Pervežimas Briuselis, Vežame kiekvieną dieną

Kasdienis pervežimas į Briuselį iš Lietuvos – tai paslauga, kurios reikia daugiau žmonių, nei galvojate. Verslo keliautojai, studentai, emigrantai, turistai – visiems kartais reikia nuvykti į Briuselį. Ne visi nori ar gali skristi lėktuvu. O traukinys iš Lietuvos – tai atskira istorija su persėdimais ir ilgomis valandomis. Todėl mikroautobusas lieka patogiausias variantas. Mes vežame kiekvieną dieną, ir tai nėra reklaminis šūkas. Tai tiesiog faktas. Kiekvieną dieną kažkas važiuoja, ir mes esame kelyje.

Kainos – pervežimas iš Lietuvos į Briuselį

1. Kiek realiai kainuoja pervežimas į Briuselį?

Nuo 80 iki 130 eurų už vieną pusę. Priklauso nuo miesto, sezono ir to, ar perki pirmyn ir atgal. Vasarą kainos kyla – tai natūralu, nes paklausa didesnė. Žiemą pigiau. Bet ne visada. Prieš Kalėdas, pavyzdžiui, kainos gali būti net didesnės nei vasarą. Visi nori grįžti namo. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, bet rinka yra rinka. Jei kuras brangsta, mes negalime dirbti nuostolingai. Todėl kartais kainos keičiasi. Bet visada pranešame iš anksto.

2. Ar yra nuolaidų reguliariems klientams?

Yra. Jei važiuoji kas mėnesį ar dažniau – mes tai pastebime ir pasiūlome geresnę kainą. Ne kažkokia sistema su taškais ar kortelėmis. Tiesiog žmogiškas požiūris. Pažįstame savo klientus. Vienas žmogus važiuoja pas mus jau trečius metus – kas dvi savaites. Jis moka mažiau nei naujas klientas. Tai normalu. Lojalumas turi būti vertinamas. Bet tai ne automatiškai – reikia tartis. Mes ne robotai, kurie skaičiuoja pagal formulę. Pasikalbam, susitariam.

3. Ką daryti, jei neturiu pinigų dabar, bet žadu sumokėti vėliau?

Su naujais klientais taip nedarome. Atsiprašau, bet tai rizika. Yra buvę, kad žmogus pažadėjo sumokėti po kelionės, o paskui dingo. Telefonas išjungtas, žinutės neatsakomos. Mes praradome pinigus ir laiką. Todėl dabar prašome avanso arba visos sumos prieš išvykimą. Su senais klientais – kitaip. Jei pažįstame, pasitikėjimas yra. Bet naujas žmogus – mes nežinome, kas jis. Tai skriežiai, bet tai verslas. Mes ne labdaros organizacija.

4. Ar kaina priklauso nuo svorio – kiek sveria mano bagažas?

Ne. Mes nesveriame bagažo. Tai ne lėktuvas. Svarbu, kad tilptų ir kad nebūtų per sunku vairuotojui kelti. Jei tave lagaminas sveria 30 kilogramų – gerai. Jei 50 – tai jau problema, bet ne dėl kainos, o dėl fizinio kėlimo. Vieną kartą žmogus atsivežė dėžę su knygomis. Sunkiai tilpo, sunkiai kėlėsi. Bet kaina nesikeitė. Mes neimame mokesčio už kilogramus. Imame už vietą. Vienas žmogus – viena vieta. Paprasta.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima pabandyti. Bet aš būsiu atviras – didelių nuolaidų nedarome. Mūsų maržos nedidelės. Kuras, draudimas, vairuotojo atlyginimas, mikroautobuso priežiūra – viskas kainuoja. Jei prašai 50 procentų nuolaidos – tai nerealu. Bet jei prašai 5–10 eurų nuolaidos ir turi pagrįstą priežastį – galime pagalvoti. Pavyzdžiui, jei esi studentas arba važiuoji pas ligonį. Mes suprantame. Bet ne visada galime sau leisti. Tai priklauso nuo situacijos.

Grafikas – kasdienis važiavimas į Briuselį

6. Ar tikrai važiuojate kiekvieną dieną?

Taip. Kiekvieną dieną. Net sekmadieniais. Net per šventes – išskyrus gal Kalėdas ir Naujus metus. Tada važiuojame rečiau, bet vis tiek važiuojame. Yra žmonių, kuriems reikia būti Briuselyje sausio 1-ąją. Mes tai suprantame. Mūsų grafikas nėra fiksuotas kaip traukinio – mes galime keisti laikus pagal poreikį. Bet pagrindiniai reisai vyksta kasdien. Ryte ir vakare. Tai mūsų pagrindas.

7. Kada geriausia važiuoti – ryte ar vakare?

Priklauso nuo to, kada tau reikia būti Briuselyje. Jei reikia ryte – važiuok vakare prieš. Jei reikia vakare – gali važiuoti ryte. Bet yra ir kitų dalykų. Naktinė kelionė turi privalumą – miegi didžiąją dalį kelio. Dieninė kelionė – matai kraštovaizdį, gali sustoti pavalgyti. Asmeniškai aš mėgstu naktines keliones. Atsisėdi, užsimerki, atsimerki – jau Lenkija. Bet kai kas nemėgsta miegoti sėdint. Tada dieninė kelionė geriau. Kiekvienam savo.

8. Ar galima išvažiuoti ne iš numatyto taško?

Galima, bet su sąlyga. Pagrindiniai išvykimo taškai yra Vilnius, Kaunas, Marijampolė. Jei esi kitur – gali tekti atvažiuoti iki vieno iš šių miestų. Arba mes galime atvažiuoti pas tave, bet tai kainuos papildomai. Priklauso nuo atstumo. Jei esi Alytuje – tai viena. Jei Klaipėdoje – visai kita. Mes stengiamės būti lankstūs, bet negalime važiuoti per visą Lietuvą vien dėl vieno žmogaus. Reikia protingumo.

9. Ką daryti, jei pavėlavau į mikroautobusą?

Skambink iškart. Mes galime sustoti arba pasukti atgal, jei dar ne per toli. Bet negarantuojame. Jei jau esame už miesto – gali tekti laukti kito reiso. Arba ieškoti alternatyvos. Vieną kartą žmogus pavėlavo 30 minučių. Mes jau buvome už Kauno. Jis atvažiavo taksi iki Marijampolės ir ten įlipo. Brangiau jam kainavo, bet spėjo. Todėl – būk laiku. Arba bent pranešk, jei vėluosi. Mes galime palaukti kelias minutes, bet ne valandą.

10. Ar važiuojate per šventes – Kalėdas, Velykas?

Važiuojame, bet rečiau. Per Kalėdas – gruodžio 24–26 – paprastai nevažiuojame. Tai šeimos laikas. Mūsų vairuotojai turi šeimas. Bet gruodžio 27 jau važiuojame. Prieš Kalėdas – intensyviai, nes visi nori grįžti namo. Velykų savaitgalį – važiuojame, bet mažiau reisų. Apie šventinius grafikus pranešame iš anksto – mūsų svetainėje arba Facebook. Geriausia klausti tiesiogiai. Mes atsakome greitai.

Maršrutas – kelias iki Briuselio

11. Per kurias šalis važiuojate?

Lenkija, Vokietija, Belgija. Kartais – Liuksemburgas, jei važiuojame per pietinį maršrutą. Tai priklauso nuo to, kur mažiau spūsčių. Lenkija – didžioji dalis kelio. Vokietija – greičiausia atkarpa, nes autostradose nėra greičio ribojimo (kai kuriose). Belgija – paskutinė dalis. Bendrai – apie 1600–1700 kilometrų. Daug. Bet mikroautobuse tai įveikiama per dieną su naktimi. Svarbiausia – geri vairuotojai ir patikimas transportas.

12. Kokia kelių kokybė – ar yra blogų ruožų?

Lenkijoje keliai gerėja, bet dar yra ruožų, kurie prasti. Ypač ne autostradose. Jei važiuojame ne pagrindiniu keliu – gali būti duobių. Vokietijoje – puikiai. Belgijoje – gerai, bet kartais remontai. Vieną kartą važiavome per Lenkiją ir pataikėme į kelių remontą – 40 minučių stovėjome. Nieko negalėjome padaryti. Tai nutinka. Todėl mes visada turime laiko rezervą. Geriau atvykti anksčiau nei vėluoti.

13. Ar važiuojate per Varšuvą – ar ten didelės spūstys?

Taip, važiuojame per Varšuvą, ir taip, spūstys būna. Ypač ryte ir vakare. Mes stengiamės pravažiuoti ne piko metu. Kartais tai pavyksta, kartais ne. Varšuva yra didelis miestas, ir aplinkkelis ne visada padeda. Vieną kartą užtrukome 2 valandas, kad pravažiuotume per Varšuvą. Paprastai trunka 30–40 minučių. Tai priklauso nuo dienos ir laiko. Penktadienio vakaras – blogiausias metas. Pirmadienio rytas – taip pat. Mes tai žinome ir planuojame atitinkamai.

14. Kiek kilometrų nuo Lietuvos iki Briuselio?

Apie 1600–1700 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Iš Vilniaus – maždaug 1650 km. Iš Kauno – šiek tiek mažiau. Iš Klaipėdos – daugiau. Tai ilgas kelias. Palyginimui – tai kaip važiuoti iš Vilniaus į Paryžių. Arba iš Kauno į Amsterdamą. Ilgai. Bet mikroautobuse tai ne taip baisu, kaip skamba. Sustojimai, pokalbiai, miegas – laikas eina. Aišku, jei nemiegi ir negali užmigti – tada ilgiau. Bet dauguma žmonių išgyvena.

15. Ar galima prašyti sustoti tam tikroje vietoje?

Galima, bet ne bet kur. Jei prašai sustoti degalinėje – visada. Jei prašai sustoti kažkuriame mieste, kad galėtum susitikti su draugu – tai jau kitaip. Mes negalime keisti maršruto dėl vieno žmogaus noro. Bet jei tai pakeliui – kodėl ne. Vieną kartą žmogus paprašė sustoti Poznanėje, nes ten gyvena jo sesuo. Sustojome, jis išlipo, atsisveikino, grįžo. Užtruko 10 minučių. Jokių problemų. Bet jei tai ne pakeliui – atsiprašome.

Patogumai – kas mikroautobuse yra ir ko nėra

16. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Yra. Visuose mūsų mikroautobusuose. Vasarą be kondicionieriaus – tai kankynė. Ypač per Lenkiją, kur karšta. Mes žinome, kaip nemalonu sėdėti 20 valandų be vėdinimo. Todėl kondicionierius veikia. Bet – vienas dalykas. Jei sėdi prie lango ir tau per šalta, gali užsidaryti savo ventiliaciją. Bendra temperatūra nustatoma taip, kad būtų patogu daugumai. Ne per šalta, ne per karšta. Bet visada galima paprašyti pakeisti.

17. Ar yra USB įkrovikliai?

Yra. Kiekviena sėdynė turi USB lizdą. Telefonui, planšetei, nešiojamam kompiuteriui. Mes suprantame, kad šiais laikais žmonės negali gyventi be įkrauto telefono. Todėl pasirūpinome. Bet rekomenduoju turėti ir savo įkroviklį – kartais mūsų lizdai būna užimti arba neveikia. Technika kartais stringa. Turėti atsarginį variantą – protinga. Tai galioja ne tik įkrovikliams, bet ir viskam kitam.

18. Ar galima klausytis muzikos be ausinių?

Ne. Prašome naudoti ausines. Ne visi nori klausytis tavo muzikos. Tai pagrindinis mandagumas. Vieną kartą žmogus klausėsi muzikos per garsiakalbį visą kelią. Kiti keleiviai prašė nutildyti, jis nesuprato kodėl. Galiausiai vairuotojas paprašė. Jis įsižeidė. Bet tai ne apie įžeidimą – tai apie pagarbą kitiems. Mikroautobuse sėdi skirtingi žmonės su skirtingais skoniais. Vienas nori ramybės, kitas nori miegoti. Ausinės išsprendžia viską.

19. Ar yra tualetas mikroautobuse?

Nėra. Mūsų mikroautobusai neturi tualetų. Tai mašinos, ne autobusai. Todėl mes darome sustojimus kas 3–4 valandas. Degalinėse yra tualetai. Jei tau reikia dažniau – pasakyk vairuotojui. Mes sustosime. Geriau sustoti papildomą kartą nei kad žmogus kentėtų. Bet prašome – ne paskutinę minutę. „Reikia tuoj pat" kelyje ne visada įmanoma. Ypač autostradoje, kur nėra degalinės kas kilometrą.

20. Ar galima rūkyti kelionės metu?

Ne. Mikroautobuse rūkyti draudžiama. Tai ne mūsų taisyklė – tai įstatymas. Bet mes darome sustojimus, ir per jas galima rūkyti lauke. Kas 3–4 valandas. Rūkantiems tai turėtų pakakti. Jei rūkai kas valandą – tai jau tavo problema. Mes negalime sustoti kas valandą dėl vieno žmogaus. Tai nesąžininga kitiems keleiviams. Suprantame, kad priklausomybė yra priklausomybė, bet kelionė yra kelionė. Ištverk arba nevažiuok.

Dokumentai ir pasiruošimas

21. Ką reikia turėti prieš išvažiuojant?

Dokumentus – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Pinigus – grynų ir kortelę. Telefoną – įkrautą. Vaistus – jei vartoji. Patogius drabužius – kelionė ilga. Pagalvėlę – jei nori miegoti. Užkandžių – jei nori valgyti tarp sustojimų. Ausines – jei nori klausytis muzikos. Kantrybės – tai svarbiausia. 20 valandų mikroautobuse nėra atostogos. Tai tiesiog transportas. Bet su tinkamu nusiteikimu – viskas gerai.

22. Ar reikia pranešti, jei turiu sveikatos problemų?

Taip. Būtinai. Jei sergi epilepsija, diabetu, širdies liga ar bet kuo kitu – mes turime žinoti. Ne todėl, kad atsisakytume vežti. O todėl, kad galėtume padėti, jei kas nors nutiktų. Vieną kartą žmogus sirgo diabetu ir nieko nepasakė. Kelionės metu jam nukrito cukraus kiekis. Mes nežinojome, kas vyksta. Iškvietėme greitąją. Viskas baigėsi gerai, bet jei būtume žinoję, galėjome sureaguoti greičiau. Todėl – pasakyk. Tai ne gėda, o saugumas.

23. Ar reikia turėti sveikatos draudimą?

Nėra privaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei važiuoji ne tik į Briuselį, o iš ten skrendi toliau. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja ES šalyse. Bet ji ne viską dengia. Papildomas draudimas – protingas pasirinkimas. Jis nebrangus – keliasdešimt eurų – bet gali išgelbėti nuo didelių išlaidų. Mes patys turime draudimą. Ne todėl, kad bijome, o todėl, kad tai protinga.

24. Ką daryti, jei pamiršau dokumentus namuose?

Jei dar ne išvažiavome – grįžk namo ir pasiimk. Jei jau kelyje – tai problema. Mes negalime vežti žmogaus be dokumentų per sieną. Tai ne mūsų taisyklė – tai įstatymas. Vieną kartą žmogus pastebėjo, kad pamiršo pasą, tik prie Suvalkų. Teko grįžti į Vilnių. Jis prarado kelionę ir pinigus. Mes jautėmės blogai, bet negalėjome nieko padaryti. Todėl – prieš išeinant iš namų, patikrink dokumentus. Tai pirmas dalykas.

Grįžimas iš Briuselio

25. Kaip užsisakyti grįžimą iš Briuselio?

Skambink arba rašyk mums. Papasakok, kada tavo lėktuvas nusileidžia, ir mes suderinsime laiką. Paprastai atvažiuojame į oro uostą arba į sutartą vietą Briuselyje. Jei skrydis vėluoja – mes laukiame. Bet prašome pranešti. Mes negalime stovėti oro uoste valandų valandas nežinodami, kas vyksta. Vieną kartą laukėme tris valandas, nes žmogus neatsiliepė telefonu. Galiausiai paaiškėjo, kad jo telefonas išsikrovė. Nemalonu. Todėl – pranešk.

26. Kiek trunka grįžimas iš Briuselio į Lietuvą?

Tiek pat, kiek važiavimas pirmyn – apie 20–22 valandas. Maršrutas tas pats, tik atvirkščia kryptimi. Vienintelis skirtumas – kartais kitokie eismo srautai. Sekmadienio vakarą iš Briuselio – daugiau automobilių, nes visi grįžta iš savaitgalio. Pirmadienio rytas – ramiau. Mes tai žinome ir planuojame. Bet laikas panašus. Ilga kelionė, bet ji baigiasi. Visada.

Išvada

Pervežimas į Briuselį – tai kasdienybė mums. Mes tai darome kiekvieną dieną ir žinome kiekvieną kilometrą. Ne todėl, kad esame kažkokie herojai. Tiesiog tai mūsų darbas. Ir mes jį darome gerai. Jei tau reikia nuvykti į Briuselį – skambink. Mes pasakysime, kada važiuojame, kiek kainuos ir ko reikia. Visa kita – mūsų reikalas. Kelionė ilga, bet mes ja pasirūpinsime. Tai pažadas.