Kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą

Kai pirmą kartą sėdau prie vairo ir išvažiavau iš Briuselio link Lietuvos, nežinojau, ko tikėtis. Dabar, po daugybės tokių kelionių, galiu pasakyti – tai visai kitokia patirtis nei skristi lėktuvu. Kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą trunka apie 18-20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Važiuojant per Vokietiją, Lenkiją, atsiveria visai kitoks vaizdas nei pro lėktuvo langą. Žinoma, reikia pasiruošti – patikrinti padangas, susidėti dokumentus, suplanuoti nakvynes. Bet jei mėgstate keliauti savarankiškai, tai gali būti puiki alternatyva. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie tokią kelionę.

Maršrutas – kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą

1. Koks geriausias maršrutas važiuojant iš Briuselio į Lietuvą?

Dažniausiai renkuosi maršrutą per Vokietiją – A2 greitkelis iki Berlyno, tada toliau per Poznanę ir Varšuvą link Lietuvos. Tai greičiausias kelias, nors Lenkijos ruožas kartais būna su remontais. Alternatyva – važiuoti per Olandiją ir toliau šiaurės Vokietija, bet tai prideda porą valandų. Priklauso nuo to, kada išvažiuojate. Jei pradedate kelionę penktadienio popietę, Briuselio aplinkkeliai gali užtrukti valandą ar daugiau. Aš asmeniškai mėgstu išvažiuoti anksti ryte, kad išvengčiau spūsčių. Per Vokietiją važiuoti malonu – greitkelių kokybė gera, degalinės gerai išdėstytos. Lenkijoje jau reikia daugiau dėmesio keliui.

2. Kiek kilometrų yra nuo Briuselio iki Vilniaus?

Atstumas nuo Briuselio iki Vilniaus yra maždaug 1600-1700 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Jei važiuojate tiesiai per Vokietiją ir Lenkiją, gausite apie 1650 km. Bet jei nusprendžiate aplenkti Varšuvą arba pasukti per kitą miestą, kilometrų padaugėja. Mano patirtis rodo, kad realiai nuvažiuojate daugiau nei rodo GPS, nes reikia ieškoti degalinių, kartais nuklystate nuo maršruto. Vieną kartą, kai GPS sugedo Vokietijoje, papildomai pravažiavau kokius 50 kilometrų. Taigi, planuokite su atsarga – geriau turėti laiko rezervą nei skubėti pavargus.

3. Ar reikia specialių dokumentų važiuojant per kelias šalis?

Taip, dokumentų reikia. Pirmiausia – vairuotojo pažymėjimas, geriausia tarptautinis, nors ES viduje užtenka ir lietuviško. Techninės apžiūros pažymėjimas, draudimas – viskas turi galioti. Jei mašina ne jūsų, reikia įgaliojimo. Per Vokietiją ir Lenkiją važiuosite be sienų kontrolės, bet dokumentus vis tiek turėkite. Kartais policija sustabdo patikrinimui – ypač Lenkijoje, kur dažnai tikrina greitį. Dar vienas dalykas – žaliųjų kortelių draudimas. Jis galioja visose ES šalyse, bet patikrinkite, ar jūsų draudimo kompanija jį išduoda. Be jo gali būti problemų, jei kas nors nutinka kelyje.

4. Kiek laiko užtrunka kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą?

Gryno vairavimo laikas – apie 16-18 valandų. Bet realiai, su sustojimais, pietumis, degalinėmis, kelionė užtrunka 20-22 valandas. Jei važiuojate vienas, reikia daryti daugiau pertraukų, kitaip pavargsite. Aš paprastai darau didelį sustojimą nakčiai – Lenkijoje, kažkur prie Poznanės ar Lodzės. Tada antrą dieną važiuoju iki Lietuvos. Tai daug saugiau nei bandyti viską įveikti per vieną dieną. Ypač žiemą, kai dienos trumpos ir keliai slidūs. Vasarą galima bandyti važiuoti be nakvynės, bet nerekomenduočiau – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas.

5. Ar galima važiuoti per naktį?

Techniškai – taip, galima. Bet ar verta? Priklauso nuo jūsų. Naktį mažiau automobilių, ypač Vokietijos greitkeliuose. Tačiau Lenkijoje naktį važiuoti nemalonu – kai kurie keliai blogai apšviesti, sunkvežimiai važiuoja be atokvėpio. Aš bandžiau porą kartų važiuoti be sustojimo – vieną kartą beveik užmigau prie Varšuvos. Nuo tada taip nebedarau. Jei vis dėlto nusprendžiate važiuoti naktį, darykite dažnas pertraukas, gerkite kavą, klausykite įdomių podcast'ų. Ir geriau turėkite keleivį, kuris gali jus pakeisti. Vienam tai tikrai rizikinga.

Kaštai – kelionės išlaidos ir biudžetas

6. Kiek kainuoja degalai važiuojant iš Briuselio į Lietuvą?

Priklauso nuo mašinos. Jei jūsų automobilis vidutiniškai sunaudoja 6-7 litrus šimtui kilometrų, tai 1700 km kelionei reikės apie 100-120 litrų degalų. Dabar kainos svyruoja – Vokietijoje dyzelis apie 1,6-1,8 euro už litrą, Lenkijoje pigiau – apie 1,3-1,5 euro. Aš paprastai pilu Lenkijoje, nes skirtumas jaučiamas. Bendrai degalams gali išeiti nuo 150 iki 200 eurų, priklausomai nuo maršruto ir vairavimo stiliaus. Jei mėgstate spausti greičiau, degalų bus daugiau. Vieną kartą važiavau labai skubėdamas – sunaudojau beveik 30 procentų daugiau degalų nei įprastai.

7. Kiek kainuoja kelių mokesčiai?

Vokietijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra – tai didelis privalumas. Lenkijoje yra mokami ruožai autostradose – A1, A2, A4. Už visą marštrutą per Lenkiją gali tekti sumokėti apie 20-30 eurų. Mokėti galima grynais arba kortele prie užtvarų. Būna eilių, ypač vasarą savaitgaliais. Kartą laukiau beveik 40 minučių prie vieno mokamo punkto – nuo tada stengiuosi važiuoti ne piko metu. Lietuvoje kelių mokesčių nėra, jei turite galiojančią vinjetę arba draudimą. Taigi, bendrai kelių mokesčiams skirkite apie 30-50 eurų.

8. Ar brangu nakvoti pakeliui?

Ne, nebent norite prabangos. Lenkijoje nakvynė viešbutyje kainuoja 30-60 eurų už naktį, priklausomai nuo miesto ir kokybės. Aš dažniausiai naudoju booking.com ir randu paprastus, bet tvarkingus viešbučius šalia greitkelio. Kartais nakvoju tiesiog moteliuose – pigiau, bet patogu. Vokietijoje brangiau – ten nakvynė gali kainuoti 60-100 eurų. Todėl geriau nakvoti Lenkijoje. Yra ir pigesnių variantų – hosteliai, svečių namai. Bet kai pavargęs po ilgos dienos prie vairo, norisi tiesiog patogios lovos ir dušo. Nebūtina taupyti ant miego.

9. Kiek bendrai kainuoja kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą?

Suskaičiuokime: degalai – 150-200 eurų, kelių mokesčiai – 30-50 eurų, nakvynė – 40-60 eurų, maistas pakeliui – 20-30 eurų. Gaunasi apie 250-350 eurų vienam žmogui. Jei važiuojate dviese ar trise, dalijatės išlaidas – tada kiekvienam išeina gerokai pigiau. Palyginimui, lėktuvo bilietas iš Briuselio į Vilnių gali kainuoti 100-300 eurų, bet reikia pridėti bagažo mokesčius, transportą iki oro uosto. Taigi, jei vežatės daug daiktų arba keliese, mašina gali būti net ekonomiškesnis variantas. O dar laisvė – sustojate kur norite, kada norite.

10. Ar verta taupyti degalus važiuojant lėčiau?

Taip, bet su saiku. Vokietijoje, kur greitkeliuose nėra greičio ribojimo, pagunda spausti pedalą didelė. Bet kuo greičiau važiuojate, tuo daugiau degalų sunaudojate. Optimalus greitis ekonomijai – apie 110-120 km/h. Važiuojant 150 km/h degalų sąnaudos gali padidėti 20-30 procentų. Aš asmeniškai laikausi 130 km/h – tai kompromisas tarp greičio ir ekonomijos. Lenkijoje greitis ribojamas, ten ir taip negalima labai spausti. Dar vienas patarimas – išjunkite kondicionierių, jei oras leidžia. Tai taip pat taupo degalus, nors vasarą sunku ištverti be jo.

Pasiruošimas – ką reikia padaryti prieš kelionę

11. Ką patikrinti mašinoje prieš ilgą kelionę?

Pirmiausia – padangos. Patikrinkite slėgį ir protektoriaus gylį. Važiuojant tūkstančius kilometrų, prastos padangos yra rizika. Tada – alyvos lygis, aušinimo skystis, stabdžių skystis. Jei ilgai nekeitėte alyvos, geriau pakeiskite prieš kelionę. Dar – stabdžiai. Jie turi veikti nepriekaištingai, ypač Lenkijoje, kur kelyje gali pasitaikyti netikėtumų. Žibintai, valytuvai, signalas – viskas turi veikti. Aš visada vežuosi papildomą ratą ir įrankius. Kartą Vokietijoje pradūriau padangą – be atsarginio rato būčiau turėjęs rimtų problemų. Geriau skirti valandą patikrai prieš išvažiuojant nei gaišti laiką pakelėje.

12. Kokių dokumentų reikia turėti su savimi?

Vairuotojo pažymėjimas, mašinos registracijos dokumentas, draudimo polisas – tai privaloma. Jei mašina ne jūsų, įgaliojimas iš savininko. Dar – techninės apžiūros pažymėjimas. Asmens tapatybės kortelė arba pasas – nors ES viduje sienų kontrolės nėra, dokumentas vis tiek reikalingas. Aš visada turiu ir draudimo kompanijos kontaktinį numerį – jei kas atsitinka kelyje, žinai, kam skambinti. Europos sveikatos draudimo kortelė taip pat naudinga – jei prireiktų medicininės pagalbos Lenkijoje ar Vokietijoje. Viską laikau vienoje vietoje, kad nereikėtų ieškoti, kai reikia.

13. Ką pasiimti į ilgą kelionę mašina?

Patogūs drabužiai – sėdėti 10 valandų su džinsais nėra malonu. Vanduo, užkandžiai – riešutai, vaisiai, sumuštiniai. Kava termose – labai padeda, kai pradeda migdyti. Įkroviklis telefonui, laidas GPS'ui. Jei važiuojate žiemą – šiltas pledas, ledo grandiklis, sniego šepetys. Vasarą – saulės akiniai, kepurė. Gera muzika ar podcast'ai – kelionė praeina greičiau. Aš visada turiu ir mažą vaistinėlę – nuo skausmo, nuo peršalimo, pleistrų. Kartą Lenkijoje pradėjo skaudėti galvą – be tablečių būtų buvę sunku. Dar – grynieji pinigai, nes ne visur priima korteles.

14. Ar reikia specialaus draudimo ilgai kelionei?

Paprastai užtenka įprasto automobilio draudimo, bet patikrinkite, ar jis galioja visose ES šalyse. Pagrindinis draudimas turi galioti Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Jei planuojate važiuoti per kitas šalis – praneškite draudimo kompanijai. Papildomas draudimas nuo gedimų kelyje – techninė pagalba – gali būti naudingas. Aš turiu ADAC narystę – tai vokiškas automobilininkų klubas, kuris teikia pagalbą visoje Europoje. Kartą jie man padėjo, kai sugedo starteris Lenkijoje – atvažiavo, nutempė, suremontavo. Be tokios pagalbos būčiau turėjęs daug problemų. Verta investuoti prieš kelionę.

15. Kada geriausia išvažiuoti iš Briuselio?

Aš rekomenduoju išvažiuoti labai anksti ryte – apie 5-6 valandą. Tada išvengiate Briuselio spūsčių, kurios prasideda apie 7 valandą. Be to, diena ilgesnė – spėjate nuvažiuoti toliau. Jei išvažiuojate penktadienį, geriau po pietų, kai eismas atlėgsta. Savaitgaliais keliai būna užimtesni, ypač vasarą – visi važiuoja atostogauti. Aš vieną kartą išvažiavau sekmadienio rytą – Vokietijos greitkeliuose buvo tiek mašinų, kad vos judėjome. Taigi, geriausias laikas – darbo dienos rytas. Jei galite, planuokite kelionę taip, kad Lenkiją pasiektumėte dienos šviesoje – naktį ten važiuoti nemalonu.

Kelyje – praktiniai patarimai

16. Kur geriausia sustoti pailsėti?

Vokietijoje yra puikios poilsio aikštelės – Rasthof. Jos didelės, su kavinėmis, tualetais, kartais net dušais. Aš mėgstu sustoti kas 2-3 valandas – ištempti kojas, gerti kavos. Lenkijoje poilsio vietų mažiau, bet yra MOP – mažosios poilsio aikštelės. Jos paprastesnės, bet užtenka. Svarbu nevairuoti per ilgai be pertraukos – po 4 valandų vairavimo reakcija lėtėja. Aš taisyklė: kas 3 valandos – 15 minučių pertrauka. Jei jaučiatės pavargęs, sustokite anksčiau. Geriau prarasti pusvalandį nei rizikuoti. Kartą bandžiau važiuoti 5 valandas be sustojimo – pabaigoje jaučiausi kaip zombis.

17. Kaip elgtis, jei sugenda mašina pakeliui?

Pirmiausia – nepanikuokite. Užvažiuokite ant kelio krašto, įjunkite avarinį signalą, užsidėkite liemenę. Jei turite techninės pagalbos draudimą – skambinkite. Jei ne – skambinkite vietinei pagalbos tarnybai. Vokietijoje veikia ADAC, Lenkijoje – PZM. Aš visada turiu numerį užsirašęs ant popieriaus – jei telefonas išsikrauna. Svarbu – nestovėkite kelyje. Jei mašina dar važiuoja, nuvažiuokite iki artimiausios degalinės ar aikštelės. Vieną kartą mano mašina užgeso vidury Vokietijos greitkelio – baisiausia patirtis. Laimei, atvažiavo pagalba per valandą. Nuo tada visada turiu ADAC numerį.

18. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Saugu, bet nemalonu. Lenkijos keliai naktį – tai kitokia patirtis. Kai kurie ruožai blogai apšviesti, sunkvežimiai važiuoja intensyviai, pavargę vairuotojai daro klaidas. Aš asmeniškai vengiu važiuoti per Lenkiją naktį, ypač žiemą. Jei vis dėlto tenka, važiuokite lėčiau, darykite dažnas pertraukas, būkite ypač budrus prie sankryžų. Lenkijoje dažnai kerta keliai su gyvūnais – briedžiai, elniai. Naktį jų nesimato iš tolo. Vienas mano pažįstamas susidūrė su briedžiu – laimei, niekas rimtai nenukentėjo, bet mašina buvo stipriai apgadinta. Taigi, geriau nakvoti ir važiuoti ryte.

19. Ką daryti, jei pasiklydote?

Nesijaudinkite – taip nutinka. GPS kartais sugenda, kartais neteisingai nurodo kelią. Aš visada turiu atsarginį variantą – popierinį žemėlapį arba telefone išsaugotą maršrutą. Jei pasiklydote, sustokite saugioje vietoje ir peržiūrėkite maršrutą. Jei GPS neveikia, klauskite vietinių – lenkai paprastai draugiški ir padeda. Blogiausia, ką galite padaryti – važiuoti atsitiktine kryptimi tikėdamiesi, kad kažkur išeisite. Vieną kartą taip padariau – pravažiavau papildomus 80 kilometrų. Dabar, jei abejoju, tiesiog sustoju ir ramiai susiorientuoju. Pusvalandis prarasto laiko geriau nei valanda klaidžiojant.

20. Kaip elgtis su eismo taisyklėmis skirtingose šalyse?

Kiekviena šalis turi savo specifiką. Vokietijoje – jokio greičio ribojimo daugelyje greitkelių, bet griežtos taisyklės dėl lenkimo iš kairės. Lenkijoje – greitis ribojamas, bet daug kas jo nesilaiko. Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje, bet keliai geresni. Svarbu žinoti: Vokietijoje draudžiama lenkti iš dešinės, Lenkijoje reikia būti atsargiam su pėsčiaisiais – jie turi pirmenybę prie perejų. Dar – alkoholio limitas. Vokietijoje 0,5 promilės, Lenkijoje ir Lietuvoje – 0,2. Geriausia – negerti visai, jei vairuojate. Aš asmeniškai negeriu nė lašo prieš ir per kelionę.

Praktiniai klausimai – kasdieniai rūpesčiai

21. Kur pavalgyti pakeliui?

Vokietijoje – Rasthof kavinėse. Maistas paprastas, bet skanus – dešrelės, cepelinai, sumuštiniai. Kainos normalios – pietūs apie 8-12 eurų. Lenkijoje maistas pigesnis – baruose prie greitkelio galima pavalgyti už 5-7 eurus. Aš mėgstu lenkišką virtuvę – barščiai, koldūnai, kotletai. Tik vienas dalykas – ne visada aišku, ar maistas šviežias. Kartą sustojau mažame bare – maistas atrodė gerai, bet skrandis po to protestavo. Dabar renkuosi didesnes, labiau žinomas vietas. Jei turite specialių mitybos poreikių – vegetaras, alergijos – geriau turėti savo maisto. Mažuose Lenkijos baruose retai rasite veganiškų patiekalų.

22. Kaip elgtis su pinigais skirtingose šalyse?

Vokietijoje – eurai, kaip ir Belgijoje. Lenkijoje – zlotai. Lietuvoje – eurai. Taigi, Lenkijoje reikia vietinės valiutos. Aš paprastai keičiu pinigus prieš įvažiuodamas į Lenkiją – degalinėse arba valiutos keityklose. Kursas ne visada palankus, bet patogu. Kortelės priimamos daugelyje vietų, bet ne visur. Mažuose baruose, degalinėse gali būti problemų su kortelėmis. Todėl visada turėkite grynųjų – kokius 200-300 zlotų. Vieną kartą Lenkijoje kortelė neveikė – laimei, turėjau grynųjų. Be jų būčiau likęs be degalų vidury niekur. Geriau turėti per daug nei per mažai.

23. Ar galima važiuoti su priekaba arba stogo bagažine?

Taip, galima, bet reikia atsižvelgti į kelis dalykus. Priekaba turi būti registruota, drausta, su technine apžiūra. Stogo bagažinė – tvirtai pritvirtinta, neviršijanti leistino aukščio. Su priekaba greitis ribojamas – Vokietijoje 80 km/h, Lenkijoje panašiai. Tai reiškia, kad kelionė užtruks ilgiau. Dar – degalų sąnaudos padidėja. Aš vieną kartą vežiau priekabą su baldais – degalų sunaudojau beveik dvigubai daugiau. Jei vežate sunkius daiktus, patikrinkite, ar mašina atlaiko svorį. Perkrovimas yra pavojingas ir nelegalus. Geriau du kartus nuvažiuoti nei vieną kartą su perpildyta mašina.

24. Ką daryti, jei pavargote vairuoti?

Sustokite. Tai paprasta, bet svarbu. Pavargęs vairuotojas yra toks pat pavojingas kaip girtas. Jei jaučiate, kad akys merkiasi, galva sunki – ieškokite poilsio vietos. Miegokite 20-30 minučių – tai padeda. Gerkite kavą, bet žinokite, kad kava veikia ne iš karto – reikia 15-20 minučių. Jei yra galimybė, pakeiskite vairuotoją. Jei ne – geriau nakvoti. Aš taisyklė: jei pradedu galvoti „dar truputį“ – jau per vėlu. Sustokite dabar. Kartą važiavau nuo Varšuvos iki Lietuvos be sustojimo – pabaigoje vos išlipau iš mašinos. Nuo tada taip nebedarau. Sveikata svarbiau nei laikas.

Specialūs atvejai – neįprastos situacijos

25. Kaip vežti augintinį ilgoje kelionėje?

Aš vežiau savo šunį kelis kartus – tai iššūkis. Pirmiausia, augintinis turi būti čipuotas, su pasu, skiepytas. ES augintinio pasas – būtinas. Mašinoje šuo turi būti saugiai pritvirtintas – specialus diržas arba narvas. Negalima leisti jam laisvai vaikščioti – tai pavojinga. Darykite dažnas pertraukas – šuo turi išeiti, atsigerti vandens. Maisto ir vandens turėkite pakankamai. Karštą dieną nepalikite šuns mašinoje – temperatūra gali pakilti pavojingai greitai. Lenkijoje ir Vokietijoje draudžiama palikti gyvūnus uždaroje mašinoje. Mano šuo mėgsta keliauti, bet po 10 valandų jis pavargsta. Geriau daryti daugiau trumpų sustojimų nei vieną ilgą.

26. Ar galima vežti alkoholį iš Belgijos į Lietuvą?

Galima, bet su apribojimais. ES viduje galioja asmeninio naudojimo taisyklės – tai reiškia, kad negalima vežti didelių kiekių, kurie atrodo kaip prekyba. Konkrečiai: 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus. Asmeniniam naudojimui tai daugiau nei pakankamai. Aš kartais vežu belgiško alaus draugams – kelis butelius, ne dėžes. Jei vežate daugiau, muitinėje gali kilti klausimų. Nors sienų kontrolės nėra, atsitiktiniai patikrinimai vyksta. Geriau neviršyti normų – baudos gali būti didelės. Ir dar – negalima vežti alkoholio, jei esate jaunesnis nei 18 metų.

27. Kaip elgtis, jei patekote į avariją?

Pirmiausia – įsitikinkite, kad visi saugūs. Jei yra sužeistųjų – kvieskite greitąją pagalbą. Tada – policiją. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją – ją turėkite mašinoje. Fotografuokite žalą, kitos mašinos numerius, draudimo duomenis. Neprisipažinkite kaltės vietoje – tai gali būti naudojama prieš jus. Aš patekau į nedidelę avariją Lenkijoje – kitas vairuotojas kaltino mane, bet policija nusprendė, kad jis kaltas. Be nuotraukų ir liudininkų būtų buvę sunku įrodyti. Po avarijos praneškite savo draudimo kompanijai kuo greičiau. Ir nepamirškite – svarbiausia žmonės, ne mašinos.

28. Ką daryti, jei praradote dokumentus kelyje?

Tai baisiausias košmaras, bet nutinka. Jei praradote pasą arba tapatybės kortelę – kreipkitės į artimiausią Lietuvos ambasadą arba konsulatą. Vokietijoje – Berlyne, Lenkijoje – Varšuvoje. Jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui. Jei praradote vairuotojo pažymėjimą – praneškite policijai, gaukite pažymą. Draudimo dokumentus galima atkurti – skambinkite draudimo kompanijai. Aš visada turiu dokumentų kopijas telefone – tai padeda. Vieną kartą draugas prarado piniginę Lenkijoje – be dokumentų, be pinigų. Laimei, turėjo kortelės duomenis telefone ir galėjo pervesti pinigus. Dabar visada sakau: turėkite atsarginį variantą.

Išvada

Kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą – tai nuotykis, kuris reikalauja pasiruošimo, bet atlygina laisve ir patirtimi. Tai ne tik transportas iš taško A į tašką B – tai galimybė pamatyti Europą iš kitos pusės. Žinoma, yra rizikų – gedimai, nuovargis, netikėtumai. Bet su tinkamu pasiruošimu viską galima suvaldyti. Svarbiausia – ne skubėti, daryti pertraukas, klausyti savo kūno. Kelionė mašina iš Briuselio į Lietuvą gali būti viena geriausių jūsų patirčių, jei leisite jai tokia būti.