Vilnius Kaunas Belgija, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieniniai pervežimai maršrutu Vilnius-Kaunas-Belgija – tai ne tik paslauga, o visas procesas, kuris turi veikti kaip laikrodis. Kai klientas skambina ir klausia, ar tikrai rytoj išvažiuos, mes jau žinome, kad taip, nes sistema veikia. Bet kartais, prisipažinsiu, būna visko – vėluoja krovinys iš sandėlio arba vairuotojas painioja gatves Briuselyje. Svarbiausia yra ne problema, o kaip greitai ją išsprendžiam. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūs žinotumėt, ko tikėtis.

Kainos – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Belgiją

1. Kiek kainuoja siuntos pervežimas iš Vilniaus į Belgiją?

Kaina priklauso nuo svorio ir dydžio. Standartinė dėžė iki 30 kg – apie 45 eurus. Bet jei siunčiat kažką nestandartinio, pavyzdžiui, dviratį, kaina šoks. Kartą vežėm labai didelį paveikslą – reikėjo specialios pakuotės, tai kaina buvo beveik trigubai didesnė. Visada prašom išmatuoti ir pasverti prieš skambinant, nes kitaip gali būti nesusipratimų. Kainos galioja nuo Vilniaus, bet jei siunta paimama Kaune, kaina keičiasi minimaliai.

2. Ar yra papildomų mokesčių už siuntos paėmimą iš namų?

Taip, bet tai simboliška suma – dažniausiai 5-10 eurų, priklausomai nuo to, ar jūsų adresas yra Vilniaus centre, ar užmiestyje. Mes bandom viską supaprastinti, bet kartais, pavyzdžiui, jei gyvenat uždaroje teritorijoje ir vairuotojas praleidžia 20 minučių ieškodamas jūsų namo, tai gali kainuoti papildomai. Geriausia tiesiog susitarti dėl patogios susitikimo vietos.

3. Kaip apskaičiuojama kaina už krovinį, kuris užima daug vietos bet yra lengvas?

Čia taip vadinamas „vietos mokestis“. Jei jūsų krovinys, tarkim, tuščiavidurė konstrukcija, užima pusę furgono, bet sveria vos 10 kg, mes skaičiuojam pagal užimamą tūrį, ne svorį. Tai dažnai nustebina žmones. Vienas klientas siuntė didžiulį tuščią kartoninį dėžę – manė, kad mokės tik už svorį. Bet logistikoje erdvė yra ribotas resursas, todėl taikom abu principus.

4. Ar galima derėtis dėl kainos, jei siunčiame reguliariai?

Žinoma. Mes vertim ilgalaikius santykius. Jei siunčiat bent kelis kartus per mėnesį, visada galim rasti bendrą kalbą. Bet nesitikėkit stebuklų – kuras ir darbo jėga kainuoja. Vienas verslo klientas iš Kauno pradėjo su viena siunta per savaitę, dabar siunčia kasdien, tai jam taikom labai geras sąlygas. Tiesiog reikia kalbėtis.

5. Kada reikia mokėti – prieš ar po pervežimo?

Dauguma atvejų – po paslaugos suteikimo, ypač jei esate patikimas klientas. Naujiems klientams prašom dalinio avanso. Tai ne nepasitikėjimas, o tiesiog verslo logika. Kartą naujas klientas iš Vilniaus užsisakė pervežimą, mes padarėm, o jis dingo mėnesiui. Dabar prašom 30% iš anksto, jei nėra rekomendacijų.

Terminai – krovinių gabenimas į Belgiją

6. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus į Belgiją?

Įprastai 2-3 dienos. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai Belgijoje. Į Briuselį ar Antverpeną – greičiau, į mažesnį miestelį – gali užtrukti diena ilgiau. Bet būna ir išimčių. Praėjusį mėnesį buvo baisus vėjas Vokietijos greitkelyje, tai visi vilkikai privalomai stovėjo 6 valandas. Tokių dalykų nenumatysi.

7. Ar vežate kiekvieną dieną, net savaitgaliais?

Taip, bet savaitgaliais turim mažiau reisų. Šeštadienį išvažiuoja vienas vilkikas, sekmadienį – kitas. Jei jums labai skubu, galim ir sekmadienį išsiųsti, bet kaina bus kiek didesnė. Vienas klientas praėjusį sekmadienį labai skubėjo, nes pirmadienį ryte turėjo svarbų susitikimą Briuselyje. Sutvarkėm, bet reikėjo papildomai derinti.

8. Kada tiksliai išvyksta vilkikas iš Vilniaus?

Išvyksta vakare, dažniausiai tarp 18 ir 20 valandos. Taip yra todėl, kad dieną surenkam siuntas iš skirtingų vietų, sukraunam, sutvarkom dokumentus. Bet jei jūsų krovinys yra Kaune, jis paimamas anksčiau, apie 15-16 valandą, ir vežamas į Vilnių. Kartais tas pervežimas tarp miestų užtrunka ilgiau nei planuota, ypač penktadienį.

9. Ar galiu sekti, kur yra mano siunta?

Taip, turim GPS sekimo sistemą. Duosim nuorodą, kur matysit vilkiko poziciją realiu laiku. Bet kartais sistema stringa, ypač kai vilkikas pravažiuoja kokį nors kalnuotą regioną Vokietijos pietuose. Tada pozicija gali „užšalti“ kelioms valandoms. Tai nereiškia, kad kažkas atsitiko – tiesiog ryšys prastas.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. Paskambinkit mums. Mes jau žinosim, kas vyksta. Dažniausiai vėlavimas būna dėl muitinės patikros arba eismo įvykio kelyje. Vieną kartą mūsų vilkikas užstriko 4 valandas prie Liuksemburgo sienos, nes kažkoks kitas vežėjas turėjo dokumentų problemų. Tokių dalykų negalim kontroliuoti.

Dokumentai – pervežimas iš Lietuvos į Belgiją

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant krovinį?

Būtinai – sąskaita faktūra (invoice) ir pakuočių lapas (packing list). Jei siunčiat maistą ar vaistus – dar ir atitinkami sertifikatai. Bet dažniausiai žmonės siunčia asmeninius daiktus arba e-komercijos prekes, tai ten paprasčiau. Vienas klientas bandė siųsti naminius saldainius be jokių dokumentų – muitinė sulaikė. Reikėjo papildomai mokėti už sandėliavimą.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Jei siunta yra nekomercinė (asmeniniai daiktai) ir vertė neviršija 45 eurų – ne. Viršijus šią sumą – taip. Bet čia dažnai painiava. Žmonės nežino, kad dovana draugui už 50 eurų jau laikoma preke. Mes patariam visada deklaruoti, net jei abejojat. Geriau užpildyti papildomą lapą, nei vėliau aiškintis su muitinės pareigūnais.

13. Kaip teisingai užpildyti sąskaitą faktūrą anglų kalba?

Ten turi būti: siuntėjo ir gavėjo duomenys, prekių aprašymas (ne „daiktai“, o konkrečiai „drabužiai“, „elektronika“), kiekis, vertė eurais, kilmės šalis. Dažniausia klaida – žmonės rašo per mažą vertę, norėdami sutaupyti mokesčių. Bet muitinė turi kainų duomenų bazes, jei mato, kad jūsų naujas iPhone įvertintas 50 eurų, kils klausimų.

14. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Taip, tai mūsų darbo dalis. Galim užpildyti už jus, bet reikės tikslios informacijos. Vienas klientas iš Kauno tiesiog atsiuntė nuotrauką daiktų ir pasakė „sutvarkykit“. Mes sutvarkėm, bet vėliau paaiškėjo, kad vienas daiktas buvo vertingesnis nei nurodyta. Laimei, muitinė nekėlė problemų, bet galėjo būti nemalonumų.

Pakuotė – saugus siuntimas į Belgiją

15. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Stipri dėžė, burbulinė plėvelė arba putplastis aplink daiktus, ir viskas tarpais užpildyta, kad nejudėtų. Jei siunčiat stiklą ar elektroniką – dviguba dėžė. Vienas klientas siuntė monitorių vienguboje dėžėje su laikraščių užpildu. Atvažiavo sudužęs. Mes perspėjam, bet ne visi klauso.

16. Ar priimate nestandartinių formų daiktus?

Priimam, bet reikia specialios pakuotės. Pavyzdžiui, dviračiai – jie turi būti dėžėje arba specialiame transporte. Kartą vežėm skulptūrą iš Vilniaus galerijos – ji buvo tokios keistos formos, kad teko gaminti medinį karkasą. Tai kainavo papildomai, bet saugumas svarbiau.

17. Ką daryti, jei siunta pažeista atvykus?

Fotografuoti iš karto, ne išpakavus, o su etikete matoma. Ir pranešti mums per 24 valandas. Mes turim draudimą, bet reikia įrodymų. Vienas gavėjas Briuselyje išpakavo dėžę, pamatė sudužusį daiktą, ir tik po trijų dienų pranešė. Tada jau sunku įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu.

18. Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet su sąlygomis. Supakuoti hermetiškai, su etiketėmis, ir geriausia ne greitai gendantčius. Sūriai, saldumynai – taip. Šviežia mėsa ar pienas – labai rizikinga. Vienas klientas bandė siųsti šaltą dėžę su ledais. Nepavyko. Net ir su specialia pakuote, kelionė per ilga.

Apribojimai – draudžiami daiktai pervežime

19. Ko negalima siųsti į Belgiją?

Standartiškai: ginklų, narkotikų, padirbtų prekių. Bet yra ir keistesnių dalykų – pavyzdžiui, tam tikros rūšies baterijos ar skysčiai. Kartą klientas norėjo siųsti didelį kiekį eterinių aliejų. Paaiškėjo, kad tai pavojingas krovinys, reikėjo specialaus leidimo.

20. Ar galima siųsti vaistus asmeniniam naudojimui?

Taip, bet su recepto kopija arba gydytojo pažyma. Ir kiekis turi būti protingas – ne dėžė vaistų, o tiek, kiek reikia asmeniui. Viena moteris iš Vilniaus siuntė savo mamai į Briuselį vaistus pusmečiui. Muitinė sulaikė, reikėjo papildomų dokumentų iš Lietuvos sveikatos ministerijos.

21. Kaip su elektronika – ar yra apribojimų?

Elektronika paprastai leidžiama, bet su baterijomis – atsargiai. Ličio baterijos turi būti atskirai supakuotos, ne įrenginyje. Daugelis to nežino. Vienas verslininkas siuntė naujus telefonus su baterijomis viduje – muitinė grąžino atgal. Gaišatis ir pinigai.

Mokėjimas – atsiskaitymas už pervežimą

22. Kokius mokėjimo būdus priimate?

Bankinis pavedimas, grynais vairuotojui (bet tik iki tam tikros sumos), arba per mūsų sistemą internetu. Kortele vairuotojas negali priimti – neturi tokių aparatų. Vienas klientas labai stebėjosi, kad negali susimokėti kortele kaip taksi. Suprantam, bet tai ne mūsų paslaugos specifika.

23. Ar išrašote sąskaitas faktūras įmonėms?

Žinoma, ir su PVM, jei reikia. Bet reikia pateikti įmonės rekvizitus iš anksto. Viena įmonė iš Kauno visada prašo sąskaitos su atidėjimu 30 dienų. Mes sutinkam, nes dirbam jau seniai. Naujiems klientams to nesiūlom.

24. Ką daryti, jei noriu atšaukti užsakymą?

Pranešti kuo greičiau. Jei vilkikas dar neišvažiavo – jokių problemų. Jei jau pakeliui – gali tekti padengti dalį išlaidų. Vienas klientas atšaukė, kai vilkikas jau buvo Lenkijoje. Teko mokėti už tuščią grįžimą. Nemalonu, bet sąžininga.

Išvada

Kasdieniniai pervežimai iš Vilniaus per Kauną į Belgiją – tai sistema, kuri turi veikti patikimai. Mes stengiamės, kad taip ir būtų, nors kartais pasitaiko nesklandumų. Svarbiausia – komunikacija. Jei kyla klausimų, visada klauskite prieš siunčiant. Geriau vienas skambutis daugiau, nei nemalonus siurprizas vėliau. Saugaus kelio jūsų siuntoms.