Pervežimai iš Belgijos į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Grįžimas namo iš Belgijos – tai dalykas, kurį daugelis lietuvių daro reguliariai. Vieni dirba ten sezoninį darbą, kiti studijuoja, treti tiesiog gyvena ir kartais nori aplankyti gimines. Nesvarbu, kokia priežastis – klausimas visada tas pats: kaip patogiai ir nebrangiai grįžti į Lietuvą? Aš dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad maršrutas Belgija–Lietuva yra vienas populiariausių. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos žmonės man užduoda apie šį maršrutą. Be gražių įžangų – tiesiai prie reikalo.

Bendrai – pervežimai iš Belgijos į Lietuvą vežame kiekvieną dieną

1. Kaip dažnai vyksta pervežimai iš Belgijos į Lietuvą?

Kasdien. Ir tai ne reklaminis šūkas – mes tikrai važiuojame kiekvieną dieną. Ryte mikroautobusas išvyksta iš Belgijos, kitą dieną ryte – jau Lietuvoje. Ciklas toks. Aišku, kadangi tai ne traukinys su fiksuotu grafiku, tiksli išvykimo valanda gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo to, kiek keleivių reikia surinkti ir iš kur. Bet kiekvieną dieną – taip. Vienas nuolatinis klientas važiuoja kas dvi savaites ir sako, kad niekada neturėjo problemų rasti vietos.

2. Kokie miestai Lietuvoje pasiekiami?

Pagrindiniai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Bet važiuojame ir į mažesnius miestus, jei yra pakankamai keleivių arba jei prašoma privataus pristatymo. Utena, Alytus, Marijampolė, Telšiai – viskas įmanoma. Svarbu pranešti iš anksto, kur tiksliai reikia nuvykti. Vienas žmogus prašė nuvežti į Rokiškį, kas nėra ant pagrindinio maršruto, bet kadangi jis buvo vienintelis keleivis tą dieną, nuvežėme be jokių papildomų mokesčių. Lankstumas – mūsų privalumas.

3. Kiek kainuoja pervežimas iš Belgijos į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto. Iš Briuselio į Vilnių – apie 100-130 eurų. Iš Antverpeno į Kauną – panašiai. Iš mažesnio miestelio į mažesnį miestą – gali būti ir 140-150. Tai nėra pigu, bet palygink su lėktuvu – ten dar reikia nuvykti iki oro uosto, sumokėti už bagažą, o paskui iš Vilniaus oro uosto dar kažkaip grįžti namo. Su mikroautobusu – nuo durų iki durų. Ir tai dažnai išeina pigiau, ypač kai turi daug bagažo.

4. Ar pervežimai vyksta ir žiemą?

Taip, ištisus metus. Žiemą netgi daugiau keleivių, nes žmonės grįžta per Kalėdas ir Naujuosius metus. Vienintelis dalykas – žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl sniego, ledo ar blogų kelių. Ypač Lenkijoje, kur keliai ne visada gerai valomi. Vieną žiemą važiavome per baisią pūgą Lenkijoje – užtrukome papildomas tris valandas. Nemalonu, bet saugumas svarbiau. Geriau pavėluoti nei rizikuoti.

5. Ką daryti, jei reikia skubiai grįžti iš Belgijos?

Skambinti ir klausti, ar yra laisvų vietų tą pačią dieną ar kitą dieną. Kartais pavyksta, kartais ne. Jei labai skubu – galima tartis dėl privataus reiso, bet tai jau gerokai brangiau. Vienas žmogus skambino ir sakė, kad mirė giminaitis ir jam reikia skubiai namo. Radome vietą tą pačią dieną. Tokiose situacijose stengiamės padėti, net jei tai reiškia papildomą maršrutą. Žmogiškumas pirmiau verslo.

6. Ar pervežimai tinka vyresnio amžiaus žmonėms?

Taip, ir dažnai vyresni žmonės yra mūsų klientai. Mikroautobusas patogus, sustojimai dažni, o vairuotojas visada padeda su bagažu. Viena močiutė, 78 metų, važiavo pas mus iš Liège į Kauną. Ji sakė, kad bijojo skristi lėktuvu, o autobusu per ilgai. Mikroautobusas – auksinis vidurys. Vairuotojas padėjo jai įlipti, išlipti, nešė lagaminą. Po kelionės ji paskambino ir padėkojo. Tai mums daug reiškia.

Maršrutai – pervežimai iš Belgijos į Lietuvą vežame kiekvieną dieną

7. Koks yra pagrindinis maršrutas iš Belgijos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame per Vokietiją, Lenkiją ir tada į Lietuvą. Tikslus maršrutas priklauso nuo to, kur reikia paimti ir pristatyti keleivius. Jei dauguma keleivių yra iš Briuselio, pradedame ten. Jei iš Antverpeno – iš ten. Tada per Liège arba Aachen į Vokietiją, per Frankfurtą arba Berlyną į Lenkiją, o iš Lenkijos – tiesiai į Lietuvą. Yra ir alternatyvių kelių, bet šis pagrindinis. Vienas keleivis pastebėjo, kad kartais važiuojame kitu keliu – taip, priklauso nuo situacijos.

8. Ar yra sustojimų Vokietijoje?

Taip, paprastai sustojame Vokietijoje 2-3 kartus. Degalinėse, kartais didesniuose miestuose, jei reikia paimti ar išleisti keleivį. Vokietijos keliai geri, bet ilgi – važiuoti be sustojimų būtų per sunku tiek keleiviams, tiek vairuotojui. Vienas žmogus prašė, kad sustotume Kiolne, nes ten gyvena jo draugas. Sustojome, bet užtruko papildomai. Mažos paslaugos dideliems dalykams.

9. Kiek laiko trunka kelionė per Lenkiją?

Lenkija – tai didžiausia kelionės dalis. Nuo sienos su Vokietija iki sienos su Lietuva – apie 8-10 valandų, priklausomai nuo greičio ir sustojimų. Lenkijos keliai pastaraisiais metais pagerėjo, bet vis dar yra ruožų, kur reikia važiuoti lėčiau. Ypač kai vyksta remontai. Vieną kartą važiavome per Lenkiją ir kas 50 kilometrų buvo remontai – užtrukome beveik 12 valandų. Tai neįprasta, bet nutinka.

10. Ar galima prašyti konkretaus maršruto?

Galima, bet ne visada įmanoma. Jei tavo prašomas maršrutas labai nukrypsta nuo pagrindinio, gali būti papildomas mokestis arba atsisakymas. Bet jei tai nedidelis nukrypimas – stengiamės padėti. Vienas žmogus prašė, kad važiuotume per Lodzę, nes norėjo sustoti pas gimines. Tai nebuvo labai toli nuo pagrindinio maršruto, todėl sutikome. Svarbu tartis iš anksto, o ne prašyti paskutinę minutę.

11. Kur tiksliai Belgijoje paimate keleivius?

Priklauso nuo to, kur žmonės yra. Pagrindiniai punktai – Briuselis (centras ir oro uostas), Antverpenas (centras), Gente, Liège. Bet jei kažkas gyvena mažesniame miestelyje, galime privažiuoti. Aišku, jei tai labai toli nuo pagrindinio maršruto – gali būti papildomas mokestis. Vienas žmogus gyveno mažame kaimelyje netoli sienos su Prancūzija – privažiavome, bet užtruko papildomą valandą. Svarbu pranešti iš anksto, kad galėtume suplanuoti.

12. Ar važiuojate per Olandiją?

Kartais, bet ne dažniausiai. Jei yra keleivių iš Olandijos arba jei maršrutas per Olandiją yra logiškesnis, tada važiuojame. Bet paprastai važiuojame tiesiai per Vokietiją. Olandija – graži šalis, bet keliai ten lėtesni ir su daugiau greičio ribojimų. Vienas keleivis prašė važiuoti per Olandiją, nes norėjo pamatyti vėjo malūnus. Pasakiau, kad mikroautobuse nelabai matosi, bet jei labai nori – galime pravažiuoti. Juokavo, bet mes vis tiek privažiavome arčiau vieno malūno.

Patogumai – pervežimai iš Belgijos į Lietuvą vežame kiekvieną dieną

13. Kiek žmonių telpa mikroautobuse?

Paprastai 8-9 keleiviai, priklausomai nuo mikroautobuso modelio. Tai nėra didelis autobusas su 50 vietų – tai mažas, jaukus mikroautobusas, kuriame kiekvienas turi savo erdvę. Vienas žmogus man sakė, kad jis bijojo važiuoti, nes galvojo, kad bus ankšta. Atvažiavo – pasirodo, daugiau vietos nei lėktuve. Sėdynės patogios, tarpai tarp eilių pakankami. Aišku, jei esi labai aukštas, gali būti šiek tiek ankšta kojoms, bet tai išimtys.

14. Ar mikroautobuse galima miegoti?

Galima, ir daugelis taip daro. Sėdynės atsilenkia, galima atsilošti ir užmigti. Bet tai nėra lova – po 10 valandų sėdėjimo nugarą gali skaudėti. Vienas žmogus atsinešė savo pagalvėlę ir antklodę – protingas sprendimas. Mes duodame antklodes, bet jos ne visada patogios. Aš visada rekomenduoju atsinešti savo pagalvėlę, ypač jei planuoji miegoti. Ir dar – ausų kamštukai ir akių kaukė. Tai labai padeda, kai aplinkui kas nors knarkia.

15. Ar galima klausytis muzikos be ausinių?

Ne, prašome naudoti ausines. Mikroautobuse yra 8-9 žmonės, ir ne visi nori klausytis tavo muzikos. Vienas vaikinas klausėsi repo be ausinių ir pusė keleivių negalėjo miegoti. Paprašėme užsidėti ausines – suprato. Tai ne taisyklė, kurią mes sugalvojome – tai tiesiog mandagumas. Kaip ir viešajame transporte. Kiekvienas turi teisę į ramybę, ypač nakties metu.

16. Kokia temperatūra mikroautobuse?

Kondicionierius veikia, temperatūra palaikoma apie 20-22 laipsnius. Bet tai subjektyvu – vienam per karšta, kitam per šalta. Mes stengiamės rasti vidurį. Jei labai šalta – galima paprašyti, kad padidintume šildymą. Jei per karšta – atvirkščiai. Viena moteris visada sušąla, todėl atsineša megztinį. Protinga. Negalime visiems įtikti 100 procentų, bet stengiamės.

17. Ar kelionės metu galima naudotis telefonu?

Taip, žinoma. Tik prašome kalbėti tyliai, ypač naktį. Vienas žmogus kalbėjo telefonu iki 2 valandos nakties ir pusė keleivių negalėjo miegoti. Nei mes, nei jie nebuvo laimingi. Telefono skambučiai – normalu, bet reikia turėti omenyje, kad mikroautobuse yra ir kitų žmonių. Trumpas skambutis – gerai. Valandos pokalbis apie nieką – ne.

18. Ar yra galimybė įkrauti nešiojamą kompiuterį?

Taip, yra rozetės, bet jos ne visada galingos. Telefonui – užtenka. Nešiojamam kompiuteriui – gali būti, kad kraus lėčiau nei namuose. Vienas vaikinas bandė krauti savo seną kompiuterį, kuris valgo daug elektros, ir rozetė tiesiog nelaikė. Perėjo prie USB krovimo – ir viskas veikė. Jei turi modernų kompiuterį su USB-C krovimu – problemų nebus. Senesniems modeliams – gali būti sunkiau.

Saugumas – pervežimai iš Belgijos į Lietuvą vežame kiekvieną dieną

19. Kiek vairuotojų važiuoja vienu metu?

Vienas. Bet ilguose maršrutuose, kaip Belgija–Lietuva, vairuotojas privalo daryti pertraukas pagal ES taisykles. Kas 4,5 valandos – 45 minutės poilsio. Ir po 9 valandų vairavimo – ilgesnė pertrauka. Todėl kelionė trunka ilgiau, bet tai saugiau. Vienas žmogus klausė, ar negalima greičiau. Atsakiau, kad galima, bet tada vairuotojas pavargsta, o pavargęs vairuotojas – tai pavojingas vairuotojas. Saugumas svarbiau nei greitis.

20. Ar mikroautobusas turi draudimą?

Taip, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir keleivių draudimą. Tai reiškia, jei kas nors nutinka kelionės metu – avarija, sužeidimas – draudimas kompensuoja. Bet tai nereiškia, kad galima elgtis neatsargiai. Diržai privalomi, o vaikai iki tam tikro amžiaus – specialiose kėdutėse. Vienas tėvas bandė laikyti vaiką ant kelių be kėdutės. Neleidome. Saugumo taisyklės nėra rekomendacijos – jos privalomos.

21. Ką daryti, jei kelionės metu pasijutau blogai?

Pranešti vairuotojui iš karto. Mikroautobuse yra pirmosios pagalbos rinkinys, o vairuotojas žino, kur yra artimiausia ligoninė ar vaistinė. Jei reikia – sustosime. Viena moteris kelionės metu pradėjo pykinti – sustojome degalinėje, ji išlipo, prasivėdino, išgėrė vandens ir viskas praėjo. Bet jei būtų buvę rimčiau – būtume važiavę į ligoninę. Sveikata svarbiau nei grafikas.

22. Ar saugu važiuoti naktį?

Taip, bet suprantu, kad kai kuriems žmonėms tai neramu. Mikroautobusas važiuoja pagrindiniais keliais, vairuotojas pailsėjęs, o transportas techniškai tvarkingas. Naktį keliai tuštesni, tai net greičiau. Bet jei labai bijai – gali rinktis dieninį reisą, jei toks yra. Viena moteris sakė, kad ji visada važiuoja tik dieną, nes naktį nemiega ir jaučiasi nesaugiai. Suprantame – kiekvienas turi savo ribas.

Užsakymas – pervežimai iš Belgijos į Lietuvą vežame kiekvieną dieną

23. Kaip užsisakyti pervežimą iš Belgijos į Lietuvą?

Skambink, rašyk arba užpildyk formą svetainėje. Paprasčiausia – skambutis. Pasakai, iš kur važiuoji, kur nori atsidurti, kada ir kiek žmonių. Mes pasakome kainą, laiką ir viską kitą. Jei tinka – užsakai. Jei ne – ieškai kito varianto. Vienas žmogus skambino tris kartus prieš užsakydamas – klausinėjo apie viską. Gerai – geriau klausyti daugiau nei mažiau. Po to jis važiavo ir sakė, kad viskas buvo taip, kaip žadėta.

24. Ar galima užsisakyti kelionę kitam asmeniui?

Taip, galima. Dažnai tėvai užsako vaikams, arba vaikai – tėvams. Svarbu žinoti asmens duomenis – vardą, pavardę, telefono numerį. Ir dar – kad tas žmogus žinotų, jog jam užsakyta kelionė. Vienas tėvas užsakė kelionę savo sūnui, bet sūnus nežinojo. Atėjo į susitikimo vietą ir nežinojo, kur eiti. Skambino tėvui, tėvas – mums, mes – vairuotojui. Galiausiai suradome. Bet būtų buvę paprasčiau, jei sūnus būtų žinojęs iš anksto.

25. Ką daryti, jei pavėlavau į mikroautobusą?

Skambinti iš karto. Jei mikroautobusas dar netoli – galime palaukti arba grįžti. Jei jau toli – reikės ieškoti kitos dienos reiso. Deja, negalime laukti valandų valandas, nes yra ir kitų keleivių. Vienas žmogus pavėlavo 20 minučių, nes sumaišė susitikimo vietą. Palaukėme. Bet kai kitas pavėlavo valandą, jau buvome toli. Teko važiuoti kitą dieną. Todėl aš visada sakau – ateik 15 minučių anksčiau.

Apibendrinant – pervežimai iš Belgijos į Lietuvą vyksta kiekvieną dieną, ir tai yra patogus, saugus būdas grįžti namo. Kaina priklauso nuo maršruto, bet dažnai tai pigiau nei lėktuvas, ypač kai turi bagažo. Svarbiausia – užsisakyti iš anksto, pranešti apie specialius poreikius ir atvykti laiku. Visa kita – mūsų rūpestis.