Kroviniai į Gentą, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmonės ieško pervežimo paslaugų į Gentą, dažniausiai klausia paprastai: „ar galit paimti šiandien?“ Atsakymas priklauso nuo daug ko, bet esmė ta, kad mes tikrai vežame krovinius į Gentą reguliariai – beveik kasdien kažkas važiuoja šia kryptimi. Gentas yra vienas tų miestų, kur logistika tiesiog veikia. Uostas, greitkelių tinklas, sandėliavimo centrai – viskas sudėliota. Bet klientams vis tiek kyla klausimų, ir tai normalu. Ypač tiems, kas pirmą kartą siunčia krovinį į Belgiją arba tiesiog nori pakeisti vežėją. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę.

Užsakymas – kroviniai į Gentą

1. Kaip užsisakyti krovinio pervežimą į Gentą?

Paprastai – skambučiu arba el. laišku. Reikia žinoti krovinio svorį, tūrį, pakrovimo ir iškrovimo adresus, ir pageidautiną datą. Mes tada paskaičiuojam kainą ir pasakom, kada galim paimti. Vienas klientas iš Klaipėdos skambino ir sakė „man reikia vežti į Gentą, bet nežinau nieko tiksliai“. Tai normalu – mes padedam išsiaiškinti. Klausiam, koks krovinys, kiek sveria, ar reikia keltuvo, ar yra kas padės pakrauti. Po 10 minučių pokalbio jau turim visą informaciją ir galim pateikti pasiūlymą. Svarbiausia – nebijot klausti, net jei klausimas atrodo kvailas.

2. Kiek iš anksto reikia užsisakyti?

Idealiu atveju – 2-3 dienas. Bet suprantam, kad ne visada taip būna. Kartais klientas skambina ryte ir sako „šiandien reikia“. Jei turim laisvą vilkiką – sureaguojam. Bet tai ne visada įmanoma. Ypač piko metu – prieš šventes arba sezono metu. Vienas nuolatinis klientas visada užsako paskutinę minutę, ir mes jau pripratom – bet kartais tenka pasakyti „rytoj, ne šiandien“. Todėl, jei galit planuoti iš anksto – darykit tai. Tai pigiau ir patikimiau.

3. Ar galima užsisakyti internetu?

Kol kas ne – mes esame mažesnė kompanija ir neturime automatizuotos užsakymų sistemos. Bet galim priimti užsakymą el. paštu – parašot visą informaciją, mes atsakom su kaina ir terminais. Kai kurie klientai tai mėgsta, nes tada viskas juodu ant balto. Kiti skambina, nes nori iškart išgirsti atsakymą. Abi opcijos veikia. Gal kada nors padarysim online užsakymų sistemą, bet kol kas – senas geras el. paštas ir telefonas.

4. Ką daryti, jei nežinau tikslaus krovinio svorio?

Orientacinis svoris užtenka pradžiai. Mes paskaičiuojam preliminarią kainą, o tada, kai krovinys pakrautas, pasveriam tiksliai. Bet svarbu ne meluoti. Vienas klientas sakė „apie 5 tonos“, o realiai buvo 8. Tai pakeitė kainą ir maršrutą, nes reikėjo kito tipo transporto. Todėl geriau pasakyti „nežinau tiksliai, bet manau, kad apie X“, nei „tiksliai 5 tonos“ ir tada nustebti, kai realybė kitokia. Mes visada galim padėti įvertinti, jei pasakot, kas tai per krovinys.

Transportas – kroviniai į Gentą

5. Kokiu transportu vežami kroviniai į Gentą?

Dažniausiai – vilkikais su puspriekabėm. Standartinė puspriekabė telpa 33-38 europalečių. Jei krovinys mažesnis – galim pasiūlyti mažesnį transportą, bet tai ne visada apsimoka, nes kaina gali būti panaši. Turim ir šaldytuvų – jei reikia temperatūrinio režimo. Ir tentinių – dažniausiai naudojami. Vienas klientas klausė, ar galim vežti atviru transportu – sakė, kad jo krovinys nebijo lietaus. Galim, bet nerekomenduoju – oras nenuspėjamas, ypač kertant kelias šalis.

6. Ar turite specializuotą transportą nestandartiniams kroviniams?

Taip, bendradarbiaujame su partneriais, kurie turi žemagrindžius, platformas, ir kitą specializuotą transportą. Jei krovinys labai ilgas, labai sunkus arba labai aukštas – reikia specialaus transporto ir kartais specialaus leidimo. Vieną kartą vežėm 16 metrų ilgio plieno konstrukciją – reikėjo žemagrindžio ir policijos eskorto per Belgiją. Tai įmanoma, bet reikia planuoti iš anksto ir suderinti maršrutą. Standartiniai kroviniai – jokių problemų, bet nestandartiniai – reikia daugiau pasiruošimo.

7. Kiek krovinio telpa į vieną vilkiką?

Standartinė tentinė puspriekabė – apie 90 kubinių metrų tūrio ir iki 24 tonų svorio (priklausomai nuo konfigūracijos). Europalečių – iki 33-38, priklausomai nuo to, ar kraunama tik ant grindų, ar ir aukščiau. Svarbu suprasti, kad svoris ir tūris – skirtingi dalykai. Galit užpildyti visą tūrį lengvais daiktais ir nesverti nė 5 tonų. Arba galit turėti labai sunkų krovinį, kuris užima pusę tūrio, bet jau pasiekia svorio limitą. Todėl visada prašom abiejų parametrų.

8. Ar galima dalinti vilkiką su kitais klientais?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu. Jei jūsų krovinys neužpildo viso vilkiko – galim sujungti su kitais kroviniais į tą patį miestą arba pakeliui. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau, nes reikia laukti, kol susidaro pilnas krovinys. Kartais tai užtrunka dieną, kartais – savaitę. Vienas klientas laukė 5 dienas, kol radom kitą krovinį į Gentą. Bet sutaupė beveik 40 procentų. Jei skubu – geriau rinktis pilną vilkiką. Jei ne – dalinis krovinys yra geras būdas sutaupyti.

Maršrutas – kroviniai į Gentą

9. Kokiu maršrutu vežama į Gentą?

Iš Lietuvos į Gentą yra keli variantai. Dažniausias – per Lenkiją, Vokietiją, ir tada į Belgiją. Atstumas – apie 1500-1700 kilometrų, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos. Kitas variantas – per Čekiją ir Vokietiją, bet tai retai naudojamas. Trečias – per Suomiją ir Švediją (keltas), bet tai tik labai specifiniais atvejais. Standartinis maršrutas – Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas-Hanoveris-Dortmundas-Liudžas-Gentas. Tai greičiausias ir pigiausias kelias.

10. Kiek kilometrų nuo Vilniaus iki Gento?

Apie 1600 kilometrų, jei važiuojama per Varšuvą ir Berlyną. Iš Klaipėdos – apie 1700 kilometrų, nes reikia važiuoti į pietus iki autostrados. Iš Kauno – apie 1550 kilometrų. Atstumas svarbus skaičiuojant kainą, bet ne vienintelis faktorius. Kelių mokesčiai Belgijoje ir Vokietijoje gana dideli, degalų kaina – irgi. Todėl kartais ilgesnis maršrutas per pigesnes šalis gali būti pigesnis bendrai. Bet dažniausiai trumpiausias kelias yra ir ekonomiškiausias.

11. Ar yra kelių mokesčių šiame maršrute?

Taip, ir gana nemažų. Vokietija – kelių mokesčiai sunkvežimiams nuo 7,5 tonos. Belgija – dar brangesni, ten mokesčiai skaičiuojami pagal atstumą, emisijos klasę ir ašių skaičių. Lenkija – taip pat, bet pigiau. Prancūzija – jei važiuojama per ją – irgi turi mokesčius. Visa tai įskaičiuojama į pervežimo kainą. Vienas klientas klausė, kodėl pervežimas į Gentą brangesnis nei į Berlyną, nors atstumas panašus. Atsakymas – Belgijos kelių mokesčiai. Jie tikrai juntami.

Terminai – kroviniai į Gentą

12. Per kiek laiko pristatomas krovinys į Gentą?

Iš Lietuvos – paprastai 2-3 dienos. Viena diena iki Lenkijos-Vokietijos sienos, kita diena per Vokietiją, ir trečia – Belgija bei pristatymas. Bet tai idealus scenarijus. Realiai – 3 dienos yra saugus terminas. Vienas krovinys iš Šiaulių užtruko 4 dienas, nes Vokietijoje buvo eismo spūstis dėl avarijos, ir vairuotojas praleido 6 valandas stovėdamas. Todėl visada sakom – planuokit su viena diena atsargos. Geriau anksčiau nei vėliau.

13. Ar galima pristatyti tą pačią dieną?

Iš Lietuvos – ne. Atstumas per didelis. Vairuotojas gali nuvažiuoti apie 900 kilometrų per dieną (pagal ES taisykles), o iki Gento – 1600 kilometrų. Net su dviem vairuotojais – tai labai sunku. Express variantas – 48 valandos – tai realu, bet brangu. Tą pačią dieną galima tik jei kalbam apie labai trumpus atstumus – pavyzdžiui, iš Belgijos miesto į Gentą. Iš Lietuvos – ne.

14. Kada geriausia siųsti krovinį, kad jis pasiektų Gentą pirmadienį?

Penktadienį ryte. Tokiu atveju krovinys gali būti pakrautas penktadienį, važiuoti šeštadienį (vairuotojas turi poilsio pertraukas, bet gali važiuoti), ir pasiekti Gentą sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte. Bet sekmadieniais kai kurie terminalai nedirba, todėl pristatymas gali būti tik pirmadienį. Jei siunčiat ketvirtadienį – krovinys gali atsidurti Gente jau šeštadienį, ir tada reikia laukti pirmadienio. Todėl penktadienio rytas yra optimalus laikas.

Dokumentai – kroviniai į Gentą

15. Kokių dokumentų reikia siunčiant krovinį į Gentą?

CMR važtaraštis – privalomas. Sąskaita faktūra – reikalinga, jei tai komercinis krovinys. Pakavimo sąrašas – rekomenduojamas. Jei vežami specialūs produktai (maistas, chemikalai, vaistai) – papildomi sertifikatai ir leidimai. Kadangi Lietuva ir Belgija yra ES narės – muitinės procedūrų nereikia, nebent krovinys keliauja per trečiąsias šalis. Vienas klientas pamiršo sąskaitą faktūrą – ir gavėjas negalėjo atsiimti krovinio, nes sandėlyje reikėjo patvirtinti, kas tai per prekės. Maža detalė, bet sukelia didelių problemų.

16. Ar reikia muitinės deklaracijos?

Ne, jei krovinys keliauja tiesiogiai iš Lietuvos į Belgiją per ES teritoriją. Abi šalys yra ES vidinėje rinkoje, tad laisvas prekių judėjimas galioja. Bet jei krovinys kažkodėl keliauja per Šveicariją arba Jungtinę Karalystę – tada reikia. Tai retai nutinka šiame maršrute, bet pasitaiko. Pavyzdžiui, jei krovinys iš Lietuvos pirmiausia keliauja į Jungtinę Karalystę, o paskui į Gentą – tada reikia muitinės procedūrų. Bet tiesioginis maršrutas – jokių problemų.

17. Kaip teisingai nurodyti krovinio vertę CMR?

CMR nurodoma tikroji krovinio vertė – tai svarbu draudimui. Jei nurodysit mažesnę vertę, kad sutaupytumėt ant draudimo – rizikuojat. Jei krovinys bus pažeistas, draudimas išmokės tik nurodytą sumą. Vienas klientas nurodė 5000 eurų vertę, nors krovinys realiai kainavo 25000. Kai krovinys buvo pažeistas – gavo tik 5000. Todėl – nurodykit tikrą vertę. Tai ne vieta taupyti.

Pakrovimas – kroviniai į Gentą

18. Kas atsako už pakrovimą?

Paprastai – siuntėjas. Vairuotojas gali padėti, bet vienas žmogus sunkiai pakraus pilną vilkiką. Jei siuntėjas neturi krovėjų – reikia apie tai pranešti iš anksto, kad galėtume pasirūpinti papildoma pagalba. Tai kainuoja papildomai. Vienas klientas iš Alytaus tikėjosi, kad vairuotojas vienas pakraus 20 palečių – taip nebūna. Teko ieškoti vietinių krovėjų skubos tvarka, kas užtruko ir kainavo daugiau. Todėl – planuokit pakrovimą iš anksto.

19. Ar paimate krovinį iš bet kurios Lietuvos vietos?

Taip, bet kaina priklauso nuo atstumo. Jei krovinys yra Vilniuje arba Kaune – papildomų išlaidų nėra arba jos minimalios. Jei Klaipėdoje – šiek tiek daugiau. Jei mažame miestelyje Žemaitijoje – dar daugiau, nes reikia važiuoti papildomus kilometrus. Bet mes vežame iš visos Lietuvos – tai ne problema. Vienas klientas iš Druskininkų siuntė krovinį į Gentą – atvažiavom, paėmėm, pristatėm. Užtruko šiek tiek ilgiau dėl papildomo atstumo, bet viskas pavyko.

20. Kokia turi būti pakuotė?

Tvirta. Tai pagrindinis reikalavimas. Europalės – geriausias variantas, nes jas lengva krauti su keltuvu. Dėžės turi būti stiprios, o ne tokios, kurios plyšta nuo žvilgsnio. Jei krovinys nestandartinis – reikia specialios pakavimo. Vienas klientas vežė didelį veidrodį – supakavo į kartoną ir apvyniojo plėvele. Atvažiavo sudaužytas. Reikėjo medinės dėžės su putomis. Todėl – jei nežinot, kaip pakuoti – klauskite. Geriau paklausti nei gauti sudaužytą krovinį.

Gentas – kroviniai į Gentą

21. Kur Gente iškraunamas krovinys?

Kur nurodo gavėjas. Dažniausiai – sandėliai pramoninėse zonose, logistikos centrai, arba tiesiogiai įmonės adresas. Gentas turi keletą didelių pramoninių zonų – šalia uosto, palei E17 greitkelį, ir pietinėje miesto dalyje. Jei gavėjas yra miesto centre – gali būti apribojimų dėl sunkiojo transporto. Bet mes visada išsiaiškinam iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Vienas gavėjas buvo įsikūręs senamiestyje – teko derinti leidimą ir pristatyti anksti ryte.

22. Ar pristatote ir į kitus Belgijos miestus?

Taip, Gentas yra tik vienas iš miestų. Vežame ir į Briuselį, Antverpeną, Liudžą, Charleroi, Briugę – bet kur Belgijoje. Gentas yra patogus, nes jis centrinėje šalies dalyje, bet jei reikia kitur – ne problema. Kartais vienas vilkikas veža krovinius į kelis miestus – pavyzdžiui, dalis į Gentą, dalis į Antverpeną. Tai vadinama daugiašaliu pristatymu, ir tai padeda sutaupyti, jei kroviniai nėra dideli.

23. Ką daryti, jei gavėjas Gente neatsiliepia?

Būna ir taip. Vairuotojas atvažiuoja į nurodytą adresą, skambina – niekas nekelia. Tada mes bandom susisiekti su siuntėju, kad jis susisiektų su gavėju. Kartais gavėjas tiesiog pietų pertraukoje arba susitikime. Palaukiam. Bet jei ilgai niekas neatsiliepia – krovinys gali būti saugomas sandėlyje, kol situacija išsiaiškinama. Vieną kartą gavėjas buvo išvykęs atostogų ir pamiršo pranešti – krovinys praleido sandėlyje tris dienas. Nemalonu, bet išsprendžiama.

Kainos – kroviniai į Gentą

24. Nuo ko priklauso kaina?

Nuo svorio, tūrio, atstumo, sezono, ir papildomų paslaugų. Standartinis pilnas vilkikas iš Vilniaus į Gentą – apie 1500-2200 eurų. Dalinis krovinys – pigiau, bet reikia laukti. Express – brangiau. Papildomos paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, laukimas) – dar papildomai. Sezoniškumas irgi veikia – prieš Kalėdas brangiau, vasarą – pigiau. Mes visada stengiamės rasti geriausią variantą, bet pigiausias ne visada geriausias. Kartais verta mokėti daugiau už patikimumą.

25. Ar kaina keičiasi, jei krovinys sunkesnis nei deklaruota?

Taip. Jei deklaruota 5 tonos, o realiai 7 – kaina keičiasi. Mes visada pasveriam krovinį pakrovimo metu, ir jei yra skirtumas – koreguojam kainą. Tai sąžininga abiems pusėms. Vienas klientas bandė „pamiršti“ paminėti, kad jo krovinys sveria daugiau – bet svėrimas nemeluoja. Todėl geriau būti sąžiningam nuo pat pradžių. Tai pigiau nei aiškintis vėliau.

26. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne. Mes pateikiam galutinę kainą, ir ji nesikeičia (išskyrus atvejus, kai krovinio parametrai skiriasi nuo deklaruotų). Kelių mokesčiai, degalai, vairuotojo darbas – viskas įskaičiuota. Vienintelis dalykas, kas gali padidinti kainą – tai papildomos paslaugos, apie kurias nebuvo kalbėta iš anksto. Pavyzdžiui, jei reikia laukti 3 valandas, kol gavėjas atlaisvina sandėlį – tai papildomas mokestis už laukimą. Bet apie tai visada informuojam iš anksto.

Išvada

Kroviniai į Gentą – tai kasdienybė mūsų darbe. Šis maršrutas yra vienas populiariausių, ir mes jį pažįstame labai gerai. Svarbiausia – aiški komunikacija, tikslūs dokumentai, ir realūs terminai. Gentas yra puikus logistikos centras, ir mes džiaugiamės galėdami padėti klientams siųsti krovinius šia kryptimi. Jei turite klausimų – skambinkite arba rašykite. Mes visada pasiruošę padėti, net jei jūsų situacija atrodo sudėtinga. Dažniausiai ji yra paprastesnė, nei atrodo.