Mikriukai važiuojantys į Briuselį

Mikriukai – taip lietuviai vadina mikroautobusus, kurie veža keleivius į Briuselį ir kitus Europos miestus. Tai populiari transporto priemonė tarp tų, kurie nenori ar negali skristi lėktuvu, bet nori nukeliauti patogiau nei traukiniu. Mikriukai važiuoja reguliariai, kainos prieinamos, ir maršrutai jungia beveik visus Lietuvos miestus su Briuseliu. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie mikriukus, važiuojančius į Briuselį – nuo to, kaip juos rasti, iki to, ko tikėtis kelionės metu. Rašau remdamasis savo patirtimi.

Paieška – mikriukai į Briuselį

1. Kaip rasti mikriuką, važiuojantį į Briuselį?

Yra keli būdai. Pirmas – ieškoti internete. Yra specializuoti puslapiai, kur vežėjai skelbia savo maršrutus. Antras – Facebook grupės. Ten žmonės dalinasi informacija apie vežėjus, kainas, atsiliepimus. Trečias – paklausti pažįstamų. Daugelis lietuvių, gyvenančių Belgijoje, žino patikimus vežėjus ir gali rekomenduoti. Ketvirtas – skelbimai lietuviškuose portaluose. Aš asmeniškai rekomenduoju pradėti nuo interneto ir Facebook – ten daugiausia informacijos.

2. Ar yra speciali platforma, kurioje surašyti visi mikriukai?

Deja, ne. Nėra vienos platformos, kurioje būtų surašyti visi vežėjai. Tai vienas didžiausių trūkumų – reikia ieškoti per kelis šaltinius. Kai kurie vežėjai turi savo puslapius, kiti dirba per tarpininkus, treti skelbiasi tik Facebook. Tai reiškia, kad kartais gali praleisti gerą variantą, nes tiesiog jo neradai. Vienas žmogus man sakė, kad jis metus važinėjo su vienu vežėju, o paskui sužinojo apie kitą, kuris buvo pigiau ir patogiau. Tiesiog nežinojo.

3. Kaip atskirti patikimą vežėją nuo nepatikimo?

Atsiliepimai – svarbiausias rodiklis. Jei vežėjas turi daug gerų atsiliepimų – tikėtina, kad jis patikimas. Jei atsiliepimų nėra arba jie blogi – ieškok kito. Antras dalykas – licencija. Patikimas vežėjas turi vežėjo licenciją ir gali ją parodyti. Trečias – komunikacija. Jei vežėjas atsako į klausimus greitai ir aiškiai – tai geras ženklas. Jei neatsako arba atsako miglotai – tai blogas ženklas. Ketvirtas – mikroautobuso būklė. Jei mikroautobusas senas ir prastos būklės – nevažiuok.

4. Ar mikriukai važiuoja kasdien į Briuselį?

Ne visi maršrutai kasdien. Populiariausi maršrutai – pavyzdžiui, Vilnius–Briuselis – važiuoja beveik kasdien arba kelis kartus per savaitę. Mažiau populiarūs – rečiau. Iš mažesnių miestų mikriukai gali važiuoti tik kartą ar du per savaitę. Prieš planuodamas kelionę, patikrink tvarkaraštį. Vienas žmogus iš mažo miestelio man sakė, kad jis turi važiuoti iki didesnio miesto, nes iš jo miestelio mikriukas į Briuselį važiuoja tik kartą per savaitę. Nepatogu, bet taip yra.

5. Kada geriausia ieškoti bilieto?

Kuo anksčiau, tuo geriau – ypač populiariais laikotarpiais. Vasarą, prieš Kalėdas, per Velykas – vietų greitai nelieka. Bet jei važiuoji ne sezono metu – gali rasti bilietą ir paskutinę dieną. Viskas priklauso nuo paklausos. Aš asmeniškai rekomenduoju ieškoti bent savaitę prieš kelionę. Tai suteikia laiko palyginti kainas ir pasirinkti geriausią variantą.

Kainos – mikriukai važiuojantys į Briuselį

6. Kiek kainuoja važiuoti mikriuku į Briuselį?

Kainos svyruoja nuo 70 iki 150 eurų, priklausomai nuo maršruto, vežėjo ir sezono. Iš Vilniaus pigiau – maždaug 75-120 eurų. Iš Klaipėdos arba Šiaulių – brangiau, nes atstumas didesnis. Vasarą – brangiau. Žiemą – pigiau. Jei perki į abi puses – gali gauti nuolaidą. Vienas vežėjas siūlo 10 procentų nuolaidą grįžtamajam bilietui. Kitas – fiksuotą kainą 100 eurų bet kuriuo metu. Reikia lyginti.

7. Ar kaina priklauso nuo sėdynės vietos?

Paprastai ne. Visos sėdynės mikriuke kainuoja vienodai. Bet yra išimčių – kai kurie vežėjai siūlo „premium" vietas – pavyzdžiui, pirmoje eilėje arba su daugiau vietos kojoms – už papildomą mokestį. Tai retai, bet pasitaiko. Vienas vežėjas man sakė, kad jis ima 10 eurų papildomai už vietą pirmoje eilėje, nes ten daugiau vietos ir geresnis vaizdas. Ar tai verta – kiekvienas sprendžia pats.

8. Ar galima derėtis dėl kainos?

Su mažais vežėjais – kartais. Su dideliais – retai. Jei važiuoja didelė grupė – keturi ar penki žmonės – gali bandyti derėtis dėl grupinės nuolaidos. Bet nereikia tikėtis didelių nuolaidų – vežėjai ir taip dirba su nedideliu pelnu. Vienas žmogus bandė derėtis su vežėju dėl 20 eurų nuolaidos, ir vežėjas pasakė „ne". Tada jis nuėjo pas kitą vežėją, kuris pasiūlė tą pačią kainą be derėjimo. Kartais neverta gaišti laiko.

9. Ką daryti, jei radau pigiau pas kitą vežėją?

Jei dar nepirkai bilieto – pirk pigiau. Jei jau nusipirkai – priklauso nuo atšaukimo sąlygų. Jei gali atšaukti nemokamai – atšauk ir pirk pigiau. Jei negali – gailėkis, bet mokėk. Tai gyvenimas. Vienas žmogus nusipirko bilietą už 120 eurų, o kitą dieną rado už 90. Jis bandė atšaukti, bet vežėjas pasakė, kad pinigai negrąžinami. Jis mokėjo 30 eurų daugiau. Nemalonu, bet nutinka. Kitą kartą ieškok ilgiau prieš pirkdamas.

10. Ar yra paslėptų mokesčių?

Paprastai ne. Kaina, kurią matai, yra kaina, kurią moki. Bet būna išimčių – pavyzdžiui, papildomas mokestis už bagažą, jei jo per daug, arba už paėmimą iš namų, jei adresas toli nuo maršruto. Prieš pirkdamas bilietą, paklausk, ar kaina galutinė. Jei vežėjas sako „taip" – gerai. Jei sako „priklauso" – klausk daugiau. Skaidrumas svarbu.

Patogumai – mikriukai į Briuselį

11. Kokie mikriukai važiuoja į Briuselį?

Dažniausiai tai devyniolikos vietų mikroautobusai – Mercedes Sprinter, Ford Transit, Iveco Daily. Kai kurie vežėjai turi naujesnius modelius, kiti – senesnius. Naujesni mikroautobusai turi geresnę garso izoliaciją, patogesnes sėdynes, USB įkroviklius. Senesni – ne visada. Prieš pirkdamas bilietą, paklausk, kokiu mikroautobusu bus važiuojama. Jei vežėjas neatsako – tai ne pats geriausias ženklas.

12. Ar mikriukuose yra Wi-Fi?

Kai kuriuose yra, kai kuriuose – ne. Ir net jei yra, ne visada veikia gerai. Ypač važiuojant per Lenkiją, kur ryšys kartais dingsta. Aš asmeniškai nesitikiu Wi-Fi ir visada turiu savo mobilųjį internetą. Bet jei vežėjas sako, kad Wi-Fi yra, tai dažniausiai bent jau veikia pagrindinėse atkarpose. Vienas keleivis man pasakojo, kad jis specialiai rinkosi vežėją, kuris reklamavo Wi-Fi, o paaiškėjo, kad ryšys buvo toks lėtas, kad net paprasta žinutė ne visada išsiųsdavo.

13. Kiek bagažo galima vežtis mikriuku?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas arba dėžė ir vienas rankinis krepšys. Bet mikriukuose dažnai būna lankstumo – jei yra vietos, vežėjas leidžia pasiimti daugiau. Problema atsiranda, kai visi keleiviai atsiveža po du didelius lagaminus – tada tiesiog netelpa. Būna ir taip, kad žmogus atsiveža kažką nestandartinio – dviratį, didelę dėžę – ir tada reikia derinti iš anksto.

14. Ar mikriukuose yra kondicionierius?

Turėtų būti, bet ne visada veikia tinkamai. Vasarą, kai lauke karšta, mikriuke gali būti dar karščiau, jei kondicionierius silpnas. Žiemą – atvirkščiai, kartais per karšta. Pasiimk lengvą striukę arba pledą – tai padeda reguliuoti savo komfortą. Negali visada tikėtis, kad mikriuke bus tobula temperatūra. Vienas vežėjas man sakė, kad jis specialiai nustato temperatūrą vidutiniškai, bet ne visiems tinka.

15. Ar mikriukuose yra tualetas?

Paprastai ne. Mikriukai retai turi įmontuotą tualetą. Tai reiškia, kad reikia laukti sustojimų. Paprastai vairuotojai stoja kas 3-4 valandas, bet būna, kad dėl eismo ar kitų priežasčių sustojimas vėluoja. Žmonės su sveikatos problemomis kartais dėl to patiria diskomfortą. Viena močiutė man pasakojo, kad ji specialiai nevalgė ir negėrė prieš kelionę, kad nereikėtų dažnai eiti į tualetą. Tai nėra idealus sprendimas.

Maršrutai – mikriukai važiuojantys į Briuselį

16. Iš kokių Lietuvos miestų važiuoja mikriukai į Briuselį?

Iš beveik visų didesnių miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio. Iš mažesnių miestų – rečiau, bet yra. Kai kurie vežėjai siūlo paėmimą iš bet kurio Lietuvos miesto, jei yra pakankamai keleivių. Tai vadinama „nuo durų iki durų" paslauga. Patogu, bet kartais brangiau. Vienas žmogus iš mažo miestelio man sakė, kad jis važiuoja mikriuku į Briuselį kas mėnesį, ir vežėjas visada paima jį iš namų. Tai labai patogu.

17. Per kurias šalis važiuoja mikriukai į Briuselį?

Paprastai per Lenkiją ir Vokietiją arba Olandiją. Tikslus maršrutas priklauso nuo vežėjo. Kai kurie važiuoja per Čekiją, kiti – per Slovakiją. Svarbiausia, kad kelias būtų greitas ir saugus. Vienas vežėjas man sakė, kad jis specialiai vengia tam tikrų Lenkijos kelių dėl prastos būklės. Protingas sprendimas.

18. Kiek laiko trunka kelionė mikriuku į Briuselį?

Maždaug 18-26 valandos, priklausomai nuo išvykimo miesto, maršruto ir sustojimų. Iš Vilniaus – apie 20-24 valandos. Iš Klaipėdos – apie 24-28 valandos. Vasarą, kai daug žmonių keliauja, gali užtrukti ilgiau dėl spūsčių. Žiemą – dėl oro. Vienas vairuotojas man sakė, kad jo ilgiausia kelionė į Briuselį truko 30 valandų dėl sniego Lenkijoje. Tai kraštutinis atvejis, bet nutinka.

19. Kur mikriukas atvyksta Briuselyje?

Dažniausiai prie Gare du Midi – Pietų stoties. Tai pagrindinis transporto mazgas Briuselyje. Kai kurie vežėjai veža ir iki Gare du Nord – Šiaurės stoties. Abi stotys yra centre, tad patogu. Jei reikia nuvykti į kitą Belgijos miestą – iš ten traukiniai važiuoja visur. Pirmą kartą atvykus gali būti šiek tiek painu, bet stotys gerai pažymėtos.

20. Ar mikriukas stoja pakeliui kituose miestuose?

Taip, dažniausiai. Mikriukai stoja kituose Lietuvos miestuose, kad paimtų keleivius, ir kartais kitose šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje. Tai reiškia, kad kelionė gali pailgėti. Bet tai taip pat reiškia, kad gali sėsti ne tik išvykimo mieste. Vienas žmogus važiavo iš Vilniaus, bet jo draugas sėdo Kaune. Mikriukas sustojo, paėmė draugą, ir abu kartu važiavo į Briuselį.

Saugumas – mikriukai važiuojantys į Briuselį

21. Ar saugu važiuoti mikriuku?

Apskritai – taip. Lietuvos vežėjai turi turėti licencijas, draudimą, vairuotojai privalo laikytis poilsio režimo. Bet, kaip ir bet kurioje srityje, yra geresnių ir blogesnių vežėjų. Prieš pirkdamas bilietą, pasidomėk atsiliepimais. Paklausk pažįstamų. Jei atsiliepimų nėra arba jie blogi – ieškok kito. Saugumas visada svarbiau už kainą.

22. Ką daryti, jei mikriukas sugenda pakeliui?

Nutinka. Patikimi vežėjai turi atsarginį planą – kitą mikroautobusą arba sutartį su kitu vežėju. Bet ne visi. Vienas žmogus man pasakojo, kad jo mikriukas sugedo Lenkijoje, ir jie laukė keturias valandas, kol atvažiavo kitas. Nemalonu, bet vežėjas pasirūpino maistu. Kitas vežėjas tiesiog paliko keleivius degalinėje. Tai jau blogiau. Klausinėk prieš kelionė.

23. Ar mikriukai turi draudimą?

Taip, visi legaliai dirbantys vežėjai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Bet draudimo sąlygos skiriasi. Prieš kelionė galima paklausti vežėjo apie draudimą. Jei vežėjas vengia atsakyti – tai blogas ženklas. Legalus vežėjas visada turi draudimą ir gali parodyti dokumentus.

24. Ką daryti, jei vairuotojas vairuoja pavojingai?

Pasakyk vairuotojui. Mandagiai, bet aiškiai. Jei nepadeda, skambink vežėjui. Turi teisę jaustis saugiai. Būna, kad vairuotojas skuba, viršija greitį arba vairuoja per ilgai be poilsio. Vienas keleivis paprašė vairuotojo sustoti ir pailsėti, nes pastebėjo, kad vairuotojas pradeda snausti. Vairuotojas supyko, bet sustojo. Geriau pyktis nei avarija.

Išvada

Mikriukai, važiuojantys į Briuselį, yra patogus ir prieinamas būdas keliauti tarp Lietuvos ir Belgijos. Svarbiausia – išsirinkti patikimą vežėją, pasidomėti atsiliepimais ir pasiruošti ilgai kelionei. Mikriukai nėra tobuli – kartais vėluoja, kartais nepatogūs, kartais per karšti ar per šalti. Bet jie veža, ir tai svarbiausia. Sėkmingos kelionės.