Lietuviai Briuselyje, Vežame kiekvieną dieną

Briuselyje gyvena nemaža lietuvių bendruomenė – žmonės, kurie atvyko dirbti, studijuoti arba tiesiog gyventi kitokį gyvenimą. Mes vežame lietuvius į Briuselį ir atgal kiekvieną dieną, ir tai yra viena pagrindinių mūsų veiklos sričių. Žinome, kad ilgas kelias gali būti varginantis, todėl stengiamės, kad kelionė būtų kuo patogesnė. Bet taip pat žinome, kad ne visada viskas vyksta sklandžiai – kartais stringa logistika, kartais vėluoja keltas, kartais tiesiog būna bloga diena. Apie tai atvirai kalbame su klientais. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie lietuvių vežimą į Briuselį.

Bendruomenė – lietuviai Briuselyje

Kiek lietuvių gyvena Briuselyje?

Tikslaus skaičiaus nežinau, bet manoma, kad Briuselyje ir jo apylinkėse gyvena keli tūkstančiai lietuvių. Kai kurie dirba Europos Sąjungos institucijose – Europos Komisijoje, Europos Parlamente, ES Taryboje. Kiti dirba NATO arba kitose tarptautinėse organizacijose. Dar kiti turi savo verslus – restoranus, parduotuves, paslaugų įmones. Yra ir tokių, kurie dirba nekvalifikuotą darbą – valymo paslaugose, statybose, sandėliuose. Kiekvienas turi savo istoriją. Mes vežame visus – tiek diplomatus, tiek statybininkus, ir niekada neskirstome žmonių pagal jų statusą.

Kur Briuselyje gyvena daugiausia lietuvių?

Daug lietuvių gyvena Šerbeko (Schaerbeek) rajone – tai vienas didžiausių Briuselio rajonų, kuriame gyvena daug imigrantų. Taip pat lietuvių yra Etterbeke, Ixelles, Anderlechte ir kituose rajonuose. Kai kurie lietuviai gyvena ne pačiame Briuselyje, o priemiesčiuose – Levene, Mehelene, Vilvorde. Tai priklauso nuo to, kur jie dirba ir kiek gali sau leisti už nuomą. Briuselio centras yra brangus, todėl daugelis lietuvių renkasi priemiesčius. Mes vežame į visas šias vietas, ir žinome, kur yra pagrindiniai lietuvių susibūrimo taškai.

Ar yra lietuviškų parduotuvių Briuselyje?

Taip, yra. Briuselyje yra keletas lietuviškų parduotuvių, kur galima nusipirkti lietuviškų produktų – duonos, varškės, šaltibarščių, alaus, saldainių. Taip pat yra lietuviškų restoranų arba kavinių, kur galima pavalgyti cepelinų arba šaltibarščių. Žinoma, pasirinkimas nėra toks didelis kaip Lietuvoje, bet lietuviai Briuselyje randa būdų, kaip gauti savo mėgstamų produktų. Kartais žmonės prašo mūsų atvežti kažką iš Lietuvos – duonos, šakočio, lašinių – ir mes tai darome. Tai papildoma paslauga, kurią teikiame su malonumu.

Kaip lietuviai Briuselyje palaiko ryšį su Lietuva?

Šiais laikais tai lengva – internetas, telefonas, socialiniai tinklai. Bet fizinis ryšys taip pat svarbus – žmonės nori grįžti namo aplankyti šeimos, draugų, tiesiog pabūti Lietuvoje. Ir čia mes padedame – vežame lietuvius iš Briuselio į Lietuvą ir atgal kiekvieną dieną. Kai kurie žmonės važiuoja kas mėnesį, kiti – kas kelis mėnesius, kiti – tik per šventes. Mes pažįstame daugelį savo klientų asmeniškai – žinome, kur jie gyvena, ką dirba, kada važiuoja. Tai ne verslas, tai bendruomenė.

Kasdien – vežimas lietuvių į Briuselį kiekvieną dieną

Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną dieną. Tai mūsų įsipareigojimas, ir mes jo laikomės net tada, kai užsakymų mažai. Yra buvę, kad važiavome su vos dviem keleiviais – neapsimoka finansiškai, bet mes pažadėjome, ir laikomės pažado. Žinoma, jei užsakymų visai nėra – o tai nutinka labai retai – galime sujungti dvi dienas į vieną reisą. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Paprastai mikroautobusas išvažiuoja kasdien, ir jūs galite rinktis bet kurią dieną, kuri jums patogu.

Kada geriausia užsisakyti vežimą į Briuselį?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Rekomenduojame užsakyti bent 3–5 dienas prieš planuojamą kelionę, kad galėtume viską suderinti. Bet jei reikia skubiai, skambinkite – kartais pasiseka, ir yra laisvų vietų. Ypač svarbu užsakyti iš anksto prieš šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines – tada mikroautobusai greitai užsipildo. Yra buvę, kad žmogus skambino gruodžio 23 dieną ir prašė vietos Kalėdoms – viskas jau buvo užimta. Jis nusivylė, bet mes negalėjome padėti. Dabar jis užsako lapkričio mėnesį, ir viskas gerai.

Ar vežate lietuvius iš Briuselio į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Tie patys maršrutai, tik atvirkščia kryptimi. Jei gyvenate Briuselyje ir norite grįžti į Lietuvą, mes atvažiuojame į jūsų adresą ir nuvežame jus į Lietuvą. Tai labai patogu, ypač jei turite daug bagažo arba važiuojate su vaikais. Daugelis mūsų klientų važiuoja abiem kryptimis – iš Lietuvos į Briuselį ir atgal – ir mes juos pažįstame jau ne vienerius metus. Tai ne tik verslas, tai draugystė.

Keleiviai – lietuviai kaip keleiviai

Kokie žmonės dažniausiai važiuoja į Briuselį?

Įvairūs. Yra jaunų žmonių, kurie atvyksta dirbti arba studijuoti. Yra vyresnių, kurie jau seniai gyvena Briuselyje ir važiuoja aplankyti šeimos. Yra šeimų su vaikais, kurios važiuoja atostogų. Yra verslininkų, kurie važiuoja tvarkyti reikalų. Yra ir tokių, kurie važiuoja pirmą kartą ir nežino, ko tikėtis. Mes stengiamės, kad kiekvienas jaustųsi patogiai, nepriklausomai nuo to, kas jis yra ir kodėl važiuoja. Kartais žmonės papasakoja savo istorijas kelionėje – vieni džiaugiasi, kiti liūdi, kiti tiesiog nori pabūti tyliai. Mes gerbiame kiekvieno pasirinkimą.

Ar dažnai vežate šeimas su vaikais?

Taip, gana dažnai. Šeimos su vaikais važiuoja aplankyti senelių, atostogauti arba persikelti gyventi į Briuselį. Vaikai kelionėje kartais būna neramūs – verkia, prašo valgyti, klausinėja „ar jau atvažiavome?“ kas penkias minutes. Mes suprantame, kad tai normalu, ir stengiamės padėti – darome papildomus sustojimus, kad vaikai galėtų prasibėgti, leidžiame dažniau sustoti tualetui. Yra buvę, kad vaikas supyko, nes norėjo namo, ir verkė visą kelionę – tėvai buvo išsekę. Mes pasiūlėme pagalvėlę ir antklodę, ir vaikas užmigo. Maži dalykai, bet jie padeda.

Ar vežate vyresnio amžiaus žmones?

Taip, vežame. Vyresnio amžiaus žmonės kartais važiuoja aplankyti vaikų arba anūkų, kurie gyvena Briuselyje. Jiems gali būti sunku keliauti vieniems, todėl mes stengiamės padėti – padedame įlipti, išlipti, nešti bagažą. Yra buvę, kad močiutė važiavo pas anūką į Briuselį, ir ji buvo labai susijaudinusi – pirmą kartą važiavo taip toli viena. Mes rūpinomės ja visą kelionę – davėme vandens, paklausėme, ar viskas gerai, padėjome per sustojimus. Ji atvyko į Briuselį laiminga, ir tai buvo geriausias mūsų dienos momentas.

Siuntos – lietuvių siuntos į Briuselį

Ką lietuviai dažniausiai siunčia į Briuselį?

Viską – nuo maisto produktų iki drabužių, nuo dokumentų iki baldų. Dažniausiai siunčiami lietuviški maisto produktai – duona, varškė, lašiniai, šaltibarščiai, saldainiai. Taip pat drabužiai – žmonės siunčia rūbus, kuriuos pamiršo arba kuriuos reikia pataisyti. Dokumentai – sutartys, pažymos, laiškai. Elektronika – telefonai, kompiuteriai, planšetės. Yra buvę, kad žmogus siuntė visą dėžę su lietuviškais saldainiais Kalėdoms – svėrė 25 kilogramus. Mes pristatėme, ir gavėjas buvo labai laimingas.

Ar vežate maistą iš Lietuvos į Briuselį?

Taip, vežame sausus maisto produktus. Duoną, saldainius, šokoladą, konservuotą maistą, prieskonius. Nevežame greitai gendančių produktų be specialios įrangos – šviežios mėsos, pieno produktų (jei tai ne trumpas atstumas), ledų. Yra buvę, kad klientas norėjo išsiųsti šviežią varškę – mes paaiškinome, kad per 20 valandų kelionės ji suges. Jis nusivylė, bet suprato. Vietoj to pasiūlėme siųsti ilgo galiojimo varškę – ji išsilaiko ilgiau. Žmonės kartais neįvertina, kiek laiko trunka kelionė, ir nori siųsti dalykus, kurie tiesiog neišsilaikys.

Ar galima siųsti siuntą be gavėjo žinios?

Galima, bet nerekomenduojame. Jei siunčiate siuntą kaip staigmeną, gavėjas gali nežinoti, kad kažkas ateis, ir gali nebūti namuose. Tada mes turime laukti arba grąžinti siuntą atgal. Geriau bent jau pranešti gavėjui, kad siunta yra pakeliui, net jei neatskleidžiate, kas yra viduje. Yra buvę, kad žmogus siuntė staigmeną savo draugei – ji nebuvo namuose, ir mes laukėme valandą. Galiausiai ji grįžo, bet buvo supykusi, kad niekas nepranešė. Staigmenos yra gražu, bet praktikoje jos kartais sukelia problemų.

Gyvenimas – lietuvių gyvenimas Briuselyje

Ar sunku lietuviams adaptuotis Briuselyje?

Priklauso nuo žmogaus. Kai kurie adaptuojasi greitai – randa darbą, išmoksta kalbą, susiranda draugų. Kitiems užtrunka ilgiau – ypač jei nemoka nei prancūzų, nei olandų, nei flamandų. Briuselyje oficialios kalbos yra prancūzų ir olandų, bet dauguma žmonių kalba ir angliškai. Tačiau kasdieniame gyvenime prancūzų kalba labai svarbi – parduotuvėse, valstybinėse įstaigose, gydytojų kabinetuose. Lietuviai, kurie nemoka prancūzų, kartais jaučiasi izoliuoti. Bet lietuvių bendruomenė padeda – žmonės dalinasi patarimais, padeda vieni kitiems.

Kokios pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria lietuviai Briuselyje?

Kalbos barjeras – tai pirmas dalykas. Be prancūzų arba olandų kalbos sunku rasti gerą darbą, išsinuomoti butą arba susitvarkyti dokumentus. Antra – biurokratija. Belgijos biurokratija yra sudėtinga, ir lietuviai kartais pasimeta tarp visų tų formų ir procedūrų. Trečia – vienišumas. Ypač tiems, kurie atvyko vieni, be šeimos. Ilgos darbo valandos, mažai laisvo laiko, ir jokio socialinio gyvenimo. Mes vežame daug tokių žmonių, ir kartais jie papasakoja savo istorijas kelionėje. Tai liūdna, bet tai realybė.

Ar lietuviai Briuselyje uždirba daugiau nei Lietuvoje?

Paprastai taip, bet ne visada. Atlyginimai Briuselyje yra didesni nei Lietuvoje, bet ir gyvenimo išlaidos didesnės – nuoma, maistas, transportas. Yra lietuvių, kurie uždirba labai gerai – ypač dirbantys ES institucijose arba tarptautinėse įmonėse. Bet yra ir tokių, kurie dirba nekvalifikuotą darbą ir vos suduria galą su galu. Viskas priklauso nuo to, ką dirbate, kokios kvalifikacijos turite, ir kaip mokate derėtis. Mes vežame visus – tiek tuos, kurie važiuoja į prestižinį darbą, tiek tuos, kurie važiuoja dirbti į sandėlį. Ir vieni, ir kiti yra mūsų klientai.

Kelionė – patogumai važiuojant į Briuselį

Ką veikti per ilgą kelionę į Briuselį?

20–24 valandos mikroautobuse – tai ilgas laikas. Ką veikti? Galima miegoti – dauguma žmonių taip daro. Galima klausytis muzikos arba podcastų – su ausinėmis, žinoma. Galima skaityti knygą arba žiūrėti filmą telefone. Galima kalbėtis su kitais keleiviais – kartais susipažįsti su įdomiais žmonėmis. Galima tiesiog žiūrėti pro langą – Lenkijos ir Vokietijos peizažai kartais būna gražūs. Yra buvę, kad keleiviai suorganizavo improvizuotą viktoriną mikroautobuse – klausimai apie Lietuvą, Briuselį, geografiją. Visiems buvo linksma. Svarbiausia – turėti ką veikti, kad laikas neprailgtų.

Ar mikroautobuse yra tualetas?

Ne, mikroautobuse nėra tualeto. Bet mes darome reguliarius sustojimus – kas 3–4 valandas – degalinėse, kur yra tualetai. Jei jums reikia dažniau sustoti, tiesiog pasakykite vairuotojui, ir mes sustosime. Suprantame, kad ne visi gali išlaikyti 4 valandas be tualeto. Ypač jei geriate daug vandens arba kavos. Yra buvę, kad keleivis prašė sustoti kas valandą – mes sutikome, bet tai prailgino kelionę. Geriau planuoti skysčių vartojimą, kad nereikėtų taip dažnai sustoti.

Ar galima rūkyti mikroautobuse?

Ne, mikroautobuse rūkyti draudžiama. Tai ne tik taisyklė, bet ir sveikas protas – mikroautobuse sėdi keli žmonės, ir ne visi nori kvėpuoti dūmais. Bet mes darome sustojimus, per kuriuos galima išeiti parūkyti. Paprastai sustojame degalinėse, kur yra specialios rūkymo zonos. Yra buvę, kad keleivis bandė rūkyti mikroautobuse – mes paprašėme to nedaryti, ir jis supyko. Bet taisyklės yra taisyklės. Jei rūkote, tiesiuk palaukite kito sustojimo.

Išvada

Vežame lietuvius į Briuselį ir atgal kiekvieną dieną – tai mūsų pagrindinė veikla, ir mes ją darome su pasididžiavimu. Briuselyje gyvena tūkstančiai lietuvių, ir mes stengiamės, kad kelionė tarp Lietuvos ir Belgijos būtų kuo patogesnė. Žinome, kad ne visada viskas vyksta sklandžiai, bet visada ieškome sprendimo. Jei esate lietuvis, gyvenantis Briuselyje, arba planuojate ten vykti, susisiekite su mumis. Keliaukite patogiai su tautiečiais.