Naminio gyvūno gabenimas iš Danijos: Ką Reikia Žinoti?

Žinot, sulaukiu daug klausimų, kai žmonės nori savo augintinius parsivežti iš Danijos. Nėra čia viskas taip paprasta, kaip supakuoti daiktus ir išsiųsti siuntinį. Gyvūnas – tai gyva būtybė, kuriai reikia specialaus dėmesio, dokumentų ir, na, šiek tiek nervų, kad viskas praeitų sklandžiai. Aš dirbu šitoj srity ne pirmus metus, tad galiu pasakyti, kad kiekviena kelionė turi savų niuansų. Šitas DUK skyrius skirtas tam, kad bent jau pagrindinius dalykus galėtumėt susidėlioti galvoje, prieš kreipdamiesi ar patys bandydami ką nors organizuoti. Tikrai palengvins reikalus, pamatysit.

Dokumentai – būtina pervežant gyvūnus

1. Kokie dokumentai reikalingi šuniui ar katei gabenti iš Danijos?

Pagrindas visada tas pats – gyvūno pasas, kuris turi būti europinio pavyzdžio. Jame turi būti įrašas apie galiojantį pasiutligės skiepą. Ne šiaip koks nors skiepas, o būtent tas, kuris atitinka ES reikalavimus – padarytas ne anksčiau kaip 21 diena iki kelionės, bet ir nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Be to, privalo būti mikroschema, kitaip niekas niekur nepajudės. Patarimas iš patirties: patikrinkite, ar mikroschemos numeris pase atitinka realų, nes kartais būna klaidų, ir tai gali sustabdyti visą procesą pasienyje. O kam to reikia? Iš tikrųjų, kartais pasitaiko, kad žmonės pamiršta patikrinti galiojimo datas, ir tada kyla problemų. Viską reikia daryti laiku.

2. Ar reikalinga papildoma veterinarijos pažyma?

Jei vežate augintinį iš šalies, kuri yra ES narė, kaip Danija, dažniausiai papildomos pažymos iš veterinarijos pusių nereikia, jei gyvūnas turi galiojantį ES pasą su visais reikalingais skiepais ir mikroschema. Tačiau, visada gerai pasitikrinti naujausius reikalavimus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tinklapyje. Sąlygos kartais keičiasi, ypač po kokių nors protrūkių ar atnaujinimų, tad geriau būti apsidraudusiam. Niekas nenori, kad jo augintinis užstrigtų pasienyje dėl kažkokio neaiškumo. Anksčiau būdavo, kad reikėjo, dabar dažniausiai nereikia, bet geriau, žinote, pasitikslinti. Nuolat kinta reikalavimai, ir tenka seklti naujas žinias.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Jei jūsų augintinis neturi mikroschemos, kelionė į Lietuvą iš Danijos bus neįmanoma. Mikroschemavimas yra privalomas reikalavimas pagal ES reglamentus dėl gyvūnų identifikavimo. Privalote kreiptis į veterinarą, kad mikroschemą implantuotų ir suvestų jos duomenis į gyvūno pasą bei registracijos sistemą. Tai turi būti padaryta dar Danijoje, gerokai prieš planuojamą kelionę. Be mikroschemos, net su visais skiepais, gyvūnas yra neatpažįstamas ir jo gabenimas bus sustabdytas. Tai yra esminis dalykas, kurį žmonės kartais vis dar pamiršta, ir tada tenka ieškoti skubių sprendimų. Paprasčiausia – viską padaryti iš anksto, tada ir ramiau.

4. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Pasiutligės skiepas dažniausiai galioja vienerius arba trejus metus, priklausomai nuo konkrečios vakcinos gamintojo ir veterinaro rekomendacijų. Svarbu, kad kelionės metu skiepas būtų aktyvus ir jo galiojimo terminas nepasibaigtų, kitaip sakant, jo galiojimas dar turi nepasibaigti. Pirminis skiepas turi būti padarytas bent 21 dieną prieš kelionę, kad susidarytų imunitetas. Jei skiepas per kelionę baigia galioti, tai jau yra problema. Reikia atnaujinti jį laiku, kol jis dar galioja, kad nebūtų jokių pertraukų. Tai yra vienas iš tų dalykų, kur reikia būti labai atidžiam. Vėlavimas čia reiškia tik vieną – kelionės atidėjimą.

5. Ar reikia specifinių Danijos dokumentų?

Paprastai, jei gyvūnas yra legaliai registruotas Danijoje ir turi galiojantį ES gyvūno pasą, jokių papildomų, specifinių Danijos išduotų dokumentų nereikia. Mums užtenka tų standartinių ES reikalavimų, kuriuos jau aptarėme. Svarbiausia, kad pasas būtų tvarkingas, visi įrašai aiškūs ir atitikimas mikroschemai patvirtintas. Bet, visada rekomenduoju patikrinti Danijos veterinarijos tarnybų tinklapius, ar nėra kokių nors laikinos galios išimčių ar specialių reikalavimų. Su gyvūnais niekada negali būti per daug atsargus, nes bet koks netikėtumas gali sugriauti kelionės planus. Kiekvienos šalies taisyklės gali skirtis, nors ES lygmeniu yra bendri susitarimai. Vis dėlto. Geriau pasitikrinti kelis kartus negu vėliau gailėtis.

6. Kas, jei pasas pamestas ar sugadintas?

Oi, čia jau rimta bėda. Jei gyvūno pasas pamestas arba nepataisomai sugadintas, kelionė bus neįmanoma. Privalote kuo skubiau kreiptis į veterinarą, kad išduotų naują pasą ir perkeltų visus esamus duomenis iš klinikos įrašų arba iš ankstesnių dokumentų kopijų. Bet geriausia yra saugoti pasą kaip savo akies obuolį. Nes be jo, gyvūnas yra tiesiog nežinomo statuso, ir nė vienas vežėjas ar pasienio tarnyba jo nepraleis. Pametimas reiškia didelius galvos skausmus ir papildomas išlaidas. Patikėkit, aš mačiau daug tokių situacijų, ir jos visada kainuoja nervų ir pinigų. Tiesiog saugokit tuos dokumentus. Ir viskas bus gerai.

7. Ar reikalingas savininko tapatybės dokumentas vežant gyvūną?

Taip, tikrai. Nors kalbame apie gyvūno dokumentus, savininko tapatybė taip pat yra svarbi, ypač jei jūs esate tas, kuris gyvūną veža. Tiesiog tam, kad būtų aišku, kas yra atsakingas asmuo ir kam priklauso gyvūnas. Pasas ar ID kortelė bus tikrai reikalingi. Jei gyvūną veža kitas asmuo, o ne savininkas, reikės savininko notaro patvirtinto įgaliojimo. Tai ne retas atvejis, kai savininkas pats negali vykti. Be įgaliojimo – stop, niekas nepajudės toliau. Tai yra ir jūsų, ir gyvūno saugumo reikalas, kad nebūtų jokių nesusipratimų dėl nuosavybės ar atsakomybės. Čia viskas yra griežta, ir privalu viską suderinti. Tai yra pagrindinis reikalavimas.

Pasiruošimas – kelionės sėkmė

8. Kaip gyvūną paruošti kelionei?

Gerai, čia svarbi dalis. Pirmiausia, turite užtikrinti, kad gyvūnas būtų sveikas ir tinkamos būklės keliauti. Apsilankymas pas veterinarą prieš kelionę visada yra geras sprendimas. Vėliau, būtina pripratinti augintinį prie transportavimo narvo ar boksų. Tai nėra vienos dienos darbas; reikia pradėti iš anksto, kad gyvūnas jaustųsi saugiai ir ramiai narve. Įdėkite jo mėgstamą paklotą, žaislą, palikite narvą atvirą namuose, kad galėtų užeiti ir išeiti kada nori. Niekas nenori, kad jo augintinis patirtų stresą keliaudamas. Nustebsite, bet kai kurie žmonės pamiršta, kad gyvūnas narve gali jaustis nesaugiai, jei prie jo nepripratintas. O stresas – tai ir vėmimas, ir šlapinimasis, ir apskritai labai negerai gyvūnui. Tad geriau pasistengti.

9. Koks transportavimo narvas tinkamiausias?

Narvas turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas, saugus, gerai vėdinamas ir tvirtai užsidarantis. Jokiu būdu negalima naudoti per mažo narvo, nes tai sukels gyvūnui papildomą stresą ir diskomfortą. Narvas turi atitikti IATA reikalavimus, net jei vežame sausuma, nes tai užtikrina standartus. Geriausia rinktis plastikinius ar metalinius, su tinkamais užraktais. Mediniai ar medžiaginiai variantai paprastai nėra tinkami ilgiems pervežimams. Tikrai, investicija į gerą narvą atsipirks ramiu gyvūnu ir sklandesne kelione. Viena klientė kartą atvežė katę nedidelėje pintinėje, turėjom ieškoti sprendimo paskutinę minutę. Geriau tokių situacijų išvengti.

10. Ar galima kelionės metu duoti raminamųjų?

Čia labai slidus reikalas. Aš nerekomenduoju duoti jokių raminamųjų be veterinaro konsultacijos. Kai kurie raminamieji gali turėti neigiamą poveikį gyvūno sveikatai, ypač kelionės metu, kai keičiasi slėgis ar temperatūra. Geriau pasikonsultuoti su savo veterinaru dėl galimų alternatyvų, pavyzdžiui, fheromoninių purškiklių ar natūralių raminamųjų. Kai kuriems gyvūnams raminamieji gali sukelti daugiau streso nei padėti. Geriau jau pripratinti prie narvo ir kelionės natūraliais būdais. O jei jau tikrai neramu, veterinaro patarimas yra aukso vertės. Nepamirškite, kad gyvūnai reaguoja skirtingai. Kas tinka vienam, gali netikti kitam. Tad elgtis reikia atsargiai, be eksperimentų.

11. Ar galima gyvūną maitinti prieš kelionę?

Prieš pat kelionę patartina nemaitinti gyvūno gausiai. Lengvas užkandis, na, kokios 3-4 valandos iki išvykimo, yra gerai, bet pilnas skrandis gali sukelti pykinimą ir vėmimą kelionės metu. Vanduo turi būti nuolat prieinamas, ypač jei kelionė ilga. Narve galima pritvirtinti specialų gertuvą. Taip pat, prieš išvykstant, būtinai išveskite gyvūną pasilakstyti ir atlikti visus gamtinius reikalus. Iš tikro, aš visada pabrėžiu, kad švarus ir tuščias gyvūno skrandis yra jo komforto garantas. Įsivaizduokit, kaip jūs jaustumėtės, jei ilgą laiką važiuotumėte pavalgę iki soties? Ne ką geriau. Tad čia irgi galioja sveikas protas.

12. Ką daryti, jei gyvūnas serga ar yra senas?

Jei jūsų gyvūnas serga, yra labai senas arba turi chroniškų ligų, PIRMIAUSIA pasikonsultuokite su veterinaru. Kai kurios ligos ar senatvė gali apsunkinti kelionę ir sukelti papildomų komplikacijų. Veterinaras geriausiai įvertins gyvūno būklę ir patars, ar kelionė yra saugi. Jei keliauti nerekomenduojama, geriau paklausyti. Sprendimas vežti sergantį ar silpną gyvūną gali būti labai žiaurus. Gerbiamo amžiaus augintiniai reikalauja ypatingo rūpesčio, ir kartais patogiausia jiems būna likti namuose, o ne patirti ilgos kelionės stresą. Tai yra sunkus sprendimas, bet kartais jis būtinas. O gal ir alternatyvų paieškoti? Būna ir taip.

13. Ar galiu duoti gyvūnui žaislų kelionės metu?

Taip, tikrai galima ir net patartina įdėti keletą pažįstamų žaislų ar mėgstamą paklotą į narvą. Tai padės gyvūnui jaustis saugiau ir sumažins stresą. Pažįstami kvapai ir daiktai sukuria namų aplinkos iliuziją, kas yra labai svarbu ilgos kelionės metu. Tik rinkitės saugius žaislus, kurie neturi smulkių dalių, kurias gyvūnas galėtų nuryti. Ir jokiu būdu neduokite maisto žaislų, kurie gali išsibarstyti narve. Svarbu, kad narvas liktų tvarkingas. Paprastas, kramtomas žaislas ar minkštas pledas bus puikus pasirinkimas. Svarbiausia – jaukumas ir šiek tiek pažįstamos aplinkos, net jei ir esame kelyje. Tai tikrai padeda gyvūnui lengviau priimti kelionės iššūkius.

Saugumas – prioritetas kiekvienam gyvūnui

14. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas kelionės metu?

Mums gyvūno saugumas yra prioritetas, žinokit. Transportavimo metu narvai tvirtai fiksuojami transporto priemonėje, kad nejudėtų ir nesukeltų sužalojimų. Užtikriname tinkamą ventiliaciją ir temperatūrą, kas ypač svarbu ilgoje kelionėje. Reguliariai tikriname gyvūno būklę, ar jis ramu, ar jam nieko netrūksta. Aišku, gyvūnai iš narvų kelionės metu neišleidžiami dėl saugumo, bet stengiamės, kad jiems būtų patogu. Kiekvienas gyvūnas – tai atskira asmenybė, ir mes stengiamės įsiklausyti į jo poreikius. Pasitaiko, kad koks gyvūnas pradeda neramiai kniaukti ar loti, tada sustojam ir patikrinam, kas nutiko, duodam vandens, paaiškinam jam, kas vyksta. Suprantu, kad tai skamba keistai, bet patirtis rodo, kad toks bendravimas padeda.

15. Ar gyvūnai transportuojami kartu su kitais kroviniais?

Ne, gyvūnai transportuojami atskirame, specialiai tam pritaikytame transporto skyriuje. Jokiu būdu jie nekeliauja kartu su kokiais nors krovinių paletėmis ar kitais daiktais, kurie galėtų sukelti pavojų ar stresą. Transporto skyrius yra gerai vėdinamas, šildomas arba vėsinamas pagal poreikį. Čia gyvūnai turi pakankamai erdvės ir šviesos. Mes suprantame, kad gyvūnams reikalingos ypatingos sąlygos, todėl stengiamės jas užtikrinti. Tai nėra tiesiog siuntinys, tai gyvas padaras, kuriam reikia jautrumo ir tinkamos aplinkos. Būna, kad žmonės klausia, ar tikrai nebus šalta ar karšta. Galiu užtikrinti – viską kontroliuojame. Galima sakyti, kad tai yra atskira, gyvūnams skirta patalpa mūsų transporto priemonėje.

16. Kiek sustojimų daroma kelionės metu?

Sustojimų skaičius priklauso nuo kelionės ilgio ir maršruto, bet planuojame reguliarius sustojimus kas kelias valandas. Ilgesnėse kelionėse, pavyzdžiui, iš Danijos, sustojimai ilgesni, kad gyvūnai galėtų atsipūsti, atsigerti. Nors mes jų neišleidžiame iš narvų dėl saugumo, stengiamės patikrinti jų būklę, duoti atsigerti. Tai nėra griežtai nustatytas skaičius, labiau lankstus planas, atsižvelgiant į situaciją kelyje ir gyvūnų poreikius. Kartais tenka sustoti dažniau, jei matom, kad koks gyvūnas nerimsta. Viskas daroma tam, kad kelionė būtų kuo mažiau stresuojanti. Esu matęs, kaip net patys ramiausi gyvūnai po ilgos kelionės būna išsekę, jei sustojimų nebuvo pakankamai. Reikia žiūrėti ir į gyvūno veidą, taip sakant.

17. Ar prižiūrite gyvūną kelionės metu?

Taip, žinoma. Mes periodiškai tikriname kiekvieno gyvūno būklę. Stebime, ar jie jaučiasi gerai, ar narvas švarus, ar pakankamai vandens. Jei matome, kad gyvūnas nerimsta, bandome jį nuraminti kalbėdami, nes, patikėkit ar ne, tai dažnai padeda. Bet, pavyzdžiui, nuolatinės priežiūros, kaip kad būtų veterinarijos klinikoje, mes tikrai negalime užtikrinti. Jei atsiranda kokių nors rimtų sveikatos problemų, kreipiamės į artimiausią veterinarijos kliniką. Mūsų darbas yra užtikrinti saugų ir kuo ramesnį pervežimą, ne veterinarijos paslaugas. Bet, stengiamės atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius ir reaguoti. Juk visi norim, kad gyvūnas namus pasiektų sveikas ir laimingas. Tai yra mūsų pareiga.

Logistika – planavimas ir komunikacija

18. Per kiek laiko gyvūnas atkeliauja iš Danijos?

Kelionės trukmė iš Danijos į Lietuvą dažniausiai užtrunka apie vieną dieną, na, gal su viršum, priklausomai nuo tikslaus pakrovimo taško Danijoje ir pristatymo vietos Lietuvoje. Mūsų maršrutai yra optimizuoti, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir efektyvesnė, bet be skubėjimo. Mes stengiamės išlaikyti pastovų greitį ir reguliarias pertraukėles. Aišku, gali būti vėlavimų dėl netikėtų aplinkybių, pavyzdžiui, kamščių kelyje, oro sąlygų ar pasienio kontrolės, bet apie tai visada pranešame iš anksto. Apskritai, viskas planuojama taip, kad gyvūnas kuo mažiau laiko praleistų kelyje. Bet visada sakau, nepalikit visko paskutinei minutei, nes tada galim ir nespėti. Ir tai yra nepatogus, bet dažnas niuansas.

19. Kokia yra naminių gyvūnų gabenimo iš Danijos kaina?

Kaina priklauso nuo kelių faktorių: gyvūno dydžio, narvo gabaritų, konkretaus maršruto Danijoje ir Lietuvoje, ir kartais net nuo kelionės datos. Standartinė kaina yra fiksuojama, bet visada geriausia susisiekti su mumis individualiai, kad galėtume tiksliai įvertinti jūsų atveją ir pateikti pasiūlymą. Pavyzdžiui, didelis šuo dideliame narve kainuos daugiau nei maža katė. Juk jam reikia daugiau vietos ir atitinkamo transportavimo. Mes siekiame pasiūlyti konkurencingas kainas, užtikrindami aukščiausią saugumo ir komforto lygį gyvūnui. Kai kuriems klientams atrodo, kad kaina per didelė, bet užtikrinu, tai atspindi mūsų pastangas ir atsakomybę. Čia juk ne bulvių maišas, žinokit.

20. Kaip užsakyti pervežimo paslaugą?

Užsakyti pervežimą paprasta. Geriausia susisiekti su mumis telefonu arba el. paštu. Reikės pateikti informaciją apie gyvūną (rūšis, veislė, dydis, amžius), jo dokumentus, numatomą kelionės datą ir tikslius paėmimo bei pristatymo adresus. Mes aptarsime visus niuansus, atsakysime į klausimus ir suderinsime gabenimo detales. Po to patvirtinsime užsakymą ir informuosime apie tolimesnius žingsnius. Kuo daugiau informacijos pateiksite iš karto, tuo greičiau galėsime viską suorganizuoti. Ir, žinot, kartais žmonės paskambina be jokios informacijos, tada aišku, užtrunka viskas ilgiau. Geriau turėti paruoštuką. Tada viskas vyksta sklandžiau ir efektyviau, o mums lengviau planuoti.

21. Ar galima gyvūną vežti su savimi keleivių salone?

Ne, mūsų transporto priemonėse gyvūnai vežami tam skirtame, specialiai įrengtame skyriuje, o ne keleivių salone. Tai yra dėl saugumo ir higienos reikalavimų, taip pat ir siekiant užtikrinti visų keleivių komfortą (jei vežtume keleivius, bet mes juk vežame tik gyvūnus). Mūsų prioritetas – gyvūno gerovė ir saugumas, o tam geriausiai tinka atskira, kontroliuojama aplinka. Nors suprantu, kad kai kurie savininkai norėtų matyti savo augintinius visą kelionę, patikėkite, atskiras skyrius yra geriausias sprendimas. Visiems gerai, ir jums rami galva. Ir gyvūnui ramiau, kai nereikia girdėti nuolatinio žmonių šurmulio. Taip, tai yra principinė pozicija.

22. Ką daryti, jei pakinta planai?

Jei pasikeičia planai dėl gyvūno pervežimo, labai svarbu kuo anksčiau mums pranešti. Kuo anksčiau informuosite, tuo lengviau bus pakoreguoti maršrutą ar datą. Jei pakeitimai daromi paskutinę minutę, gali kilti papildomų išlaidų arba netgi gali būti sunku rasti laisvą vietą kitai datai. Mūsų grafikai yra gana užpildyti, tad lankstumas yra ribotas. Bet mes visada stengiamės rasti geriausią sprendimą, jei tik gauname pakankamai įspėjimo. Suprantu, gyvenime visko būna, bet komunikacija yra raktas į sėkmę šioje situacijoje. Praėjusį mėnesį vienai klientei teko atšaukti kelionę paskutine minute, nes gyvūnas susirgo. Aišku, pasistengėme padėti, bet tai sukėlė šiokių tokių problemų. Būna, kad ir mes klystam, bet stengiamės ištaisyti.

23. Ar teikiate pervežimo paslaugas ir į kitas šalis?

Taip, mes neapsiribojame tik Danija. Teikiame naminių gyvūnų pervežimo paslaugas įvairiomis kryptimis Europoje. Jei planuojate kelionę su augintiniu į kitą šalį, tiesiog susisiekite su mumis ir aptarsime detales. Kiekviena šalis turi savo specifinius reikalavimus, todėl svarbu iš anksto viską išsiaiškinti. Mūsų patirtis leidžia mums padėti jums suplanuoti ir įgyvendinti saugų ir patogų gyvūno pervežimą beveik bet kurioje Europos vietoje. Žinot, kiekviena šalis turi savo niuansų, pvz., į Norvegiją ar Didžiąją Britaniją reikalavimai yra daug griežtesni, o į Vokietiją – paprasčiau. Tad geriausia pasikalbėti ir viską išsiaiškinti individualiai. Šitai yra mūsų kasdienis darbas.

24. Kaip elgtis su gyvūnu atvykus į Lietuvą?

Atvykus į Lietuvą, duokite gyvūnui laiko adaptuotis. Pirmiausia išveskite jį pasilakstyti ir atlikti gamtinius reikalus. Svarbu pasiūlyti vandens ir leisti ramiai pailsėti naujoje aplinkoje. Venkite iš karto perkrauti jį naujomis patirtimis ar triukšmu. Leiskite jam apsiprasti su namais, naujais kvapais ir garsais savo tempu. Jei kelionė buvo ilga ir varginanti, augintinis gali jaustis pavargęs ir dezorientuotas. Pirmos kelios valandos, o gal ir dienos, yra labai svarbios, kad gyvūnas sėkmingai adaptuotųsi. Būkit kantrūs ir supratingi, juk jam tai didelis įvykis. Jums patiems po ilgos kelionės reikia pailsėti, o gyvūnui – ypač. Tad čia irgi galioja empatijos taisyklė. Kartais žmonės pamiršta, kad gyvūnams reikia duoti laiko, o ne iš karto tempti į parką. Tada būna ir problemų.

25. Ar teikiate konsultacijas dėl dokumentų?

Žinoma, teikiame. Suprantame, kad visi tie dokumentai, reikalavimai ir reglamentai gali atrodyti painiai. Mūsų specialistai mielai pakonsultuos jus visais klausimais, susijusiais su gyvūno dokumentais, skiepais, mikroschemavimu ir kitais pervežimo reikalavimais. Galite drąsiai skambinti ar rašyti – paaiškinsime, kas ir kaip. Mūsų tikslas – kad jūsų augintinio kelionė būtų kuo sklandesnė ir be streso. Geriau paklausti dešimt kartų, nei padaryti klaidą, dėl kurios gyvūnas negalės keliauti. Juk galų gale, mes esame čia, kad padėtume, o ne tam, kad keltume papildomą galvos skausmą. Tai yra dalis mūsų paslaugos, ne tik pats vežimas, bet ir visas pasiruošimo procesas, nes žinom, kad klientui sunku susigaudyti vienam. Čia, žinokit, daug niuansų.

Išvada

Na štai, tikiuosi, kad šitas mano paaiškinimas šiek tiek praskaidrino situaciją dėl naminių gyvūnų gabenimo iš Danijos. Kaip matot, nemažai visko reikia apgalvoti ir suplanuoti. Svarbiausia – dokumentai tvarkingi, gyvūnas paruoštas kelionei ir pasirinktas patikimas vežėjas. Nors kartais nutinka netikėtumų, patirtis rodo, kad kruopštus pasiruošimas leidžia išvengti daugumos problemų. Jei turit dar klausimų ar tiesiog norit pasikalbėti apie savo augintinio kelionę, drąsiai kreipkitės. Visada esam pasiruošę padėti ir patarti, kad jūsų keturkojis draugas saugiai pasiektų namus. Viskas tam, kad visiems būtų ramiau.