Lietuvis Briuselyje, Vežame kiekvieną dieną

Briuselyje gyvena nemažai lietuvių – vieni atvyko prieš dešimtmetį, kiti tik pradeda. Visiems jiems reikia patikimo ryšio su Lietuva – kažkas, kas veža siuntas, keleivius, palaiko tą nematomą giją tarp dviejų šalių. Mes vežame kiekvieną dieną – iš Lietuvos į Briuselį ir atgal. Tai ne tik transporto paslauga, tai tiltas tarp namų ir naujosios gyvenamosios vietos. Žemiau atsakome į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda lietuviai, gyvenantys Briuselyje ar planuojantys ten vykti.

Bendra – lietuviai Briuselyje

Kiek lietuvių gyvena Briuselyje?

Tikslaus skaičiaus nežinau – oficiali statistika viena, realybė kita. Mano nuomone, Briuselyje ir aplinkiniuose miestuose gyvena keli tūkstančiai lietuvių. Yra bendruomenės, lietuviškos mokyklos, net lietuviški restoranai. Kai kurie atvyko studijuoti, kiti – dirbti ES institucijose, treti – paprastesnius darbus. Vienija juos vienas dalykas – visiems reikia ryšio su Lietuva. Ir tas ryšys dažnai eina per mikroautobusą, kuriame keliauja siuntos iš mamos, lietuviškas maistas, o kartais ir patys žmonės grįžta aplankyti artimųjų. Tai ne statistika, tai gyvenimas.

Kodėl tiek daug lietuvių išvyksta į Briuselį?

Priežasčių daug. Briuselis yra Europos Sąjungos sostinė – čia dirba tūkstančiai žmonių iš visos Europos, įskaitant lietuvius. Yra galimybių diplomatinėje tarnyboje, vertimo paslaugose, administracijoje. Bet ne visi dirba ES institucijose – daugelis dirba paprastesnius darbus: statybose, restoranuose, valymo paslaugose. Atlyginimas geresnis nei Lietuvoje, gyvenimo lygis aukštesnis. Bet ne viskas auksas, kas auksu žiba – ir Briuselyje yra problemų: brangus būstas, sudėtinga biurokratija, kalbos barjeras. Kiekvienas turi savo istoriją, ir ne visos jos laimingos.

Ar lietuviai Briuselyje laikosi kartu ar asimiliuojasi?

Priklauso nuo žmogaus. Yra tokių, kurie gyvena lietuviškame burbule – bendrauja tik su lietuviais, eina į lietuviškas parduotuves, švenčia lietuviškas šventes. Yra tokių, kurie greitai asimiliuojasi – išmoksta prancūzų ar olandų kalbą, susiranda belgų draugų, tampa „vietiniais". Dauguma yra kažkur per vidurį – palaiko ryšius su lietuvių bendruomene, bet ir integruojasi į belgų visuomenę. Manau, sveikiausia yra pusiausvyra – nei užsidaryti savo burbule, nei visiškai pamiršti savo šaknis. Bet tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

Ar dažnai lietuviai grįžta iš Briuselio į Lietuvą?

Priklauso nuo situacijos. Vieni grįžta kas mėnesį – dažniausiai tie, kurie turi šeimą Lietuvoje. Kiti – tik per šventes, Kalėdas ar Velykas. Treti – kartą per metus ar dar rečiau. Yra ir tokių, kurie negrįžo jau penkerius metus – ne todėl, kad nenori, o todėl, kad negali dėl darbo ar kitų priežasčių. Mūsų mikroautobusas yra tas ryšys – kai žmogus negali grįžti, siunčia siuntą su meile iš namų. Močiutės pyragas, mama siųsti drabužiai, vaiko piešinys – tai ne daiktai, tai emocijos supakuotos į dėžes.

Ryšys – transportas tarp Lietuvos ir Briuselio

Kaip dažnai lietuviai naudojasi pervežimo paslaugomis?

Labai dažnai. Yra šeimų, kurios siunčia siuntas kas savaitę – maistą, drabužius, vaistus. Yra tokių, kurie naudojasi mūsų paslaugomis tik kartą per metus, kai grįžta atostogų. Yra verslininkų, kurie siunčia prekes reguliariai – lietuviškas produktus belgų parduotuvėms. Kiekvienas turi savo ritmą. Mes prisitaikome prie to ritmo – vežame kiekvieną dieną, kad niekam nereikėtų laukti. Vienas mūsų klientų sako, kad mūsų mikroautobusas yra jo „mobilusis namų ryšys" – skamba poetiškai, bet taip ir yra.

Ar vežate siuntas iš Briuselio į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Iš Briuselio į Lietuvą siunčiami belgiški šokoladai, vaistai, drabužiai, technika. Kartais – dokumentai, kuriuos reikia pasirašyti Lietuvoje. Kartais – dovanos gimtadieniui ar šventei. Yra buvę, kad lietuvė Briuselyje siuntė mamai į Lietuvą belgišką vaflių dėžę – mama atsakė lietuvišku šonu. Toks mainų ratas, kuris sukasi nuolat. Siuntos yra ne tik daiktai – jos yra ryšys tarp žmonių, kurie yra toli vienas nuo kito. Mes tiesiog pervežame tuos ryšius iš vienos vietos į kitą.

Ar lietuviai veža maistą iš Lietuvos į Briuselį?

Tai vienas populiariausių siuntų tipų. Duona, sūriai, rūkyta mėsa, lašiniai, marinuoti agurkai, šaltibarščių mišiniai, saldainiai – viskas, ko negali nusipirkti Briuselyje arba kas ten brangiau. Yra mamų, kurios siunčia maistą vaikams kas savaitę – tai jau tradicija. Viena močiutė siunčia anūkui savo keptą duoną kiekvieną penktadienį – anūkas laukia tos duonos labiau nei bet kokio kito siuntinio. Suprantu tai – skonis yra stipriausias prisiminimas. Kai valgai mamos maistą toli nuo namų, akimirkai pasijunti vėl vaiku.

Ar vežate vaistus iš Lietuvos į Briuselį?

Vaistus vežame, bet su apribojimais. Receptiniai vaistai turi būti su receptu arba gydytojo pažyma. Nereceptiniai – be problemų. Yra lietuvių, kurie perka vaistus Lietuvoje, nes ten pigiau – tai suprantama, kainų skirtumas kartais didžiulis. Bet negalime vežti visko – narkotinių medžiagų, psichotropinių vaistų be tinkamų dokumentų griežtai draudžiama. Yra buvę, kad žmogus bandė siųsti dėžę vaistų be jokių dokumentų – teko atsisakyti. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Vaistai nėra paprasti daiktai – jie turi būti tinkamai dokumentuoti.

Gyvenimas – lietuvių kasdienybė Briuselyje

Kokius darbus lietuviai dirba Briuselyje?

Įvairius. Vieni dirba ES institucijose – vertėjais, administratoriais, analitikais. Kiti – IT srityje, Briuselyje yra daug technologijų įmonių. Treti – paslaugų sektoriuje: restoranuose, viešbučiuose, valymo paslaugose. Yra ir statybininkų, ir slaugių, ir mokytojų. Kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbai – viskas priklauso nuo išsilavinimo, patirties ir kalbos mokėjimo. Vienas mano pažįstamas lietuvis pradėjo nuo indų plovimo, o dabar turi savo restoraną. Kitas atvyko su diplomu ir dirba ES komisijoje. Kiekvienas turi savo kelią, ir visi keliai yra teisingi.

Ar sunku lietuviui susirasti darbą Briuselyje?

Priklauso nuo to, ko ieškote. Jei kalbate prancūzų arba olandų kalbą – lengviau. Jei tik anglų – sunkiau, bet įmanoma, ypač tarptautinėse organizacijose. Jei nemokate jokios užsienio kalbos – tada sudėtingiau, bet ne beviltiška. Yra lietuvių agentūrų, kurios padeda susirasti darbą. Taip pat lietuvių bendruomenė – dažnai kas nors pažįsta kas nors, kas ieško darbuotojo. Tinklaveika yra svarbi, ypač pradžioje. Pirmas darbas nebūtinai bus svajonių darbas – svarbu pradėti, o vėliau viskas gali pasikeisti.

Ar brangu gyventi Briuselyje?

Taip, Briuselis yra brangus miestas. Būstas – didžiausia išlaida. Vieno kambario butas miesto centre gali kainuoti 800-1200 eurų per mėnesį. Maistas – brangesnis nei Lietuvoje, bet ne dvigubai. Transportas – viešasis transportas geras, bet mėnesinis bilietas kainuoja apie 50 eurų. Restoranai, pramogos – viskas brangiau. Bet atlyginimai taip pat aukštesni – vidutinis atlyginimas Briuselyje yra 2500-3500 eurų į rankas. Taigi, nors gyvenimas brangus, pajamos leidžia pragyventi. Svarbu mokėti planuoti biudžetą, ypač pirmais metais, kol dar nežinote kur pigiau apsipirkti.

Kur lietuviai apsiperka Briuselyje?

Yra keletas lietuviškų parduotuvių Briuselyje – jose galima rasti lietuviškų produktų: duonos, sūrių, saldainių, gėrimų. Bet jos nedidelės ir asortimentas ribotas. Dauguma lietuvių apsipranta vietinėse parduotuvėse – Delhaize, Carrefour, Aldi, Lidl. Lidl yra populiariausias tarp lietuvių – kainos prieinamos, ir yra kai kurių lietuviškų produktų. Yra ir turgūs – pavyzdžiui, Gare du Midi turgus sekmadieniais – ten galima rasti šviežių produktų už geresnę kainą. Kiekvienas atranda savo mėgstamiausią vietą – tai užtrunka, bet galiausiai randi.

Kultūra – lietuviškas gyvenimas Briuselyje

Ar yra lietuvių bendruomenė Briuselyje?

Taip, yra. Lietuvių bendruomenė Briuselyje organizuoja renginius, šventes, susitikimus. Yra lietuviškas sekmadieninė mokykla vaikams – kad jie neišmoktų lietuvių kalbos. Yra lietuvių choras, teatro grupė, sporto komanda. Švenčiama Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Joninės, Kalėdos. Tai svarbu – ypač tiems, kurie jau ilgai gyvena toli nuo namų. Bendruomenė yra kaip antra šeima – kai negali grįžti pas mamą per Kalėdas, eini į bendruomenės šventę ir pasijunti ne toks vienišas. Tai ne sentimentai, tai realus poreikis priklausyti kažkam.

Ar lietuviai Briuselyje švenčia belgiškas šventes?

Dauguma – taip. Belgai turi savo šventes: nacionalinė diena liepos 21-ąją, karnavalas Vasario mėnesį, Kalėdų mugės. Lietuviai, kurie jau ilgiau gyvena Briuselyje, dalyvauja šiuose renginiuose – tai būdas integruotis ir pažinti vietinę kultūrą. Yra ir tokių, kurie lieka prie lietuviškų tradicijų – švenčia tik lietuviškas šventes, ignoruoja belgiškas. Bet manau, kad tai praradimas – gyventi šalyje ir nežinoti jos kultūros. Geriausia derinti – švęsti ir lietuviškas, ir belgiškas šventes. Pasaulis tampa turingesnis, kai moki iš abiejų kultūrų.

Kur lietuviai Briuselyje ieško informacijos apie pervežimus?

Dažniausiai – lietuvių bendruomenės grupėse Facebook'e. Ten žmonės dalinasi patirtimi, rekomenduoja vežėjus, skundžiasi prastomis paslaugomis. Taip pat lietuviškuose forumuose, skelbimų portaluose. Yra ir žodinė rekomendacija – „pas mane vežė tas ir tas, buvo gerai". Tai galbūt patikimiausias šaltinis – jei draugas rekomenduoja, pasitiki labiau nei anoniminiu atsiliepimu internete. Mes daug naujų klientų gauname būtent per rekomendacijas – tai geriausia reklama, kokia tik gali būti. Nemokama ir patikima.

Siuntos – ryšys tarp namų ir Briuselio

Ką dažniausiai siunčia lietuviai iš Lietuvos į Briuselį?

Maistą – tai numeris vienas. Lietuvišką duoną, sūrius, rūkytą mėsą, šokoladus, saldainius. Tada – drabužius ir avalynę – Lietuvoje dažnai pigiau. Vaistus – jau minėjau. Kosmetiką – lietuviški produktai vertinami. Taip pat knygas, žaislus vaikams, buities daiktus. Yra ir keistesnių siuntų – vienas žmogus siuntė lietuvišką šieną savo žirgui Belgijoje. Kitas – krepšį su bulvėmis, nes belgiškos bulvės „ne tos pačios". Kiekvienas siunčia tai, ko pasiilgsta arba ko negali nusipirkti vietoje. Siuntos yra nostalgija supakuota į dėžę.

Ar siuntos saugiai pasiekia Briuselį?

Stengiamės, kad pasiektų. Turime patirties – vežame jau ne vienerius metus, žinome kaip elgtis su skirtingomis siuntomis. Maistas turi būti supakuotas sandariai, trapūs daiktai – su apsauga, dokumentai – saugiai. Bet negarantuojame šimto procentų – kartais nutinka nenumatytų dalykų. Yra buvę, kad stiklainis su medumi sudužo – medus išbėgo ant kitų siuntų. Nemalonu, bet tai išimtis. Dauguma siuntų pasiekia gavėją saugiai ir laiku. Svarbiausia – tinkamai supakuoti. Pakavimas yra pusė sėkmės.

Ar galima siųsti siuntą be gavėjo žinios – kaip staigmeną?

Taip, galima. Yra buvę, kad vyras iš Lietuvos siuntė žmonai į Briuselį gimtadienio dovaną – gėlių puokštę ir tortą. Žmona nežinojo, kad kažkas atvyksta – vairuotojas paskambino, ji atidarė duris ir apsiverkė iš laimės. Tai vienas gražiausių mūsų darbo momentų. Bet reikia įsitikinti, kad gavėjas bus namuose – kitaip siunta gali strigti. Taip pat reikia nurodyti tikslų adresą ir telefono numerį. Staigmenos yra gražu, bet jos turi būti gerai suplanuotos. Kitaip staigmena gali virsti nusivylimu.

Transportas – kaip vežame į Briuselį

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai į Briuselį ar stoja kitur?

Paprastai važiuojame tiesiai į Briuselį, bet galime sustoti ir kituose miestuose – Antverpene, Gente, Liuke. Viskas priklauso nuo keleivių poreikių. Jei visi keleiviai vyksta į Briuselį – važiuojame tiesiai. Jei kažkas nori išlipti anksčiau – sustojame. Yra buvę, kad mikroautobuse buvo keleiviai, kurie vyko į penkis skirtingus miestus – tada maršrutas buvo sudėtingesnis, bet visi pasiekė tikslą. Lankstumas yra mūsų stiprybė – mes ne traukinys, kuris važiuoja tik savo bėgiais.

Kur Briuselyje sustoja mikroautobusas?

Priklauso nuo situacijos. Centrinėje stotyje – Gare du Midi – tai pagrindinis taškas. Taip pat prie Europos Parlamento, jei yra keleivių, kurie dirba ten. Kartais vežame tiesiai iki namų ar biuro adreso – jei tai pakeliui. Yra buvę, kad keleivis paprašė sustoti prie konkrečios kavinės, nes ten jo laukė draugai – sustojome. Negalime važiuoti į kiekvieną kampą, bet stengiamės būti lankstūs. Svarbiausia – kad keleivis pasiektų reikiamą vietą patogiai. Konkretų sustojimo tašką aptariame užsakymo metu.

Ar galima išlipti ne Briuselyje, o pakeliui?

Taip, galima. Jei maršrutas eina pro jūsų miestą – pavyzdžiui, Liuką ar Gendą – galite išlipti ten. Reikia tik pranešti iš anksto, kad vairuotojas žinotų. Yra buvę, kad keleivis užsisakė kelionę į Briuselį, bet pakeliui persigalvojo ir paprašė išlipti Antverpene – pavyko, nes Antverpenas yra pakeliui. Bet jei prašote išlipti kažkur, kas nėra maršrute – tada sudėtingiau. Negalime keisti maršruto dėl vieno keleivio, jei kiti skuba. Bet stengiamės rasti sprendimą, jei įmanoma.

Bendra – praktiniai klausimai

Ar reikia kalbėti prancūziškai ar olandiškai, kad gyventum Briuselyje?

Neprivaloma, bet labai padeda. Briuselis yra dvikalbis miestas – prancūzų ir olandų kalbos oficialios. Dauguma žmonių kalba prancūziškai, olandiškai arba abiem. Anglų kalba irgi suprantama, ypač tarptautinėse organizacijose. Bet kasdieniame gyvenime – parduotuvėse, valdiškose įstaigose, pas gydytoją – prancūzų kalba labai naudinga. Yra lietuvių, kurie gyvena dešimt metų ir nemoka prancūziškai – tai įmanoma, bet apsunkina gyvenimą. Rekomenduoju mokytis – net jei tik pagrindus. Žmonės vertina pastangas, net jei kalbate su klaidomis.

Ar lietuviai Briuselyje turi savo gydytojus?

Yra lietuvių, kurie dirba sveikatos srityje Briuselyje – gydytojai, slaugytojai, farmacininkai. Bet jie dirba belgų įstaigose, ne specialiai lietuviams. Jei ieškote lietuviškai kalbančio gydytojo – galite rasti per bendruomenės rekomendacijas. Bet nereikia bijoti belgiškų gydytojų – jie profesionalūs, nors kartais kultūriniai skirtumai jaučiami. Pavyzdžiui, belgai mažiau linkę skirti antibiotikus nei lietuviai – tai ne blogai, tiesiog kitoks požiūris. Svarbiausia – turėti sveikatos draudimą, kitaip gydymas labai brangus.

Ar sunku lietuviui susirasti būstą Briuselyje?

Tai vienas didžiausių iššūkių. Būsto rinka Briuselyje įtempta – paklausa didelė, pasiūla ribota. Nuomos kainos aukštos, ypač centre. Rekomenduojama pradėti ieškoti likus keliems mėnesiams iki atvykimo. Yra specialių svetainių – Immoweb, Zimmo – kur galima rasti nuomos pasiūlymus. Taip pat Facebook grupės, kur žmonės dalinasi nuomos skelbimais. Pirmas būstas nebūtinai bus idealus – svarbu pradėti, o vėliau ieškoti geresnio. Yra lietuvių, kurie pirmus metus gyveno bendrabučiuose ar pas draugus, kol susitvarkė. Kantrybė yra raktas.

Išvada

Būti lietuviu Briuselyje – tai gyventi tarp dviejų pasaulių. Viena koja čia, kita – Lietuvoje. Mes padedame palaikyti tą ryšį – vežame siuntas, keleivius, prisiminimus. Kiekviena dėžė su lietuvišku maistu, kiekvienas keleivis, grįžtantis aplankyti artimųjų, yra to ryšio dalis. Jei gyvenate Briuselyje ir jums reikia transporto į Lietuvą ar atgal – skambinkite. Mes ne tik vežame – mes sujungiame. Ir tai darome kiekvieną dieną.