Mikriukai iš Briuselio į Lietuvą kiekvieną dieną vežame

Esate Briuselyje ir ieškote patogaus būdo grįžti į Lietuvą? Galbūt dirbate Belgijoje, studijuojate ar tiesiog svečiuojatės, ir jums reikia patikimo transporto namo. Mikriukai iš Briuselio į Lietuvą važiuoja kiekvieną dieną, ir ši paslauga pastaraisiais metais tapo labai populiari tarp lietuvių. Ne vienas pažįstamas yra naudojęsis šiuo maršrutu – vieni reguliariai, kiti tik kartais. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau apie šią paslaugą – nuo kainų iki smulkmenų, kurias verta žinoti prieš kelionę. Šnekėsiu paprastai, be perteklinio oficialumo.

Kainos – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

1. Kiek kainuoja kelionė iš Briuselio į Lietuvą?

Kainos priklauso nuo to, į kurį Lietuvos miestą vykstate. Į Vilnių ar Kauną paprastai mokėsite 85-125 eurų, priklausomai nuo sezono ir vežėjo. Į Klaipėdą – šiek tiek daugiau, apie 100-140 eurų, nes atstumas didesnis. Pastebėjau, kad kainos iš Briuselio kartais būna šiek tiek aukštesnės nei iš Lietuvos į Briuselį – gal dėl to, kad paklausa didesnė žmonėms grįžtantiems namo. Tiksliausią kainą sužinosite paskambinę tiesiogiai vežėjui. Internetinės kainos ne visada atnaujinamos laiku.

2. Ar taikomos nuolaidos reguliariems keleiviams?

Kai kurie vežėjai siūlo lojalumo programas – po penkių ar dešimties kelionių gaunate nuolaidą arba vieną kelionę nemokamai. Tai ne visi, bet verta paklausti. Jei važinėjate reguliariai – tarkim, kas mėnesį – išsiderėti nuolaidą nėra sudėtinga. Mano pažįstamas dirba statybose Belgijoje ir grįžta kas dvi savaites – jis susitarė su vežėju dėl fiksuotos 90 eurų kainos vietoj 110. Tai ne oficiali akcija, tiesiog sutartinė kaina, kuri abiem pusėms tinka. Verta pabandyti.

3. Kaip mokėti už bilietą – pavedimu ar grynais?

Abu variantai įmanomi. Daugelis vežėjų priima mokėjimus pavedimu į banko sąskaitą išvykimo dieną arba iš anksto. Grynais – tiesiai vairuotojui prieš išvykimą arba įsėdus. Vienas dalykas, kurį pastebėjau: jei mokate grynais, turėkite tiksliai tiek, kiek reikia, nes vairuotojai ne visada turi grąžos. Kartais tai sukelia keistų situacijų – žmogus turi tik 200 eurų banknotą, o vairuotojas negali iškeisti. Reikia arba susikeisti iš anksto, arba pervesti pavedimu. Paprasčiau – pavedimu.

4. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Kartais taip. Penktadieniais ir sekmadieniais – populiariausiomis grįžimo dienomis – kainos gali būti aukštesnės 10-15 eurų. Savaitės viduryje – antradienį, trečiadienį – paprastai pigiau. Jei turite lankstų grafiką, verta pasirinkti mažiau populiarią dieną. Be to, ankstyvi ryto išvykimai dažnai būna pigesni nei vakariniai, nes mažiau norinčių keltis anksti. Tai ne taisyklė, bet tendencija, kurią pastebėjau per kelerius metus.

Išvykimas – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

5. Iš kurio Briuselio taško išvyksta mikriukai?

Dažniausiai išvykimo vieta yra Gare du Midi (Pietų stotis) – tai pagrindinis transporto mazgas Briuselyje, kur susitinka traukiniai, metro ir autobusai. Kai kurie vežėjai taip pat renka keleivius prie Gare du Nord arba netoli Heysel/Heizel metro stoties. Tikslų adresą gausite užsakymo patvirtinime. Svarbu: nesupainiokite stočių – Gare du Midi ir Gare du Nord yra skirtingose Briuselio pusėse, ir nuvažiuoti iš vienos į kitą gali užtrukti 20-30 minučių metro. Man teko matyti žmones, kurie supainiojo stotis ir praleido mikriuką.

6. Kiek laiko reikia atvykti prieš išvykimą?

Rekomenduoju atvykti bent 20-30 minučių anksčiau. Mikriukai paprastai nelaukia pavėlavusių – jei nurodytas išvykimo laikas 14:00, vairuotojas gali išvykti 14:05 ar 14:10, bet ne 14:30. Ypač jei mikriukas pilnas – niekas neleis likusiems keleiviams laukti dėl vieno žmogaus. Atvykti anksčiau naudinga ir dėl to, kad galite pasirinkti geresnę vietą – jei norite sėdėti priekyje ar prie lango, pirmiems atvykusiems sekasi geriau. Bagažą taip pat patogiau susidėti, kai neskubate.

7. Kaip atpažinti mikriuką stovėjimo aikštelėje?

Mikriukai paprastai būna pažymėti vežėjo logotipu arba lietuviškais registracijos numeriais. Kai kurie turi net užrašus ant šono – „Lietuva-Belgija" ar panašiai. Tačiau ne visada tai akivaizdu, ypač jei vežėjas naudoja nuomotus mikroautobusus be žymėjimo. Dėl to svarbu gauti vairuotojo telefono numerį – paskambinkite ir pasiteiraukite, kur tiksliai stovi mikriukas. Gare du Midi yra didelė stovėjimo aikštelė, ir be konkrečios informacijos galite klaidžioti 10-15 minučių.

8. Ar mikriukai laukia, jei vėluoja traukinys ar lėktuvas?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Jei žinote, kad vėluosite, kuo skubiau praneškite vairuotojui. Jei mikriukas dar nėra pilnas ir vėlavimas nedidelis – 10-15 minučių – dauguma vairuotojų palauks. Bet jei vėluojate pusvalandį ar ilgiau, tikimybė maža. Vienas mano pažįstamas skrido iš Londono į Briuselį, lėktuvas vėlavo valandą, ir mikriukas išvažiavo be jo. Laimei, kitas reisas buvo kitą dieną, bet jis turėjo praleisti naktį Briuselyje. Planuokite su laiko rezervu.

9. Ką daryti, jei nerandu mikriuko išvykimo vietoje?

Skambinkite vairuotojui iš karto. Telefonų numeriai paprastai siunčiami patvirtinimo žinutėje. Jei numerio neturite, skambinkite įmonei. Gali būti, kad mikriukas vėluoja arba stovi kitoje vietoje nei planuota. Kartais dėl remontų ar eismo ribojimų išvykimo vieta keičiasi paskutinę minutę, bet vežėjas turėtų apie tai pranešti. Jei nepavyksta susisiekti – palaukite 15-20 minučių. Jei vis tiek nieko – ieškokite alternatyvos kitai dienai. Bet tai nutinka retai, nesijaudinkite per daug.

Maršrutas – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

10. Koks yra įprastas maršrutas iš Briuselio į Lietuvą?

Dauguma mikriukų važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją – per Acheną, Kelną, Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, o tada į Lietuvą. Tai greičiausias ir populiariausias maršrutas. Visas kelias trunka apie 20-24 valandas, priklausomai nuo sustojimų. Kai kurie vežėjai renkasi šiek tiek kitokį maršrutą – per Liudvigshafeną ar Leipcigą – bet skirtumas laiko atžvilgiu nedidelis. Svarbiausia – kad būtų patogūs keliai be per daug remontų. Vasarą Lenkijoje remontai dažni, tad kelionė gali prailgėti.

11. Ar mikriukai sustoja pakeliui ir kur?

Taip, paprastai 3-4 sustojimai. Vokietijoje dažniausiai sustojama degalinėse su kavinėmis – ten galima nusipirkti kavos, užkandžių, naudotis tualetu. Lenkijoje sustojimai paprastai ilgesni – 30-45 minutės – kur galima pavalgyti karšto maisto. Populiarios vietos – tai didelių degalinių tinklai kaip „Orlen" ar „BP" prie greitkelių. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti: ne visi sustojimai yra „maisto" sustojimai. Kartais tiesiog 10 minučių prasitiesti kojas. Jei alkanas – valgyk per ilgesnį sustojimą.

12. Kiek laiko trunka kelionė iš Briuselio iki Lietuvos?

Vidutiniškai 20-24 valandos iki Vilniaus ar Kauno. Iki Klaipėdos – 22-26 valandos. Šie skaičiai gali keistis priklausomai nuo daugelio veiksnių – eismo sąlygų, sustojimų skaičiaus, sienų patikrinimų (nors Šengene jų nėra, bet kartais būna atsitiktiniai). Žiemą, kai keliai slidūs, vairuotojai važiuoja atsargiau, tad kelionė gali pailgėti. Vasarą, kai daug remontų – tas pats. Reališkai planuokite parą kelionei, ypač jei turite svarbius reikalus Lietuvoje.

13. Ar mikriukai važiuoja per kitus Belgijos miestus?

Kai kurie vežėjai renka keleivius ir iš kitų Belgijos miestų – Antverpeno, Gento, Liudvigeno. Bet tai ne visi. Jei gyvenate ne Briuselyje, bet kitame Belgijos mieste, pasiteiraukite, ar vežėjas gali jus paimti. Kartais už papildomą mokestį (15-25 eurų) mikriukas gali atvažiuoti į jūsų miestą, bet tai priklauso nuo maršruto ir laiko. Jei vežėjas važiuoja per Antverpeną, papildomai mokėti nereikia. Tik reikia išsiaiškinti iš anksto.

14. Koks kelio ruožas sunkiausias ilgoje kelionėje?

Sunkiausia paprastai būna naktinė atkarpa per Lenkiją – keliai ne visada gerai apšviesti, o nuovargis daro savo. Taip pat Vokietijos greitkelių ruožai aplink Kelną ir Dortmundą gali būti intensyvūs eismo požiūriu, ypač piko valandomis. Aš asmeniškai labiausiai nemėgstu paskutinių valandų prieš Lietuvą – kai jau visi pavargę, o kelias atrodo nesibaigiantis. Tai psichologiškas dalykas – žinai, kad liko 3 valandos, bet jos tempiasi begaliniai ilgai.

Patogumai – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

15. Kokie patogumai yra mikriukuose?

Dauguma mikriukų turi kondicionierių, Wi-Fi, USB įkroviklius. Kai kuriuose yra DVD grotuvai arba ekranai su filmais, bet tai ne standartas. Svarbiausia, kad būtų patogios sėdynės ir veikiantis kondicionierius – ypač vasarą, kai lauke 30 laipsnių, o mikriuke be kondicionieriaus būtų tiesiog nepakeliama. Wi-Fi veikia ne visada tobulai – ypač Lenkijos atkarpoje, kur ryšys kartais dingsta. Bet bendrai – pakankamai patogu ilgai kelionei. Ne kaip verslo klasėje lėktuve, bet ir ne blogiau nei autobuse.

16. Ar galiu vežtis dviratį ar slidinėjimo įrangą?

Priklauso nuo vežėjo ir mikriuko dydžio. Dviratį vežti sudėtinga – mikriuke nėra specialių laikiklių, o bagažo skyrius ribotas. Kartais galima išmontuoti dviratį ir sudėti jį į dėžę, bet tai užima daug vietos. Slidinėjimo įranga – lengviau, nes slidės ir batai telpa į įprastą bagažo skyrių. Visada praneškite iš anksto apie neįprastą bagažą, kad vairuotojas galėtų planuoti. Esu girdėjęs, kad vienas žmogus atsinešė didžiulę dėžę su įrankiais – mikriuke paprasčiausiai netilpo, ir jis turėjo palikti dalį daiktų.

17. Ar mikriuke galima rūkyti?

Griežtai draudžiama. Nė vienas vežėjas neleidžia rūkyti mikriuke, net elektroninių cigarečių. Tai ne tik taisyklė, bet ir sveikas protas – uždaroje erdvėje su kitais žmonėmis rūkyti tiesiog negražu. Per sustojimus galima rūkyti lauke, bet ne mikriuke. Vairuotojai griežtai reaguoja į bandymus rūkyti – vienas draugas bandė „slapta" įsijungti elektroninę cigaretę ir gavo pastabą prieš visus keleivius. Nemalonu. Geriau palaukti sustojimo.

18. Kaip elgtis, jei šalia sėdintis žmogus trukdo?

Tai sudėtinga, bet pasitaiko. Kartais šalia sėdintis žmogus knarkia, kvepia ne itin maloniai arba tiesiog užima per daug vietos. Pirmas žingsnis – mandagiai paprašyti pakeisti elgesį. Jei tai nepadeda, kreipkitės į vairuotoją – jis gali pakeisti jūsų vietą, jei yra laisvų. Blogiausiu atveju – iškęskite ir pamirškite. Aš vieną kartą sėdėjau šalia žmogaus, kuris visą naktį kalbėjo telefonu. Po dviejų valandų mandagiai paprašiau patildėti – jis nustebo, bet sutiko. Dauguma žmonių nesupranta, kad trukdo, kol kas nors nepasako.

19. Ar galiu prašyti papildomų sustojimų?

Galite paprašyti, bet tai nebūtinai bus patenkinta. Vairuotojas turi laikytis maršruto ir grafiko. Jei reikia papildomo sustojimo dėl sveikatos priežasčių – pasakykite vairuotojui, ir jis greičiausiai sustos. Bet jei tiesiog norite nusipirkti kavos, kai prieš 20 minučių buvo sustojimas – tikėtis, kad vairuotojas dėl to sustos, nerealu. Planuokite savo poreikius pagal numatytus sustojimus. Jei žinote, kad dažnai reikia į tualetą, sėskite arčiau vairuotojo, kad galėtumėte lengviau pasikalbėti.

Bagažas – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

20. Kiek bagažo galiu vežtis?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas (iki 30 kg) ir vienas rankinis krepšys. Bet mikriuke erdvės mažiau nei dideliame autobuse, tad jei visi atsineša po didžiulį lagaminą, gali būti ankšta. Svarbu suprasti, kad bagažas turi tilpti į bagažo skyrių – jei jis per didelis, gali tekti jį laikyti salone, kur jis užims sėdimą vietą. Kartais pasitaiko, kad žmogus atvyksta su trimis lagaminais ir nesupranda, kodėl vairuotojas piktinasi. Būkime realistai – mikriukas nėra krovininis sunkvežimis.

21. Ar saugu palikti bagažą mikriuke per sustojimus?

Paprastai taip, bet aš rekomenduoju vertingus daiktus – piniginę, dokumentus, telefoną, nešiojamą kompiuterį – visada nešiotis su savimi. Bagažo skyrius yra užrakinamas, bet ne visada. Per trumpus sustojimus, kai visi išlipa į degalinę, mikriukas lieka rakinamas. Tačiau ilgesniuose sustojimuose – pavyzdžiui, maisto pertraukos metu – mikriukas gali būti atrakintas, kad vairuotojas galėtų jį vėdinti. Vienas nemalus atsitikimas – žmogus paliko piniginę lagamine, o per sustojimą lagaminas buvo paimtas per klaidą. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet streso buvo nemažai.

22. Ką daryti, jei bagažas sugadinamas kelionės metu?

Jeigu pastebėjote, kad jūsų bagažas sugadintas – praneškite vairuotojui iš karto, dar prieš išlipant. Padarykite nuotraukų, užsirašykite aplinkybes. Vežėjas turi civilinės atsakomybės draudimą, kuris turėtų padengti žalą, bet procesas gali užtrukti. Svarbu turėti įrodymų – nuotraukas, kvitus už bagažą. Vienas mano klientas vežė naują lagaminą, kuris kelionės metu buvo subraižytas – vežėjas kompensavo 40 eurų. Ne viskas, bet geriau nei nieko. Svarbiausia – pranešti laiku.

Apsauga – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

23. Ką daryti, jei pamečiau daiktus mikriuke?

Kuo greičiau susisiekti su vežėju. Paprastai vairuotojai tikrina mikriuką po reiso, bet ne visada pastebi mažesnius daiktus. Jei pametėte ką nors vertingo – skambinkite iš karto, nes kitas reisas gali būti jau kitą dieną, ir mikriukas išvažiuos su jūsų daiktais į Lietuvą ar atgal. Dažniausiai pamesti daiktai – telefonai ausinėse, įkrovikliai, šalikai. Vienas žmogus pametė pasą mikriuke – tai rimtas dalykas, nes be paso negalėsite grįžti į Belgiją. Pasą visada turėkite su savimi, ne lagamine.

24. Ar mikriukai turi draudimą keleiviams?

Taip, visi legaliai veikiantys vežėjai privalo turėti keleivių draudimą. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau draudimo suma gali skirtis – kai kurie draudžia minimaliai, kiti – plačiau. Verta pasiteirauti prieš kelionę, koks draudimas taikomas. Be keleivių draudimo, vežėjas turi turėti ir transporto priemonės draudimą. Jei vežėjas negali pateikti draudimo dokumentų – tai raudona vėliava. Tokiu atveju geriau rinktis kitą vežėją, net jei pigiau.

Specifika – mikriukai iš Briuselio į Lietuvą

25. Ar reikia paso kelionei iš Briuselio į Lietuvą?

Ne, užtenka asmens tapatybės kortelės, nes visos šalys – Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva – yra Šengeno erdvėje. Sienų kontrolės nėra, bet dokumentą turėti su savimi būtina – gali būti atsitiktiniai patikrinimai. Jei turite paso, galite jį turėti kaip atsarginį, bet tai nebūtina. Svarbu, kad dokumentas būtų galiojantis. Pasibaigusio dokumento turėjimas yra tas pats, kas neturėjimas – negalėsite įrodyti savo tapatybės, jei to prireiks.

26. Ką daryti, jei mikriukas vėluoja daugiau nei 3 valandas?

Pagal ES reglamentą, jei transporto priemonė vėluoja daugiau nei 3 valandas, keleiviai turi teisę į kompensaciją. Tačiau praktikoje tai ne visada paprasta – reikia pateikti prašymą vežėjui ir laukti atsakymo. Jei vežėjas atsisako kompensuoti, galite kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją arba atitinkamą Belgijos instituciją. Svarbu turėti įrodymus – bilietą, laiškus su išvykimo laiku, nuotraukas ar ekrano kopijas. Vienas mano pažįstamas gavo 50 eurų kompensaciją už 4 valandų vėlavimą – procesas truko mėnesį, bet rezultatas buvo.

Mikriukai iš Briuselio į Lietuvą – praktiškas ir dažnai pats pigiausias būdas grįžti namo. Kiekvieną dieną važiuojantys mikriukai suteikia lankstumo – jei vienas reisas netinka, kitas bus kitą dieną. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, iš anksto suderinti detales ir nepamiršti pasiimti dokumentų. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti netgi maloni. Ypač kai žinai, kad grįžti namo.