LT kelionės Briuselis, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie nori nuvykti iš Lietuvos į Briuselį. Vieni važiuoja pas gimines, kiti – į darbą, treti tiesiog nori pamatyti tą miestą, apie kurį tiek daug girdėję. Ir dažniausiai pirmas klausimas būna toks: „O kaip ten nuvažiuoti?“ Skrydis lėktuvu – aišku, greičiausia. Bet ne visiems tinka. Ypač jei vežiesi daug daiktų, jei bijai skristi arba tiesiog nori matyti, kaip keičiasi peizažas už lango. Tada lieka autobusas arba mikroautobusas. Šitame straipsnyje papasakosiu viską, ką žinau apie keliones iš Lietuvos į Briuselį – nuo tvarkaraščių iki smulkmenų, kurias sužinai tik pavažiavęs.

Kryptys – kelionės iš Lietuvos į Briuselį

1. Kokiais maršrutais važiuoja autobusai iš Lietuvos į Briuselį?

Paprastai autobusai iš Lietuvos į Briuselį važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, kartais per Olandiją. Populiariausias maršrutas eina per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, o tada jau į Belgijos pusę. Priklausomai nuo vežėjo, gali būti ir kitokių variantų – vieni važiuoja per Frankfurtą, kiti daro lankstesnį maršrutą ir stoja mažesniuose miestuose. Kelionė trunka maždaug 22–26 valandas, priklausomai nuo to, kiek kartų reikia persėsti arba kiek laiko praleidi pasienyje. Aišku, jei važiuoji mikroautobusu, maršrutas gali būti kitoks – jie dažnai važiuoja tiesiau ir greičiau, nes nestoja dideliuose terminaluose.

2. Ar yra tiesioginiai reisai iš Vilniaus į Briuselį?

Taip, yra. Keletas vežėjų siūlo tiesioginius reisus iš Vilniaus į Briuselį. Dažniausiai tai mikroautobusai, kurie išvažiuoja vakare ir kitą dieną pavakare jau būna Briuselyje. Didieji autobusai irgi važiuoja tiesiai, bet jie ilgiau kelyje – dėl to, kad turi daugiau keleivių ir dažniau stoja. Kai kurie vežėjai daro persėdimą Varšuvoje ar Berlyne, bet tai jau nebe tiesioginis reisas. Jei nori tikrai tiesioginio – geriausia rinktis mikroautobusą. Jie važiuoja mažesnėmis grupėmis, sustoja tik pagal poreikį, ir dažnai gali atvežti tiesiai iki adreso.

3. Kiek trunka kelionė autobusu iš Vilniaus į Briuselį?

Realiai – apie 22–24 valandas mikroautobusu, o didesniu autobusu – 24–28 valandas. Skirtumas atsiranda dėl kelių dalykų. Pirma, mikroautobusai važiuoja greičiau, nes jie lengvesni ir manevringesni. Antra, jie nestoja dideliuose autobusų stotyse, kur kartais tenka laukti pusvalandį ar ilgiau. Trečia, mikroautobusų vairuotojai dažnai keičiasi rečiau – vienas žmogus gali nuvažiuoti didesnę atkarpą. Bet reikia turėti omeny, kad kelionės laikas labai priklauso nuo eismo. Jei išvažiuoji penktadienio vakarą iš Vilniaus, gali užstrigti prie Varšuvos – ten visada daug mašinų savaitgaliais.

4. Iš kokių Lietuvos miestų galima išvykti į Briuselį?

Daugiausia reisų yra iš Vilniaus ir Kauno. Tai pagrindiniai išvykimo taškai. Bet kai kurie vežėjai paima keleivius ir iš kitų miestų – Marijampolės, Alytaus, Panevėžio, netgi Klaipėdos. Tiesa, iš Klaipėdos reisų į Briuselį mažiau, nes tai jau tolimas lankstymas. Dažniausiai vežėjai važiuoja pagrindiniu keliu per Kauną, o jei kažkas nori įlipti mažesniame mieste – reikia tartis iš anksto. Kartais būna, kad žmogus skambina ir sako: „Aš esu Šiauliuose, ar galit paimti?“ Atsakymas priklauso nuo to, ar maršrutas eina pro tą miestą. Jei ne – siūlom atvažiuoti iki Kauno arba Vilniaus.

5. Kaip dažnai vyksta reisai į Briuselį iš Lietuvos?

Kasdien. Bent jau mikroautobusai važiuoja kiekvieną dieną – ryte arba vakare. Didieji autobusai gali važiuoti rečiau, gal 3–4 kartus per savaitę, priklausomai nuo sezono. Vasarą reisų daugiau, nes daugiau žmonių keliauja. Žiemą – mažiau, bet vis tiek kasdien kažkas važiuoja. Aš pats pastebėjau, kad populiariausios dienos yra ketvirtadienis ir penktadienis – tada daug kas važiuoja savaitgaliui arba ilgesniam laikui. O sekmadienį ar pirmadienį – grįžtama atgal. Jei nori būti tikras dėl vietos, geriausia užsisakyti bilietą bent porą dienų prieš išvykimą.

Patogumai – kas autobuse ir mikroautobuse

6. Kokie patogumai yra autobuse važiuojant į Briuselį?

Dideliuose autobusuose paprastai yra WiFi, kondicionierius, tualetas, kartais netgi rozetės prie sėdynių. Sėdynės gana patogios, ypač jei pasiseka gauti vietą prie lango arba pirmame aukšte. Kai kurie vežėjai siūlo ir papildomus dalykus – gėrimus, užkandžius, ausines. Bet reikia suprasti, kad ne visi autobusai vienodi. Senesni gali neturėti WiFi arba jis veikia tik tam tikrose atkarpose. Mikroautobusuose patogumų mažiau – nėra tualeto, nėra atskiro vairuotojo, bet sėdynės dažnai būna minkštesnės, erdvės asmeniškiau. O svarbiausia – mikroautobuse gali paprašyti sustoti, jei labai reikia. Autobuse toks prašymas skamba keistai.

7. Ar mikroautobusuose yra WiFi ir kiti patogumai?

Daugumoje mikroautobusų yra WiFi, bet ne visada jis veikia idealiai. Ypač važiuojant per Lenkiją – ten kartais dingsta ryšys ir WiFi tampa bevertis. Kondicionierius yra beveik visada, nes kitaip vasarą būtų neįmanoma. Rozetės ar USB lizdai – priklauso nuo mikroautobuso modelio. Naujesni turi, senesni – ne. Vienas dalykas, kurio mikroautobusuose nėra – tai tualetas. Todėl vairuotojai stoja kas 3–4 valandas, kad žmonės galėtų nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Kai kurie keleiviai dėl to nervinasi, bet realiai tai net gerai – gauni progą išsitiesti.

8. Kiek bagažo galima vežtis į Briuselį?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 25–30 kg) ir vienas rankinis krepšys. Mikroautobusuose kartais leidžia ir daugiau, bet reikia tartis iš anksto. Aš pats turėjau situaciją, kai žmogus atėjo su trimis dideliais lagaminais ir dviem sportiniais krepšiais. Vairuotojas pasakė, kad viskas netilps – ir teko dalį daiktų palikti. Tai buvo nemalonu visiems. Todėl jei vežiesi daugiau daiktų nei įprastai – būtinai perspėk vežėją iš anksto. Ypač jei vežiesi kažką didelio – dviratį, muzikos instrumentą, baldus. Tada reikia derinti atskirai, ir gali tekti mokėti papildomai.

9. Ar galima vežtis gyvūnus autobusu į Briuselį?

Tai sudėtingas klausimas. Didieji autobusai paprastai neleidžia vežtis gyvūnų, išskyrus šunis-vedlius. Mikroautobusuose – priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia mažus gyvūnus narve, kiti visiškai ne. Jei nori vežtis katiną ar šunį – reikia skambinti ir klausti konkrečiai. Ir dar yra kitas dalykas – pasienis. Jei gyvūnas neturi reikiamų dokumentų (skiepų paso, mikročipo), gali kilti problemų. Ypač važiuojant per Lenkiją – ten kartais tikrina. Vienas mano pažįstamas bandė vežtis šunį be dokumentų ir teko grįžti atgal iki Lietuvos. Tai buvo brangi pamoka.

10. Kokios sėdynės geriausios ilgai kelionei?

Čia jau skonio reikalas. Vieni mėgsta sėdėti prie lango – gali žiūrėti į pravažiuojamus miestus, užmigti atsirėmęs į sieną. Kiti renkasi vietą šalia praėjimo – lengviau atsistoti, išeiti, neišjudinant kaimyno. Pirmosios eilės sėdynės turi daugiau vietos kojoms, bet gali būti šalta, jei kondicionierius stiprus. Galinės eilės – dažnai labiau kratoma, nes yra virš ratų. Mikroautobusuose geriausia vieta – priešais vidurines duris, ten dažniausiai daugiausiai erdvės. Bet vėlgi – jei važiuoji vienas, gali gauti bet kokią vietą. Svarbiausia – pasiimti pagalvėlę ir antklodę. Be jų kelionė tampa daug sunkesnė.

Bilietai – kainos ir užsakymas

11. Kiek kainuoja autobuso bilietas iš Lietuvos į Briuselį?

Kainos svyruoja gana stipriai. Paprastai bilietas iš Vilniaus į Briuselį kainuoja nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo vežėjo, sezono ir to, kada perki. Jei perki paskutinę dieną – gali mokėti ir 140 eurų. Jei perki iš anksto, internetu – dažnai gauni nuolaidą. Mikroautobusai paprastai kainuoja šiek tiek daugiau nei didieji autobusai, bet ne visada. Kartais būna akcijų, kai mikroautobuso bilietas kainuoja mažiau. Reikia sekti vežėjų puslapius, Facebook grupes. Ten dažnai skelbia specialius pasiūlymus. Dar yra toks dalykas – jei važiuoji pirmyn-atgal, dažnai gauni nuolaidą. Ne „nemokamai“ ar „už dyką“, bet realiai pigiau.

12. Kaip užsisakyti bilietą į Briuselį internetu?

Paprastai vežėjai turi savo interneto puslapius, kur galima užsisakyti bilietą. Reikia pasirinkti datą, maršrutą, įvesti savo duomenis ir sumokėti. Kai kurie vežėjai priima mokėjimą tik pavedimu, kiti – ir kortele, ir per PayPal. Po apmokėjimo gauni bilietą el. paštu – jį reikia atsispausdinti arba tiesiog parodyti telefone. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – ne visada gauni patvirtinimą iš karto. Kartais praeina kelios valandos, kol gauni bilietą. Vieną kartą žmogus užsisakė bilietą ir negavo patvirtinimo – pasirodo, įvedė neteisingą el. pašto adresą. Teko skambinti ir aiškintis. Todėl visada patikrink, ar teisingai suvedei savo duomenis.

13. Ar galima grąžinti arba pakeisti bilietą?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia grąžinti bilietą likus 24 valandoms iki išvykimo, kiti – tik 48 valandoms. Dar kiti visai negrąžina pinigų, bet leidžia pakeisti datą. Svarbu perskaityti sąlygas prieš perkant. Aš pats turėjau situaciją, kai žmogus nusipirko bilietą, susirgo, ir norėjo grąžinti. Bet buvo praėję tik 12 valandų iki išvykimo – vežėjas atsisakė grąžinti pinigus. Tai buvo nemalonu, bet pagal jų taisykles – jie teisūs. Todėl jei nežinai, ar tikrai važiuosi – geriau pirkti bilietą su galimybe grąžinti. Net jei jis kainuoja keliais eurais brangiau.

14. Kada geriausia pirkti bilietą, kad būtų pigiau?

Geriausia pirkti bent savaitę ar dvi prieš išvykimą. Tada kainos būna mažiausios. Paskutinės dienos bilietai visada brangesni, ypač vasarą ar prieš šventes. Dar yra toks dalykas – sezoninės kainos. Vasarą, per Kalėdas, per Velykas – viskas brangiau. O pavasarį ar rudenį – pigiau. Jei gali planuoti kelionę ne sezono metu – sutaupysi. Ir dar vienas patarimas – ne visada pigiausias bilietas yra geriausias. Kartais verta mokėti keliais eurais daugiau už patogesnį reisą – kad ir dėl to, kad išvykimo laikas geresnis arba vežėjas patikimesnis.

15. Ar yra nuolaidos studentams ar pensininkams?

Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas studentams, pensininkams, vaikams. Bet ne visi. Ir ne visada nuolaida būna didelė – kartais tik 5–10 procentų. Reikia klausti konkrečiai prieš perkant. Studentams dažnai reikia parodyti studento pažymėjimą, pensininkams – pensininko kortelę. Vaikams iki tam tikro amžiaus (paprastai iki 12 metų) bilietai būna pigesni, o mažiems vaikams – kartais nemokamai, jei sėdi tėvams ant kelių. Bet mikroautobusuose kitaip – ten kiekvienas keleivis turi turėti savo vietą, todėl už vaiką reikia mokėti. Taisyklės skiriasi, todėl visada geriau paklausti.

Maršrutai – ką pamatysi pakeliui

16. Kokie miestai pravažiuojami važiuojant į Briuselį?

Priklauso nuo maršruto, bet dažniausiai pravažiuoji Marijampolę, Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, o tada jau Belgijos pusėje – Liubliną (ne, atsiprašau – Liublinas yra Lenkijoje, bet ne visada pravažiuojamas), o tada – Liège arba Antverpeną, ir galiausiai Briuselį. Kiekvienas vežėjas turi savo maršrutą, todėl pravažiuojami miestai gali skirtis. Vieni važiuoja per Amsterdamą – tada pamatai Olandiją. Kiti – per Liuksemburgą, kas irgi įdomu. Kelionė autobusu turi tą pranašumą, kad matai, kaip keičiasi architektūra, kalbos, netgi kelio ženklai. Nuo lietuviškų – prie lenkiškų, vokiškų, olandiškų ar prancūziškų.

17. Ar autobusas stoja pakeliui pailsėti?

Taip, stoja. Paprastai kas 3–4 valandas – degalinėse, poilsio aikštelėse arba mažuose miesteliuose. Stojimo trukmė – nuo 15 iki 30 minučių. Per tą laiką galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar sumuštinio, pramankštinti kojas. Mikroautobusai stoja rečiau, bet kai stoja – ilgiau. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – autobusas nelaukia. Jei pavėluoji grįžti po sustojimo – gali likti degalinėje. Tai atsitinka retai, bet atsitinka. Vieną kartą moteris užmigo degalinėje ant suoliuko, ir autobusas išvažiavo be jos. Teko jai ieškoti kito transporto.

18. Ką veikti autobuse tiek laiko?

Pasiruošimas yra viskas. Aš visada rekomenduoju pasiimti knygą, ausines, įkrautą telefoną, užkandžių. Kai kurie žmonės žiūri filmus, kiti – miega. Treti – kalbasi su kaimynu. Vienas mano pažįstamas per kelionę į Briuselį susipažino su belgu, kuris gyveno Lietuvoje, ir dabar jie draugauja. Tai neįprasta, bet įmanoma. Svarbiausia – turėti pagalvėlę po kaklu ir antklodę. Be jų sunku užmigti, o miegas yra geriausias būdas sutrumpinti kelionę. Dar rekomenduoju pasiimti ausų kištukus – kartais autobuse būna knarkiančių žmonių, ir tai gali sugadinti visą naktį.

19. Ar verta važiuoti autobusu, jei bijau skristi?

Žinoma. Dauguma žmonių, kurie važiuoja autobusu į Briuselį, renkasi šį variantą būtent dėl to – kad nereikia skristi. Autobuse jautiesi saugiau, gali bet kada sustoti, išeiti. Nėra to jausmo, kad esi uždarytas dėžutėje tūkstančio metrų aukštyje. Aišku, kelionė ilgesnė, bet daugeliui žmonių tai ne problema. Ypač jei važiuoji ne vienas – su draugu, šeima, tada laikas eina greičiau. Ir dar vienas dalykas – autobuse gali vežtis daugiau bagažo nei lėktuve. O tai svarbu, jei kraustaisi arba veži dovanų.

Praktiniai patarimai – ko reikia žinoti

20. Ką pasiimti į kelionę autobusu?

Sąrašas gana paprastas: dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė), telefonas su įkrovikliu, ausinės, pagalvėlė po kaklu, lengva antklodė arba didelis šalikas, užkandžių ir vandens. Jei vartoji vaistus – pasiimk juos. Jei turi judėjimo problemų – pasiimk pagalvėlę sėdėjimui. Dar rekomenduoju pasiimti drėgnų servetėlių – jos praverčia, kai nėra galimybės nusiplauti rankų. Ir dar – mažą rankinį krepšį su vertingais daiktais, kurį visada laikai šalia savęs. Didysis lagaminas keliauja bagažinėje, bet telefoną, pinigus, dokumentus – visada su savimi.

21. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikroautobusu?

Mikroautobuse erdvės mažiau nei dideliame autobuse, todėl svarbu apsirengti patogiai. Laisvi drabužiai, patogi avalynė. Nerekomenduoju važiuoti su džinsais – po kelių valandų pradeda spausti. Geriau laisvos kelnės arba sportinės kelnės. Dar svarbu – pasiimti mažiau daiktų į saloną. Mikroautobuse nėra tiek vietos, kiek autobuse, todėl didelis krepšys gali trukdyti. Ir dar – mikroautobuse dažniausiai sėdi arčiau kitų žmonių, todėl higiena svarbi. Pasiimk dezinfekcinio skysčio, servetėlių. Ir nepamiršk ausų kištukų – mikroautobuse garsas kitoks, ir kartais vargina.

22. Ar reikia paso važiuojant į Briuselį?

Ne, jei esi Lietuvos pilietis – užtenka asmens tapatybės kortelės. Belgija yra Šengeno zonoje, todėl pasienio kontrolės nėra. Bet jei nesi Lietuvos pilietis – gali reikėti paso arba vizos. Priklauso nuo tavo šalies. Ir net jei pasienio kontrolės nėra – visada rekomenduoju turėti dokumentą su savimi. Kartais policija gali patikrinti, ypač Vokietijoje ar Belgijoje. Vieną kartą autobusą sustabdė Vokietijoje, ir vienas keleivis neturėjo dokumentų – teko važiuoti į policijos nuovadą. Tai užtruko kelias valandas ir sugadino kelionę visiems.

23. Ką daryti, jei pavėluoji į autobusą?

Skambinti vežėjui. Kartais jie gali palaukti kelias minutes, ypač mikroautobusai. Bet didelis autobusas – nelauks. Jei pavėluoji, reikia ieškoti kito reiso arba kitos dienos. Ir pinigai už bilietą – greičiausiai negrįš. Todėl visada atvažiuok bent 15–20 minučių prieš išvykimą. Ypač jei išvykimo vieta – ne stotis, o kažkur mieste. Kartais sunku rasti tą vietą, ypač jei pirmą kartą važiuoji. Aš pats kartą pavėlavau, nes painiojau gatves – ieškojau vienoje vietoje, o autobusas stovėjo kitoje. Nuo tada visada atvažiuoju anksčiau.

24. Ar galima išlipti ne galutinėje stotelėje?

Taip, dažniausiai galima. Ypač mikroautobusuose – ten vairuotojas dažnai klausia, kas kur išlipa, ir sustoja patogioje vietoje. Dideliuose autobusuose – priklauso nuo maršruto. Jei autobusas važiuoja per tam tikrą miestą – gali išlipti ten. Bet reikia perspėti iš anksto. Ir dar – jei išlipi ne galutinėje stotelėje, gali būti, kad atgal važiuosi kitu reisu. Todėl reikia planuoti. Vienas žmogus išlipo Liège, nes ten dirba, ir jam patogiau nei važiuoti iki Briuselio. Tai normalu – daug kas taip daro.

25. Kaip susisiekti su vežėju, jei kyla problemų?

Dauguma vežėjų turi telefoną, el. paštą, Facebook puslapį. Geriausia – skambinti, nes el. laiškai kartais ilgai atsakomi. Ypač jei problema skubi – pavėlavai, pasiklydai, autobuso nėra. Svarbu turėti vežėjo kontaktus prieš išvykimą, o ne ieškoti jų paskutinę minutę. Aš visada išsisaugau numerį telefone, kad galėčiau greitai paskambinti. Ir dar – jei važiuoji pirmą kartą, paprašyk draugo ar pažįstamo, kas jau važiavo, kad rekomenduotų patikimą vežėją. Taip mažiau streso.

Kelionė iš Lietuvos į Briuselį – tai ne tik transportas, bet ir patirtis. Ilga, kartais varginanti, bet visada įdomi. Svarbiausia – pasiruošti, išsirinkti patikimą vežėjų, ir nebijoti klausti. O jei kas nors neaišku – skambink. Geriau paklausti per daug nei per mažai.