikia. Tai paprastas intrakomunitarinis pervežimas. Situacija keičiasi, jei prekės yra ne ES kilmės – tada gali prireikti T1 ar T2 dokumentų. Bet standartinis atvejis – lietuviškos prekės į Belgiją – yra be muitinės. Tai vienas iš ES privalumų, kurį verta įsidėmėti. Jei kada nors vešite prekes į ne ES šalį – tada jau kita istorija, bet čia kalbame apie Briuselį.

13. Kaip teisingai užpildyti CMR?

CMR turi keletą privalomų laukų: siuntėjo ir gavėjo duomenys (vardas, adresas, kontaktas), krovinio aprašymas (prekių pavadinimai, kiekiai, svoris, pakuočių skaičius), pakrovimo ir iškrovimo vietos, transporto priemonės duomenys. Taip pat reikia nurodyti, kas moka už pervežimą – siuntėjas, gavėjas ar trečioji šalis. Mes visada padedame užpildyti, bet klientas turi patvirtinti duomenis. Klaidos CMR gali sukelti problemų – neteisingas svoris, neteisingas prekių kodas. Geriau skirti 10 minučių patikrinimui nei valandas aiškinimuisi vėliau.

14. Ar reikia kilmės sertifikato?

Paprastai ne, jei prekės yra ES kilmės. Kilmės sertifikatas reikalingas tik tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, jei prekėms taikomi muitų tarifai arba jei gavėjas jo reikalauja dėl savo vidaus procedūrų. Mes rekomenduojame pasitikrinti su gavėju, ar jam reikia kilmės sertifikato. Kartais didelės įmonės turi savo reikalavimus, kurie viršija standartinius. Vieną kartą gavėjas Briuselyje atsisakė priimti krovinį be kilmės sertifikato, nors pagal įstatymus jo nereikėjo – teko skubiai gauti iš Lietuvos prekybos rūmų. Tai užtruko papildomą dieną.

15. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Priklauso nuo klaidos tipo. Jei tai smulkmena – rašybos klaida pavadinime – galima ištaisyti vietoje su abiejų šalių parašais. Jei tai rimtesnė klaida – neteisingas svoris, neteisingas prekių kodas – gali tekti išrašyti naują dokumentą. Svarbu: klaidas reikia taisyti prieš krovinį išvežant, ne po to. Vieną kartą klientas nurodė 500 kg vietoj 50 kg – vairuotojas pastebėjo tik pakrovimo metu, kai paletė svėrė aiškiai daugiau. Teko perskaičiuoti kainą ir perrašyti dokumentus. Nemaloni situacija, bet išsprendžiama.

Kainodara – vežu krovinius į Briuselį

16. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių veiksnių: atstumo, krovinio svorio ir tūrio, transporto tipo, skubumo, papildomų paslaugų (pakrovimas, iškrovimas, draudimas). Standartinė kaina už pilną vilkiką iš Vilniaus į Briuselį yra apie 1800-2500 eurų. Daliniai krovinių vežimai skaičiuojami pagal svorį arba tūrį – kas didesnis. Sezonas taip pat turi įtakos: prieš Kalėdas kainos kyla, vasaros viduryje – taip pat. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, bet negalime ignoruoti rinkos. Svarbiausia – gauti pasiūlymą su visomis detalėmis, kad nebūtų staigmenų.

17. Ar yra minimalus krovinio kiekis?

Minimalaus krovinio kiekio nėra – galime vežti ir vieną dėžę. Tačiau maži kroviniai proporcingai kainuoja daugiau, nes fiksuotos išlaidos (degalai, vairuotojas) paskirstomos mažesniam kiekiui. Jei turite tik 100 kg, pigiau gali būti naudoti kurjerių tarnybą. Bet jei krovinys yra nestandartinis arba reikia specialių sąlygų – mes visada galime padėti. Vieną kartą vežėme vieną paletę iš Kauno į Briuselį – klientas suprato, kad tai brangoka, bet kitos išgalimybės nebuvo, nes krovinys buvo per didelis kurjeriui.

18. Kaip sumažinti pervežimo išlaidas?

Keletas patarimų: planuokite iš anksto – skubūs pervežimai visada brangesni. Būkite lankstūs su terminais – jei galite palaukti kelias dienas, galime sujungti jūsų krovinį su kitais. Optimaliai pakuokite – kuo mažiau tuščios vietos, tuo efektyviau. Reguliarūs pervežimai leidžia derėtis dėl geresnių kainų. Ir svarbiausia – tiksliai nurodykite duomenis, kad nereikėtų perskaičiuoti. Mes turime klientą, kuris visada užsako pirmadienį, visada pilną automobilį, ir visada turi paruoštus dokumentus. Dėl to mes galime jam pasiūlyti vienas geriausių kainų rinkoje.

19. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Ne tiesiogiai, bet netiesiogiai – taip. Pirmadieniais ir penktadieniais yra didesnis užsakymų skaičius, todėl gali būti mažiau lankstumo. Antradieniais-ketvirtadieniais paprastai yra daugiau laisvų automobilių, todėl galima greičiau organizuoti. Savaitgaliais nevežame, nebent tai pilnas automobilis su vienu klientu. Mes rekomenduojame užsakyti bent 2-3 dienas iš anksto, kad galėtume optimaliai suplanuoti maršrutą. Paskutinės minutės užsakymai visada kainuoja daugiau – tai ne mūsų taisyklė, tai logistikos realybė.

20. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo degalų kainos?

Trumpas atsakymas: taip, bet ne kiekvieną dieną. Ilgas atsakymas: mes turime kainų formulę, kuri įtraukia degalų kainą kaip vieną iš komponentų. Jei degalai brangsta 10 procentų, pervežimo kaina pakyla maždaug 3-4 procentais, nes degalai sudaro ne visą kainą. Mes peržiūrime kainas kartą per mėnesį, o ne kas savaitę. Klientams, su kuriais turime ilgalaikes sutartis, taikome fiksuotas kainas tam tikram laikotarpiui – tai suteikia stabilumo abiem pusėms. Trumpalaikiams užsakymams kaina nustatoma pagal tuo metu galiojančius tarifus.

Pristatymas – vežu krovinius į Briuselį

21. Kaip vyksta pristatymas Briuselyje?

Pristatymas vyksta pagal iš anksto suderintą laiką. Vairuotojas susisiekia su gavėju likus 1-2 valandoms iki atvykimo. Jei reikia, naudojamas keltuvas arba rankinis iškrovimas. Gavėjas patikrina krovinį, pasirašo CMR, ir viskas. Paprastas procesas, bet kartais komplikuojasi – pavyzdžiui, kai adresas neteisingas, kai nėra vietos automobiliui pastatyti, arba kai gavėjas ne vietoje. Mes visada prašome kliento patvirtinti gavėjo pasiekiamumą prieš išvažiuojant. Tai užtrunka minutę, bet sutaupo valandas.

22. Ką daryti, jei gavėjas nori pakeisti pristatymo laiką?

Reikia pranešti kuo anksčiau. Jei automobilis dar kelyje, paprastai galima pakeisti laiką be papildomų išlaidų. Jei automobilis jau Briuselyje ir vairuotojas laukia – pradedamos skaičiuoti laukimo valandos. Mes suprantame, kad planai keičiasi, bet prašome pranešti bent 24 valandas iš anksto. Vieną kartą gavėjas pakeitė laiką tris kartus per vieną dieną – vairuotojas buvo labai nepatenkintas, ir mes turėjome perskaičiuoti maršrutą. Lankstumas yra svarbus, bet jis turi ribas.

23. Ar pristatote į Briuselio centrą?

Pristatome, bet su tam tikrais apribojimais. Briuselio centras turi LEZ režimą, svorio ir aukščio apribojimus kai kuriose gatvėse. Dideli vilkikai negali įvažiuoti į tam tikras zonas – reikia mažesnio automobilio paskutiniam etapui. Mes tai žinome ir planuojame atitinkamai. Kartais reikia perkrauti krovinį į mažesnį furgoną, kad pristatytume į galutinį adresą. Tai papildomos išlaidos, bet kartais vienintelis būdas. Geriau tai sužinoti iš anksto nei stovėti Briuselio gatvėje su 16 metrų ilgio vilkiku.

24. Ką daryti, jei krovinys pristatomas sugadintas?

Pirmiausia – pažymėti žalą CMR važtaraštyje. Antra – padaryti nuotraukas. Trečia – pranešti mums raštu per 7 dienas. Mes perduodame informaciją draudimo bendrovei. Svarbu: neišmesti pakuotės, kol žala neįvertinta. Jei žala akivaizdi, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį – tada mes grąžiname jį atgal arba laikome sandėlyje. Mes rimtai žiūrime į žalos atvejus ir bendradarbiaujame su draudimu. Bet geriausia prevencija – tinkamas pakavimas ir atsargus transportavimas.

Apibendrinant – vežti krovinius į Briuselį yra kasdienis darbas, kurį mes atliekame jau ne vienerius metus. Maršrutas pažįstamas, partneriai patikimi, procesas nusistovėjęs. Jei turite krovinį – susisiekite, paskaičiuosime ir pasiūlysime geriausią variantą. Be jokių įsipareigojimų.