Lietuva Briuselis ketvirtadieniais ir kasdien vežame

Ketvirtadienis – nebloga diena išvykti iš Lietuvos į Briuselį. Spėji atsisveikinti su šeima, susitvarkyti reikalus, ir penktadienį jau gali būti darbe. Mes suprantame, kad žmonės turi skirtingus grafikus, todėl ne tik ketvirtadieniais važiuojame – kasdien turime reisus iš Lietuvos į Briuselį. Ryte, popiet, vakare – pagal poreikį. Dauguma keleivių grįžta į darbą Belgijoje po savaitgalio Lietuvoje, bet yra ir tokių, kurie pirmą kartą važiuoja – naujas darbas, naujas gyvenimas. Siuntos taip pat keliauja – lietuviški produktai belgams, belgiškas šokoladas lietuviams. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien.

Grafikas – vežimas iš Lietuvos į Briuselį ketvirtadieniais

1. Kada išvykstate iš Lietuvos ketvirtadieniais?

Ketvirtadieniais paprastai išvykstame apie 14-16 valandą. Tai leidžia pasiekti Briuselį penktadienio ryte arba priešpiet. Yra ir ankstesnių reisų – apie 8-9 valandą ryto, bet jie rečiau užsakomi. Ketvirtadienio popietinis reisas patogus tiems, kurie nori paskutinį rytą praleisti su šeima prieš išvykstant. Vaikai eina į mokyklą, žmona į darbą, ir tu išvažiuoji. Vakare jau Vokietijoje, ryte – Briuselyje. Grafikas lankstus – jei yra paklausa, galime išvykti ir anksčiau, ir vėliau. Svarbiausia – pranešti iš anksto.

2. Ar ketvirtadieniais yra daugiau reisų nei kitomis dienomis?

Ne, reisų skaičius panašus. Bet ketvirtadieniais ir sekmadieniais dažniausiai būna daugiau užklausų, tai kartais pridedame papildomą mikroautobusą. Tai priklauso nuo sezono – vasarą mažiau, nes žmonės atostogauja. Rudenį ir pavasarį daugiau, nes visi grįžta į darbą. Žiemą prieš Kalėdas – labai daug, kartais net trys mikroautobusai vienu metu. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Šiaip vienas-du reisai per dieną, ir visiems užtenka. Jei ne – skambinkite, ieškosime sprendimo.

3. Kiek kainuoja kelionė iš Lietuvos į Briuselį?

Panašiai kaip atgal – 120-150 eurų iš Vilniaus, kiek mažiau iš Kauno. Klaipėda brangiau, nes reikia papildomai važiuoti iki pagrindinio maršruto. Siuntos – pagal svorį ir dydį, kaip visada. Kaina nesikeičia priklausomai nuo savaitės dienos – ketvirtadienis ar sekmadienis, vienodai. Vienintelis skirtumas – jei važiuoji pirmą kartą ir nežinai, ko tikėtis, tai gali atrodyti brangu. Bet paskaičiuok – lėktuvas iš Vilniaus į Briuselį kainuoja panašiai, bet reikia nuvykti į oro uostą, praeiti patikrą, laukti skrydžio. O čia – sėdi ir važiuoji. Patogiau, o kartais net pigiau.

4. Ar galima sumokėti atvykus į Briuselį?

Paprastai prašome sumokėti prieš išvykstant arba išvykimo metu. Bet jei yra susitarimas – pavyzdžiui, darbdavys moka už darbuotoją – tai galima ir pavedimu po kelionės. Verslo klientams tai įprasta. Bet paprastiems keleiviams prašome sumokėti iš anksto arba grynais prieš lipant. Tai ne nepasitikėjimas, tiesiog taip paprasčiau. Yra buvę, kad žmogus pažadėjo sumokėti Briuselyje, o atvykęs „pamiršo" – tada reikia skambinėti, priminti, ir tai nemalonu visiems. Geriau aiškiai iš karto.

5. Ką daryti, jei negaliu išvykti ketvirtadienį?

Praneškite kuo anksčiau, ir mes perkelsime rezervaciją kitai dienai. Turime reisus kasdien, tai ne problema. Vienintelis dalykas – jei ketvirtadienio reisas jau pilnas, o jūs atšaukiate paskutinę minutę, tai mes prarandame vietą, kurią būtume galėję parduoti kitam. Todėl prašome pranešti bent prieš 24 valandas. Bet suprantame, kad gyvenimas nenuspėjamas – liga, skubi situacija, darbo reikalai. Visada stengiamės būti lankstūs. Svarbiausia – komunikacija. Pasakykit, ir rasime sprendimą.

Maršrutas – vežimas iš Lietuvos į Briuselį kasdien

6. Koks maršrutas iš Lietuvos į Briuselį?

Iš Vilniaus važiuojame per Kauną, tada Marijampolę, per sieną į Lenkiją. Lenkijoje – Suvalkai, Augustavas, Varšuva, Poznanė. Iš Poznanės į Vokietiją – per Frankfurtą prie Oderio, tada Berlyną, Hanoverį, Dortmundą. Iš Vokietijos į Olandiją – per Arnhemą, Utrechtą. Iš Olandijos į Belgiją – per Bredą, Antverpeną, ir galiausiai Briuselį. Maršrutas apie 1600-1700 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje pradedame. Iš Klaipėdos – dar papildomi 300 km. Bet tai įprastas kelias, vairuotojai jį žino mintinai.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Briuselį?

Apie 20-24 valandos, kaip ir atgal. Bet iš Lietuvos į Briuselį kartais trunka kiek ilgiau – dėl Lenkijos kelių. Lenkija gerėja, bet vis dar yra ruožų, kur greitis ribojamas arba kelias remontuojamas. Ypač vasarą – visi remontuoja kelius. Vokietijoje ir Olandijoje situacija geresnė, ten autostrados geros. Bet bendrai – para kelionės. Žmonės pripratę. Vienas klientas sako, kad jam kelionė trunka „dvi knygas" – jis matuoja laiką perskaitytomis knygomis. Neblogas būdas.

8. Ar sustojate Lenkijoje?

Taip, Lenkijoje paprastai darome 1-2 sustojimus. Vienas prie Varšuvos – pavalgyti, prasitempti. Kitas prie Poznanės arba prie sienos su Vokietija – kava, tualetas. Lenkijoje degalinės geros, maistas neblogas, kainos mažesnės nei Vokietijoje. Dauguma keleivių perka dešrelių arba barščių degalinėje – tai jau tradicija. Vienas klientas visada perka cepelinų degalinėje prie Varšuvos – sako, kad skaniausi Lietuvoje. Na, skonio reikalas, bet malonu, kad žmogus turi savo tradicijas.

9. Ar važiuojate per naktį iš Lietuvos?

Taip, dažniausiai išvykstame popiet arba vakare, kad Briuselį pasiektume kitą dieną. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, vėsiau vasarą, keleiviai miega. Bet yra ir minusų – tamsu, vairuotojams sunkiau, ypač žiemą, kai keliai slidūs. Todėl žiemą kartais išvykstame ryte, kad važiuotume dieną. Bet tai išimtis. Šiaip naktinis važiavimas įprastas, ir dauguma keleivių prie to pripratę. Svarbiausia – patogiai įsitaisyti ir miegoti. Arba nemiegoti ir žiūrėti pro langą – Lenkijos naktys turi savo žavesio.

10. Kokia transporto priemone vežate iš Lietuvos?

Tais pačiais mikroautobusais – Mercedes Sprinter, Fiat Ducato, kartais Volkswagen Crafter. Visi techniškai tvarkingi, su reikiamais draudimais ir licencijomis. Mikroautobusai reguliariai tikrinami – ne tik kasmetinė techninė apžiūra, bet ir mūsų vidiniai patikrinimai prieš kiekvieną reisą. Vairuotojas apžiūri padangas, stabdžius, šviesas, ir tik tada išvažiuoja. Tai užtrunka 10-15 minučių, bet saugumas svarbiau. Geriau pavėluoti 15 minučių nei turėti problemų kelyje. Saugumas ne derybų objektas.

Siuntos – pervežimas siuntų iš Lietuvos į Briuselį

11. Ką dažniausiai siunčia iš Lietuvos į Briuselį?

Maistą – tai numeris vienas. Šakotis, rūkyta mėsa, varškės sūris, šokoladas, saldainiai. Lietuviai Belgijoje ilgisi lietuviško maisto, ir mamoms tai būdas parodyti meilę per atstumą. Taip pat drabužius – dažnai mama siunčia vaikui šiltus rūbus žiemai. Arba atvirkščiai – vaikas siunčia mamai dovanų. Elektronika – rečiau, bet pasitaiko. Baldai – labai retai, bet yra buvę. Vienas klientas siuntė visą savo knygų kolekciją – 30 dėžių. Tai jau buvo iššūkis, bet sutalpinome. Svarbiausia – tinkamai supakuoti.

12. Kaip ilgai siunta keliauja iš Lietuvos į Briuselį?

Taip pat kaip keleiviai – viena para, kartais dvi. Jei siunti ketvirtadienį, tai penktadienį vakare arba šeštadienį siunta jau Briuselyje. Priklauso nuo to, kur Briuselyje reikia pristatyti. Centre – greičiau, priemiesčiuose – gali užtrukti papildomą dieną. Bet šiaip stengiamės kuo greičiau. Yra buvę, kad siunta pasiekė gavėją per 18 valandų – tai rekordas. Bet nesitikėkite to visada. Realistiškiau – 24-30 valandų. Geriau nusiteikti ilgiau ir maloniai nustebti, kai siunta atvyksta greičiau.

13. Ar galima siųsti stiklinius indus?

Galima, bet su rizika. Stiklas trapus, ir net geriausia pakuotė negarantuoja, kad nesuduš. Mes stengiamės atsargiai elgtis su visomis siuntomis, bet kelyje būna kratymo, posūkių, stabdymo. Jei siunti stiklinius indus – būtinai apvyniok burbuline plėvele, sudėk į dėžę su putų polistirolu, ir pažymėk „trapu". Vienas klientas siuntė močiutės kristalo vazą – supakavo taip gerai, kad atvyko sveika. Kitas siuntė vyno butelius be papildomos apsaugos – vienas sudužo. Skirtumas – pakuotėje. Mes atsakome už transportavimą, bet ne už netinkamą pakavimą.

14. Ar galima siųsti vaistus?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Receptiniai vaistai turi būti su recepto kopija arba gydytojo pažyma. Nereceptiniai – be papildomų dokumentų. Bet svarbu suprasti, kad kai kurie vaistai gali būti draudžiami tam tikrose šalyse. Pavyzdžiui, kai kurie raminamieji vaistai turi būti deklaruojami. Mes ne farmacininkai, tai negalime patarti dėl kiekvieno vaisto. Bet jei abejojate – pasitarkite su vaistininku arba gydytoju prieš siunčiant. Geriau per daug informacijos nei per mažai. Vaistai – ne saldainiai.

15. Ką daryti, jei siunta pažeista?

Pirmas dalykas – pranešti mums kuo greičiau. Idealiu atveju – iš karto gavus siuntą, prieš pasirašant. Jei pastebėjote pažeidimą vėliau – vis tiek praneškite, bet tada sunkiau įrodyti, kad pažeidimas atsirado transportavimo metu. Mes turime draudimą, tai jei pažeidimas mūsų kaltė – kompensuosime. Bet jei siunta buvo netinkamai supakuota – tai jau kitas reikalas. Todėl visada fotografuokite siuntą prieš išsiunčiant ir gavus. Tai papildomas įrodymas, jei kas nutinka. Atsargumas nekenkia.

Patogumai – vežimas iš Lietuvos į Briuselį

16. Ar mikroautobuse yra rozetės telefonui krauti?

Taip, yra USB jungtys kiekvienoje sėdynėje. Galima krauti telefoną, planšetę, nešiojamą kompiuterį. Rozetės 220V taip pat yra, bet jų mažiau – paprastai 2-3 visame mikroautobuse. Todėl jei reikia krauti nešiojamą kompiuterį, geriau turėti savo ilgintuvą arba pasiimti vietą šalia rozetės. Vienas programuotojas visada prašo vietos šalia rozetės, nes dirba kelionės metu. Mes jam visada rezervuojame tą vietą. Kitiems tai gal ir keista, bet jam tai svarbu, ir mes tai gerbiame.

17. Ar galima miegoti mikroautobuse?

Taip, ir dauguma taip daro. Sėdynės atsilošia, yra pledų (jei prašote), ir šviesos prigesinamos naktį. Bet tai ne lova – jei sunkiai miegate sėdėdami, tai gali būti sunku. Rekomenduojame atsinešti kaklo pagalvėlę ir akių kaukę – tai padeda. Taip pat ausų kamštukai, jei šalia sėdintis keleivis knarkia (tai nutinka dažniau, nei galvojate). Vienas klientas atsineša miegmaišį ir užsideda ant savęs – atrodo keistai, bet jam patogu. Kiekvienas turi savo būdą išgyventi 20 valandų kelionę.

18. Ar mikroautobuse yra kondicionierius vasarą?

Taip, visuose mikroautobusuose. Vasarą be kondicionieriaus būtų neįmanoma – ypač Lenkijoje, kur temperatūra gali siekti 35 laipsnius. Bet kartais kondicionierius per stiprus, ir žmonės šąla. Tada prašome sumažinti. Arba atvirkščiai – per silpnas, ir karšta. Mes stengiamės rasti aukso vidurį, bet ne visada pavyksta. Geriausia – turėti striukę arba megztinį, kad galėtumėte užsimesti, jei per šalta. Sluoksniavimas – geriausias būdas spręsti temperatūros problemas uždaroje erdvėje.

19. Ar galima vežtis dviratį?

Galima, bet reikia iš anksto pranešti. Dviratis užima daug vietos, ir ne visada telpa, ypač jei mikroautobusas pilnas. Paprastai dviratis dedamas į bagažo skyrių, bet jei jis per didelis – gali tekti sulankstyti arba nuimti ratus. Kaina už dviračio vežimą papildoma – apie 30-50 eurų, priklausomai nuo dydžio. Vienas klientas vežėsi elektrinį dviratį – sunkus, bet sutalpinome. Kitas – sulankstomą, kuris tilpo į maišą. Priklauso nuo dviračio. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad galėtume planuoti.

20. Ar mikroautobuse yra vandens buteliukų?

Paprastai taip, duodame po vieną buteliuką vandens kiekvienam keleiviui. Tai nedidelis dalykas, bet žmonės vertina. Ypač vasarą, kai karšta. Bet jei norite daugiau – atsineškite savo. Arba galima nusipirkti per sustojimus. Mes ne baras, bet stengiamės, kad keleiviai jaustųsi patogiai. Vienas klientas visada atsineša termosą su arbata – sako, kad jam tai komfortas. Mes jam duodame karšto vandens, jei reikia. Maži dalykai, bet jie kuria pasitikėjimą.

Dokumentai – vežimas iš Lietuvos į Briuselį

21. Kokių dokumentų reikia išvykstant iš Lietuvos?

Tų pačių, kaip ir važiuojant atgal – asmens tapatybės kortelė arba pasas. ES piliečiams užtenka kortelės. Jei ne ES – pasas su galiojančia viza. Vaikams – atskiras dokumentas. Tai paprasta, bet dažnai pamirštama. Ypač vaikų dokumentai – tėvai galvoja, kad vaikas „prisegamas" prie jų paso, bet taip nėra nuo 2012 metų. Kiekvienas vaikas turi turėti savo dokumentą. Patikrinkite prieš išvykstant – tai užtrunka minutę, bet sutaugo daug nervų pasienyje.

22. Ar reikia deklaruoti pinigus kertant sieną?

Jei vežate daugiau nei 10 000 eurų grynais – taip, reikia deklaruoti. Tai ES taisyklė, ne mūsų išmislas. Mažesnės sumos – nereikia. Bet jei vežate didelę sumą, tai geriau deklaruoti, nei turėti problemų pasienyje. Vienas verslininkas vežė 15 000 eurų grynais – pamiršo deklaruoti, tai pasienyje buvo ilgas pokalbis. Galiausiai viskas baigėsi gerai, bet streso buvo. Deklaracija užtrunka 5 minutes, tai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia prisiminti.

23. Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Asmeniniam naudojimui – taip. ES viduje nėra muitų, tai gali vežti protingą kiekį. Bet „protingas kiekis" reiškia – ne komercinį kiekį. Jei veži 20 butelių degtinės, tai gali atrodyti įtartinai. Paprastai – iki 10 litrų stipraus alkoholio, iki 800 cigarečių – niekas neklaus. Bet jei daugiau – gali tekti įrodinėti, kad tai asmeniniam naudojimui. Mes ne muitinė, tai negalime patarti dėl konkrečių kiekių. Bet šiaip – saikingai, ir viskas bus gerai.

24. Ką daryti, jei neturiu dokumento vaikui?

Deja, be dokumento vaiko negalime vežti. Tai ne mūsų taisyklė – tai įstatymas. Vaikas turi turėti savo asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jei neturite – reikia kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti dokumentą. Tai gali užtrukti kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo situacijos. Skubos tvarka – greičiau, bet brangiau. Todėl planuokite iš anksto. Ypač prieš atostogas, kai visi staiga prisimena, kad vaiko dokumentas pasibaigęs. Ne paskutinę dieną tai darykite.

Laikas – kasdienis vežimas iš Lietuvos į Briuselį

25. Kada geriausia išvykti iš Lietuvos?

Priklauso nuo to, kada reikia būti Briuselyje. Jei penktadienį ryte reikia būti darbe – išvykite ketvirtadienį popiet. Jei savaitgalį – galite išvykti penktadienį vakare arba šeštadienį ryte. Kiekvienas turi savo poreikius. Mes siūlome skirtingus laikus, kad kiekvienas rastų tinkamą. Bet rekomenduojame rezervuoti iš anksto, ypač jei važiuojate ketvirtadienį ar sekmadienį – populiariausios dienos. Likus kelioms dienoms iki išvykimo – geriausias laikas rezervuoti.

26. Ar galima važiuoti tik vieną kryptį?

Taip, žinoma. Ne visi grįžta atgal – vieni važiuoja į Briuselį ir pasilieka, kiti grįžta po savaitės ar mėnesio. Mes neprašome, kad pirktumėte bilietą abiem kryptimis. Vienos krypties kelionė – visiškai normalu. Kaina ta pati, nesvarbu, ar grįšite, ar ne. Vienintelis dalykas – jei žinote, kad grįšite, tai galite rezervuoti abu reisus iš karto, ir mes garantuosime vietą abiem kryptimis. Bet tai neprivaloma. Laisvė pasirinkti – svarbiausia.

Išvada

Kasdienis vežimas iš Lietuvos į Briuselį – patogus ir patikimas būdas pasiekti Belgiją. Nesvarbu, ar grįžti į darbą, ar keliauji pirmą kartą – mes esame čia, kad padėtume. Kelionė trunka apie parą, mikroautobusai patogūs, o vairuotojai patyrę. Rezervuokite iš anksto, pasiruoškite dokumentus, ir mėgaukitės kelione. Skambinkite, klauskite – mes visada atsakome.