Naminis gyvūnų pervežimas Copenhagen: vežame kiekvieną dieną patikimai

Sveiki gyvi! Jei jau skaitote šitą, vadinasi, galvojate apie savo augintinio kelionę į Kopenhagą (arba Copenhagen, kaip kam patogiau). Žinau, kad tai ne šiaip sau išvyka, o didelis įvykis, kuris kelia daug klausimų ir galbūt nerimo. Per ilgus darbo metus tarptautinių gyvūnų pervežimų srityje mačiau visko – nuo idealiai paruoštų augintinių iki tų, kurių šeimininkai vos ne paskutinę minutę susiprato, kad reikia dokumentų. Nenoriu čia daug tuščių kalbų, tiesiog paaiškinsiu, kaip viskas vyksta, ko reikia ir ko galite tikėtis. Juk svarbiausia, kad jūsų augintinis jaustųsi saugus ir ramus visos kelionės metu. Eime per dažniausiai užduodamus klausimus!

DUK

Reikalavimai – būtina žinoti

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant augintinį į Kopenhagą/Copenhagen?

Pagrindiniai dokumentai, kurių reikės, tai gyvūno Europos Sąjungos pasas. Jame privalo būti įrašytas mikročipo numeris ir galiojantis skiepas nuo pasiutligės. Labai svarbu, kad mikročipas būtų implantuotas dar iki pasiutligės skiepo, kitaip skiepas nebus laikomas galiojančiu. Jeigu keliaujate iš ES šalies, papildomų sveikatos pažymėjimų ar titrų tyrimų dažniausiai nereikia. Pasitikrinkite paso galiojimą ir įrašų tikslumą. Kartą teko laukti prie sienos, nes klientas pamiršo, kad jo šuns paso galiojimas baigėsi, o tai sukėlė bereikalingą stresą. Juk nenorime jokių nesklandumų ar vėlavimų, tiesa? Geriau viską patikrinti keletą kartų.

2. Kiek laiko prieš kelionę reikia skiepyti nuo pasiutligės?

Skiepas nuo pasiutligės turi būti atliktas ne anksčiau kaip 21 dieną iki numatomos kelionės datos. Tai yra minimalus laikas, per kurį skiepas įgyja pilną apsaugą. Jei gyvūnas jau yra paskiepytas ir skiepas galioja (paprastai vienerius, o kai kurios vakcinos ir trejus metus), tada nereikia laukti 21 dienos. Svarbiausia, kad paso įrašai būtų tikslūs ir atnaujinti. Negalima skiepyti paskutinę minutę. Kartais žmonės paskiepyja, tarkim, 10 dienų prieš kelionę ir galvoja, kad viskas gerai, bet taip nėra. Tai yra griežta ES taisyklė, kurią privalu laikytis. Ir pasienio pareigūnai tikrai tai tikrina.

3. Kokiame amžiuje jauniausias gyvūnas gali keliauti į Copenhagen?

Jauniausias amžius, kada gyvūnas gali keliauti į Kopenhagą, yra 15 savaičių. Priežastis ta pati kaip ir visur ES – pasiutligės skiepą galima daryti tik sulaukus 12 savaičių, o po to dar reikia palaukti 21 dieną, kol skiepas įsigalios. Taigi, 12 + 3 = 15 savaičių. Jaunesnių gyvūnų vežti negalima, nes jie tiesiog neatitinka ES sveikatos standartų. Labai svarbu nekelti įtampos ir neskubėti su kelione, jei gyvūnas dar per jaunas. Geriau šiek tiek palaukti ir užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje. Juk nenorime jokių problemų prie sienos ar, dar blogiau, su gyvūno sveikata. Tai yra mūsų bendras interesas.

4. Ar reikalingas savininko sutikimas, jei vežu ne savo augintinį?

Taip, tikrai reikalingas. Jeigu vežu ne savo gyvūną, privalo būti rašytinis savininko sutikimas. Šiame sutikime turi būti aiškiai nurodyti savininko ir keliaujančio asmens duomenys, gyvūno identifikacija ir patvirtinimas, kad savininkas leidžia gyvūnui keliauti su kitu asmeniu ar įmone. Tai yra svarbu, kad nekiltų jokių teisinių klausimų pasienyje. Būna, kad žmonės galvoja, jog žodinio susitarimo pakanka, bet taip nėra. Pasienyje tikrai reikalauja raštiško patvirtinimo. Geriausia, jei sutikimas būtų anglų kalba, kad visiems būtų aišku. Vienąkart teko ilgai aiškintis dėl tokio sutikimo, nors gyvūnas ir buvo pas mano kaimyną.

5. O kas, jei mano augintinis neturi mikročipo?

Be mikročipo tiesiog negalėsime vežti, taip taisyklės numato. Tai yra privaloma ES šalyse, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Mikročipas turi būti įdėtas prieš pirmąjį pasiutligės skiepą, arba bent jau prieš jo įsigaliojimą. Jeigu jau turi skiepą, bet be čipo – nu, teks skiepyti iš naujo, nes tas skiepas be identifikacijos nelaikomas galiojančiu. Čia ne mano reikalavimas, o ES reglamentai, tad tikrai verta tuo pasirūpinti iš anksto. Mikročipo įdėjimas yra greita ir neskausminga procedūra, bet be jo – nieko nepadarysi. Tikrai patariu nelaukti paskutinės minutės, nes tai tik vėluos kelionę.

Pasiruošimas – kaip paruošti augintinį kelionei

6. Koks narvas tinka transportavimui į Copenhagen?

Transportavimo narvas – tai gyvūno namai kelionės metu, todėl jis turi būti tinkamas. Tvirtas, saugus, pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Svarbiausia, kad narvas būtų gerai ventiliuojamas ir jo dugnas būtų nepralaidus skysčiams. Plastikiniai narvai su patikimomis metalinėmis durelėmis yra geriausias pasirinkimas. Jokiu būdu netinka medžiaginiai ar per maži narvai. Būna, kad šeimininkai atneša gyvūną per mažame narve, tada tenka ieškoti kitų sprendimų, bet tai gaišina laiką ir sukelia papildomą stresą gyvūnui. Tad pasirūpinkit tinkamu narvu, tai investicija į gyvūno gerovę. Be narvo vežti negalime.

7. Ką dėti į narvą prieš kelionę?

Į narvą rekomenduoju dėti kažką, kas gyvūnui kvepia namais ir teikia saugumo jausmą. Tai gali būti mėgstamas antklodė, nedidelis žaislas ar net jūsų drabužis. Svarbu, kad daiktai būtų saugūs ir nekiltų pavojaus užspringti. Pritvirtinkite vandens indelį su šviežiu vandeniu ir nedidelį kiekį jo įprasto sauso maisto. Per daug maisto dėti nerekomenduojama, kad gyvūnas nepersivalgytų ir jam nepasidarytų bloga kelyje. Geriau mažiau, bet kad būtų. Visa tai padeda gyvūnui jaustis jaukiau ir ramiau. Mums svarbu, kad jam būtų gera keliauti, ir tai sumažina stresą.

8. Ar galima duoti raminamųjų prieš kelionę?

Dėl raminamųjų – mano asmeninė nuomonė ir patirtis sako, kad geriau to vengti, nebent yra aiški veterinaro rekomendacija ir priežiūra. Raminamieji gali turėti nenuspėjamą poveikį kelionės metu, ypač keičiantis aplinkai. Buvau matęs, kai gyvūnas nuo raminamųjų užmigdavo taip giliai, kad sunku buvo įvertinti jo būklę. Geriau gyvūną pratinti prie narvo ir kelionių iš anksto, kad jis jaustųsi ramiau natūraliai. Jei jau labai nerimaujate, pasikalbėkite su savo veterinaru dėl saugių alternatyvų. Juk nenorime jokios rizikos kelyje, tiesa? Geriau jau naturali ramybė.

9. Kaip sumažinti gyvūno stresą kelionės metu?

Stresą mažinti reikia pradėti dar prieš kelionę. Pratinkite gyvūną prie narvo, kad jis jam taptų saugia vieta. Prieš kelionę suplanuokite pasivaikščiojimą, kad gyvūnas atliktų gamtinius reikalus. Įdėkite į narvą pažįstamų daiktų. Kelionės metu mes stengiamės palaikyti ramią aplinką, be staigių judesių. Reguliarūs sustojimai, kad gyvūnas galėtų išsitempti ir atsigerti, taip pat padeda. Kai kurie žmonės naudoja feromonų purškalus, bet dėl to geriau pasikonsultuoti su veterinaru. Kiekvienas gyvūnas yra individualus, tad streso mažinimo metodai gali skirtis. Manau, kad svarbiausia yra meilė ir ramybė, ir mūsų atidumas.

10. Kiek laiko prieš kelionę reikia nešerti gyvūno?

Prieš kelionę rekomenduojama nešerti gyvūno apie 4-6 valandas. Tai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo kelionės metu. Aišku, vanduo visada turi būti pasiekiamas. Jei kelionė ypač ilga, mes sustojimų metu pasiūlysime nedidelį kiekį maisto. Bet visuomet geriau, kad gyvūno skrandis būtų tuštesnis, kad jis jaustųsi komfortabiliau ir išvengtų nemalonių incidentų narve. Juk nenorime, kad jam būtų bloga. Tai paprasta taisyklė, kuri tikrai padeda užtikrinti sklandesnę kelionę. Šerti reikia po kelionės, kai gyvūnas jau bus nusistovėjusioje aplinkoje ir atsipūtęs. Antraip gali vemti.

Kelionės detalės – kas vyksta kelyje

11. Ar pervežimo metu daromos sustojimai?

Taip, žinoma. Viskas suplanuota taip, kad gyvūnams būtų patogu. Mes darome reguliarius sustojimus, kad gyvūnai galėtų pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus, atsigerti ir, jei reikia, pavalgyti. Suprantama, kad ilgai būti narve nėra malonu. Stengiamės rasti saugias ir ramias vietas sustojimams, kad gyvūnai jaustųsi kuo komfortabiliau. Kiekvieno gyvūno poreikiai skirtingi, tad kartais sustojame ir dažniau, jei matome, kad reikia. Mums svarbu, kad kelionė būtų kuo mažiau stresuojanti. Ypatingai, kai vežame jaunus gyvūnus, jiems reikia daugiau dėmesio. Galų gale, tai ne krovinys, o gyva būtybė.

12. Kiek laiko trunka kelionė į Kopenhagą iš Lietuvos?

Kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą, priklausomai nuo paėmimo vietos Lietuvoje ir pristatymo vietos Danijoje, o taip pat nuo eismo sąlygų ir sustojimų skaičiaus, trunka apytiksliai 14-18 valandų. Stengiamės, kad tai būtų kuo greičiau, bet saugumas ir gyvūnų komfortas yra svarbesnis už minutės. Mes niekada nelenkiame laiko sąskaita, nes juk keliaujame su gyvomis būtybėmis. Kartais būna netikėtų vėlavimų dėl eismo spūsčių ar oro sąlygų, bet visada informuojame klientus apie bet kokius pasikeitimus. Kaip ir minėjau, tai nėra traukinys, kuris važiuoja tiksliai pagal grafiką, bet stengiamės, kad būtų kuo tiksliau, be staigmenų.

13. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Gyvūnų saugumas mums yra prioritetas numeris vienas. Visi narvai yra tvirtai pritvirtinami transporto priemonėje, kad nejudėtų ir nesusižalotų. Transportuojame specialiai tam pritaikytais automobiliais, kurie turi tinkamą ventiliaciją ir temperatūros kontrolę. Vairuotojai yra apmokyti elgtis su gyvūnais ir žino, kaip atpažinti streso ar negalavimo požymius. Be to, mes niekada nevežame per daug gyvūnų vienu metu, kad kiekvienam būtų užtikrintas pakankamas dėmesys ir erdvė. Juk gyvūnai nėra siuntiniai, jie yra šeimos nariai, tad ir rūpestis turi būti atitinkamas. Mums svarbu, kad jie būtų saugūs.

14. Ar galima gauti atnaujinimus apie kelionės eigą?

Taip, žinoma! Mes suprantame, kad nerimaujate dėl savo augintinio, todėl reguliariai siunčiame atnaujinimus apie kelionės eigą. Tai gali būti trumpos žinutės, kad viskas gerai, ar nuotraukos (jei leidžia galimybės ir saugumas) sustojimų metu. Juk norite žinoti, kaip jam sekasi. Taip pat, jei atsiranda kokių nors nenumatytų aplinkybių, nedelsdami susisiekiame su jumis. Mums svarbu, kad jaustumėtės ramūs, žinodami, kad jūsų augintinis yra gerose rankose. Tikrai neturite jaudintis, kad nežinosite, kas vyksta. Skaidrumas yra labai svarbu, ypač tokioje srityje. Būna, kad klientai labai laukia nuotraukų.

15. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje pervežimo metu?

Temperatūra automobilyje yra labai svarbus aspektas, ypač ilgos kelionės metu. Mes stengiamės palaikyti optimalią ir stabilią temperatūrą, kuri būtų komfortiška gyvūnams, paprastai tai yra nuo 18 iki 22 laipsnių Celsijaus. Automobiliai yra įrengti su klimato kontrole, todėl galime reguliuoti temperatūrą pagal oro sąlygas ir gyvūnų poreikius. Vasarą užtikriname vėsumą, o žiemą – šilumą. Tai leidžia išvengti perkaitimo ar peršalimo. Vairuotojas nuolat stebi termometrą ir reaguoja, jei mato, kad reikia ką nors koreguoti. Juk svarbiausia, kad gyvūnui būtų patogu. Ir jaukiai. Be komforto, kelionė gyvūnui yra kančia.

Kainodara – sąžiningai ir skaidriai

16. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia, gyvūno dydis ir svoris – kuo didesnis, tuo daugiau vietos užima ir tuo daugiau kuro suvalgo. Toliau, maršruto specifika – ar reikia paimti gyvūną iš atokios vietos, ar pristatyti į nepatogią vietą Kopenhagoje. Taip pat kaina gali skirtis, jei keliauja ne vienas, o du ar daugiau gyvūnų iš vienos šeimos. Juk tada galima daryti nuolaidą. Nu, ir, žinoma, papildomos paslaugos, jei tokių prireikia. Kiekvienu atveju stengiuosi pasiūlyti geriausią variantą, nes juk suprantu, kad žmonėms svarbu ne tik saugumas, bet ir protingas biudžetas. Netikėtai gali iškilti ir papildomų mokesčių, pvz., jei gyvūnas priverstas laukti, nes kažkas ten prie pasienio užstrigęs, bet stengiamės kad to nebūtų.

17. Ar pervežimas yra apdraustas?

Taip, be abejo. Visi mūsų pervežimai yra apdrausti. Tai suteikia papildomą ramybę tiek mums, tiek jums. Draudimas dengia gyvūnų sveikatos problemas ar, neduok Dieve, kitus incidentus, kurie galėtų nutikti kelionės metu. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimas galioja tik tuo atveju, jei gyvūnas atitinka visus vežimo reikalavimus ir yra tvarkingai paruošta kelionei. Jei dokumentai netvarkingi, draudimas gali negalioti. Bet mes stengiamės, kad viskas būtų sklandžiai.