Krovinių gabenimas iš Lietuvos į Gentą

Krovinių gabenimas iš Lietuvos į Gentą – tai procesas, kuris atrodo paprastas tik tiems, kas niekada to nedarė. Iš tikrųjų yra daug niuansų, kuriuos reikia žinoti, kad viskas vyktų sklandžiai. Aš gabenau krovinius į Gentą daugybę kartų – nuo mažų siuntų iki pilnų sunkvežimio krovinių. Ir kiekvienas kartas moko kažko naujo. Vieną kartą klientas norėjo gabenti senovinį laikrodį, kitą kartą – visą restorano įrangą, trečią – asmeninius daiktus persikraustant. Kiekvienas krovinys turi savo istoriją, ir kiekviena istorija turi savo pamokas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau.

Paruošimas – krovinių gabenimas iš Lietuvos į Gentą

1. Kaip paruošti krovinį gabenimui?

Pirmas žingsnis – įvertinti, ką vežate. Ar tai trapu? Ar tai sunku? Ar tai didelis? Nuo to priklauso, kaip pakuosite ir kokį transportą rinksitės. Antras žingsnis – supakuoti. Dėžės, burbulinė plėvelė, lipni juosta – tai bazinis pakavimo rinkinys. Trečias žingsnis – pažymėti. Ant kiekvienos dėžės užrašyti, kas viduje, iš kur ir kur. Tai atrodo nereikšminga, bet labai padeda, ypač jei vežate daug dėžių. Vienas klientas vežė 30 dėžių į Gentą ir nepažymėjo nė vienos. Gavėjas Gente praleido tris dienas, kol surado, kur yra virtuvės reikmenys, o kur – drabužiai. Paprastas žymėjimas būtų sutaupęs daug laiko.

2. Kada pradėti ruoštis gabenimui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę iki planuojamo gabenimo. Reikia laiko ne tik pakavimui, bet ir užsakymui, transporto parinkimui, dokumentų paruošimui. Jei pradėsite paskutinę dieną, bus chaosas. Vienas klientas paskambino penktadienį ir pasakė, kad jam reikia gabenti krovinį jau šeštadienį. Mes galėjome tai padaryti, bet kaina buvo didesnė, nes reikėjo organizuoti skubų reisą. Jei būtų paskambinęs prieš savaitę, būtų sumokėjęs mažiau ir turėjęs daugiau pasirinkimų. Planavimas yra raktas – tai ne klišė, o realybė.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti iš anksto?

Fiziniams asmenims – užsakymo formą, kurią mes atsiunčiame. Įmonėms – sąskaitą faktūrą, jei tai komercinė siunta. Jei vežate kažką specifinio – pavyzdžiui, maistą arba chemines medžiagas – gali reikėti papildomų dokumentų. Bet tai jau reti atvejai. Daugumai žmonių užtenka užpildyti mūsų formą – ten yra visi reikiami laukai. Svarbu būti tiksliam – nurodyti teisingus adresus, telefono numerius, krovinio aprašymą. Vienas klientas padarė klaidą gavėjo telefono numeryje – vienas skaičius ne tas. Vairuotojas negalėjo susisiekti su gavėju, ir pristatymas vėlavo pusdienį. Tokios smulkmenos kartais turi didelių pasekmių.

4. Ar reikia fotografuoti krovinį prieš gabenimą?

Rekomenduoju. Nuotraukos prieš gabenimą yra jūsų draudimas – jei kas nors nutiks, turėsite įrodymą, kokia buvo krovinio būklė prieš transportavimą. Fotografuokite pakuotę iš visų pusių, o jei įmanoma – ir turinį. Vienas klientas fotografavo kiekvieną dėžę prieš uždarant – kai viena dėžė atvažiavo pažeista, jis turėjo nuotraukas, kuriose matėsi, kad pakuotė buvo gera. Tai padėjo greitai išspręsti klausimą dėl kompensacijos. Be nuotraukų būtų buvę žodis prieš žodį, ir procesas būtų užtrukęs daug ilgiau.

Transportas – krovinių gabenimas iš Lietuvos į Gentą

5. Kokį transportą rinktis?

Priklauso nuo krovinio. Mažoms siuntoms – mikroautobusas. Vidutiniams kroviniams – furgonas. Dideliems – sunkvežimis. Mes turime visų tipų transportą, todėl galime pritaikyti prie jūsų poreikių. Svarbu žinoti, kad per didelis transportas mažam kroviniui – tai pinigų švaistymas, o per mažas transportas dideliam kroviniui – tai neįmanoma. Vienas klientas norėjo sutaupyti ir užsisakė mikroautobusą dideliam kroviniui – netilpo. Teko užsakyti furgoną papildomai, ir galiausiai sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjęs iš karto už tinkamą transportą. Taigi – pasakykite mums, ką vežate, ir mes parinksime tinkamą transportą.

6. Kiek krovinio telpa į skirtingus transporto tipus?

Mikroautobusas – apie 8-12 kubinių metrų, furgonas – 15-20 kubinių metrų, sunkvežimis – 30-90 kubinių metrų, priklausomai nuo tipo. Bet tai tik tūris – svarbus ir svoris. Mikroautobusas gali vežti iki 1-1,5 tonos, furgonas – iki 2-3 tonų, sunkvežimis – iki 20-25 tonų. Taigi, jei vežate sunkius daiktus – pavyzdžiui, metalo konstrukcijas – svarbus svoris. Jei vežate lengvus, bet didelius – pavyzdžiui, baldus – svarbus tūris. Mes visada klausiame abiejų dalykų – ir svorio, ir matmenų – kad galėtume parinkti optimalų variantą.

7. Ar galima užsakyti visą transportą tik savo kroviniui?

Galima, tai vadinama pilnu kroviniu. Jūs užsakote visą transportą, ir jis važiuoja tik su jūsų kroviniu. Tai brangiau nei dalinis krovinys, bet greičiau – nes nereikia sustoti prie kitų klientų. Tinka, jei turite daug krovinių arba jei jums skubu. Vienas klientas užsakė visą furgoną, nes vežė trapius daiktus ir nenorėjo, kad jie būtų kraunami kartu su kitais kroviniais. Suprantama – trapiems daiktams geriau, kai transportas skirtas tik jiems. Bet tai kainuoja daugiau, ir ne kiekvienas gali sau tai leisti.

8. Koks optimalus krovinių kiekis vienam reisui?

Optimaliausia, kai transportas yra pilnas – tada kiekvieno krovinio kaina yra mažiausia. Bet tai ne visada įmanoma. Kartais vežame pusę furgono, kartais ketvirtį. Svarbiausia, kad transportas važiuotų pelningai – kitaip negalėtume teikti paslaugos. Mes stengiamės sujungti krovinius taip, kad transportas būtų kuo labiau užpildytas. Tai naudinga visiems – ir mums, ir klientams, nes kaina dalinasi. Vienas reisas į Gentą gali turėti 5-10 skirtingų klientų krovinių, ir kiekvienas moka proporcingai savo kroviniui.

Maršrutas – krovinių gabenimas iš Lietuvos į Gentą

9. Koks yra optimaliausias maršrutas?

Kaip jau minėjau – per Lenkiją ir Vokietiją. Tai pats trumpiausias ir greičiausias maršrutas. Yra alternatyvų – per Čekiją arba per Šiaurės jūrą keltu – bet jos brangesnės arba lėtesnės. Keltas iš Klaipėdos į Vokietiją gali būti variantas, jei vežate labai didelį krovinį, bet smulkiems ir vidutiniams kroviniams sausumos maršrutas yra efektyviausias. Vienas klientas klausė, ar galime gabenti per Švediją – teoriškai galima, bet praktiškai tai būtų daug ilgiau ir brangiau. Taigi laikomės nusistovėjusio maršruto – jis veikia, ir nėra priežasties jo keisti.

10. Kokie keliai naudojami Lenkijoje?

Važiuojame pagrindiniais greitkeliais – A2 nuo Varšuvos iki Poznanės, tada A1 arba A4 link Vokietijos. Lenkijos keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo – nauji greitkeliai, geras asfaltas, aiškūs ženklai. Bet vis dar yra ruožų, kur keliai prastesni – ypač mažesniuose miestuose. Vieną kartą važiavome per mažą miestelį Lenkijoje, kur kelias buvo toks duobėtas, kad kroviniai viduje šokinėjo. Po to klientas skundėsi, kad jo daiktai buvo sukratyti. Nuo tada vengiame tų kelių ir laikomės greitkelių. Saugumas ir krovinio būklė svarbiau nei kelių eurų sutaupymas kelių mokesčiuose.

11. Kiek laiko užtrunka kelionė per Vokietiją?

Vokietija yra didelė šalis, ir kelionė per ją užtrunka apie 6-8 valandas, priklausomai nuo to, kur kertate sieną. Jei važiuojate per Berlyną, tada per Hanoverį link Belgijos – tai apie 700-800 kilometrų. Vokietijos greitkeliai yra puikūs, bet kartais būna spūsčių – ypač prie didžiųjų miestų ir penktadieniais, kai visi važiuoja atostogauti. Vieną kartą užstrigome prie Kelno dvi valandas – eismas visiškai sustojęs. Nieko nepadarysi, tokie dalykai nutinka. Svarbiausia – turėti laiko rezervą, kad tokie vėlavimai nesugadintų planų.

12. Kaip kertama siena tarp Vokietijos ir Belgijos?

Paprastai – be jokių sustojimų. Nėra pasienio kontrolės tarp ES šalių, todėl tiesiog važiuojate toliau. Kartais būna policijos patikrinimai, bet tai retai ir dažniausiai atsitiktiniai. Vieną kartą mus sustabdė belgų policija ir patikrino dokumentus – viskas tvarkoje, paleido per penkias minutes. Taigi sienos kirtimas nėra kažkoks ypatingas įvykis – tiesiog važiuojate toliau. Bet jei vežate kažką, kas reikalauja papildomų dokumentų – pavyzdžiui, gyvūnus arba pavojingas medžiagas – tada gali būti kitaip. Bet mūsų kroviniams tai netaikoma.

Specifika – krovinių gabenimas iš Lietuvos į Gentą

13. Kaip gabenti trapius krovinius?

Trapius krovinius reikia pakuoti ypatingai kruopščiai. Burbulinė plėvelė, putplastis, minkšti tarpikliai – kuo daugiau apsaugos, tuo geriau. Ir svarbiausia – pažymėti dėžę kaip „trapu" arba „fragile". Tai ne tik formalumas – vairuotojas, pamatęs tokį žymėjimą, elgiasi atsargiau. Vienas klientas siuntė porceliano indus į Gentą – supakavo kiekvieną indą atskirai, su burbuline plėvele, tada sudėjo į dėžę su putplasčiu. Atvažiavo viskas sveika. Kitas klientas siuntė tuos pačius indus, bet be jokios apsaugos – atvažiavo sudaužyti. Skirtumas – pakavime. Tai paprasta, bet dažnai pamirštama.

14. Kaip gabenti didelius krovinius?

Dideli kroviniai reikalauja didesnio transporto ir kartais specialios įrangos. Jei krovinys sveria daugiau nei 500 kg, gali reikėti keltuvo arba hidraulinės platformos. Jei krovinys ilgesnis nei 4 metrai, gali reikėti specialaus leidimo. Mes turime patirties su dideliais kroviniais, bet kiekvienas atvejis individualus. Vienas klientas norėjo gabenti 6 metrų ilgio medieną į Gentą – tai reikalavo specialaus transporto ir leidimo. Užtruko ilgiau ir kainavo daugiau, bet pavyko. Svarbiausia – pasakyti mums iš anksto, ką vežate, kad galėtume pasiruošti.

15. Kaip gabenti pavojingus krovinius?

Kaip jau ne kartą minėjau – pavojingų krovinių negabename. Tai mūsų principas, kurio nesikeičiame.