Vežikas į Belgiją, Vežame kiekvieną dieną

Kai pradėjau dirbti šioje srityje, maniau, kad vežimas į Belgiją yra paprastas dalykas. Bet greitai supratau, kad kiekviena diena atneša naujų iššūkių – nuo netikėtų muitinės patikrinimų iki klientų, kurie nori pristatymo „vakar“. Kasdieniai maršrutai leidžia mums būti lankstiems, bet reikalauja ir nuolatinio pasiruošimo. Šiame tekste noriu pasidalinti atsakymais į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Atsakysiu taip, kaip atsakyčiau savo klientui – tiesiai, be gražių žodžių.

Kasdienybė – vežimo procesas

1. Kaip vyksta tipiškas vežimas į Belgiją?

Viskas prasideda nuo užsakymo. Tada mes suderiname pakrovimo laiką ir vietą. Vairuotojas atvyksta, pakrauna, pasirašomi dokumentai. Tada krovinys keliauja per Lenkiją, Vokietiją iki Belgijos. Ten jis gali eiti tiesiai pas gavėją arba per vietinį terminalą. Viskas trunka 3-4 dienas. Bet tai idealus scenarijus. Kartais viskas užtrunka ilgiau – pavyzdžiui, jei Lenkijoje yra eismo apribojimų dėl remonto darbų. Vieną kartą užstrigome netoli Poznanės 6 valandas.

2. Kiek kartų per savaitę vežate?

Kasdien, išskyrus sekmadienius. Bet tai nereiškia, kad kiekviena siunta išvyksta kasdien. Mes turime grafiką: pirmadieniais ir ketvirtadieniais – pilni sunkvežimiai, antradieniais ir penktadieniais – daliniai kroviniai. Trečiadieniais vežame tik skubias siuntas. Šeštadieniais – pagal poreikį. Vienas klientas norėjo išsiųsti sekmadienį – teko aiškinti, kad mūsų vairuotojai taip pat turi ilsėtis.

3. Ar galima atidėti siuntą, jei pasikeitė planai?

Taip, bet su sąlygomis. Jei pranešate likus bent 24 valandoms iki pakrovimo, paprastai nekyla problemų. Bet jei atšaukiate paskutinę minutę, gali būti taikomas mokestis – mes juk rezervavome vietą sunkvežimyje. Vienas klientas atšaukė likus valandai iki pakrovimo – teko sumokėti 50% kainos. Nemalonu, bet suprantama – juk mes galėjome priimti kitą siuntą.

Klientai – dažniausios situacijos

4. Ką daryti, jei klientas nurodė neteisingą adresą?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Vienas kartas klientas nurodė gatvę su panašiu pavadinimu kitame mieste – vairuotojas važiavo 100 km ne ten. Tokiu atveju reikia kuo greičiau pranešti vežėjui. Jei siunta dar nepasiekė neteisingo adreso, galima pakeisti. Bet jei jau ten, reikės papildomo transporto – ir papildomų išlaidų. Geriau visada patikrinti adresą du kartus.

5. Kaip elgtis, kai klientas prašo pristatyti anksčiau?

Visada stengiamės padėti, bet ne visada įmanoma. Jei siunta jau pakeliui, pagreitinti sunku. Bet jei ji dar terminale, galima perkelti į greitesnį maršrutą. Už tai paprastai mokama papildomai. Vienas klientas paskambino penktadienį ir prašė pristatyti šeštadienį – pavyko, bet kainavo 200 eurų daugiau. Kartais galima, kartais ne – priklauso nuo situacijos.

6. Ką daryti, kai klientas atsisako mokėti už pristatymą?

Tai labai nemaloni situacija. Pagal sutartį, jei moka gavėjas, o jis atsisako, siunta grįžta atgal, o siuntėjas turi padengti visas išlaidas. Vienas mano klientas siuntė baldus į biurą, o naujas direktorius atsisakė priimti – neva užsakymas buvo ankstesnės vadovybės. Siunta grįžo, klientas turėjo mokėti už abu kelius. Todėl visada patariu: jei moka gavėjas, įsitikinkite, kad jis žino ir sutinka.

Problemos – kas gali nutikti kelyje

7. Ką daryti, kai sunkvežimis sugenda?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Mes turime sutartis su servisais visoje Europoje, todėl pagalba atvyksta greitai. Bet jei gedimas rimtas, gali tekti persikrauti į kitą sunkvežimį. Vieną kartą mūsų sunkvežimis sustojo netoli Acheno – atvyko kitas per 4 valandas. Siunta vėlavo vieną dieną. Svarbiausia – informuoti klientą iš karto, o ne slėpti problemą.

8. Kaip elgtis, kai įvyksta avarija?

Pirmiausia – rūpintis žmonėmis. Tada – kroviniu. Jei krovinys pažeistas, reikia jį saugoti, kad nebūtų dar didesnės žalos. Tada pranešti policijai, draudimui ir klientui. Vienas mūsų vairuotojas pateko į avariją Vokietijoje – krovinys (elektronika) iškrito ant kelio. Užtruko dvi dienas, kol sutvarkėme dokumentus ir persiuntėme krovinį kitu transportu. Draudimas padengjo nuostolius, bet laiko niekas negrąžins.

9. Ką daryti, kai krovinys pavagiamas?

Tai labai retas atvejis, bet jei nutinka – iš karto pranešti policijai ir draudimo bendrovei. Svarbu turėti visus dokumentus, kurie įrodo krovinio vertę. Mes turime GPS sekimą, todėl kartais pavyksta surasti. Vieną kartą pavogė sunkvežimį su baldais – policija rado po 3 dienų, bet baldai jau buvo iškrauti. Draudimas kompensavo, bet procesas užtruko mėnesį. Todėl vertingas siuntas visada draudžiame papildomai.

Darbo specifika – vežiko kasdienybė

10. Kiek valandų per dieną dirba vairuotojas?

Pagal ES reglamentą, vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (du kartus per savaitę – 10 valandų). Po 4,5 valandų vairavimo – 45 minučių pertrauka. Dienos poilsis – 11 valandų. Tai reiškia, kad realiai per dieną įveikiama apie 800-900 km. Vienas mano vairuotojas bandė „prastumti“ papildomą valandą – gavo baudą 1000 eurų. Taisyklių reikia laikytis.

11. Kaip vairuotojai leidžia laisvalaikį kelyje?

Dauguma klausosi muzikos, podcast'ų ar audioknygų. Kai kurie kalba telefonu su šeima (laisvų rankų įranga). Bet svarbiausia – poilsis. Mes rekomenduojame vairuotojams ilsėtis ne sunkvežimyje, o viešbučiuose, jei įmanoma. Vienas mūsų vairuotojas visada nakvoja pas pažįstamus įvairiuose miestuose – sako, taip pigiau ir įdomiau. Kiekvienas turi savo būdą.

12. Kokia yra didžiausia problema, su kuria susiduria vairuotojai?

Vienareikšmiškai – vienatvė. Ilgos valandos kelyje, toli nuo namų. Tai psichologiškai sunku. Be to, dažnai tenka susidurti su nemandagiais eismo dalyviais ar biurokratija. Vienas mano kolega pasakė: „Blogiau už eilę prie muitinės yra tik tuščias kambarys viešbutyje“. Mes stengiamės palaikyti ryšį, organizuoti susitikimus, bet tai neišsprendžia problemos iš esmės.

Kainodara – kaip nustatoma kaina

13. Kodėl kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Paprasta: paklausa. Prieš Kalėdas visi nori siųsti, todėl kainos kyla. Vasarą – atostogų sezonas, mažiau krovinių, kainos krenta. Be to, žiemą brangesnis kuras (šildymui), o vasarą – padangos (sezoninės). Vienas klientas norėjo siųsti gruodžio 20 dieną – kaina buvo 40% didesnė nei lapkritį. Planuokite iš anksto, jei galite.

14. Kaip skaičiuojama kaina už dalinį krovinį?

Pagal užimamą tūrį (kubiniais metrais) arba svorį (kg). Imamas didesnis rodiklis. Pavyzdžiui, jei siunčiate lengvus, bet didelius daiktus (pvz., tuščiavidures dėžes), mokėsite už tūrį. Jei sunkius, bet mažus (pvz., metalo gabalus) – už svorį. Vienas klientas norėjo siųsti plunksnas – užėmė daug vietos, bet svėrė mažai. Mokėjo už tūrį. Logiška, bet kartais žmonės nesupranta.

15. Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, ypač jei siunčiate reguliariai arba didelius kiekius. Mes visada esame atviri deryboms. Bet atminkite – per maža kaina gali reikšti prastesnę paslaugą. Vienas klientas išsiderėjo 20% nuolaidą, bet tada skundėsi, kad siunta vėluoja. Pasirodo, pigesnis vežėjas naudojo senesnius sunkvežimius, kurie dažniau gesdavo. Kartais verta mokėti daugiau už patikimumą.

Technologijos – šiuolaikinės vežimo priemonės

16. Kaip veikia GPS sekimas?

Kiekvienas mūsų sunkvežimis turi GPS siųstuvą, kuris kas 15 minučių siunčia padėties duomenis. Galite matyti, kur yra jūsų siunta realiu laiku. Bet yra vienas niuansas – kartais signalas dingsta (pvž., tuneliuose arba kalnuotose vietovėse). Tada sistema rodo paskutinę žinomą vietą. Vienas klientas panikavo, kai sunkvežimis „dingo“ Vokietijos kalnuose – po valandos vėl pasirodė. Reikia turėti kantrybės.

17. Ar naudojate elektroninius važtaraščius?

Vis daugiau. Popieriniai vis dar reikalingi (originalas), bet dauguma vežėjų jau naudoja elektronines sistemas. Tai greičiau ir patikimiau. Vienas privalumas – jei reikia pakeisti ką nors dokumente, galima padaryti greitai. Bet yra ir minusas – kartais sistema „lūžta“, ir tada tenka grįžti prie popieriaus. Technologijos padeda, bet ne visada.

18. Kaip apsaugote krovinį nuo vagystės?

Be GPS sekimo, turime ir kitas priemones: užraktus su nuotolinio valdymo sistema, signalizaciją, kartais net apsauginius. Bet svarbiausia – patikimi vairuotojai. Mes juos renkamės atidžiai, tikriname rekomendacijas. Vienas mūsų vairuotojas dirba 15 metų – niekada neturėjo jokių incidentų. Žmogus svarbiau už technologijas.

Išvada

Kasdienis vežimas į Belgiją – tai ne tik kelių žinojimas, bet ir gebėjimas spręsti problemas, bendrauti su klientais ir prisitaikyti prie pokyčių. Svarbiausia – patikimumas. Jei sakome, kad pristatysime, tai ir padarysime. Kartais vėluojame, kartais klystame, bet visada stengiamės. Jei turite klausimų, klauskite – mes čia tam, kad padėtume.