Krovinių pervežimai Belgija–Lietuva

Dirbu su maršrutu Belgija–Lietuva jau gana ilgai, ir galiu pasakyti, kad ši kryptis yra viena intensyviausių mūsų darbe. Yra kelios priežastys: Belgija yra svarbus pramonės centras, o Lietuvoje daug įmonių importuoja žaliavas, pusgaminius ir gatavus produktus iš ten. Be to, daug lietuvių dirba Belgijoje ir kraunasi daiktus atgal – baldus, buitinę techniką, asmeninius daiktus. Mes vežame abiem kryptimis, bet šį kartą kalbėsime apie krovinius iš Belgijos į Lietuvą. Tiesa, ne viskas vyksta sklandžiai – vieną kartą teko laukti 3 valandas prie Liuksemburgo sienos, nes dokumentai buvo ne visai tvarkingi. Bet apie tai vėliau.

Kryptys – populiariausi maršrutai iš Belgijos

1. Kaip vyksta maršrutas iš Belgijos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame per Vokietiją ir Lenkija. Konkretus kelias priklauso nuo to, kuriame Belgijos mieste pakrauname. Iš Briuselio – viena kryptis, iš Antverpeno – kita, iš Gente – dar kita. Atstumas nuo Briuselio iki Vilniaus yra maždaug 1600 kilometrų, nuo Antverpeno – kiek mažiau. Kelionė trunka 2-3 dienas, priklausomai nuo eismo ir poilsio sustojimų. Vokietija turi griežtus greičio apribojimus sunkvežimiams, tad negalime skubėti, net jei norėtume. Lenkijos autostrados geresnės nei anksčiau, bet vis dar yra ruožų, kur tenka lėtinti.

2. Ar vežate tik iš didžiųjų Belgijos miestų?

Ne, vežame iš bet kurios Belgijos vietos. Tačiau mažesniuose miesteliuose gali būti papildomų iššūkių – siauros gatvės, draudžiamos zonos, sunkvežimiams netinkamas privažiavimas. Pavyzdžiui, senamiestis Briugėje – gražu žiūrėti, bet su 18 metrų sunkvežimiu ten neprivažiuosi. Tada reikia tartis dėl perkrovimo į mažesnę mašiną arba susitarti, kad siuntėjas atvežtų krovinį į mūsų nurodyta vietą. Tai ne visada patogu, bet sprendžiama.

3. Kur dažniausiai kroviniai iš Belgijos atvyksta Lietuvoje?

Dažniausiai į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Trys didžiausi miestai – trys pagrindiniai logistikos centrai. Bet vežame ir į kitus miestus – Šiaulius, Panevėžį, Marijampolę, Alytų. Kartais pristatymas į mažesnį miestelį užtrunka ilgiau, nes reikia papildomai važiuoti nuo pagrindinio maršruto. Bet tai ne kliūtis – tiesiog reikia įvertinti tai planuojant laiką. Dažnai klientai nustemba, kai pasakau, kad pristatymas į mažą miestelį gali užtrukti papildomą pusdienį.

4. Kiek kartų per savaitę vyksta pervežimai šiuo maršrutu?

Kasdien. Turime stabilų grafiką, pagal kurį sunkvežimiai išvyksta iš Belgijos kasdien – tiek pilni, tiek daliniai kroviniai. Jei skubate, galime pridėti papildomą reisą, bet tai brangiau. Jei neskubate, galite laukti, kol susidarys pilnas krovinys – pigiau. Tai savotiškas kompromisas tarp greičio ir kainos. Kiekvienas klientas renkasi, kas jam svarbiau.

5. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Taip, turime GPS sekimo sistemą. Klientui suteikiame prisijungimą arba tiesiog reguliariai pranešame buvimo vietą. Tai ne tik patogumas, bet ir saugumo klausimas – žinome, kur mūsų mašinos bet kuriuo metu. Buvo atvejų, kai krovinys dingo iš radarų – pasirodė, kad vairuotojas užmigo stovėjimo aikštelėje ir išjungė variklį, tad sistema prarado signalą. Šiek tiek nervų kainavo, kol suradome.

6. Ką daryti, jei reikia keisti pristatymo adresą kelyje?

Galima, bet reikia pranešti kuo anksčiau. Jei sunkvežimis jau yra Vokietijoje, o jūs norite pakeisti adresą iš Vilniaus į Kauną – tai nėra problema. Bet jei prašote pakeisti maršrutą iš esmės – pavyzdžiui, vietoj Vilniaus vežti į Klaipėdą – gali prireikti papildomo mokesčio ir laiko. Kuo anksčiau pranešite, tuo geriau. Neklauskite vakar dieną prieš pristatymą – tada jau per vėlu kažką iš esmės keisti.

Sąlygos – ką reikia žinoti apie pervežimą

7. Kokios sąlygos taikomos krovinių pervežimui iš Belgijos?

Pirmiausia – dokumentai turi būti tvarkingi. CMR, sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas. Be šių trijų dokumentų nepradedame. Antra – krovinys turi būti tinkamai supakuotas. Mes neimame neapdorotų, neapsaugotų krovinių. Trečia – turi būti aiškus siuntėjas ir gavėjas su kontaktais. Jei kažko trūksta – lauksime, kol sutvarkysite. O laikas, kaip žinote, yra pinigai.

8. Ar reikia pasirašyti sutartį prieš pervežimą?

Ne visada. Mažiems vienkartiniams užsakymams užtenka užsakymo patvirtinimo el. paštu. Bet didesniems arba nuolatiniams pervežimams rekomenduoju sutartį – joje aiškiai nurodytos sąlygos, atsakomybės, kainos. Tai apsaugo abi puses. Yra buvę, kad klientas sakė vieną, o po to teigė kitą – be sutarties sunku įrodyti, kas buvo tartasi. Tad geriau turėti popierių.

9. Kaip turi būti supakuotas krovinys?

Priklauso nuo to, kas vežame. Dėžės – standartinis variantas, užtenka tvirtų kartoninių dėžių su lipnia juosta. Baldai – burbulinė plėvelė ir kartoninės kampų apsaugos. Stiklas ir trapūs daiktai – dvigubas pakavimas, „trapu" etiketė. Skysti produktai – sandariai uždaryti indai, statinės. Metalas – apsauga nuo rūdžių, jei vežimas ilgesnis. Svarbiausia – kad krovinys išlaikytų transportavimą be pažeidimų. Ir dar – aiškiai pažymėkite, kur viršus, o kur apačia.

10. Ar galima vežti krovinį be pakavimo?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduojame. Net ir trumpas pervežimas gali baigtis pažeidimais dėl vibracijos, staigių stabdymų arba kontakto su kitais kroviniais. Mes stengiamės viską izoliuoti, bet ne visada pavyksta. Be to, jei krovinys nėra supakuotas, draudimas gali atsisakyti kompensuoti nuostolius – tai jau nemalonu. Tad geriau investuoti į pakavimą nei rizikuoti.

11. Ką daryti, jei krovinys sugadinamas pakrovimo metu?

Tai nutinka, deja. Pirmas žingsnis – užfiksuoti pažeidimą nuotraukose ir pranešti mums iš karto. Mes vertiname situaciją – jei mūsų kaltė, kompensuojame. Jei krovinys jau buvo pažeistas prieš pakrovimą – tai kita istorija. Todėl visada prašome klientų patikrinti krovinio būklę prieš mums jį paimant. Vieną kartą klientas atvežė dėžę jau įlenktą, o po to kaltino mus – teko aiškintis ilgai.

Draudimas – kas dengiama, kas ne

12. Ką dengia standartinis krovinių draudimas?

Standartinis draudimas dengia pagrindines rizikas: vagystę, gaisrą, avariją, gamtinius reiškinius (viesulas, potvynis), trečiųjų šalių veiksmus. Suma priklauso nuo krovinio vertės – paprastai iki 100 000 eurų. Bet yra išimtys: draudimas negalioja, jei krovinys netinkamai supakuotas, jei jis uždraustas transportuoti arba jei nuostoliai atsirado dėl siuntėjo kaltės. Taip pat nedengiami vėlavimo nuostoliai – jei dėl pavėluoto pristatymo praradote pelną, draudimas to nekompensuos.

13. Kada draudimas negalioja?

Keli atvejai. Pirmas – krovinys neteisingai deklaruotas. Jei parašėte, kad vežate „popierius", o viduje brangūs komponentai – draudimas negalios. Antras – pažeidimai atsirado dėl netinkamo pakavimo. Trečias – force majeure situacijos, kurios nebuvo numatytos. Ketvirtas – jei krovinys buvo paliktas be priežiūros ilgiau nei sutarta. Ir dar vienas svarbus dalykas – jei nesilaikėte deklaravimo taisyklių, draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti.

14. Kaip pateikti pretenziją dėl sugadinto krovinio?

Parašykite mums el. laišką su nuotraukomis, aprašymu ir CMR numeriu. Mes peržiūrime ir perduodame draudimo bendrovei. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo sudėtingumo. Svarbu – pateikti pretenziją kuo greičiau, geriausia per 7 dienas nuo pristatymo. Jei lauksite mėnesį, draudimo bendrovė gali atmesti pretenziją dėl termino praleidimo. Būkite budrūs.

15. Ar verta papildomai drausti krovinį?

Priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai įprastos prekės – gal ir ne. Bet jei tai brangūs daiktai, elektronika, pramoninė įranga – tikrai taip. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo krovinio vertės – paprastai 0,3-0,5 procento. Už 10 000 eurų vertės krovinį – 30-50 eurų draudimas. Tai ne daug, palyginus su tuo, ką prarastumėte sugadinimo atveju. Aš visada sakau – mokėti 50 eurų draudimą arba 10 000 eurų už naują krovinį?

16. Ar draudimas taip pat dengia vėlavimą?

Ne, standartinis draudimas nedengia vėlavimo nuostolių. Jei jūsų krovinys pavėlavo ir dėl to praradote pajamas ar klientą – tai ne draudimo klausimas, o sutartinis klausimas su vežėju. Galime tartis dėl kompensacijos, bet tai priklauso nuo aplinkybių. Jei vėlavimas dėl mūsų kaltės – kompensuojame. Jei dėl force majeure – ne. Taip paprastai.

Kroviniai – ką dažniausiai vežame iš Belgijos

17. Kokios prekės dažniausiai gabenamos iš Belgijos į Lietuvą?

Įvairiausios. Belgija turi stiprią pramonę – metalo apdirbimas, chemijos pramonė, mašinų gamyba. Tad dažnai vežame žaliavas, pusgaminius, atsargines dalis. Baldai – taip pat populiaru, ypač iš IKEA sandėlių (nors oficialiai tai ne belgiškas prekės ženklas). Maistas – šokoladas, alus, sūriai. Kvepalai ir kosmetika. Ir, žinoma, asmeniniai daiktai – lietuviai grįžta namo ir vežasi savo turtą.

18. Ar vežate maisto produktus iš Belgijos?

Taip, bet su specialiomis sąlygomis. Maistui reikia temperatūros režimo, tinkamo pakavimo ir veterinarinių ar fitosanitarinių sertifikatų. Šaldytas maistas – šaldytuvinių puspriekabėse. Šviežias maistas – greitai, be užlaikymo. Sausas maistas – paprasčiausiai, bet vis tiek turi būti sandariai supakuotas. Vienas dalykas, kuris mane nervina – kai klientai nepraneša, kad veža maistą, ir tik pakrovimo metu sužinome, kad reikia specialių sąlygų.

19. Kaip vežate elektroniką iš Belgijos?

Elektronika reikalauja ypatingos priežiūros. Temperatūros svyravimai, drėgmė, vibracija – visa tai gali sugadinti jautrią įrangą. Todėl naudojame specialius pakavimo būdus – anti-statiniai maišai, putplasčio įdėklai, tvirtos dėžės. Didelių serverių arba medicininės įrangos pervežimas yra atskira istorija – tada reikia klimato kontroliuojamų mašinų ir specializuotų vairuotojų. Kaina atitinkama, bet kai veži 50 000 eurų vertės įrangą, negali taupyti ant pakavimo.

20. Ar vežate pavojingus krovinius iš Belgijos?

Taip, su ADR pažymėjimais. Belgija turi didelę chemijos pramonė, tad pavojingų krovinių srautas nėra mažas. Degios medžiagos, cheminės medžiagos, sprogstamosios medžiagos – visa tai vežame su tinkamomis priemonėmis. Bet užsakymai turi būti pateikti iš anksto, nes ne visi mūsų vairuotojai turi ADR kvalifikaciją. Ir ne visos mūsų mašinos tinkamos tam tikrų klasių pavojingiems kroviniams.

21. Ar galima vežti gyvūnus ar gyvus augalus?

Ne, tai ne mūsų specializacija. Gyvūnų pervežimas reikalauja veterinarijos leidimų, specialių transporto priemonių ir priežiūros kelyje. Gyvi augalai – fitosanitariniai sertifikatai, karantinas. Mes tam neturime nei įrangos, nei patirties. Yra specializuotos įmonės, kurios tuo užsiima – geriau kreiptis į jas.

Pristatymas – paskutinis etapas Lietuvoje

22. Ar pristatote krovinius tiesiai į sandėlį Lietuvoje?

Taip, standartinė paslauga – pristatymas iki durų. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – nėra problemų. Mažesniuose miestuose – priklauso nuo to, ar sunkvežimis gali privažiuoti. Jei ne – reikia tartis dėl papildomo transporto. Bet tai iš anksto aptariame, kad nebūtų staigmenų. Dažniausiai Lietuvoje privažiavimo problemų mažiau nei Belgijoje – gatvės platesnės, parkavimo taisyklės lankstesnės.

23. Ką daryti, jei gavėjas nepasitinka krovinio?

Bandome susisiekti – skambiname, rašome. Jei niekas neatsako, laukiam pagal sutartyje nurodytą laiką, paprastai 1-2 valandas. Po to krovinys grąžinamas į sandėlį, ir reikia tartis dėl pakartotinio pristatymo – tai papildomos išlaidos. Vieną kartą gavėjas tiesiog pamiršo, kad turi būti vietoje – kitą dieną pristatėme, bet nervų kainavo abiems pusėms.

24. Ar galima krovinį atsiimti patiems iš jūsų sandėlio?

Taip, turime sandėlį Vilniuje, kuriame galima atsiimti krovinius. Darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Savaitgaliais – pagal susitarimą. Atsiėmimas nemokamas, jei krovinys jau yra sandėlyje. Jei reikia iškrovimo paslaugos – papildomas mokestis. Bet dažniausiai klientai nori, kad pristatytume iki durų – patogiau.

25. Ką daryti, jei pastebėjote pažeidimą tik išpakavus krovinį?

Vis tiek praneškite mums. Nors idealu būtų pastebėti ir užfiksuoti pažeidimą pristatymo metu, suprantame, kad ne visada įmanoma apžiūrėti viską vietoje. Svarbu – pranešti kuo greičiau, geriausia per 24 valandas. Pridėkite nuotraukas, aprašymą, CMR numerį. Mes peržiūrime situaciją ir sprendžiame dėl kompensacijos. Bet jei pranešate po mėnesio – atleiskite, bet jau per vėlu.

26. Ar priimate atsiliepimus apie pervežimo kokybę?

Taip, ir net labai prašome. Atsiliepimai padeda mums tobulėti – tiek teigiami, tiek neigiami. Jei kažkas nepatiko – pasakykite. Jei viskas buvo gerai – taip pat. Vienas klientas mums parašė, kad vairuotojas padėjo sunešti baldus, nors tai nebuvo įtraukta į paslaugą – pasidžiaugėme, bet ir priminėme vairuotojui, kad ne visada turės laiko tai daryti. Maži dalykai, bet jie kuria pasitikėjimą.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Belgijos į Lietuvą yra kasdienis mūsų darbas, kurį atliekame jau ne pirmus metus. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas, aiškūs dokumentai ir komunikacija. Mes vežame kasdien, tad datos klausimas nėra problema. Jei turite klausimų – skambinkite arba rašykite. Geriau paklausti nei spėlioti – to aš visada mokau savo klientus.