Mikriukai y Belgiją

Kai kuriems klientams mikriukai y Belgiją skamba kaip kažkas senamadiško. Bet iš tiesų tai vis dar vienas patogiausių būdų nuvykti iš Lietuvos į Briuselį, Antverpeną ar bet kurį kitą Belgijos miestą. Kodėl? Todėl, kad mikriukai važiuoja tiesiai, paima iš namų ir dažnai būna praktiškesnis variantas nei skristi lėktuvu, ypač kai reikia vežtis didesnį bagažą. Šiame tekste atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie keleivių pervežimą mikriukais maršrutu Lietuva–Belgija. Nesvarbu, ar keliaujate pirmą kartą, ar jau esate nuolatinis keleivis – čia rasite informacijos, kuri padės susiplanuoti kelionę be streso.

Maršrutai – mikriukai y Belgiją

1. Kokiuose kryptimi mikriukai važiuoja iš Lietuvos į Belgiją?

Paprastai mikriukai važiuoja keliomis pagrindinėmis kryptimis. Pirmoji – į Briuselį, nes tai sostinė ir ten dirba bei gyvena daugiausia lietuvių. Antroji – į Antverpeną, kuris yra didžiausias uostas ir traukia tuos, kas dirba logistikos sektoriuje. Trečioji – į Gentą ar Liuksemburgą, nors pastarasis jau nebe Belgija, bet maršrutas dažnai sujungiamas. Būna, kad mikriukas važiuoja per Olandiją ir sustoja gretimose vietovėse. Tikslų maršrutą visada reikia patikrinti su vežėju, nes jie retkarčiais keičiasi, ypač kai prasideda vasara ar didieji remontai Vokietijos keliuose.

2. Ar mikriukai važiuoja tiesiai iki Belgijos be persėdimų?

Taip, dažniausiai mikriukas važiuoja tiesiai. Jūs sėdate Kaune, Vilniuje ar kitame išvykimo mieste ir išlipate ten, kur pageidaujate Belgijoje. Nėra jokių persėdimų ar persodinimų. Bet – ir čia reikia būti atsargiems – kartais vežėjas praneša prieš pat išvykimą, kad keisis mikriukas dėl techninių priežasčių. Tai nutinka retai, bet nutinka. Tiesioginio maršruto privalumas tas, kad nereikia sukti galvos dėl jungčių. Važiuoji, miegi, atsibundi – jau Briuselis. Aišku, jei kelionė trunka 22–24 valandas, tai miegas ne visada būna kokybiškas, bet tai jau kita problema.

3. Per kokius miestus važiuoja mikriukas į Belgiją?

Maršrutas priklauso nuo vežėjo, bet tipinis variantas atrodo maždaug taip: iš Kauno per Marijampolę į Suvalkus, tada per Varšuvą, Berlyno link, po to per Hanoverį, Kelną ir per Acheną ar Liūtą (Liège) į Belgiją. Kai kurie vežėjai važiuoja per Poznanę, kitimai – per Lodzę. Kartais važiuojama ir per Čekiją, bet tai mažiau įprasta. Svarbu suprasti, kad mikriukas nevažiuoja greičiausiu įmanomu keliu – jis važiuoja tuo, kuriuo gali paimti daugiausia keleivių. Todėl kelionė gali užtrukti ilgiau nei GPS rodo. Vienas keleivis papasakojo, kad jo maršrutas per Vokietiją buvo nenuvažiuotas dėl spūsčių prie Hamburgo, tai teko sukti kitu keliu.

4. Ar mikriukai sustoja pakeliui į Belgiją?

Žinoma, sustoja. Paprastai būna 2–3 ilgesni sustojimai degalinėse, dažniausiai Vokietijoje. Tai leidžia pramankštinti kojas, nusipirkti kavos ar užkandžių. Kartais trumpas sustojimas būna ir Lenkijoje prieš sieną. Vairuotojai stengiasi nevėluoti, bet jei yra spūstis – nieko nepadarysi. Budrūs keleiviai kartais pastebi, kad vairuotojas praleido vieną suplanuotą sustojimą, kad laiku pasiektų kitą punktą. Tai natūralu. Taip pat svarbu – jei turite specialių poreikių, praneškite iš anksto. Pavyzdžiui, vienas žmogus reikalavo sustojimo kas dvi valandas dėl sveikatos, ir vežėjas suorganizavo, bet be perspėjimo tai nebūtų įvykę.

5. Kaip atrodo tipinis maršrutas mikriuku į Briuselį?

Tipinis maršrutas iš Vilniaus iki Briuselio atrodo maždaug taip: 1600 kilometrų, 20–24 valandos kelio, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Išvykstama dažniausiai vakare arba vėlai naktį. Pirmąją nakties dalį važiuojama per Lenkiją, antrąją – per Vokietiją. Rytą pasiekiama Vokietijos teritorija, o popiet – jau Belgija. Pats rečiausias maršruto variantas yra per Prancūziją – jis ilgesnis, bet kartais naudojamas, kai reikia paimti keleivius iš Lilio arba išvengti Vokietijos kelių mokesčių. Viskas priklauso nuo vežėjo logistikos tam tikrą dieną.

Kainos – mikriukai y Belgiją

6. Kiek kainuoja bilietas mikriuku į Belgiją?

Kainos svyruoja ir priklauso nuo daug ko. Standartinė vieno asmens kelionė mikriuku iš Lietuvos į Belgiją paprastai kainuoja nuo 80 iki 130 eurų. Tai platus diapazonas, bet jis priklauso nuo sezono, išvykimo miesto ir vežėjo. Vasarą, kai visi nori važiuoti, kainos gali pakilti iki 150 eurų. Žiemą pigiau. Taip pat yra toks dalykas – jei užsisakote paskutinę dieną, mokestis gali būti didesnis. Kartais galima susitarti dėl nuolaidos, jei važiuojate reguliariai arba rekomenduojate kitus keleivius. Tikėtis tiksliai tos pačios kainos kiekvieną kartą – naivu. Rinka keičiasi, kuro kainos svyruoja.

7. Ar yra papildomų mokesčių už bagažą važiuojant mikriuku?

Dauguma vežėjų į kainą įskaičiuoja vieną vidutinio dydžio lagaminą arba kelioninį krepšį ir vieną rankinį bagažą. Bet – ir čia dažnai kyla nesusipratimų – yra svorio ir dydžio ribos. Jei jūs atsivežate du didelius lagaminus, čemodaną su įrankiais ir dar maišą bulvių močiutei, tai jau bus papildomas mokestis. Kiekvienas vežėjas nustato savo limitus, bet paprastai už kiekvieną papildomą bagažo vienetą mokama nuo 10 iki 25 eurų. Vienas keleivis man pasakojo, kad atsidūrė nemalonioje situacijoje, kai vairuotojas atsisakė priimti jo ketvirtą lagaminą – teko palikti jį draugui Lietuvoje. Taigi, geriau skambinti ir derinti iš anksto.

8. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo paėmimo vietos?

Skiriasi, nors ne visada. Jei gyvenate dideliame mieste – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – tai paprastai standartinė kaina. Bet jei gyvenate mažame miestelyje, kuriame mikriukas paprastai nepravažiuoja, ir vežėjas turi specialiai atvažiuoti jus paimti, tai gali kainuoti papildomai. Kokius 10–30 eurų priklausomai nuo atstumo. Kitas variantas – jei pats nuvažiuojate iki pagrindinio maršruto, tai kaina standartinė. Kartais vežėjai siūlo susitikti prie autostrados, kas pigiau visiems. Logika paprasta – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo didesnė papildoma kaina. Patogumui turi savo kainą.

9. Ar važiuojant mikriuku gali reikalauti mokėti už savaitgalinį važiavimą daugiau?

Gali. Savaitgaliais, ypač penktadieniais ir sekmadieniais, kai keleivių daugiausia, kainos būna aukštesnės. Tai klasikinė paklausos ir pasiūlos ekonomika. Nėra taip, kad vežėjai specialiai apiplėšinėja – jie tiesiog turi daugiau užsakymų nei mikriukų, todėl kelia kainą. Ir atvirkščiai – antradienį ar trečiadienį važiuojant galima rasti pigesnį bilietą. Dar vienas dalykas – prieš šventes visada brangiau. Kalėdos, Velykos, Joninės – tada kainos šauna į viršų, nes visi nori grįžti namo ar išvažiuoti pas gimines. Planuojantiems taupyti patarčiau rinktis vidurio savaitės išvykimą.

10. Kaip sumokėti už kelionę mikriuku į Belgiją?

Yra keli mokėjimo būdai. Dauguma vežėjų priima banko pavedimą, tai populiariausias variantas. Vieni nori išankstinio apmokėjimo, kiti – avanso su likutį sumokant prieš išvykimą. Taip pat kai kurie priima grynuosius, bet tai tampa vis rečiau. Mokėjimo kortelės – dažniausiai priimamos, bet ne visada. Vienas vežėjas man sakė, kad jis nebeima grynųjų, nes po 10 valandų kelio nemalonu skaičiuoti banknotus tamsoje. Skaitmeniniai mokėjimai – Revolut, Paysera – jie tampa vis populiaresni. Svarbiausia – gauti patvirtinimą, kad mokėjimas priimtas. Viena moteris prarado pinigus, nes pervedė ne tam žmogui – dabar ji visada prašo pavedimo kvito.

Paslaugos – mikriukai y Belgiją

11. Kas yra įskaičiuota į mikriuko bilieto kainą?

Paprastai bilieto kaina įskaičiuoja paėmimą iš sutartos vietos, pervežimą mikriuku iki Belgijos ir išleidimą galutinėje stotelėje. Taip pat – standartinis bagažas, apie kurį kalbėjome. Bet čia viskas ir baigiasi. Bagažo draudimas, užkandžiai, vanduo – tai jūsų reikalas. Kai kurie mikriukuose turi USB įkroviklius, kiti – ne. Kai kur turi Wi-Fi, bet jis veikia prastai, ypač Lenkijoje. Vienas vežėjas siūlo vandenį ir sumuštinį, bet tai greičiau išimtis nei taisyklė. Nesitikėkite verslo klasės paslaugų už 100 eurų. Mikriukas yra transportas, ne poilsio zona. Aišku, kai kurios įmonės tikrai stengiasi palaikyti komforto lygį, bet tai koreliuoja su kaina.

12. Ar mikriukuose yra kondicionierius ir WiFi?

Daugelyje mikriukų kondicionierius yra, bet WiFi – dažnai ne. Arba yra, bet veikia taip, kad geriau iš viso nejungti. Šiuolaikiniai mikriukai, ypač didesni – 9 ar 12 vietų – paprastai turi veikiantį kondicionierių. Mažesni mikriukai – 8 ar mažiau vietų – kartais ne. Vasarą be kondicionieriaus tarpu Lietuva–Belgija – tai kančia. Žiemą šildymas – iš kitos pusės. WiFi klausimas skaudi tema. Vairuotojai sako, kad yra, bet realiai per visą kelią išmeta tris kartus. Tikėtis patikimo ryšio Vokietijos autostradoje – optimizmas. Mano patarimas – atsisiųskite ką nors į telefoną iš anksto. Tai daug patikimesnis variantas nei pasikliauti mikriuko WiFi signalu.

13. Ar mikriukas gali vežti siuntas ir siuntinius?

Taip, dauguma mikriukais važiuojančių įmonių veža ir siuntas. Tai populiarus būdas siųsti daiktus iš Lietuvos į Belgiją ar atvirkščiai. Kaina priklauso nuo siuntos dydžio ir svorio. Paprastai mažas siuntinys kainuoja nuo 15 iki 30 eurų, didesnis – atitinkamai daugiau. Bet – tai svarbu – mikriukai neveža draudžiamų prekių: alkoholio didesniais kiekiais, cigarečių, narkotikų ar brangių daiktų be papildomo draudimo. Viena moteris bandė siųsti per mikriuką savo močiutės senovinį laikrodį, ir siuntinys dingo – ne dėl vežėjo kaltės, bet todėl, kad niekas nebuvo tinkamai užregistruota. Jei siunčiate kažką vertingo, visada darykite nuotraukas ir turėkite sutartį.

14. Kaip veikia paėmimas iš namų mikriuku?

Paėmimas iš namų – tai vienas iš mikriuko privalumų. Jūs skambinate vežėjui arba rašote internetu, nurodote adresą, sutariate laiką. Vairuotojas atvažiuoja, paima jus ir jūsų bagažą, ir veža. Skamba paprastai, bet yra niuansų. Pirma, paėmimas galimas tik tam tikru spinduliu nuo pagrindinio maršruto. Jei gyvenate kaime už 50 km nuo magistralės, gali tekti atostoti tašk susitikimo vietoje. Antra, paėmimo laikas nėra tikslus – vairuotojas gali vėluoti 30 minučių ar valandą dėl eismo. Trečia, reikia būti pasiruošusiam – laukiate kieme, lagaminas prie durų. Viena šeima praleido mikriuką, nes mama viduje trauko vaiko paltą – vairuotojas palaukė 5 minutes, bet negalėjo laukti amžinai.

15. Ar yra naktiniai reisai mikriukais į Belgiją?

Taip, yra, ir jie yra beveik standartinis variantas. Dauguma mikriukų iš Lietuvos išvyksta vėlai vakare arba naktį – paprastai tarp 22:00 ir 02:00. Kodėl? Todėl, kad dieną per Lenkiją ir Vokietiją važiuoti lėčiau – daugiau transporto, daugiau spūsčių, ypač aplink Varšuvą ir Berlyną. Naktį keliai tušti, mikriukas skriete skrieja. Žmonės miega ir atsibunda jau Vokietijoje ar net pačioje Belgijoje. Naktinių reisų minusas – sunkiau miegoti, ypač jei mikriukas mažas ir vieta ankšta. Vienas keleivis man sakė, kad jis visada pasiima savo pagalvę – skamba keistai, bet veikia. Kiti tiesiog įsijungia muzikos ir budi valandų valandas, nes nemiega gerai judančiame mikriuke.

Praktiniai patarimai – mikriukai y Belgiją

16. Ką pasiimti į kelionę mikriuku į Belgiją?

Pirmiausia – patogius drabužius. Sėdėsite 20+ valandų, tai džinsus su siauru diržu galite palikti namie. Antra – užkandžių ir vandens. Mikriuke nebūtinai bus, o degalinėse kainos – kosmosas. Trečia – įkroviklį telefonui. Ketvirta – ausines. Penkta – kažką, kas padėtų miegoti: pagalvę, antklodę, akių kaukę. Sąrašas ilgas, bet esmė ta: mikriukas nėra lėktuvas, kur viską duoda. Kitas svarbus dalykas – dokumentai. Pasas ar asmens tapatybės kortelė, jei turite leidimą gyventi, tai ir jį. Vienas važiuotojas pamiršo svarbius dokumentus namie ir tik ant sienos šalinėse pastebėjo – teks pusė kelio atgal. O tada jau nebe mikriukas, o nuotykis.

17. Ar mikriukas gali pavėluoti atvykti į Belgiją?

Gali, ir tai nutinka dažniau nei norėtųsi. Priežastys įvairios – spūstys Vokietijos keliuose, eismo įvykiai, techniniai gedimai, blogas oras ar tiesiog pavėlavę keleiviai, kurių laukia. Standartinis vėlavimas – 1–3 valandos, bet kartais – iki 5 ar 6 valandų. Vienas keleivis laukė Liuteno stotyje 4 valandas, nes mikriukas užstrigo prie Berlyno dėl sunkvežimio avarijos. To niekas negali numatyti. Vežėjai paprastai nekompensuoja vėlavimų, nebent sutartyje buvo kitaip. Todėl – patarimas – nepasitarkite svarbių susitikimų iš karto po suplanuoto atvykimo laiko. Palikite rezervą. Geriau laukti su kava negu streso.

18. Kaip pasirinkti patikimą mikriuko vežėją į Belgiją?

Yra keletas požiūrių. Pirmiausia – rekomendacijos. Jei draugas ar pažįstamas važiavo ir liko patenkintas, tai geras ženklas. Antra – atsiliepimai internete. Bet čia atsargiai – ne visi atsiliepimai tikri. Trečia – skambinkite vežėjui tiesiogiai ir paklauskite klausimų. Jei jis atsako miglotai ar neaiškiai – blogas ženklas. Ketvirta – patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją. Tai galima padaryti per Lietuvos transporto saugos administracijos duomenų bazę. Penkta – susitarkite dėl mokėjimo sąlygų. Jei prašo visų pinigų avansu be jokio patvirtinimo – tai raudona vėliava. Teisūs tie, kurie kartoja: geriau mokėti kelis eurus daugiau patikimam vežėjui, nei taupyti ir rizikuoti.

19. Ar mikriuku į Belgiją galima nuvykti su augintinių?

Šitas klausimas visada sukelia daug ginčų. Vieni vežėjai sutinka, kiti – ne. Jei sutinka, tai paprastais su sąlygomis: augintinis turi būti narvelyje, mažas, tylus. Šuo didesnis už kates – jau problema. Mikriukas uždaras, mažas, keleiviams gali būti nemalonu ar baiminga šalia svetimo šunelio. Vienas vežėjas man sakė tiesiai klausimo – aš ne gyvūnų vežėjas, o keleivių. Ir suprantama. Tačiau yra žmonių, kurie skiriasi su augintiniais ilgam laikui ir jiems reikia organizuoti transportą. Tada geriau ieškoti specializuoto gyvūnų pervežimo paslaugos arba važiuoti automobiliu. Mikriukas nėra idealus variantas su gyvūnais, nors kartais – vienintelis.

20. Ką daryti, jei mikriukas sugedo pakeliui į Belgiją?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Mikriukas yra mechaninė transporto priemonė, o mechanizmai kartais lūžta. Paprastai vežėjas turi planą B – kitą mikriuką arba gali siųsti pagalbą. Bet realybėje taip nebūna visada. Vienas keleivis papasakojo istoriją, kaip mikriukas sugedo viduryje Vokietijos ir jie laukė šešias valandas, kol atvažiavo kitas. Vairuotojas dalino savo sumušinius, o keleiviai susibendravo – vienas net susirado naują darbą per tą laukimą. Svarbiausia – nesusierzinti. Visada turite vežėjo kontaktą, galite paskambinti arba parašyti. O jei situacija iš tiesų bloga – laukino lauke, nėra aiškios informacijos – galite ieškoti alternatyvaus transporto ir prašyti grąžinti pinigus už neįvykdytą kelionės dalį.

Bagažas ir dokumentai – mikriukai y Belgiją

21. Kokius dokumentus reikia turėti važiuojant mikriuku į Belgiją?

Jeigu esate ES pilietis – pakanka asmens tapatybės kortelės ar paso. Jei ne ES pilietis, bet gyvenate Lietuvoje su leidimu gyventi – pasas ir leidimas būtini. Trečiųjų šalių piliečiams gali prireikti vizos, priklausomai nuo valstybės. Belgija yra Šengeno zonoje, bet tai nereiškia, kad be dokumentų galima laisvai keliauti – sienos kontrolės formaliai nėra, bet tikrinimai vyksta. Vienas keleivis papasakojo, kad mikriukas buvo sustabdytas Vokietijos-Belgijos pasienyje ir visiems reikėjo parodyti dokumentus. Jei neturėjo – ne bėda, bet papildomas stresas. Mano patarimas – visada turėkite dokumentus su savimi, net jei manote, kad nereikia. Geriau parodyti nereikalingą dokumentą, nei stovėti priešais pareigūną be nieko.

22. Kiek bagažo galima pasiimti į mikriuką?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas arba krepšys (iki 20-25 kg) ir vienas rankinis bagažas (kuprinė, rankinė). Bet tai tik apskritai. Kiekvienas vežėjas turi savo taisykles, ir jos gali skirtis. Vienas leidžia iki 30 kg, kitas – tik 20. Dydžio apribojimai irgi skiriasi. Pagrindinė problema – mikriuko bagažinės nėra begalinės. Jei visi keleivei atsiveža po tris lagaminus, tai mikriuke tiesiog nebus vietos. Todėl vežėjai riboja. Papildomiems bagažo vienetas mokama atskirai. Jei vežtis kažką nestandartinio – dviratį, muzikos instrumentą, išmatų – reikia pranešti iš anksto. Vienas vaikinas bandė vežtis visoje mikriuke gitarą, bet ji netilpo – gitaristas ir išvažiavimą praleido.

23. Ar mikriukas gali vežti draudžiamus daiktus?

Ne, ir tai nė kaip jokiais būdais galime aptarti. Draudžiami daiktai yra: ginklai, sprogmenys, narkotikikai, kontrabandinės prekės. Tai akivaizdu. Bet yra rečiau aptariamų draudimų – pavyzdžiui, dideli kiekiai alkoholio ar cigarečių. ES vidaus kelionėse nėra muitinės kontrolės, bet policija patikrinimus atlieka. Vienas keleivis bandė vežtis 20 pakelių cigarečių draugui – problema ne dėl kiekio, bet kad mikriuke kilo įtarimas dėl visos siuntos sterilumo. Tiesiog neverta. Dar draudžiamos tam tikros cheminės medžiagos, stiprūs vaistai be recepto. Kaip sakoma vienoje apskrityje – geriau palikti namie, nei paaiškinti policininkui kas tai.

Komfortas – mikriukai y Belgiją

24. Ar mikriuke galima patogiai miegoti?

Galima, bet tik jei pasirengsite. Mikriuko sėdynės nebūna visiškai nuleidžiamos (kaip lėktuvuose verslo klasėje). Dažniausiai jos pastoviai stovi, bet galima prisispausti į kampą. Keli praktiniai dalykai: paimkite savo pagalvę – tą u-kaklo formos, kurią matote oro uostuose. Paimkite akių kaukę, nes mikriuke dažnai šviečia ekranai ar foninė šviesa. Ausų kištukai – jei šalia sėdi knarkikas ar įjungtas ypač garsus muzikos leistuvas. Svarbiausia – gerai sėdėti. Jei mikriukas neturi pakankamai kojų vietos, o jūsūs ilgos kojos – miegas bus sunkus. Vienas vyras (jau vidutinio amžiaus) sakė, kad po 18 valandų mikriuku jis prabudo su skaudančiu kaklu – dabar jis visada važiuoja tik su papildoma atrama.

25. Kiek laiko trunka kelionė mikriuku iš Lietuvos į Belgiją?

Vidutiniškai – nuo 18 iki 26 valandų. Taip, tai didelis diapazonas, bet priklauso nuo daugelio veiksnių: išvykimo miesto, galutinio taško, eismo sąlygų, kelių būklės, sienos patikrinimų ir vairuotojo greičio. Iš Kauno į Briuselį – apie 20 valandų. Iš Klaipėdos – 22-24 valandos, nes papildomas kelias. Iš Vilniaus – 19-21 valanda. Didžiausias nežinomas elementas – Vokietijos keliai, kur spūstis gali pridėti 2-3 valandas. Žiemą kelionė trunka ilgiau dėl prastesnių važiavimo sąlygų. Kartais vežėjai skelbia greitesnį laiką – pavyzdžiui, 16 valandų – bet tai labai optimistiškas vertinimas. Rašykite sau realistinį planą su 24 valandų rezervu.

26. Ar mikriuke yra pakankamai vietos kojoms?

Priklauso nuo mikriuko. Vidutinio dydžio mikriukai – 8-9 vietų – dažnai turi normalią erdvę. Bet maži mikriukai – 6-7 vietų arba tie, kurie modifikuoti iš paprastų keleivinių mikroautobusų – ten gali būti ankšta. Kojų erdvė yra vienas iš labiausiai kintančių dalykų mikriuke. Paprastai galite pasirinkti vietą – priekis, galas ar vidurys. Priekyje daugiausia vietos, bet reikia būti atsargiems su vairuotoju – kai kurie labai mėgsta pokalbius, o jūs gal norite miego. Gale kartais trina, bet yra sieninis atsirėmimams. Vienas buvęs tinklinio žaidėjas (2 metrai ūgio) sakė, kad mikriuke jis važiuoja tik su papildoma sėdyne – jam įprasta sėdynė tiesiog per maža.

Išvada

Mikriukai y Belgiją – tai praktiškas ir patogus pasirinkimas tiems, kas vertina tiesioginio maršruto patogumą ir nori išvengti persėdimų. Kelionė trunka ilgai, bet sutaupo laiko ir pinigų lyginant su kitomis transporto rūšimis. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, iš anksto susitarti dėl bagažo ir mokėjimo sąlygų, ir būti pasiruošusiam tam, kad kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota. Turint omenyje visus šiuos aspektus, mikriuks į Belgiją lieka vienu populiariausių lietuvių kelionių pasirinkimų.