Vežame į Briuselį šeštadieniais ir kiekvieną kitą savaitės dieną

Kiekvieną savaitę iš Lietuvos į Briuselį išvyksta ne vienas maršrutinis mikroautobusas. Šeštadieniais – ypač populiarus laikas, nes daugelis žmonių nori pasiekti Belgijos sostinę prieš naują darbo savaitę. Bet klausimų kyla daug: kada tiksliai važiuojame, kiek trunka kelionė, ką galima vežtis, ar yra persėdimų. Šiame tekste atsakau į dažniausiai užduodamus klausimus apie reguliarius pervežimus į Briuselį. Rašau remdamasis savo patirtimi – ne teorija, o realiais maršrutais, kuriais važiuoju jau ne vienerius metus. Tikiuosi, kad atsakymai padės suprasti, kaip viskas vyksta praktiškai.

Tvarkaraštis – vežimas į Briuselį iš Lietuvos

1. Ar tikrai važiuojate kiekvieną šeštadienį?

Taip, šeštadieniniai reisai yra mūsų pagrindinis akcentas. Išvykstame anksti ryte, paprastai apie 5–6 valandą, priklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje esate. Kartais, kai keleivių susirenka daugiau, pridedame papildomą mikroautobusą. Bet šeštadienis visada būna – čia jau ne klausimas. Esu turėjęs situaciją, kai žmogus paskambino penktadienį vakare ir klausė, ar rytoj tikrai važiuosim. Atsakiau, kad taip, ir jis net nesitikėjo, kad taip greitai galės išvykti. Šeštadienis – patikimas laikas, kai žinai, kad mikroautobusas bus.

2. Kiek dienų trunka kelionė iki Briuselio?

Paprastai viena para – maždaug 22–26 valandos, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sienų. Jei važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kelias gana sklandus. Bet būna, kad pasienyje arba kelyje susidaro spūstys. Kartą važiavome su keleiviu, kuris skubėjo į svarbų susitikimą Briuselyje pirmadienį ryte – išvykome šeštadienį 5 valandą ir atvykome sekmadienį apie 4 ryto. Spėjo. Tačiau reikia suprasti, kad kelionė nėra traukinys – kelyje visko gali nutikti, todėl planuoti reikia su atsarga.

3. Ar važiuojate tik šeštadieniais, ar ir kitomis dienomis?

Vežame ne tik šeštadieniais. Antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais taip pat turime reguliarius reisus. Šeštadienis populiariausias, bet jei reikia kitos dienos – visada galima rasti variantą. Tiesa, kartais būna, kad savaitės viduryje keleivių mažiau ir mikroautobusas važiuoja pustuštis. Tai nereiškia, kad nevažiuojame – tiesiog komfortas didesnis, nes erdvės daugiau. Klientai dažnai to net nesitiki, bet savaitės vidurys kartais būna net patogesnis pasirinkimas.

4. Kada tiksliai išvykstate iš Lietuvos?

Išvykimo laikas priklauso nuo maršruto pradžios taško. Jei esate Vilniuje, paprastai išvykstame apie 5 valandą ryto. Iš Kauno – pusvalandžiu vėliau. Iš Klaipėdos ar Šiaulių – dar ankščiau, kad spėtume į pagrindinį maršrutą. Tikslų laiką visada pranešame prieš dieną arba tą pačią dieną ryte. Vienas klientas kartą supainiojo laikus ir atvažiavo į stotelę valanda vėliau – teko jo laukti, bet išvažiavome kartu. Dabar visada siunčiame priminimą su tikslia valanda, kad tokių nesusipratimų būtų kuo mažiau.

5. Ar galima išvykti ne tik iš didžiųjų miestų?

Taip, mes paimame keleivius ir iš mažesnių miestelių. Tiesa, ne iš kiekvieno – reikia, kad būtų pakeliui arba kad susidarytų bent keli žmonės iš tos vietovės. Kartais važiuojame per Alytų, Marijampolę, Uteną – priklauso nuo užsakymų. Bet jei gyvenate kaime, toli nuo pagrindinio kelio, gali tekti atvykti į artimiausią miestą. Vienas žmogus iš nedidelio miestelio prie Rokiškio prašė, kad paimtume tiesiai nuo namų – pasakiau, kad tai įmanoma, bet reikės derinti atskirai ir kaina bus kitokia. Jis sutiko, ir viskas pavyko gerai.

Kelionė – vežimo į Briuselį patirtis

6. Kiek keleivių telpa mikroautobuse?

Paprastai mikroautobuse yra 8–9 vietos keleiviams. Tai nėra didelis autobusas, bet ir ne mašina. Kiekvienas turi savo vietą, yra kondicionierius, galima įsikrauti telefoną. Kartais, kai važiuoja mažiau žmonių, kiekvienas gali užimti po dvi vietas – kas yra tikras komfortas. Tačiau vasarą, ypač prieš Kalėdas ar kitas šventes, mikroautobusas būna pilnas. Rekomenduoju užsisakyti vietą iš anksto, nes kitaip gali likti be vietos. Turėjau atvejį, kai žmogus paskambino paskutinę dieną, o mes jau buvome pilni – teko siūlyti kitos dienos reisą.

7. Ar mikroautobuse yra kondicionierius ir Wi-Fi?

Taip, ir kondicionierius, ir Wi-Fi. Nors dėl Wi-Fi reikia pasakyti atvirai – kartais veikia geriau, kartais blogiau, priklausomai nuo to, kurioje šalyje esame. Lenkijoje paprastai signalas geras, Vokietijoje – irgi, bet kartais pasitaiko vietų, kur ryšys silpnesnis. Kondicionierius veikia visada, net žiemą – tada kaip šildymas. Vienas klientas skundėsi, kad per šilta, kitas – kad per šalta. Bandome rasti viduriuką, bet ilgoje kelionėje visada atsiras nepatenkintų. Tokia jau ta kelionė – ne viešbutis.

8. Kiek sustojimų darote kelionės metu?

Maždaug kas 3–4 valandas darome poilsio pertraukėlę. Paprastai sustojame degalinėse arba pakelės kavinėse, kur galima nusipirkti kavos, nueiti į tualetą, pramankštinti kojas. Ilgiausias tarpas tarp sustojimų būna naktį, kai visi miega. Bet jei kas nors prašo sustoti – sustojame. Kartą viena moteris paprašė sustoti, nes jai buvo bloga – sustojome netoli Poznanės, ji išėjo į gryną orą, po 15 minučių pasijuto geriau ir važiavome toliau. Žmonių sveikata svarbiau už grafiką.

9. Ar galima miegoti kelionės metu?

Galima, ir daugelis taip daro. Sėdynės nėra visiškai atlenkiamos, bet pakankamai patogios, kad užmigtum. Yra pagalvėlės ir antklodės – jei prašote, duodame. Nakties metu užtemdome šviesas, kad būtų tamsiau. Bet čia jau ne lėktuvas su business class – jei esate įpratę miegoti tik gulint, gali būti sunkoka. Vienas vaikinas visą kelią nemiegojo, nes negalėjo patogiai susirangyti – atvykęs į Briuselį iškart nuėjo į viešbutį ir miegojo iki vakaro. Kitiems užtenka ir kelių valandų sėdint.

10. Ką daryti, jei pasidaro bloga kelionės metu?

Pirmiausia – pasakyti vairuotojui. Mes visada turime vaistų nuo pykinimo, vandens, maišelių. Jei reikia – sustojame. Būna, kad žmogus drovisi sakyti, kad jam bloga, ir kenčia iki paskutinės akimirkos. Nereikia taip daryti. Geriau pasakyti iš karto, negu kentėti kelias valandas. Vieną kartą mergina visą kelią tylėjo, o paskui vos spėjo išlipti prieš vemiant – jautėmės blogai, kad ji nepasakė anksčiau. Dabar visada primenu keleiviams, kad jei kas nors negerai – nedvejoti ir kreiptis.

Dokumentai – vežimas į Briuselį ir reikalavimai

11. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei?

Jeigu esate Lietuvos pilietis, užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Šengeno zonoje sienų kontrolės beveik nėra, bet kartais – ypač naktį – gali būti patikrinimai. Taigi dokumentą visada turėkite su savimi, net jei jums atrodo, kad jo neprireiks. Kartą važiavome su keleiviu, kuris pamiršo dokumentus namuose – jo žmona atvežė į sustojimo vietą, bet tai sukėlė nereikalingo streso. Jei nesate ES pilietis, situacija kitokia – reikia vizos ar leidimo gyventi, ir tai reikia pasitikrinti prieš kelionę.

12. Ar reikia paso, ar užtenka asmens tapatybės kortelės?

ES piliečiams užtenka tapatybės kortelės. Ji galioja visoje Šengeno zonoje, įskaitant Belgiją. Pasas reikalingas tik jei nesate ES pilietis arba jei keliaujate už Šengeno ribų. Bet čia yra vienas niuansas – kai kurios šalys (pvz., Lenkija) kartais prašo paso net ir ES piliečių, nors pagal taisykles neturėtų. Tai neįvyksta dažnai, bet nutinka. Todėl jei turite ir paso, ir kortelės – imkite abu. Saugiau. Ypač jei jūsų kortelė jau sena arba nuotrauka nepanaši į dabartinį jus.

13. Ką daryti, jei dokumentas pasibaigės?

Su pasibaigusiu dokumentu negalima keliauti. Tai paprasta taisyklė, ir jos mes negalime apeiti. Vienas klientas bandė važiuoti su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš dvi savaites – pasakiau, kad negaliu jo priimti, nes rizikuojame visi. Jis supyko, bet suprato. Jei matote, kad dokumentas baigia galioti, tvarkykite tai iš anksto. Lietuvoje naują kortelę ar pasą galima gauti per kelias savaites, kartais ir greičiau. Neleiskite, kad dėl pasibaigusio dokumento sugriūtų kelionės planai.

14. Ar reikia draudimo kelionei?

Privalomo sveikatos draudimo reikalavimo nėra, bet aš asmeniškai rekomenduoju jį turėti. Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC) galioja Belgijoje, bet ji dengia tik būtinąją pagalbą. Jei nutinka kas nors rimtesnio – lūžis, operacija, ligoninė – be papildomo draudimo gali tekti mokėti nemažai. Turėjau keleivį, kuris Briuselyje susilaužė koją ir neturėjo draudimo – sąskaita buvo įspūdinga. Po to jis visada draudžiasi. Tai ne prabanga, o paprastas atsargumas.

Kainos – vežimas į Briuselį iš Lietuvos

15. Kiek kainuoja kelionė į Briuselį?

Kaina priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos važiuojate ir kada užsisakote. Paprastai vienas asmuo moka nuo 80 iki 120 eurų. Jei užsisakote paskutinę dieną, kaina gali būti didesnė, nes vietų mažiau. Grupėms taikome nuolaidas – jei važiuoja 4 ar daugiau žmonių iš tos pačios vietos, kiekvienas moka mažiau. Bet tai reikia derinti iš anksto. Vienas klientas bandė derėtis dėl kainos prieš pat išvykimą – pasakiau, kad kaina fiksuota, bet jei būtų užsisakęs anksčiau, būtų mokėjęs mažiau.

16. Ar kaina skiriasi šeštadienį ir kitomis dienomis?

Šiek tiek. Šeštadieniais, kai paklausa didesnė, kaina gali būti 10–15 eurų didesnė. Savaitės viduryje – antradienį ar ketvirtadienį – kartais taikome mažesnes kainas, nes keleivių mažiau. Tai ne nuolaida, tiesiog rinkos dėsnis – kai mažiau žmonių, kaina lankstesnė. Bet skirtumas nėra drastiškas. Jei jums svarbu sutaupyti, verta pagalvoti apie savaitės vidurio reisą. Žinoma, jei darbas ar kiti reikalai leidžia keisti dieną.

17. Kaip galima apmokėti už kelionę?

Priimame grynais, pavedimu arba per Paysera. Kai kurie klientai moka iš anksto pavedimu, kiti – grynais prieš išvykimą. Pavedimu patogiau, nes nereikia sukti galvos dėl grynų. Bet jei mokate grynais, prašome turėti tikslų sumą – vairuotojas ne visada turi grąžos. Kartą vienas žmogus atėjo su 200 eurų banknotu, o kelionė kainavo 90 – teko ieškoti, kur iškeisti. Dabar visada perspėjame, kad reikia turėti tinkamą sumą arba mokėti pavedimu.

18. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Papildomų mokesčių nėra, jei laikotės taisyklių. Už didelį bagažą arba neįprastus daiktus (dviratį, didelį instrumentą) gali tekti primokėti, bet tai aptariame iš anksto. Už gyvūną taip papildomai nemokate, bet reikia pranešti, kad vežatės keturkojį. Vienas klientas atsivežė didelį šunį be perspėjimo – mikroautobuse buvo kitų keleivių, kurie bijojo šunų. Nemaloni situacija. Dabar prašome visada pranešti apie gyvūnus iš anksto, kad galėtume viską suderinti.

Bagažas – vežimas į Briuselį su daiktais

19. Kiek bagažo galima vežtis?

Vienas vidutinio dydžio lagaminas arba kelioninis krepšys – nemokamai. Jei turite daugiau daiktų – papildomas lagaminas, didelė dėžė – reikia pranešti iš anksto. Paprastai vienas papildomas vienetas kainuoja 10–20 eurų, priklausomai nuo dydžio. Bet mikroautobuso bagažinė nėra begalinė – jei visi keleiviai atsiveža po tris lagaminus, vietos paprasčiausiai neužtenka. Todėl prašome būti sąžiningais ir pranešti apie didesnį bagažą iš anksto. Vienas žmogus bandė tilpti su keturiais krepšiais – nepavyko, teko palikti vieną.

20. Ar galima vežtis dviratį ar kitą didelį daiktą?

Galima, bet tai reikia suderinti iš anksto. Dviratis telpa, bet užima daug vietos, todėl jei mikroautobuse jau yra kitų keleivių su bagažu, gali būti sudėtinga. Kaina už dviratį – apie 30–50 eurų, priklausomai nuo maršruto. Jei vežate kažką labai didelio – muzikos instrumentą, vežimėlį, įrankių dėžę – taip pat reikia derinti. Geriau paskambinti prieš kelias dienas ir pasakyti, ką norite vežtis, negu atvykti ir sužinoti, kad netelpa.

21. Ką daryti, jei bagažas dingo arba sugadintas?

Taip nutinka labai retai, bet pasitaiko. Jei bagažas dingo, pirmiausia reikia pranešti mums – mes ieškome, aiškinamės, kur jis galėjo likti. Kartais bagažas tiesiog sumaišomas, kai keleiviai turi panašius krepšius. Vieną kartą du vyrai turėjo identiškus juodus lagaminus – vienas išsivežė svetimą, kitas liko be savo. Išsiaiškinome tą pačią dieną, bet nemalonu buvo abiem. Dabar rekomenduoju pažymėti savo bagažą kaip nors – lipduku, juostele, kad būtų lengviau atskirti.

22. Ar galima vežtis maisto produktų?

Galima, bet su protu. Šviežių mėsos ir pieno produktų vežti į Belgiją negalima – tai ES taisyklės, ne mūsų. Sausi produktai, užkandžiai, saldainiai – jokių problemų. Vienas klientas bandė vežtis kumpio dešrų savo seseriai Briuselyje – pasakiau, kad tai rizikinga, nes pasienyje gali konfiskuoti. Jis vis tiek vežėsi ir viskas buvo gerai, bet rizika buvo jo. Geriau nesivežti nieko, kas gali sukelti problemų pasienyje – ypač jei važiuojate per kontrolę.

Atvykimas – vežimas iki Briuselio centro

23. Kur tiksliai atvykstate Briuselyje?

Paprastai atvykstame į Briuselio centrą – netoli Gare du Midi (Pietų stoties). Tai patogi vieta, nes iš ten galima pasiekti metro, traukinius, autobusus. Jei jums reikia kitos vietos – pavyzdžiui, oro uosto arba konkrečios gatvės – galime pristatyti, bet tai gali kainuoti papildomai. Vienas klientas prašė nuvežti tiesiai prie viešbučio, kuris buvo už 15 km nuo centro – sutikau, bet už tai reikėjo primokėti. Svarbiausia – suderinti maršrutą iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų.

24. Ar galite nuvežti tiesiai į viešbutį ar darbovietę?

Galiu, bet ne visada. Jei viešbutis ar darbovietė yra pakeliui – jokių problemų. Jei reikia važiuoti į kitą miesto galą – reikia derinti ir paprastai primokėti. Bet čia svarbu suprasti, kad mes ne taksi – vežame kelis keleivius, ir kiekvienas turi skirtingą tikslą. Vieną kartą keleivis prašė nuvežti į tris skirtingas vietas Briuselyje – pasakiau, kad tai neįmanoma, nes kiti žmonės taip pat nori laiku pasiekti savo tikslą. Suprato. Reikia kompromiso.

25. Ką daryti atvykus į Briuselį, jei niekas nepasitinka?

Pirmiausia – nepanikuoti. Briuselis yra didelis miestas, bet gana patogus. Jei jūsų niekas nepasitinka, galite išsikviesti taksi, naudotis Bolt arba Uber programėle, arba tiesiog eiti į artimiausią metro stotį. Mes visada patariame, kur yra artimiausia transporto jungtis. Kartą viena moteris atvyko ir jos draugė, kuri turėjo pasitikti, užtruko – ji laukė pusvalandį, kol pagaliau susisiekė telefonu. Nemalonu, bet ne tragedija. Svarbiausia turėti įkrautą telefoną ir žinoti, kur reikia nuvykti.

Grįžimas – vežimas atgal į Lietuvą

26. Ar vežate ir atgal iš Briuselio į Lietuvą?

Taip, turime reguliarius reisus atgal. Iš Briuselio išvykstame sekmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Jei jums reikia kitos dienos – galime suderinti, bet reikia bent 2–3 dienas iš anksto pranešti. Grįžimo kaina panaši kaip ir į priekį – 80–120 eurų, priklausomai nuo maršruto. Vienas klientas užsisakė kelionę į priekį, bet pamiršo užsisakyti grįžimą – paskutinę dieną skambino ir prašė vietos. Laimei, buvo laisva, bet ne visada taip pasiseka. Planuokite abu kelionės etapus iš karto.

27. Ar galima grįžti kitą dieną, nei išvykote?

Žinoma. Daugelis žmonių taip daro – išvyksta šeštadienį, o grįžta trečiadienį ar penktadienį. Jūs nesate įpareigotas grįžti tuo pačiu reisu. Tiesiog užsisakote grįžimą atskirai, kai jums patogu. Bet vėlgi – kuo anksčiau užsisakote, tuo geriau. Ypač vasarą ir prieš šventes, kai vietų greitai nelieka. Viena šeima išvyko šeštadienį ir norėjo grįžti sekmadienį – bet sekmadienio reisas jau buvo pilnas. Teko laukti iki trečiadienio.

28. Kiek laiko trunka grįžimas iš Briuselio?

Tiek pat, kiek ir kelionė į priekį – 22–26 valandos. Maršrutas atgal dažniausiai toks pat, tik kitas kryptimi. Kartais, priklausomai nuo eismo, kelionė gali trukti ilgiau. Ypač sekmadieniais, kai daugelis žmonių grįžta iš savaitgalio išvykų – keliai būna užimtesni. Vieną sekmadienį Vokietijoje praleidome papildomas dvi valandas spūstyje – nieko nepadarysi. Tokia kelionė – reikia su tuo susitaikyti.

Išvada

Reguliarūs pervežimai į Briuselį – patogus ir patikimas būdas pasiekti Belgijos sostinę iš bet kurios Lietuvos vietos. Šeštadieniniai reisai populiariausi, bet galima rinktis ir kitas dienas. Svarbiausia – užsisakyti iš anksto, turėti galiojančius dokumentus ir būti pasiruošus ilgai kelionei. Jei turite klausimų, skambinkite – visada atsakysiu. Kelionė mikroautobusu nėra prabanga, bet tai patikimas būdas nuvykti ten, kur reikia, be nereikalingo galvos skausmo.