Kelionė į Briuselį su mašina

Yra kažkas ypatingo, kai sėdi prie savo automobilio vairo ir žinai, kad po 20+ valandų atsidursi visiškai kitoje šalyje, kitame kontekste, kitame pasaulyje. Kelionė į Briuselį su mašina – tai ne tik transportas, tai nuotykis, kuris prasideda tą sekundę, kai užsivedi variklį. Aišku, tai ne visada lengva. Yra kilometrų, kurie atrodo begaliniai, yra keliai, kurie vingiuoja be prasmės, yra naktys, kai akys lipa, o miegas traukia kaip magnetas. Bet būtent tai ir daro kelionę autentiška. Šiame straipsnyje atsakysime į visus klausimus apie važiavimą į Briuselį savo transporto priemone – nuo maršruto iki praktinių patarimų.

Maršrutas – kelionė į Briuselį su mašina iš Lietuvos

Koks yra trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Briuselį automobiliu?

Trumpiausias maršrutas – per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus važiuojate į Marijampolę, tada per Suvalkus arba Augustovą kertate sieną su Lenkija. Toliau – per Varšuvą, Poznanę, tada į Vokietiją per Rostocką arba Frankfurto prie Oderio kryptimi. Per Berlyną arba Braunschweigą važiuojate link Vakarų – į Kelną, Acheną, o tada į Belgiją. Visas atstumas – apie 1 700–1 800 kilometrų, priklausomai nuo konkrečių kelių pasirinkimų. Tai 18–22 valandos gryno važiavimo, bet realiai – su sustojimais, maistu, poilsiu – 24–28 valandos. Vienas žmogus bandė nuvažiuoti be sustojimų – jam pavyko, bet po to dvi dienas negalėjo atsistoti. Nerekomenduoju.

Ar yra alternatyvių maršrutų – per Čekiją arba Olandiją?

Yra, bet jie ilgesni. Per Čekiją – Vilnius, Varšuva, Vroclavas, Praha, Niurnbergas, Frankfurtas, Kelnas, Achenas, Briuselis. Atstumas – apie 1 900 km. Per Olandiją – Vilnius, Varšuva, Berlynas, Hamburgas, Brėmenas, Osnabrückas, Enschede, Roterdamas, Antverpenas, Briuselis. Atstumas – apie 1 850 km. Abiejuose maršrutuose yra savų privalumų – per Čekiją galima pamatyti Prahą, per Olandiją – Amsterdamą ar Roterdamą. Bet jei tikslas – kuo greičiau pasiekti Briuselį, tada tiesus maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją visada laimi. Svarbu naudotis navigacija, bet taip pat turėti atsarginį planą, jei kokia autostrada uždaryta dėl remonto.

Kokios yra kelių sąlygos Lenkijoje ir Vokietijoje?

Lenkijos autostrados – geros, bet ne puikios. Yra ruožų, kur kelio danga nelygi, yra duobių (ypač žiemą po atlydžio). Varšuvos aplinkkelyje – kamščiai, ypač piko valandomis. Vokietijoje – keliai puikūs, bet autostradose dažnai vyksta remontai, kurie sumažina greitį iki 80 km/h ir sukuria eiles. Vokietijoje taip pat daug neriboto greičio ruožų, bet tai ne rekomendacija važiuoti 200 km/h. Saugumas visada pirmiau. Belgijoje keliai geri, bet Briuselio prieigose – kamščiai, ypač piko valandomis. Rekomenduoju atvykti ne piko metu – geriau ryte iki 7:00 arba po 19:00.

Ką daryti, jei navigacija rodo kitokį kelią nei planavau?

Šiuolaikinės navigacijos (Google Maps, Waze) rodo greičiausią maršrutą pagal realaus laiko eismo duomenis. Jei navigacija siūlo kitokį kelią nei planavote – pasitikėkite ja, nebent turite rimtą priežastį nepasitikėti. Pavyzdžiui, jei navigacija siūlo važiuoti per mažus Lenkijos keliukus, o jūs žinote, kad ten blogas kelias – ignoruokite pasiūlymą. Bet jei ji siūlo apvažiuoti kamštį – verta klausyti. Kartą navigacija pasiūlė mums sukti nuo autostrados ir važiuoti per kažkokį kaimą Vokietijoje – pasirodo, tai sutrumpino kelionę 40 minučių. Navigacija žino daugiau nei mes.

Kuras – kelionė automobiliu į Briuselį kainos

Kiek kuro reikia kelionei į Briuselį ir atgal?

Priklauso nuo automobilio. Jei jūsų mašina vidutiniškai suvartoja 6–7 litrus 100 km, tai vienai kelionei (1 800 km) reikės apie 108–126 litrus. Atgal – tiek pat. Viso – apie 220–250 litrų. Dyzelio kainos skiriasi šalyse – Lietuvoje pigiausia (~1,40 EUR/l), Lenkijoje panašiai arba truputį pigiau, Vokietijoje brangiau (~1,70–1,80 EUR/l), Belgijoje – ~1,80–1,90 EUR/l. Pridėjus viską – kelionė į vieną pusę gali kainuoti 180–250 eurų, priklausomai nuo automobilio efektyvumo ir kur kuro pilatės. Pirmyn atgal – 360–500 eurų tik kurui. Tai nėra pigu, bet jei važiuojate 3–4 žmonės, kaina asmeniui tampa konkurencinga su kitu transportu.

Kur pigiausia pilti degalus pakeliui?

Pigiausia – Lietuvoje ir Lenkijoje. Lenkijoje ypač geri degalinių tinklai – Orlen, BP, Shell – kur kainos panašios kaip Lietuvoje ar truputį mažesnės. Vokietijoje – brangiau, bet ne dramatiškai. Svarbu – nepilti degalinėse tiesiai prie autostradų, nes ten kainos 10–20 centų didesnės už litrą. Pavažiuokite kelis kilometrus nuo autostrados ir rasite pigesnę degalinę. Programėlės kaip „Fuelio" ar „Spritmonitor" rodo kainas skirtingose degalinėse. Vienas draugas pildo degalus tik Lenkijoje – važiuoja su pilnu baku iš Lietuvos, paskui pila Lenkijoje, o Vokietijoje stengiasi nebe pilti. Taupo apie 20–30 eurų kiekvieną kartą.

Ar elektrinis automobilis tinka kelionei į Briuselį?

Tinka, bet reikia planuoti atidžiau. Elektrinių automobilių nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu – 300–500 km priklausomai nuo modelio. Tai reiškia, kad iš Vilniaus į Briuselį reikės 3–4 įkrovimų. Įkrovimo stotys yra Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje – bet ne taip tankiai kaip degalinės. Iš anksto pasitikrinkite, kur yra įkrovimo stotys, ir kokios įkrovimo spartos. Greito įkrovimo stotys (DC) įkrauna per 20–40 minučių, lėtos (AC) – per kelias valandas. Planuokite maršrutą taip, kad kiekvienas sustojimas būtų ten, kur yra greitas įkroviklis. Vienas žmogus važiavo Tesla Model 3 – jam pavyko be problemų, bet sakė, kad streso daugiau nei su benzinine mašina.

Išlaidos – kelionė į Briuselį automobiliu bendros kainos

Kiek iš viso kainuoja kelionė automobiliu – kuras, kelių mokesčiai, kitos išlaidos?

Suskaičiuokime. Kuras – 180–250 eurų vienai kelionei. Kelių mokesčiai – Lenkijoje nemokami autostradoms (išskyrus A1 ir A2 ruožus, kur reikia mokėti apie 10–20 eurų), Vokietijoje nemokama, Belgijoje nemokama. Maistas pakeliui – 20–40 eurų, priklausomai nuo to, kur valgote. Nakvynė – jei reikia, 40–80 eurų. Viso – kelionė vienam automobiliui gali kainuoti 250–400 eurų. Jei važiuojate dviese – 125–200 eurų asmeniui, trise – 83–133 eurų, keturiese – 62–100 eurų. Palyginti su mikroautobusu (65–85 eurų asmeniui) – su mašina pigiau tik tada, kai važiuoja bent 3–4 žmonės. Vienam – mikroautobusas ekonomiškesnis.

Kokius kelių mokesčius reikia mokėti Lenkijoje?

Lenkijoje dauguma autostradų nemokamos automobiliams, bet yra išimčių. A1 ruožas (Gdańsk – Toruń) ir A2 ruožas (Konin – Stryków) yra mokami – apie 9,90 PLN ir 15 PLN (~2–3 eurai). A4 ruožas (Katowice – Kraków) – apie 24 PLN (~5 eurai). Galima mokėti grynaisiais arba kortele prie mokamų punktų. Svarbu – Lenkijoje taip pat yra e-maut sistema, skirta sunkvežimiams, bet lengviesiems automobiliams ji neprivaloma. Rekomenduoju turėti šiek tiek Lenkijos zlotų grynaisiais, nes ne visur priima euro korteles. Airijoje gyvenantis lietuvis, kuris važiuoja per Lenkiją kas mėnesį, jau turi nusipirkęs lenkišką banko kortelę – jam patogiau.

Ar verta pirkti automobilio draudimą kelionei į užsienį?

Lietuvoje privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPL) galioja visoje Europos Sąjungoje – tai reiškia, kad esate apdraustas Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje be jokių papildomų dokumentų. Bet CASCO (savanoriškas draudimas) – tai jau kita istorija. Jei turite CASCO Lietuvoje – patikrinkite, ar jis galioja užsienyje. Dažniausiai galioja, bet su tam tikromis išlygomis. Jei neturite CASCO – galite apsvarstyti trumpalaikį draudimą kelionei, bet tai nebūtina. Svarbu turėti žalią kortą (TPL dokumentą) – ji dažniausiai yra jūsų draudimo polise. Išsisaugokite elektroninę versiją telefone – to pakanka.

Nakvynė – ar reikia sustoti pernakvoti važiuojant į Briuselį

Ar reikia nakvoti pakeliui, ar galima nuvažiuoti be sustojimo?

Techniškai – galima. 18–22 valandos važiavimo – tai realu vienam vairuotojui, bet pavojinga. Pavargusio vairuotojo reakcija lėtėja, padidėja avarijų rizika. ES taisyklės sako, kad vairuotojas turi daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos. Miego pertrauka – 11 valandų kas 24 valandas. Tai skirta profesionaliems vairuotojams, bet principas galioja visiems. Rekomenduočiau daryti bent vieną nakvynę pakeliui – geriausia Lenkijoje, kur nakvynė pigi (20–50 eurų už naktį). Vienas vaikinas bandė nuvažiuoti iš karto – jam pavyko, bet sakė, kad paskutines 4 valandas jis praleido „autopilotu", visiškai neatsimena to, kas vyko kelyje. Tai baisu.

Kur geriausia nakvoti pakeliui į Briuselį?

Lenkijoje – Poznanėje arba Vroclave. Abu miestai yra maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Briuselio, turi daug viešbučių ir hostelių. Poznanė – didesnis miestas, daugiau pasirinkimo. Vroclavas – gražus senamiestis, verta apsilankyti. Vokietijoje – brangiau, bet jei norite prabangesnio varianto – Berlyne ar Frankfurte nakvynė gali kainuoti 60–120 eurų. Olandijos pasienyje – taip pat variantas, bet kainos dar aukštesnės. Patarčiau užsisakyti nakvynę iš anksto per Booking.com ar Airbnb – taip pigiau ir ramiau. Vienas draugas važiuodamas susiranda nakvynę vietoje – kartais randa gerą pasiūlymą, kartais ne. Planavimas visada padeda.

Ar saugu nakvoti automobilių stovėjimo aikštelėje?

Priklauso nuo vietos. Didelėse, apšviestose degalinėse arba poilsio aikštelėse autostradose – dažniausiai saugu. Bet nerekomenduoju miegoti atokiose vietose, tamsiose gatvėse ar nežinomose vietovėse. Ypač Lenkijoje – yra atvejų, kai vagiami automobilių katalizatoriai ar netgi vagiami automobiliai. Vokietijoje – saugiau, bet visada geriau rinktis viešą, apšviestą vietą. Jei planuojate miegoti automobilyje – pasiruoškite patogiai: pagalvę, antklodę, tamsinimus langams. Viena pora keliauja taip kasmet – miega poilsio aikštelėse, sako, kad tai nemokama nakvynė ir nuotykis viename. Bet jiems patinka savotiškas komforto lygis.

Vairavimas – praktiniai patarimai kelionei į Briuselį

Kaip ilgai galima vairuoti be pertraukos?

Saugumo ekspertai rekomenduoja daryti 15–20 minučių pertrauką kas 2 valandas. Bet realiai – dauguma vairuotojų gali nuvairuoti 3–4 valandas prieš pradėdami jausti nuovargį. Svarbu klausyti savo kūno – jei akys pradeda lipti, jei pradedate svajoti, jei pastebite, kad „nematote" kelio – laikas sustoti. Kava padeda laikinai, bet nepakeičia poilsio. Energetiniai gėrimai – dar blogiau, nes staiga atgaivina, o paskui nuovargis grįžta dviguba jėga. Geriausias receptas – pakankamai miego prieš kelionę, reguliariai sustoti, nevairuoti naktį, jei nesate pratę. Vienas vairuotojas profesionalas, kuris mums kartais padeda, sako: „kažin ar 15–20 minučių pakanka – reikia bent 30, kad kūnas iš tikro pailsėtų."

Kaip elgtis, jei pavargau vairuoti ir nėra kur sustoti?

Tai blogiausias scenarijus – ir jis nutinka, ypač Lenkijos viduryje, kur tarp degalinių gali būti 30–50 km. Pirmas žingsnis – sumažinti greitį. Lėčiau važiuojant pavargus yra saugiau nei greitai. Antras žingsnis – atidaryti langą, kad gaivus oras stimuliuotų. Trečias – įjungti muziką ar pokalbių laidą, ne tylą. Ketvirtas – kalbėti su keleiviu, jei yra. Penktas – kramtyti kažką, pavyzdžiui, gumą. Tai visi trumpalaikiai sprendimai. Ilgalaikis – sustoti. Net jei tai reiškia sustoti kelio pakraštyje ir 15 minučių pasnausti. Geriau pavėluoti nei nebeatvykti.

Ar Lenkijoje ir Vokietijoje galioja kitokios kelių taisyklės?

Taip, ir kai kurios labai svarbios. Lenkijoje – greitis mieste 50 km/h (nuo 23:00 iki 5:00 galima 60 km/h kai kur), užmiestyje 90 km/h, autostradoje 140 km/h. Šviesos – privalomos visą parą, visus metus. Vokietijoje – mieste 50 km/h, užmiestyje 100 km/h, autostradoje – neribota (rekomenduojama 130 km/h). Bet Vokietijoje labai griežtai baudžia už greičio viršijimą – net ir mažas viršijimas gali kainuoti 20–80 eurų. Belgijoje – mieste 30 ar 50 km/h, užmiestyje 70 ar 90 km/h, autostradoje 120 km/h. Visose šalyse draudžiama naudotis telefonu rankose – bausmės skiriasi, bet visur nemalonios. Geriausia visada laikytis taisyklių, net jei aplinkiniai jų nesilaiko.

Draudimai ir baudos – ką reikia žinoti prieš kelionę

Už ką galiu gauti baudą Lenkijoje?

Dažniausiai baudos – už greičio viršijimą. Lenkijos policija naudoja radarus, stacionarius ir mobilius. 20 km/h viršijimas – iki 50 eurų bauda, 50 km/h viršijimas – iki 300 eurų ir galima teisių atėmimo. Be to – bauda už neprisegtą saugos diržą (~25 eurai), naudojimąsi telefonu vairuojant (~50 eurų), važiavimą be šviesų (~25 eurai). Lenkijoje taip pat baudžiama už alkoholio vartojimą vairuojant – 0,0 promilės riba, kaip ir Lietuvoje. Vienas lietuvis gavo baudą už tai, kad važiavo su vasarinėmis padangomis žiemą – Lenkijoje tai nėra draudžiama, bet policininkas išrado kažkokią priežastį. Geriausia – nekelti įtarimų.

Kokios baudos Vokietijoje už kelių taisyklių pažeidimus?

Vokietija – šalis, kur baudos yra tiksliai apskaičiuotos. 10 km/h viršijimas – 30 eurų. 20 km/h viršijimas – 70 eurų. 30 km/h – 150 eurų. 40 km/h – 200 eurų + 1 taškas Flensburgo sistemoje (Vokietijos pažeidimų registras). 50 km/h – 400 eurų + 2 taškai + teisių atėmimas 1 mėnesiui. Be to – naudojimasis telefonu vairuojant – 100 eurų + 1 taškas. Važiavimas be saugos diržo – 30 eurų. Stovėjimas draudžiamoje vietoje – 15–70 eurų. Vokietijoje baudos mokamos vietoje arba siunčiamos namo – jei negyvenate Vokietijoje, jums gali atsiųsti baudą į Lietuvą. Ir ne, neapmokėjus baudos ji nedingsta – ji auga.

Ar galiu gauti baudą už automobilio švarą ar techninę būklę?

Teoriškai – taip. Vokietijoje policija gali sustabdyti ir patikrinti automobilio techninę būklę – stabdžius, šviesas, padangas, išmetimo sistemą. Jei kažkas neatitinka reikalavimų – gali būti bauda ar net draudimas toliau važiuoti. Lenkijoje panašiai. Belgijoje – taip pat. Rekomenduoju prieš kelionę pasitikrinti: ar veikia visos šviesos, ar padangos pakankamo gylio, ar stabdžiai geri, ar skysčiai pakankami. Be to – automobilis turi būti pakankamai švarus, kad valstybiniai numeriai būtų aiškiai matomi. Uždengti ar nešvarūs numeriai – bauda bet kurioje šalyje. Tai mažos smulkmenos, bet jos svarbios.

Šeima – kelionė į Briuselį su vaikais

Ar patogu važiuoti į Briuselį su mažais vaikais?

„Patogu" – ne pats tiksliausias žodis. „Įmanoma" – taip. „Reikalaujantis pasiruošimo" – dar tiksliau. Maži vaikai (iki 5 metų) ilgoje kelionėje greitai pavargsta, pradeda verkti, klausinėti „ar jau atvažiavom?" kas 10 minučių. Svarbu turėti: automobilinę kėdutę pagal vaiko amžių, pakankamai užkandžių, vandens, žaislų, planšetinį komputerį su filmais, atsarginių drabužių. Planuokite dažnesnius sustojimus – kas 2 valandas, ne kas 4. Vaikams reikia judėti, išeiti, pabėgioti. Viena šeima su dviem mažamečiais važiavo į Briuselį – jiems prireikė dviejų nakvių pakeliui. Bet jie tai pavertė nuotykiu – aplankė Poznanę, matė Berlyną, vaikai buvo laimingi. Reikia tik tinkamo požiūrio.

Kiek kėdučių reikia vaikams skirtingo amžiaus?

ES taisyklės: vaikai iki 150 cm ūgio arba iki 36 kg svorio turi sėdėti automobilinėje kėdutėje. Konkretūs reikalavimai: iki 13 kg – kūdikių kėdutė (kategorija 0+); nuo 9 iki 18 kg – vaikiška kėdutė (kategorija I); nuo 15 iki 36 kg – kėdutė su atlošu arba be jo (kategorija II/III). Jei vaikas viršija 135 cm ūgio ir sveria daugiau nei 36 kg – gali sėdėti be kėdutės, bet su saugos diržu. Kėdutės turi būti sertifikuotos pagal EU ECE R44/04 arba R129 standartą. Nekokybiška kėdutė iš Kinijos be sertifikato – ne tik nesaugi, bet ir baudžiama. Vienas tėvas Lenkijos policijos buvo sustabdytas su nekokybiška kėdute – bauda 300 PLN.

Kaip ilgai vaikai išlaiko ilgą kelionę?

Tai labai priklauso nuo vaiko. Kai kurie vaikai (ypač tie, kurie pripratę prie kelionių) išlaiko 6–8 valandas be didelių problemų. Kiti – vos 2 valandas jau nori išlipti. Svarbu turėti pramogų: planšetinį kompiuterį su filmais, muziką, audio knygas, kelioninius žaidimus („20 klausimų", „Aš matau kažką..."). Be to – maistas ir gėrimai yra pramoga vaikams. Užkandžiai, kuriuos jie gali patys valdyti, yra geriau nei kada važiuojate pirkti restorane. Vienas tėvas sako, kad jo vaikai laukia kelionės dėl vieno dalyko – galimybės valgyti čipsus automobilyje, ko namuose neleidžia. Ne pati sveikiausia motyvacija, bet veikia.

Techninis pasiruošimas – prieš kelionę į Briuselį

Ką reikia patikrinti automobilyje prieš ilgą kelionę?

Pirma – padangos. Ar pakankamas protektorius (min. 1,6 mm, bet rekomenduoju bent 3 mm ilgai kelionei). Ar teisingas slėgis – per mažas slėgis didina degalų sąnaudas ir pavojingas dideliu greičiu. Antra – stabdiai. Jei jaučiate vibraciją ar blogą stabdymą – prieš kelionę būtinai patikrinkite dirbtuvėje. Trečia – skysčiai: variklio alyva, aušinimo skystis, stabdžių skystis, langų plovimo skystis. Ketvirta – šviesos: visos turi veikti. Penkta – akumuliatorius – jei automobilis sunkiai užsiveda rytais, ilgoje kelionėje jis gali negrįžti. Šešta – atsarginis ratas arba remonto komplektas. Septinta – vaistinėlė, gesintuvas, šviesą atspindinti liemenė (privaloma daugelyje šalių).

Ar reikia specialių leidimų ar dokumentų automobiliui važiuoti į užsienį?

Jei automobilis registruotas jūsų vardu ir turite draudimą – papildomų leidimų nereikia. Techninės apžiūros pažymėjimas, registracijos liudijimas, draudimo polisas – tai viskas, ko reikia. Jei važiuojate su svetimu automobiliu – turėkite įgaliojimą (notarišką arba paprastą raštišką), kuriame nurodyta, kad savininkas leidžia jums vairuoti jo automobilį užsienyje. Tai ne visada patikrinama, bet jei policija paklaus – geriau turėti. Vienas vyras važiavo su brolio automobiliu be įgaliojimo – Lenkijos policija sustabdė, užtruko pusvalandis, kol viską paaiškino. Nemalonu, bet išsprendžiama.

Kokius įrankius ar atsargas rekomenduojate turėti automobilyje?

Būtinai: atsarginis ratas arba remonto komplektas, domkratas, veržliaraktis, pirštinės. Rekomenduojama: žibintuvėlis, laidai akumuliatoriui užvesti, vilkimo lynas, pirmosios pagalbos rinkinys, antklodė (jei reikia nakvoti automobilyje). Žiemą: ledo grandiklis, sniego šluota, šiltas pledas, mažas kastuvas. Vasarą: papildomas vanduo (ne tik gėrimui, bet ir radiatoriaus užpildymui avariniu atveju). Aš asmeniškai visada turiu ir lipnią juostą – ji gali laikinai sutaisyti beveik bet ką, nuo bamperio iki vamzdžio. Vienas draugas išgelbėjo kelionę su lipnia juosta, kai jo automobilio išmetimo vamzdis atsilaisvino Lenkijos viduryje. Laikinas sprendimas, bet atlaikė iki Briuselio.

Eismas – Briuselio eismo ypatumai

Kaip eismas Briuselyje – ar sunku važiuoti?

Briuselis nėra draugiškas vairuotojams. Miestas turi sudėtingą gatvių tinklą, daug vienpusių gatvių, daug dviračių takų, kurie kartais painioja. Piko valandomis (7:30–9:30 ir 16:30–18:30) – kamščiai dideli, ypač prie tunelių ir pagrindinių sankryžų. Parkavimas – brangus. Centro parkavimas gali kainuoti 2–4 eurus valandai, o gatvėse su parkomatais reikia mokėti iki 19:00. Rekomenduoju palikti automobilį prie metro stoties (P+R – Park and Ride) ir važiuoti viešuoju transportu.