Tikslas Briuselis Belgium, vežame kiekvieną dieną

Briuselis – tai miestas, kuris traukia lietuvius dėl daugelio priežasčių. Europos Sąjungos institucijos, tarptautinės kompanijos, universitetai, kultūrinis gyvenimas – viskas vienoje vietoje. Ir kai reikia ką nors nusiųsti į šį miestą arba atsivežti iš jo, kyla klausimas – kaip tai padaryti greitai, saugiai ir ne per brangiai. Mes vežame į Briuselį ir iš jo kiekvieną dieną, ir žinome, kad kiekvienas klientas turi skirtingus poreikius. Vienam reikia pervežti baldus, kitam – siuntą, trečiam – visą krovinį. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kurie kyla dažniausiai, kad galėtumėte priimti sprendimą.

Kainos – vežimas į Briuselį

1. Kiek kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Briuselį?

Kaina priklauso nuo to, ką vežate. Maža siunta – iki 20 kg – gali kainuoti 50–70 eurų. Didesnis krovinys – pavyzdžiui, baldai arba kelios dėžės – 150–300 eurų. Pilnas krovinys – visa mašina – gali kainuoti 800–1200 eurų. Bet tai orientacinės kainos, ir jos gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, jei vežate kažką labai sunkaus arba labai didelio – kaina bus didesnė. Arba jei reikia skubiai – taip pat. Todėl visada geriau pasakyti konkrečiai, ką vežate, kad galėtume paskaičiuoti tiksliai. Telefonu arba žinute – kaip patogiau.

2. Ar kainuoja brangiau vežti atgal iš Briuselio į Lietuvą?

Paprastai ne, kainos panašios. Bet yra vienas niuansas – jei vežame iš Briuselio, kartais tai būna grįžtamasis reisas, ir tada galime pasiūlyti geresnę kainą. Priklauso nuo to, ar tuo metu turime kitų užsakymų. Jei mašina tuščia – mielai paimsime jūsų krovinį net ir už mažesnę kainą, nei kad tuščia važiuotume atgal. Bet jei mašina pilna – tada kaina standartinė. Todėl, jei norite sutaupyti, klauskite, ar yra laisvos vietos grįžtamajame reise. Kartais pasiseka.

3. Kaip paskaičiuoti krovinio kainą?

Yra keli būdai. Pirmas – pagal svorį. Antras – pagal užimamą tretį. Trečias – pagal atstumą. Paprastai naudojame kombinaciją – žiūrime, kiek krovinys sveria ir kiek vietos užima, ir tada skaičiuojame. Jei tai lengvas, bet didelis daiktas – pavyzdžiui, sofa – kaina bus pagal užimamą vietą. Jei tai sunkus, bet mažas – pavyzdžiui, dėžė su įrankiais – pagal svorį. Ir dar pridedame atstumą – kuo toliau, tuo brangiau. Bet tai ne tiksli formulė – dažniausiai tiesiog įvertiname ir pasakome kainą. Jei tinka – vežame. Jei ne – galima tartis.

4. Ar galima mokėti dalimis?

Taip, galima. Ypač jei tai didesnė suma – pavyzdžiui, persikraustymas už 1000 eurų. Tada galime susitarti, kad pusę sumokate prieš, pusę – po pristatymo. Arba trečdalį prieš, trečdalį pristatymo metu, trečdalį po to. Svarbu, kad būtų aišku, kada ir kiek mokama. Mes nerašome sudėtingų sutračių – tiesiog susitariame žodžiu arba žinute, ir laikomės. Bet jei klientas pradeda vengti mokėjimo – tada jau kita kalba. Turime ir tokių atvejų buvę. Todėl su naujais klientais visada prašome avanso – tai abiem pusėms saugiau.

Maršrutas – kaip vežame į Briuselį

5. Kokiais keliais važiuojate į Briuselį?

Paprastai važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją – tai pats greičiausias kelias. Iš Lietuvos – per Kauną, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, o tada arba per Olandiją, arba tiesiai per Vokietiją į Belgiją. Kelias trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo sustojimų. Bet kartais, jei yra klientų Olandijoje, galime važiuoti per Amsterdamą ar Roterdamą. Tai prideda laiko, bet jei žmogus prašo – kodėl gi ne. Svarbu, kad visi gautų savo krovinius laiku. Beje, per Vokietiją greitkeliuose nėra greičio apribojimų – tai reiškia, kad galima važiuoti greičiau. Bet mes visada saugiai – greitis nėra svarbiau nei saugumas.

6. Kiek laiko trunka kelionė iki Briuselio?

Nuo Lietuvos iki Briuselio – apie 18–24 valandų. Priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos pradedame. Iš Vilniaus – ilgiau, iš Kauno – trumpiau, iš Klaipėdos – dar ilgiau. Dar priklauso nuo eismo, oro, muitinės eilių (nors ES viduje muitinės paprastai nėra). Paprastai sakome – para. Išvykstame ryte, kitą dieną ryte arba pietų metu jau Briuselyje. Bet tai tik orientacinis laikas. Kartais viskas vyksta greičiau, kartais – lėčiau. Svarbiausia, kad krovinys saugiai pasiektų tikslą.

7. Ar galima sekti krovinį kelionės metu?

Kaip jau minėjau kituose straipsniuose – neturime GPS sekimo sistemos. Bet galite skambinti arba rašyti mums, ir mes pasakysime, kur tuo metu yra jūsų krovinys. Tai paprasta, bet veikia. Kartais klientai nori tiksliai žinoti – „kur dabar yra mano siunta?" – ir mes atsakome. Vienas klientas netgi prašė, kad atsiųstume nuotrauką iš kelio – kad įsitikintų, jog jo daiktai yra saugūs. Atsiuntėme. Jis nurimo. Suprantu, kad žmonės nori būti ramūs dėl savo daiktų, ir stengiamės padėti. Bet jei norite nuolatinio sekimo – tai ne pas mus.

8. Ar vežate tik į Briuselį ar ir į kitus Belgijos miestus?

Vežame į bet kurį Belgijos miestą – Antverpeną, Gentą, Liuksemburgą (nors tai ne Belgija, bet netoli), Briugę, Leveną, Mechele – visur. Briuselis yra pagrindinis taškas, bet ne vienintelis. Jei jums reikia pristatyti krovinį į mažą miestelį – ne problema. Tik reikia žinoti tikslų adresą, kad galėtume planuoti maršrutą. Kartais maži miesteliai būna toliau nuo pagrindinių kelių, ir tai prideda laiko. Bet mes važiuojame ten, kur reikia. Vienas klientas prašė pristatyti siuntą į kaimą netoli Ardėnų – kalnuota vietovė, siauri keliai, bet pasiekėme. Svarbu, kad kelias būtų pravažiuojamas.

Siuntos – ką vežame į Briuselį

9. Ką galima vežti į Briuselį?

Beveik viską, kas nėra draudžiama. Baldus, buitinę techniką, drabužius, maistą (su tam tikromis sąlygomis), įrankius, dokumentus, dovanas, automobilių dalis. Vienas klientas vežė visą savo buto įrangą iš Kauno į Briuselį – persikraustė ten dirbti. Kitas vežė tik dėžę su knygomis. Trečias – motociklą. Kiekvienas atvejis skirtingas, ir mes prie kiekvieno prisitaikome. Svarbu, kad daiktai būtų tinkamai supakuoti ir kad žinotume, ką vežame. Nenustebkite, jei paklausime, kas yra dėžėje – tai ne smalsumas, o saugumas.

10. Ko negalima vežti į Belgiją?

Draudžiami dalykai yra tie patys, kaip ir bet kurioje ES šalyje – ginklai, narkotikai, kontrabanda, pavojingos medžiagos. Bet yra ir specifinių dalykų – pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai iš ne ES šalių. Kadangi Lietuva yra ES, tai šito apribojimo nėra. Vis dėlto, jei vežate didelį kiekį alkoholio ar tabako – gali tekti mokėti akcizą. Ir dar – augalai. Tam tikrų rūšių augalus vežti galima tik su leidimais. Jei abejojate – klauskite. Geriau iš karto žinoti, nei paskui turėti problemų pasienyje ar kelyje.

11. Kaip supakuoti siuntą vežimui į Briuselį?

Tas pats principas, kaip ir bet kuriam kitam pervežimui – tvirta pakuotė, apsauga trapūs daiktams, aiškus žymėjimas. Jei vežate stiklą ar elektroniką – burbulinė plėvele arba putos. Jei drabužius – plastikiniai maišai, kad nesušlaptų. Jei baldus – apvynioti plėvele, kad nesubraižytų. Ir visada – dėžės turi būti tvirtos, ne suplyšusios. Vienas klientas vežė televizorių supakuotą tik laikraščiais – atvažiavo sudužęs. Mūsų kaltė? Ne, nes pakuotė buvo akivaizdžiai netinkama. Bet mes kompensavome dalį, kad išlaikytume gerus santykius. Nors tai nebuvo mūsų pareiga.

12. Ar vežate maistą į Briuselį?

Taip, vežame. Lietuvišką maistą – duoną, sūrį, šokoladą, konservus. Daug lietuvių Briuselyje pasiilgsta lietuviškų produktų, ir mes jiems atvežame. Bet su šviežiais produktais reikia atsargiai – vasarą jie gali sugesti kelionės metu. Todėl rekomenduojame vežti ne greitai gendančius produktus arba naudoti termoizoliacinę pakuotę. Alų irgi vežame – lietuvišką alų Briuselyje vertina. Vienas klientas reguliariai prašo atvežti „Švyturio" alaus savo draugams belgams – sako, kad jiems patinka. Įdomu, ar tikrai, ar tiesiog mandagūs.

Pristatymas – nuo durų iki durų

13. Ar pristatote tiesiai į namus Briuselyje?

Taip, pristatome nuo durų iki durų. Paimame iš nurodyto adreso Lietuvoje ir pristatome į nurodytą adresą Briuselyje. Nesvarbu, ar tai butas aukštame aukšte, ar namas priemiestyje, ar biuras centre. Aišku, jei tai labai aukštas be lifto – gali tekti mokėti papildomai už užnešimą. Bet tai jau detalės. Svarbu, kad žinotume tikslų adresą ir kad gavėjas būtų pasiekiamas. Kartais adresai Briuselyje būna painūs – ypač prancūziški ir olandiški pavadinimai. Todėl prašome nurodyti adresą aiškiai, geriausia su pašto kodu.

14. Ką daryti, jei gavėjo nėra Briuselyje pristatymo metu?

Bandome susisiekti telefonu. Jei gavėjas sako, kad grįš po valandos – palaukiame. Bet negalime laukti visą dieną. Jei nepavyksta susisiekti – galime palikti siuntą pas kaimynus (jei sutinka), bandome pristatyti kitą dieną arba paliekame saugioje vietoje. Bet geriausia, kai gavėjas žino, kada atvyksime, ir yra vietoje. Mes visada pranešame apie planuojamą atvykimo laiką – bent jau apytiksliai. Vienas klientas iš Lietuvos siuntė siuntą draugui į Briuselį, bet nedavė jo telefono numerio. Atvažiavome, durų niekas neatidarė. Teko grįžti kitą dieną. Nemalonu.

15. Ar galima atsiimti siuntą iš jūsų sandėlio?

Kaune turime vietą, kur galima atsiimti. Briuselyje sandėlio neturime, bet galime susitarti dėl susitikimo kažkur patogioje vietoje – pavyzdžiui, prie pagrautinės stoties arba prekybos centro. Tai ne pats patogiausias variantas, bet veikia. Svarbu iš anksto susitarti dėl laiko ir vietos. Kartais žmonės nori atsiimti siuntą vėlai vakare – tai sudėtingiau, bet jei labai reikia – galima. Tik prašome suprasti, kad mes taip pat turime savo grafiką ir negalime būti prieinami 24/7.

16. Kaip elgtis, jei siunta atvyko pažeista?

Pirmiausia – nufotografuokite. Antra – praneškite mums iš karto. Jei žala mūsų kaltė – kompensuojame. Jei pakuotė buvo netinkama – tada kita kalba. Svarbu, kad abi pusės būtų sąžiningos. Turėjome atvejį, kai klientas sakė, kad jo televizorius sudužo kelionės metu, bet paskui paaiškėjo, kad jis jau buvo sugedęs prieš siunčiant. Klientas bandė mus apkaltinti, bet mes turėjome nuotraukas, kuriose matėsi, kad pakuotė buvo nepažeista. Tai buvo nemaloni situacija, bet galiausiai viskas išsisprendė. Todėl visada fotografuokite – tiek prieš siunčiant, tiek gavus.

Dokumentai – formalumai vežant į Briuselį

17. Kokių dokumentų reikia vežant daiktus į Briuselį?

Kadangi Lietuva ir Belgija yra ES, daugeliu atvejų papildomų dokumentų nereikia. Užtenka asmens tapatybės dokumento ir daiktų sąrašo. Bet jei vežate kažką brangaus – elektroniką, papuošalus – gali prireikti įsigijimo dokumentų. Jei vežate prekes verslo tikslais – tada jau reikia sąskaitų faktūrų, PVM numerio ir pan. Bet tai jau sudėtingiau, ir mes galime padėti arba nukreipti pas specialistus. Paprastai mūsų klientai veža asmeninius daiktus, ir su dokumentais problemų nebūna.

18. Ar reikia deklaruoti siuntą muitinėje?

Ne, jei tai asmeniniai daiktai arba dovanos, ir vertė neviršija tam tikros sumos. ES viduje laisvas prekių judėjimas, todėl muitinės deklaracijos paprastai nereikia. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, jei vežate labai didelį kiekį prekių, kuris atrodo kaip komercinis krovinys. Tada gali tekti mokėti PVM ar kitus mokesčius. Bet tai reti atvejai. Jei abejojate – klauskite mūsų arba muitinės tarpininko. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei paskui turėti problemų.

19. Kaip užpildyti muitinės deklaraciją, jei jos reikia?

Mes galime padėti tai padaryti. Prašome pateikti pagrindinę informaciją – kas vežama, kokia vertė, kam skirta. Tada užpildome deklaraciją ir pateikiame muitinei. Bet jei tai sudėtingas atvejis – pavyzdžiui, komercinė siunta su daug skirtingų prekių – gali tekti samdyti muitinės tarpininką. Tai papildomos išlaidos, bet kartais būtina. Svarbu suprasti, kad mes esame vežėjai, ne muitinės ekspertai. Galime padėti su paprastais dalykais, bet sudėtingiems atvejams reikia specialistų.

Laikas – išvykimo grafikas

20. Kada išvykstate iš Lietuvos į Briuselį?

Kasdien, paprastai ryte – apie 5–7 valandą. Tai reiškia, kad jei norite, kad paimtume jūsų siuntą, turite pranešti bent dieną prieš. Bet jei tai skubu – kartais galime išvažiuoti ir kitu laiku. Priklauso nuo to, kiek turime darbo. Vieną kartą klientas paskambino 10 vakaro ir prašė paimti siuntą kitą rytą 6 valandą – sutikome, nes kitaip būtų tekę laukti dar vieną dieną. Bet tai buvo išimtis. Paprastai prašome pranešti iš anksto, kad galėtume planuoti.

21. Kada siunta pasieks Briuselį?

Jei išvykstame ryte iš Lietuvos, kitos dienos ryte arba pietų metu siunta jau turėtų būti Briuselyje. Bet tai orientacinis laikas. Kaip jau minėjau, kelyje gali būti visko – kamščiai, remontai, oras. Todėl niekada negarantuojame tikslaus laiko. Sakome „maždaug" ir stengiamės, kad būtų greičiau. Klientai kartais nori tikslaus laiko – „ar bus 14:30?" – negaliu atsakyti tiksliai. Gali būti 14:00, gali būti 16:00. Priklauso nuo daugelio dalykų.

22. Ar galima siųsti skubias siuntas į Briuselį?

Galima, bet tai kainuoja daugiau. Skubi siunta reiškia, kad mes ją paimame pirmiausia, vežame be papildomų sustojimų ir pristatome kuo greičiau. Tai gali reikšti, kad važiuojame naktį arba keičiame maršrutą. Kaina priklauso nuo atstumo ir skubumo lygio. Kartais žmogui reikia, kad dokumentai pasiektų Briuselį per 24 valandas – tai įmanoma, bet kainuos gerokai daugiau nei standartinis pervežimas. Vienas advokatas iš Kauno reguliariai siunčia dokumentus į Briuselį – visada skubiai, visada brangiau. Bet jam tai svarbu.

Specialūs kroviniai – dideli ir nestandartiniai daiktai

23. Ar vežate baldus į Briuselį?

Taip, vežame. Baldai yra vienas dažniausių krovinių. Ypač žmonės, kurie persikrausto gyventi į Briuselį – jie dažnai nori atsivežti savo baldus iš Lietuvos. Sofos, lovos, spintos, stalai – viskas telpa, jei gerai suplanuojame. Problema būna su labai dideliais baldais – pavyzdžiui, sekcijomis, kurios netelpa pro duris išardytos. Tada reikia ardyti, o tai užima laiko. Dar vienas dalykas – svoris. Kai kurie senoviniai baldai yra labai sunkūs. Todėl visada prašome pasakyti iš anksto, ką vežame.

24. Ar galima vežti automobilių dalis į Briuselį?

Taip, automobilių dalis vežame gana dažnai. Ypač lietuviai, kurie dirba Belgijoje, kartais perka dalis Lietuvoje – jos čia pigiau – ir prašo atvežti. Padangas, buferius, variklio dalis – viskas telpa. Svarbu, kad dalys būtų tinkamai supakuotos, ypač jei jos tepaluotos arba aštrios. Nenoriu, kad mano mašinoje būtų tepalo dėmių. Vienas klientas vežė visą variklį iš Kauno į Briuselį – tai buvo sunkus ir didelis daiktas, bet pavyko.

25. Ką daryti, jei krovinys per didelis jūsų transportui?

Tai retai nutinka, bet jei taip – ieškome sprendimų. Galima išnuomoti didesnę mašiną, galima išardyti daiktą ir vežti dalimis, galima susitarti su kitu vežėju. Svarbiausia – nežadėti to, ko negalime padaryti. Turėjome atvejį, kai klientas norėjo vežti labai ilgą lentą – 6 metrų. Mūsų mašinoje netilpo. Pasiūlėme išsinuomoti ilgesnę priekabą – klientas sutiko, ir viskas pavyko. Bet jei būtume sakę „taip, telpa" – būtų buvę nemalonu.

Išvada

Vežame į Briuselį ir iš jo kiekvieną dieną, ir tai darome jau ne vienerius metus. Kiekvienas krovinys, kiekviena siunta mums yra svarbi, nes žinome, kad už jos yra žmogus, kuris pasitiki mumis. Stengiamės to pasitikėjimo nenuvilti. Jei turite klausimų arba norite užsisakyti paslaugą – skambinkite arba rašykite. Visada galime pasikalbėti ir rasti geriausią sprendimą jūsų situacijai. Tikslas Briuselis – mes ten važiuojame kasdien, ir jūsų krovinys gali būti kitas.