Kelionė su gyvūnu į Briuselį: viskas, ką reikia žinoti prieš išvykstant

Planuojate kelionę su gyvūnu į Briuselį? Tai gali atrodyti sudėtinga, bet iš tiesų tinkamai pasiruošus viskas vyksta sklandžiai. Pats esu ne kartą vežęs augintinius maršrutu Lietuva–Belgija, tad žinau, kur kyla painiavos. Svarbiausia – dokumentai, tinkama transportavimo dėžė ir rami aplinka kelionės metu. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų augintinis saugiai pasiektų Briuselį. Nepamirškite, kad kiekvienas gyvūnas – skirtingas, todėl universalaus recepto nėra, bet pagrindiniai žingsniai visiems vienodi.

Dokumentai – kelionė su gyvūnu į Briuselį

1. Kokius dokumentus reikia turėti vežant šunį į Briuselį?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Jį išduoda veterinarijos gydytojas, ir be jo nė iš vietos. Šuo turi būti paženklintas mikroschema, paskiepytas nuo pasiutligės (skiepas turi galioti). Kartais pasienyje prašo ir sveikatos pažymėjimo – jis galioja 10 dienų. Pamenu, kai pirmą kartą vežiau savo kalytę, pamiršau patikrinti skiepo galiojimą – laimei, viskas buvo tvarkoje, bet streso užteko. Taigi, dokumentus tikrinkite prieš savaitę, ne paskutinę dieną.

2. Ar katėms reikia tų pačių dokumentų kaip ir šunims?

Taip, esmė ta pati – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Skirtumas tas, kad kates kartais reikia papildomai testuoti dėl tam tikrų ligų, priklausomai nuo šalies reikalavimų. Belgija čia ganėtinai lojali, bet pasitikrinkite oficialiame FAVV (Federalinė maisto saugumo agentūra) puslapyje. Būna, kad žmonės prieš pat kelionę sužino, jog katė neturi galiojančio skiepo – tada tenka viską atidėti. Nemalonu, bet saugiau nei rizikuoti.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Jei augintinis Lietuvoje registruotas ir skiepytas, veterinaras pasą išduos per vieną vizitą. Jei gyvūnas iš prieglaudos ar nežinomos kilmės – gali prireikti papildomų tyrimų. Viskas priklauso nuo to, ar jis turi mikroschemą ir skiepų įrašus. Kartais tai užtrunka kelias savaites, ypač jei reikia pakartotinai skiepyti. Planuokite iš anksto.

4. Ar reikia deklaruoti gyvūną kertant sieną?

Europos Sąjungoje formalios deklaracijos nereikia, jei turite visus dokumentus. Tačiau pasienio kontrolės metu gali patikrinti pasą, mikroschemą ir skiepų įrašus. Jei vežate ne komerciniais tikslais (t.y. ne parduoti), viskas paprasčiau. Bet jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus – tai jau laikoma komerciniu vežimu, ir taisyklės kitos. Vieną kartą mačiau, kaip žmogus bandė pervežti šešis šuniukus be papildomų leidimų – ilgai aiškinosi.

Transportavimas – kelionė su gyvūnu į Briuselį

5. Kokio dydžio transportavimo dėžė reikia?

Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai minimalus reikalavimas. Dėžė turi būti tvirta, su ventiliacijos angomis ir nepralaidi vandeniui. Per maža dėžė – stresas gyvūnui, per didelė – nesaugu. Matuokite augintinį: nuo nosies iki uodegos pagrindo pridėkite pusę ilgio – tai bus minimalus dėžės ilgis. Kalytė draugo turėjo per didelę dėžę ir kelionės metu vis sukosi – nebuvo ramybės.

6. Ar galima vežti gyvūną automobilio salone?

Priklauso nuo gyvūno dydžio. Maži augintiniai gali keliauti specialioje dėžėje ant galinės sėdynės arba po ja. Dideli šunys – tik bagažinėje ar specialioje užtvaroje. Svarbiausia, kad gyvūnas neblaškytų vairuotojo. Belgijos įstatymai reikalauja, kad gyvūnas būtų pritvirtintas. Lietuvoje tai kartais ignoruojama, bet užsienyje baudos nemažos.

7. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo trumpų išvykų – kad augintinis priprastų prie dėžės ir automobilio. Prieš kelionę nešerkite sunkiu maistu, bet vanduo būtinas. Kelionės metu darykite pertraukas kas 2–3 valandas – gyvūnas turi pajudėti ir atlikti reikalus. Man pačiam karta pamiršau sustoti laiku – kalytė pradėjo nerimauti, inkšti. Dabar visada žadintuvą nusistatau.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Pykinimas, seilėtekis, neramumas – dažni požymiai. Sustokite, leiskite gyvūnui išeiti, pasiūlykite vandens. Jei simptomai rimti – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Yra vaistų nuo kelionės ligos, bet juos turi skirti specialistas. Nieko neduokite savavališkai – galite pakenkti. Kartą draugo šuniui davė žmogiško vaisto nuo pykinimo – rezultatas buvo prastas.

Sveikata – kelionė su gyvūnu į Briuselį

9. Ar reikia specialių skiepų kelionei į Briuselį?

Privalomas – pasiutligės skiepas. Papildomai rekomenduojama pasiskiepyti nuo kitų ligų (pvz., erkinio encefalito, leptospirozės), bet tai ne reikalavimas. Pasitarkite su veterinaru – jis patars pagal jūsų augintinio būklę. Belgijoje erkės aktyvios, tad verta pagalvoti apie apsaugą. O šiaip, jei gyvūnas sveikas ir dokumentai tvarkingi – problemų neturėtų būti.

10. Kaip elgtis, jei gyvūnas susirgo prieš pat kelionę?

Pirmiausia – nekeliauti. Veterinarijos gydytojas turi įvertinti, ar gyvūnas tinkamas transportavimui. Jei liga rimta – kelionę atidėkite. Jei lengva (pvz., viduriavimas dėl streso) – galbūt galima palaukti dieną ar dvi. Svarbiausia nekankinti gyvūno. Man pačiam teko atšaukti kelionę dėl to, kad kalytė susirgo gastroenteritu – nemalonu, bet sveikata svarbiau.

11. Ką daryti, jei gyvūnas turi chronišką ligą?

Tokiu atveju būtinai pasiimkite vaistus ir veterinaro pažymą. Informuokite vežėją apie augintinio būklę. Kelionės metu stebėkite gyvūną atidžiau, darykite dažnesnes pertraukas. Kartais verta pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų priemonių (bet tik su receptu). Šuo su širdies liga gali keliauti, bet reikia atsargumo – kaip ir žmogus.

12. Ar reikia drausti gyvūną kelionės metu?

Neprivaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas brangus ar jautrus. Draudimas gali padengti veterinarines išlaidas kelionės metu, praradimą ar net mirtį. Kainuoja ne daug – nuo kelių eurų iki keliasdešimt, priklausomai nuo gyvūno vertės ir kelionės trukmės. Aš pats draudžiu tik tada, kai vežu ilgesniam laikui – trumpoms kelionėms nesivarginu.

Praktiniai patarimai – kelionė su gyvūnu į Briuselį

13. Ką įsidėti į „pirmosios pagalbos“ rinkinį gyvūnui?

Vanduo, dubenėlis, maistas, vaistai (jei vartojami), antiseptikas, tvarsčiai, žirklės, pincetas, paklotėlės „reikalams“. Taip pat – veterinaro kontaktai ir dokumentų kopijos. Kartą teko tvarstyti kalytės koją, kai ji įsipjovė – gerai, kad turėjau viską po ranka. Be to, pasiimkite mėgstamą žaislą ar pledą – tai ramina.

14. Kaip maitinti gyvūną kelionės metu?

Lengvas maistas, mažomis porcijomis. Nešerkite bent 4 valandas prieš kelionę. Kelionės metu duokite vandens reguliariai. Jei kelionė ilga (daugiau nei 6 valandos), duokite nedidelį kiekį pašaro sustojimo metu. Venkite naujo maisto – tai gali sukelti virškinimo problemų. Mano kalytė visada nori valgyti, kai mato kitus šunis – bet kelionėje tai ne pats geriausias laikas.

15. Ar reikia specialios aprangos gyvūnui?

Tai priklauso nuo veislės ir oro. Plaukuotiems šunims žiemą gali reikėti striukės, o vasarą – nieko. Svarbiausia – neperkaisti. Belgradžiuose (Briuselyje) oras drėgnas, tad drabužis gali sušlapti. Mano pažįstamas vežė haskį vasarą su lietpalčiu – atrodė keistai, bet šuo sausas. Kiekvienas savo.

16. Kaip elgtis viešbučiuose su gyvūnu?

Visada praneškite iš anksto. Ne visi viešbučiai priima gyvūnus, o tie, kurie priima, dažnai prašo papildomo mokesčio. Laikykitės taisyklių – neleiskite gyvūnui lipti ant lovų, jei draudžiama. Pasiimkite savo paklotę ir dubenėlius. Būna, kad gyvūnas loja būdamas vienas – tai gali erzinti kaimynus. Palikite radijų ar televizorių įjungtą – tai padeda.

Grįžimas – kelionė su gyvūnu į Briuselį

17. Ar grįžtant reikia tų pačių dokumentų?

Taip, dokumentai galioja abiem kryptimis. Tačiau patikrinkite, ar skiepas vis dar galioja – kartais kelionė užtrunka ilgiau nei planuota, ir skiepas „pabaigia“. Jei taip nutiko – gali reikėti skiepyti vietoje. Belgijoje veterinarijos klinikų daug, bet tai papildomos išlaidos ir laikas. Planuokite su atsarga.

18. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo svečioje šalyje?

Pirmiausia – ramybė. Ieškokite artimiausioje aplinkoje, kreipkitės į vietinę gyvūnų prieglaudą ar policiją. Belgijoje veikia „Chip-In“ sistema – pagal mikroschemą galima surasti savininką. Būtinai turėkite gyvūno nuotrauką telefone. Mano draugo katė pabėgo Briuselyje – po trijų dienų rado per prieglaudą. Stresas didžiulis, bet viskas baigėsi gerai.

19. Ar reikia po kelionės parodyti gyvūną veterinarui?

Neprivaloma, bet rekomenduojama, ypač jei kelionė buvo ilga ar gyvūnas keistai elgėsi. Veterinaras patikrins bendrą būklę, drėgmės lygį, svorį. Kartais kelionės stresas pasireiškia ne iš karto – po kelių dienų. Aš visada einu po ilgų kelionių – ramiau.

20. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis grįžus?

Leiskite jam pailsėti, neskubinkite. Grįžę į namus duokite vandens ir ramų kampą. Venkite triukšmingų susitikimų ar naujų patirčių pirmą dieną. Kalytė po kelionės visada miega 10–12 valandų – tiesiog leidžiu jai būti. Po kelių dienų viskas grįžta į normalias vėžes.

Specialūs atvejai – kelionė su gyvūnu į Briuselį

21. Ką daryti, jei vežate egzotinį gyvūną?

Egzotiniams gyvūnams (ropliai, paukščiai, graužikai) gali galioti specialūs reikalavimai. Kai kurios rūšys draudžiamos transportuoti. Prieš kelionę būtinai pasitarkite su veterinaru ir patikrinkite CITES taisykles (tai susiję su nykstančiomis rūšimis). Pavyzdžiui, tam tikras papūgas vežti griežtai draudžiama. Nežinojimas čia neatleidžia nuo atsakomybės.

22. Ar galima vežti gyvūną lėktuvu į Briuselį?

Galima, bet su daugiau taisyklių. Kiekviena aviakompanija turi savo reikalavimus dėl dėžės dydžio, svorio, dokumentų. Kai kurios leidžia mažus gyvūnus salone, didesnius – tik bagažo skyriuje. Kainos skiriasi – nuo 50 iki 300 eurų. Rezervuokite vietą iš anksto – vieta gyvūnams ribota. Aš skridęs nebuvo, bet draugai pasakoja, kad tai stresingesnė patirtis nei važiavimas automobiliu.

23. Kaip elgtis, jei gyvūnas agresyviai reaguoja į kitus gyvūnus?

Izoliuokite, raminkite balsu, venkite tiesioginio kontakto su kitais gyvūnais. Jei šuo dėvi antsnukį – gerai, bet ne visada būtina. Svarbiausia – neprarasti kontrolės. Kartą mačiau, kaip du šunys susipešė poilsio aikštelėje – abiejų šeimininkai kaltino vienas kitą. Tiesiog laikykite atstumą ir būkite pasiruošę.

24. Ar yra specialių taisyklių vežant jauniklius?

Taip, jaunikliai (iki 3 mėnesių) dažnai negali būti skiepyti nuo pasiutligės, tad kelionė gali būti neįmanoma. Belgija reikalauja, kad gyvūnas būtų paskiepytas – be išimčių. Jei augintinis jaunas, palaukite, kol sueis reikiamas amžius. Neskubėkite – sveikata svarbiau.

Išvada

Kelionė su gyvūnu į Briuselį – tai pasiruošimo reikalas. Dokumentai, dėžė, vanduo, pertraukos – tai pagrindiniai dalykai. Nepamirškite, kad kiekvienas augintinis skirtingas, tad universalaus patarimo nėra. Jei abejojate – kreipkitės į veterinarą arba vežėją, kuris turi patirties. Svarbiausia – saugumas ir ramybė. Sėkmingos kelionės!