Veža iš Briuselio į Lietuvą trečiadienį ir kasdien keleivius, siuntas

Kai prieš keletą metų pradėjome vežti žmones iš Briuselio į Lietuvą, daug kas stebėjosi – „kas važinėja ta kryptimi?" Pasirodo – daug kas. Belgijoje dirba tūkstančiai lietuvių – statybose, IT sektoriuje, tarptautinėse organizacijose. Jiems reikia grįžti namo – ne tik per Kalėdas ar Velykas, bet ir paprastomis dienomis. Trečiadienis, pavyzdžiui, yra populiariausia diena – daug kas išnaudoja savaitgalį ir grįžta trečiadienį, kad penktadienį jau būtų Lietuvoje. Mes važiuojame kasdien, bet trečiadienio reisai visada pilni. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie šį maršrutą – nuo praktinių dalykų iki tų mažų niuansų, apie kuriuos niekas nekalba.

Grafikas – vežimas iš Briuselio į Lietuvą

1. Ar tikrai vežate iš Briuselio į Lietuvą kiekvieną dieną?

Taip, kasdien. Ne tik trečiadieniais – nors trečiadienis yra populiariausia diena. Važiuojame ir pirmadieniais, ir penktadieniais, ir savaitgaliais. Grafikas toks: iš Briuselio išvykstame vakare, o kitą dieną vakare jau esame Lietuvoje. Paprastai – Vilniuje. Bet jei keleiviai prašo – galime sustoti Kaune, Marijampolėje ar kitur. Vieną kartą vežėme žmogų iš Briuselio į Alytų – tai buvo papildomas lankstas, bet padarėme. Svarbiausia – pranešti iš anksto. Jei žmogus sako „man reikia į Kauną" paskutinę minutę – gali būti per vėlu keisti maršrutą. Bet jei žino iš anksto – visada stengiamės padėti.

2. Kada tiksliai išvykstate iš Briuselio?

Išvykimo laikas priklauso nuo dienos. Trečiadieniais – paprastai apie 18–19 valandą. Kitomis dienomis – gali skirtis. Pirmadieniais dažniausiai išvykstame anksčiau – apie 16 valandą, nes tada daugiau keleivių nori keliauti dieną. Penktadieniais – vėliau, apie 20 valandą, nes žmonės nori pabaigti darbus prieš išvykstant. Savaitgaliais – pagal susitarimą. Tikslų laiką visada pranešame iš anksto – paprastai dieną prieš kelionę. Vienas keleivis visada klausia: „tiksliai kada?" Mes atsakome: „apie 18 valandą". Jis: „apie – tai kada?" Suprantame, kad žmogus nori tikslumo, bet kelyje visko būna. Geriau sakyti „apie" nei meluoti „tiksliai".

3. Kiek trunka kelionė iš Briuselio į Lietuvą?

Apie 24–26 valandas. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: eismo, oro, sienų (jei važiuojame per ne Šengeno šalį), vairuotojo poilsio laiko. Paprastai – išvykstate vakare iš Briuselio, kitą dieną vakare esate Vilniuje. Bet būna ir kitaip. Vieną kartą dėl sniego Lenkijoje užtrukome 30 valandų. Keleiviai jau buvo beveik pamišę – sėdėti mikroautobuse 30 valandų nėra malonu. Bet ką daryti? Sustojome nakčiai viešbutyje – tai buvo mūsų sprendimas, klientai nemokėjo papildomai. Kartais reikia tiesiog priimti, kad gamta yra stipresnė už grafiką. Kitą kartą viskas vyko sklandžiai – 23 valandos, ir Vilniuje. Priklauso nuo sėkmės.

4. Kur Briuselyje paimate keleivius?

Standartinė vieta – prie Šiaurės stoties (Gare du Nord). Ten yra patogus privažiavimas, ir dauguma tarptautinių vežėjų naudoja tą vietą. Bet ne visada. Jei keleivis gyvena kitame Briuselio gale – galime paimti arčiau jo namų. Priklauso nuo to, kiek laiko turime ir kiek keleivių reikia surinkti. Vieną kartą turėjome paimti žmogų iš Leveno – tai 30 km nuo Briuselio. Važiavome, paėmėme, bet užtrukome papildomą valandą. Kiti keleiviai laukė. Nemalonu. Dabar stengiamės, kad visi susitiktų vienoje vietoje – paprasčiau ir greičiau. Bet jei yra ypatinga situacija – visada galima tartis.

5. Ar galima išvykti ne iš Briuselio, o iš kito Belgijos miesto?

Galima, bet reikia derinti. Jei esate Antverpene, Gente ar Lježe – galime paimti pakeliui. Antverpenas yra vos 45 km nuo Briuselio – tai nėra didelis aplinkkelis. Gentas – dar arčiau. Lježas – kiek toliau, bet važiuojame pro jį, jei maršrutas eina per Vokietiją. Svarbiausia – pranešti iš anksto. Jei žmogus sako „aš esu Briugėje" – tai jau sudėtingiau, nes Briugė yra kitame Belgijos gale. Bet jei susidaro grupė žmonių iš Briugės – galime suorganizuoti atskirą surinkimą. Viskas priklauso nuo logistikos ir ekonomikos. Mes ne atsisakome – tiesiog reikia suprasti, kad ne viskas įmanoma vienodai paprastai.

Kainos – vežimas iš Briuselio į Lietuvą

6. Kiek kainuoja kelionė keleiviui iš Briuselio į Lietuvą?

Orientacinė kaina – 80–120 eurų. Priklauso nuo sezono, dienos ir užimtumo. Trečiadieniais, kai paklausa didžiausia, kainos gali būti aukštesnės. Šeštadieniais – mažesnės, nes mažiau žmonių važiuoja. Taip pat priklauso nuo to, kur Lietuvoje norite nuvykti. Jei Vilniuje – standartinė kaina. Jei Kaune – galbūt šiek tiek mažiau, nes arčiau. Jei Klaipėdoje – gali būti brangiau, nes reikia daryti didelį lankstą. Vieną kartą žmogus norėjo į Šiaulius – paskaičiavome, kad papildomos 2 valandos kelio, ir pridėjome 15 eurų. Jis sutiko. Sąžininga kaina už papildomą paslaugą.

7. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Briuselio į Lietuvą?

Siuntos kaina – nuo 15 eurų už mažą paketą iki 60–80 eurų už didelę dėžę. Priklauso nuo dydžio, svorio ir skubumo. Populiariausios siuntos – drabužiai, maistas, dokumentai, dovanos. Drabužiai paprastai kainuoja 20–30 eurų, priklausomai nuo to, kiek jų. Maistas – panašiai, bet reikia atsižvelgti į pakavimą. Vieną kartą gavome užklausą – „kiek kainuoja siųsti 10 kg šokolado iš Briuselio į Vilnių?" Paskaičiavome – 35 eurai. Klientas pasakė – „per brangu, šokoladas kainuoja mažiau". Na, bet mes ne parduodame šokoladą – mes jį vežame. Ir degalai kainuoja, ir laikas. Galiausiai jis sutiko. Šokoladas pasiekė Vilnių sveikas.

8. Ar taikote nuolaidas studentams?

Kartais. Jei studentas gali parodyti studento pažymėjimą – galime duoti 10–15% nuolaidą. Bet ne visada – priklauso nuo užimtumo. Jei mikroautobusas pilnas – sunku duoti nuolaidą, nes ir taip visos vietos užimtos. Jei tuščias – kodėl gi ne. Studentai dažnai važiuoja iš Briuselio į Lietuvą – ypač Erasmus programos dalyviai, kurie grįžta namo po studijų. Jie paprastai turi mažai pinigų, todėl stengiamės būti supratingi. Vieną kartą studentė prašė nuolaidos, bet neturėjo pažymėjimo – pasakė, kad pamiršo. Patikėjome, davėme nuolaidą. Galbūt buvome per daug patiklūs, bet... kartais reikia tiesiog pasitikėti žmonėmis.

9. Kaip galima sumokėti už vežimą?

Grynais, pavedimu, Paysera, Revolut. Kortele – tik jei iš anksto pranešate. Populiariausias būdas tarp mūsų klientų – Revolut. Greita, paprasta, nereikia nešiotis grynų. Ypač Belgijoje, kur daug kas naudoja Revolut kasdien. Vienas klientas visada moka pavedimu prieš kelionę – jis dirba ES institucijoje ir turi griežtą biudžeto kontrolę. Jam reikia sąskaitos faktūros, patvirtinimo, visko. Mes tai suprantame ir visada pateikiame reikiamus dokumentus. Kitas klientas – statybininkas – visada moka grynais. Jam paprasčiau. Skirtingi žmonės, skirtingi poreikiai. Mes prisitaikome.

10. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai ne. Mes prašome visą sumą prieš kelionę arba išvykimo metu. Bet yra išimčių. Jei žmogus važiuoja reguliariai – galime sutarti dėl mokėjimo po kelionės. Turime keletą tokių klientų – jie važinėja kas mėnesį, ir mes pasitikime vieni kitais. Bet naujam klientui – ne. Skamba griežtai, bet turime savo priežasčių. Būna, kad žmogus sako „sumokėsiu, kai grįšiu į Lietuvą", o paskui dingsta. Telefonas išjungtas, žinutės neatsakomos. Nemalonu. Todėl geriau – mokėti iš anksto. Arba bent jau avansą. Tai apsaugo abiejų puses.

Siuntos – vežimas iš Briuselio į Lietuvą

11. Kokias siuntas dažniausiai vežate iš Briuselio į Lietuvą?

Dažniausiai – drabužius, maistą, dokumentus, dovanas. Belgijoje dirbantys lietuviai dažnai siunčia drabužius savo vaikams arba tėvams. Taip pat populiaru siųsti belgišką šokoladą – tai tarsi tradicija. Vienas klientas kas mėnesį siunčia dėžę šokolado savo mamai į Kauną. Jau treji metai. Mama turbūt turi tiek šokolado, kad galėtų atidaryti parduotuvę. Bet jai patinka, ir sūnus džiaugiasi galėdamas nusiųsti. Dokumentai – taip pat dažni. Ypač tarp žmonių, kurie dirba tarptautinėse organizacijose – jiems reikia siųsti popierius į Lietuvą notarams, advokatams ar valstybinėms įstaigoms.

12. Ar priimate siuntas su alkoholiu?

Priimame, bet su apribojimais. ES taisyklės leidžia vežti alkoholį asmeniniam naudojimui, bet ne komerciniais tikslais. Tai reiškia – jei vežate 2–3 butelius belgiško alaus arba vyno – jokių problemų. Jei vežate 20 butelių – jau klausimų kyla. Vieną kartą žmogus norėjo siųsti dėžę su 24 buteliais lambiko – tai belgiškas alus. Mes paklausėme – „kam tiek daug?" Jis atsakė – „vestuvėms". Supratome, leidome. Bet paprastai prašome – ne daugiau nei 5–6 buteliai vienoje siuntoje. Taip saugiau ir paprasčiau. Be to, alkoholis yra sunkus – kuo daugiau butelių, tuo brangiau kainuoja vežimas.

13. Kaip turi būti supakuota siunta su trapiu turiniu?

Labai atsargiai. Stikliniai buteliai, elektronika, keramika – viskas turi būti suvyniota į burbulinę plėvelę arba putplastį. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė (kad viduje daiktas nešokinėtų), ir užpildyta užpildo medžiaga. Vieną kartą gavome siuntą su belgiškomis vazomis – klientas jas suvyniojo į laikraščius. Nepakanka. Viena vaza sudužo. Klientas piktinosi, bet mes negalime atsakyti už prastą pakavimą. Dabar visada sakome – jei siunčiate kažką trapią, investuokite į gerą pakavimą. Burbulinė plėvelė kainuoja eurą ar du, o vaza gali kainuoti 50. Apsimoka apsaugoti.

14. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Briuselio į Lietuvą?

Vi para – tai standartinis laikas. Jei atiduodate siuntą trečiadienį vakare, ketvirtadienį vakare arba penktadienį ryte ji jau gali būti Vilniuje. Bet priklauso nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti. Vilniuje – greičiausia. Kaune – dar tą pačią dieną arba kitą rytą. Klaipėdoje – gali užtrukti papildomą dieną, nes reikia vežti toliau. Taip pat priklauso nuo gavėjo – jei jis neatsiliepia telefonu, siunta „kabo". Turime vieną klientę Vilniuje, kuri visada prašo palikti siuntą pas kaimyną – mes taip ir darome. Patogu visiems. Bet ne visi turi patikimą kaimyną.

15. Ar galima siųsti siuntą be gavėjo žinios?

Galima, bet rekomenduojame pranešti gavėjui. Ypač jei siunta didelė arba reikalauja priėmimo. Vieną kartą vyras nusiuntė dovaną žmonai į Lietuvą – staigmeną. Žmona nežinojo, kad kažkas ateis. Kurjeris skambino – ji neatsiliepė, nes nežinojo numerio. Siunta grįžo atgal. Vyras piktinosi, bet ką mes galėjome padaryti? Dabar sakome – jei tai staigmena, bent jau duokite mums alternatyvų kontaktą. Draugę, mamą, kaimyną. Kažką, kas galėtų priimti siuntą, jei gavėjas neatsiliepia. Tai išsprendžia daug problemų.

Keleiviai – vežimas iš Briuselio į Lietuvą

16. Kiek keleivių telpa mikroautobuse?

8–9 keleiviai. Tai optimalus skaičius – pakankamai erdvu, kad nesėdėtumėte susigrūdę, bet pakankamai žmonių, kad kelionė būtų ekonomiška. Turime ir didesnių mikroautobusų – iki 16 vietų – bet juos naudojame retai, tik kai yra didelė grupė. Paprastai trečiadieniais mikroautobusas būna pilnas – 8–9 žmonės. Kitomis dienomis – mažiau. Vieną kartą pirmadienį važiavome tik su trimis keleiviais – neapsimokėjo finansiškai, bet negalime atšaukti kelionės, kai žmonės jau užsisakė. Tai mūsų įsipareigojimas. Net jei važiuoja vienas žmogus – važiuojame.

17. Ar galima pasirinkti sėdynę mikroautobuse?

Paprastai ne – sėdame, kur yra vietos. Bet jei turite specialių poreikių – pasakykite. Pavyzdžiui, jei jums bloga nuo važiavimo ir reikia sėdėti priekyje – mes tai suprantame. Arba jei esate labai aukštas ir reikia daugiau vietos kojoms. Vienas mūsų nuolatinis keleivis visada sėdi toje pačioje vietoje – priešpaskutinėje eilėje, prie lango. Jis sako, kad ten geriausia vieta – gali miegoti be trukdžių. Mes jau žinome ir visada paliekame jam tą vietą. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Paprastai – kas pirmas atėjo, tas pirmas gavo.

18. Ar mikroautobuse yra tualetas?

Ne, mikroautobuse tualeto nėra. Bet mes stojame kas 3–4 valandas degalinėse, kur yra tualetai. Tai pakankamai dažnai, kad niekam nereikėtų kentėti. Aišku, būna ekstremalių situacijų – vieną kartą moteris paprašė sustoti viduryje autostrados, nes „nebegali išlaukti". Vairuotojas rado artimiausią išvažiavimą ir sustojo. Nemalonu, bet suprantama. Geriau sustoti nei turėti problemų mikroautobuse. Taip pat rekomenduojame prieš kelionę nevalgyti per daug ir negerti per daug skysčių. Paprastas patarimas, bet veikia.

19. Ar galima vežtis didelį lagaminą?

Galima, bet praneškite iš anksto. Standartinis bagažas – vienas lagaminas ir vienas rankinis krepšys. Jei turite du didelius lagaminus – gali būti, kad nebetilps, ypač jei mikroautobusas pilnas. Vieną kartą keleivis atsivežė tris didžiulius lagaminus – jis grįžo iš emigracijos ir vežė visus savo daiktus. Teko krauti ant sėdynių, ant grindų... visi kiti keleiviai buvo nepatenkinti. Dabar turime taisyklę – daugiau nei du lagaminai – reikia derinti iš anksto. Ir gali būti papildomas mokestis už papildomą bagažą. Tai ne godumas – tiesiog mikroautobuso talpa yra ribota.

20. Ką daryti, jei kelionės metu supratau, kad pamiršau dokumentus?

Tai priklauso nuo dokumentų. Jei pamiršote asmens tapatybės kortelę arba pasą – tai problema. Be dokumentų negalėsite kirsti sienos (jei važiuojate per ne Šengeno šalį) arba patekti į lėktuvą (jei planuojate skristi). Tokiu atveju – geriausia grįžti namo ir pasiimti dokumentus. Skaudu, bet kitaip neįmanoma. Vieną kartą keleivis pastebėjo, kad pamiršo pasą, tik kai buvome jau Lenkijoje. Teko sukti atgal į Briuselį – praradome tris valandas. Visi kiti keleiviai laukė. Nuo to laiko visada prašome – prieš išvykstant patikrinkite, ar turite dokumentus. Tai skamba akivaizdžiai, bet žmonės pamiršta.

Maršrutas – vežimas iš Briuselio į Lietuvą

21. Kokiu maršrutu važiuojate iš Briuselio į Lietuvą?

Paprastai – Briuselis–Liuksemburgas–Frankfurtas–Berlynas–Varšuva–Kaunas–Vilnius. Tai pats trumpiausias ir greičiausias kelias. Bet kartais keičiame maršrutą priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, jei yra remontas prie Berlyną – važiuojame per kitą kelią. Arba jei reikia paimti keleivį iš Diuseldorfo – darome lankstą. Svarbiausia – saugumas ir efektyvumas. Per Vokietiją važiuojame autostrada – greita ir patogi. Per Lenkiją – taip pat autostrada, bet kokybė prastesnė. Ypač rytinėje Lenkijos dalyje – ten keliai siauresni ir duobėti. Bet situacija gerėja – prieš penkerius metus buvo daug blogiau.

22. Ar važiuojate per Lenkiją?

Taip, Lenkija yra pagrindinė maršruto dalis grįžtant iš Briuselio į Lietuvą. Be Lenkijos – tiesiog neįmanoma. Važiuojame per Varšuvą, o tada į šiaurės rytus – link Lietuvos sienos. Lenkijos autostrados yra mokamos – reikia mokėti už kai kurias atkarpas. Paprastai tai nėra brangu – keliasdešimt zlotų. Bet susikaupia, ypač jei važiuojame dažnai. Taip pat Lenkijoje būna spūsčių – ypač vasarą, kai visi važiuoja į Baltijos šalis arba atgal. Vieną kartą stovėjome spūstyje prie Varšuvos dvi valandas. Keleiviai jau nervinosi, bet ką daryti. Tokia realybė.

23. Kiek laiko užtrunka kelionė per Lenkiją?

Nuo Varšuvos iki Lietuvos sienos – apie 5–6 valandas. Tai priklauso nuo eismo ir kelio būklės. Jei viskas sklandžiai – 5 valandos. Jei yra spūsčių arba remonto darbų – 7 ar net 8. Paprastai per Lenkiją važiuojame naktį arba ankstyvą rytą – tada mažiau eismo. Dieną – ypač savaitgaliais – gali būti labai intensyvus eismas. Ypač prie pagrindinių miestų: Varšuvos, Poznanės, Bialystoko. Vairuotojai žino, kada geriausia važiuoti, ir stengiasi išvengti spūsčių. Bet kartais tiesiog nepasiseka – ir tenka stovėti.

24. Ar sustojate poilsiui kelionės metu?

Taip, būtinai. ES taisyklės reikalauja, kad vairuotojas ilsėtųsi kas tam tikrą laiką. Paprastai stojame kas 3–4 valandas – degalinėse arba poilsio aikštelėse. Ilgesnė stotelė – 30–45 minutės – būna viduryje maršruto. Ten galima pavalgyti, ištiesti kojas, nueiti į tualetą. Keleiviams tai svarbu – niekas nenori sėdėti 24 valandas be pertraukos. Yra viena degalinė Lenkijoje, kur visada sustojame – ten geras maistas ir švarūs tualetai. Keleiviai jau žino tą vietą ir klausia – „ar sustosime toje degalinėje su gera kava?" Taip, sustosime. Tradicija.

Išvada

Vežimas iš Briuselio į Lietuvą – tai ne tik transporto paslauga. Tai tiltas tarp dviejų pasaulių: tarp darbo svetur ir namų Lietuvoje. Žmonės, kurie važiuoja šiuo maršrutu, dažnai turi savo istoriją – vieni dirba Belgijoje, kiti lanko artimuosius, treti siunčia dovanas. Mes tai suprantame ir stengiamės, kad kelionė būtų kuo patogesnė. Ne visada pavyksta – būna vėlavimų, nesusipratimų. Bet mes esame čia, kad padėtume. Jei turite klausimų – klauskite. Visada atsakysime.