Eksportas iš Lietuvos Gentas, Vežame kiekvieną dieną

Eksportas iš Lietuvos į Belgiją – tai viena tų sričių, kurios auga kiekvienais metais. Lietuvos įmonės vis aktyviau prekiauja su Vakarų Europa, o Gentas – vienas patogiausių logistikos taškų Belgijoje. Uostas, sandėliavimo centrai, puikus susisiekimas su likusia Europa – viskas, ko reikia sėkmingam eksportui. Bet eksportas turi savo specifiką – dokumentai, muitinės procedūros (jei taikoma), tinkamas pakavimas, ir patikimas vežėjas. Šiame straipsnyje pasistengsiu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu iš Lietuvos eksportuotojų. Kartais jie labai patyrę, kartais – visiškai nauji šioje srityje.

Eksportas – eksportas iš Lietuvos Gentas

1. Ką reikia žinoti prieš eksportuojant į Gentą?

Pirmiausia – kad Lietuva ir Belgija yra ES vidinėje rinkoje, tad muitinės procedūrų tarp šių šalių nereikia. Tai palengvina procesą. Antra – kad reikia tinkamų dokumentų: CMR, sąskaitos faktūros, pakavimo sąrašo. Trečia – kad krovinys turi būti tinkamai supakuotas ilgai kelionei. Vienas eksportuotojas iš Kauno pirmą kartą siuntė krovinį į Gentą – nežinojo, kad reikia pakavimo sąrašo. Krovinys užstriko sandėlyje, kol dokumentai buvo sutvarkyti. Maža klaida, bet kainavo laiko.

2. Kokie produktai dažniausiai eksportuojami iš Lietuvos į Gentą?

Įvairūs. Baldai, maisto produktai (ypač pieno ir mėsos), mediena ir medienos gaminiai, plastikai, chemijos produktai, elektronika. Lietuva turi stiprią gamybos bazę, ir daug produktų randa pirkėjus Belgijoje. Vienas klientas iš Šiaulių eksportuoja plastikinius vamzdžius – kas mėnesį po kelis vilkikus. Kitas – iš Alytaus – siunčia baldus. Trečias – iš Klaipėdos – maisto produktus. Kiekvienas produktas turi savo specifiką, bet logistika panaši.

3. Ar reikia eksporto deklaracijos?

Ne, jei krovinys keliauja tiesiogiai iš Lietuvos į Belgiją per ES teritoriją. Eksporto deklaracija reikalinga, kai prekės išvežamos iš ES – pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę, Šveicariją, arba trečiąsias šalis. Tarp ES narių – laisvas prekių judėjimas. Bet jei maršrutas kažkodėl eina per trečiąją šalį – gali reikėti. Tai retai nutinka, bet verta žinoti.

4. Kaip rasti pirkėją Gente?

Tai ne logistikos klausimas, bet galiu pasidalinti patirtimi. Daug Lietuvos įmonių dalyvauja tarptautinėse parodose – pavyzdžiui, „Food & Drink Expo“ arba „Interzoo“. Ten galima sutikti pirkėjų iš Belgijos. Taip pat – verslo kontaktų platformos, prekybos rūmai, ir tiesioginis kontaktavimas. Vienas klientas rado pirkėją Gente per LinkedIn – parašė žinutę, susitarė dėl susitikimo, ir dabar kas mėnesį siunčia produkciją. Svarbiausia – aktyvumas.

Dokumentai – eksportas iš Lietuvos Gentas

5. Kokių dokumentų reikia eksportui?

CMR važtaraštis – privalomas. Sąskaita faktūra – su visais reikiamais duomenimis (pardavėjo ir pirkėjo duomenys, prekių aprašymas, kiekis, kaina). Pakavimo sąrašas – detaliai, kas yra kiekvienoje dėžėje arba palėtėje. Jei produktai turi specialius reikalavimus (maistas, chemikalai) – papildomi sertifikatai. Vienas eksportuotojas pamiršo veterinarinį sertifikatą mėsos produktams – krovinys buvo sustabdytas. Todėl – visada patikrinkit, kokių dokumentų reikia konkrečiam produktui.

6. Kaip teisingai užpildyti sąskaitą faktūrą?

Sąskaitoje turi būti: pardavėjo ir pirkėjo pilni duomenys (pavadinimas, adresas, PVM kodas), prekių aprašymas (ne tik „prekės“, bet konkrečiai – „plastikiniai vamzdžiai, 50mm skersmens“), kiekis, vieneto kaina, bendra suma, valiuta, ir Incoterms sąlygos (kas moka už transportą). Vienas klientas parašė „prekės – 5000 eurų“ – to neužtenka. Reikia detalaus aprašymo. Muitinė (jei taikoma) arba gavėjo sandėlys gali reikalauti detalių.

7. Kas yra Incoterms ir kodėl tai svarbu?

Incoterms – tai tarptautinės prekybos sąlygos, kurios nustato, kas moka už transportą, draudimą, ir kas atsako už krovinį skirtinguose etapuose. Populiariausi: EXW (pirkėjas viską moka), FOB (pardavėjas iki uosto), CIF (pardavėjas iki paskirties uosto su draudimu), DDP (pardavėjas viską moka). Jei eksportuojat į Gentą – dažniausiai naudojamas DAP arba DDP. Svarbu aiškiai sutarti su pirkėju, kas moka už ką. Vienas eksportuotojas nesuprato Incoterms – ir turėjo mokėti už transportą, nors manė, kad mokės pirkėjas.

8. Ar reikia kilmės sertifikato?

Paprastai ne, jei prekės keliauja tarp ES narių. Kilmės sertifikatas reikalingas, kai prekės išvežamos iš ES ir norima gauti preferencinius tarifus. Bet kartais pirkėjas prašo kilmės sertifikato net ES viduje – tai jo teisė. Tokiu atveju reikia kreiptis į Lietuvos prekybos ir pramonės rūmus. Vienas pirkėjas Gente prašė kilmės sertifikato medienos gaminiams – gavom per kelias dienas.

Pakavimas – eksportas iš Lietuvos Gentas

9. Kaip tinkamai supakuoti eksportuojamas prekes?

Priklauso nuo produkto. Standartiniai produktai – ant europalečių, dėžėse, su apsauga. Trapūs – papildomas pakavimas (burbulinė plėvė, putos). Maisto produktai – pagal higienos reikalavimus, dažnai šaldytuve. Chemikalai – pagal ADR taisykles, jei pavojingi. Svarbiausia – kad krovinys išlaikytų kelionę. Vienas eksportuotojas siuntė stiklo gaminius – supakavo į plonas dėžes. Pusė atvažiavo sudaužyta. Reikėjo medinių dėžių su putomis. Brangiau, bet saugiau.

10. Ar reikia specialaus pakavimo maisto produktams?

Taip, ir griežto. Maisto produktai turi atitikti ES higienos reikalavimus. Šaldyti produktai – temperatūrinis transportas. Sausi produktai – tinkama pakuotė, kad nebūtų drėgmės. Etiketės – su visais reikiamais duomenimis (sudėtis, galiojimo data, alergenai). Vienas eksportuotojas siuntė sūrį į Gentą – be tinkamų etikečių. Krovinys buvo grąžintas. Todėl – maisto produktai reikalauja daugiau dėmesio nei kiti.

11. Ką daryti su medinėmis pakuotėmis?

Medinės pakuotės (paletės, dėžės) turi būti pažymėtos ISPM 15 ženklu – tai reiškia, kad jos buvo termiškai apdorotos ir atitinka tarptautinius standartus. Be šio ženklo – krovinys gali būti sustabdytas. Vienas eksportuotojas naudojo paprastas medines paletes be ženklo – ir krovinys buvo grąžintas iš Gento. Todėl – visada naudokit ISPM 15 pažymėtas pakuotes. Jos šiek tiek brangesnės, bet būtinos.

Transportas – eksportas iš Lietuvos Gentas

12. Kokiu transportu vežamos eksporto prekės?

Dažniausiai – vilkikais su tentinėmis puspriekabėmis. Šaldytuvais – jei reikia temperatūrinio režimo. Konteineriais – jei prekės keliauja toliau, per Gentą uostą. Specializuotu transportu – jei krovinys nestandartinis. Vienas eksportuotojas siunčia didelius įrenginius – reikia žemagrindžio transporto. Kitas – mažus paketus – gali tilpti į dalinį krovinį. Transportas priklauso nuo krovinio tipo ir kiekio.

13. Kiek laiko trunka eksporto pervežimas?

Iš Lietuvos į Gentą – 2-3 dienos. Tai standartinis terminas. Express – 48 valandos. Dalinis krovinys – gali užtrukti ilgiau. Vienas eksportuotojas siunčia krovinius kas savaitę – mes turim jam fiksuotą grafiką: pirmadienį pakrovimas, trečiadienį pristatymas. Tai veikia, nes viskas suplanuota. Bet pirmą kartą – gali užtrukti ilgiau, kol viskas suderinama.

14. Ar galima vežti pavojingus eksporto produktus?

Taip, bet su ADR licencija ir specialiu transportu. Pavojingi kroviniai reikalauja papildomų dokumentų, specialaus pakavimo, ir suderinto maršruto. Be to, kai kurie ADR kroviniai negali būti vežti keltu. Mes turime ADR licenciją, bet visada prašom kliento pateikti visą informaciją apie pavojingas medžiagas. Vienas eksportuotojas siuntė cheminius produktus – viskas buvo suderinta iš anksto, jokių problemų.

Gentas – eksportas iš Lietuvos Gentas

15. Kodėl Gentas yra geras eksporto taškas?

Gentas turi vieną didžiausių uostų Europoje, puikią logistikos infrastruktūrą, ir strategiškai patogią vietą. Iš Gento prekės gali būti distribucijos visoje Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, ir Vokietijoje. Be to, Gentas turi daug sandėliavimo patalpų, muitinės terminalus, ir gerą susisiekimą su likusia Europa. Todėl daug Lietuvos eksportuotojų pasirenka Gentą kaip savo prekių paskirties vietą.

16. Kur Gente iškraunamos eksporto prekės?

Kur nurodo gavėjas. Dažniausiai – sandėliai, logistikos centrai, arba pirkėjo patalpos. Gentas turi keletą pramoninių zonų – prie uosto, palei E17 ir E40 greitkelius. Jei prekės keliauja toliau – gali būti iškraunamos uosto terminale. Vienas eksportuotojas siunčia prekes į distribucijos centrą šalia uosto – iš ten jos keliauja į visą Beniliuksą.

17. Ar galima naudoti Gentą kaip tranzito punktą?

Taip, ir tai gana dažna praktika. Prekės atvyksta į Gentą, saugomos sandėlyje, ir tada distribucijos kitur. Vienas Lietuvos eksportuotojas siunčia prekes į Gentą, o iš ten jos keliauja į Nyderlandus ir Prancūziją. Tai efektyvu, nes Gentas yra centrinėje vietoje, ir logistikos kaštai mažesni nei siųsti atskirai į kiekvieną šalį.

Kainos – eksportas iš Lietuvos Gentas

18. Kiek kainuoja eksporto pervežimas?

Pilnas vilkikas iš Vilniaus – apie 1500-2200 eurų. Iš Klaipėdos – šiek tiek daugiau. Dalinis krovinys – pigiau, bet reikia laukti. Kaina priklauso nuo svorio, tūrio, sezono, ir papildomų paslaugų. Vienas eksportuotojas siunčia 20 tonų produkcijos kas mėnesį – mes turim jam fiksuotą kainą, 1800 eurų už vilkiką. Tai pigiau nei rinkos kaina, nes tai nuolatinis klientas.

19. Kas moka už transportą – pardavėjas ar pirkėjas?

Priklauso nuo Incoterms sąlygų. Jei DDP – pardavėjas. Jei EXW – pirkėjas. Jei DAP – pardavėjas iki paskirties vietos, bet be iškrovimo. Svarbu aiškiai sutarti prieš siunčiant. Vienas eksportuotojas manė, kad pirkėjas mokės už transportą, bet sutartyje buvo DDP – teko mokėti pačiam. Todėl – visada skaitykit sutartį.

20. Ar galima gauti ES paramą eksportui?

Taip, Lietuvoje yra paramos programos eksportuojančioms įmonėms. „Versli Lietuva“ teikia konsultacijas ir paramą dalyvavimui parodose, rinkos tyrimams, ir kitoms eksporto skatinimo priemonėms. Be to, ES fondai gali finansuoti tam tikras eksporto veiklas. Vienas klientas gavo paramą dalyvauti parodoje Briuselyje – ir ten susirado pirkėją Gente. Verta pasidomėti.

Problemos – eksportas iš Lietuvos Gentas

21. Ką daryti, jei pirkėjas atsisako priimti prekes?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Pirmiausia – susisiekti su pirkėju ir išsiaiškinti priežastį. Kartais tai nesusipratimas, kartais – finansinės problemos. Jei pirkėjas atsisako – prekės gali būti grąžintos arba parduotos kitam pirkėjui. Vienas eksportuotojas siuntė prekes į Gentą, o pirkėjas bankrutavo – prekės liko sandėlyje. Teko ieškoti naujo pirkėjo. Todėl – patikrinkit pirkėjo patikimumą prieš siunčiant.

22. Ką daryti, jei prekės pažeistos transportavimo metu?

Užfiksuoti žalą, padaryti nuotraukas, ir pranešti vežėjui. Tada – draudimas. Jei turite papildomą draudimą – geriau. Vienas eksportuotojas siuntė brangią įrangą – ji buvo pažeista. Draudimas padengė viską. Be draudimo – būtų tekę mokėti iš savo kišenės. Todėl – draudimas yra būtinas eksportui.

23. Kaip elgtis su grąžintomis prekėmis?

Priklauso nuo priežasties. Jei prekės grąžintos dėl kokybės problemų – reikia jas patikrinti ir ištaisyti. Jei dėl dokumentų – sutvarkyti dokumentus ir siųsti iš naujo. Jei dėl pirkėjo kaltės – galima reikalauti kompensacijos už transporto išlaidas. Vienas eksportuotojas turėjo grąžinti prekes iš Gento dėl netinkamų etikečių – sutvarkė etiketes ir išsiuntė dar kartą. Papildomos išlaidos, bet problema išspręsta.

Augimas – eksportas iš Lietuvos Gentas

24. Kaip padidinti eksporto apimtis?

Pirmiausia – rasti daugiau pirkėjų. Dalyvauti parodose, naudotis verslo kontaktų platformomis, ir aktyviai ieškoti naujų rinkų. Antra – optimizuoti logistiką. Jei siunčiate daugiau – vieneto kaina mažėja. Trečia – siūlyti geresnes sąlygas pirkėjams. Vienas eksportuotojas pradėjo siūlyti DDP sąlygas – pirkėjams patogiau, nes jie nebereikia rūpintis transportu. Eksportas išaugo 40 procentų per metus.

25. Ar verta atidaryti sandėlį Gente?

Priklauso nuo apimčių. Jei siunčiate reguliariai ir dideliais kiekiais – sandėlis Gente gali būti gera investicija. Prekės būtų arčiau pirkėjų, ir pristatymas būtų greitesnis. Bet tai reikalauja investicijų. Vienas Lietuvos eksportuotojas atidarė mažą sandėlį Gente – ir dabar gali pristatyti prekes per 24 valandas bet kur Beniliukse. Tai padidino konkurencingumą.

26. Kokia yra Lietuvos eksporto į Belgiją ateitis?

Optimistinė. Lietuvos įmonės vis labiau integruojasi į Europos rinką, o Belgija yra viena svarbiausių prekybos partnerių. Gentas, kaip logistikos centras, išliks svarbus. Manau, kad eksporto apimtys augs – ypač maisto produktų, baldų, ir pramoninių prekių. Svarbiausia – kokybė, patikimumas, ir gera logistika. Mes esame pasiruošę padėti Lietuvos eksportuotojams pasiekti Gentą ir toliau.

Išvada

Eksportas iš Lietuvos į Gentą – tai auganti sritis, kuri reikalauja dėmesio detalėms. Tinkami dokumentai, geras pakavimas, patikimas vežėjas – tai pagrindiniai sėkmės elementai. Gentas yra puikus logistikos centras, ir mes džiaugiamės galėdami padėti Lietuvos eksportuotojams pasiekti šią kryptį. Jei planuojate eksportuoti į Gentą – pradėkite nuo dokumentų ir pakavimo. Visa kita – mūsų rūpestis. Skambinkite arba rašykite – mes visada pasiruošę padėti.