Kelionė į Briuselį mašina

Važiuoti į Briuselį savo mašina – tai visai kitas reikalas nei sėsti į mikriuką arba lėktuvą. Jūs kontroliuojate grafiką, maršrutą, sustojimus. Bet yra ir kitos pusės – ilgas kelias, nuovargis, degalų kainos, kelių mokesčiai. Aš pats ne kartą važiavau iš Lietuvos į Briuselį mašina, ir galiu pasakyti – tai nuotykis, kuriam reikia pasiruošti. Ne tik techniškai, bet ir psichologiškai. Tūkstantis septyni šimtai kilometrų nėra juokas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau apie kelionę į Briuselį automobiliu – nuo maršruto iki smulkmenų, kurios gali sugadinti arba pagerinti kelionę.

Maršrutas – kelionė į Briuselį mašina geriausi keliai

1. Koks geriausias maršrutas iš Lietuvos į Briuselį?

Yra keli variantai. Populiariausias – per Lenkiją ir Vokietiją. Važiuojate iš Vilniaus arba Kauno į Varšuvą, tada į Poznanę, Berlyną, Hanoverį, ir per Olandiją arba tiesiai per Vokietiją į Briuselį. Kitas variantas – per Čekiją, bet jis ilgesnis. Trečias – per Suomiją ir Švediją, bet čia jau reikia keltis keltu, kas brangiau. Dauguma žmonių renkasi pirmą variantą – greičiausiai ir paprasčiausiai. Kelias per Lenkiją užima didžiąją dalį kelionės, ir ten keliai ne visada idealūs. Bet tai neišvengiama. Svarbu – turėti navigaciją ir žinoti, kur yra degalinės.

2. Kiek kilometrų yra nuo Vilniaus iki Briuselio?

Maždaug 1700-1800 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojate per Varšuvą, Berlyną ir Olandiją – apie 1750 km. Jei per Čekiją – gali būti daugiau. Tai ilgas kelias, ir nereikia tikėtis, kad nuvažiuosite per vieną dieną. Bent jau ne be didelio nuovargio. Rekomenduoju planuoti dvi dienas – vieną dieną važiuojate iki Vokietijos, nakvojate, kitą dieną – iki Briuselio. Taip saugiau ir patogiau. Yra žmonių, kurie važiuoja be sustojimo – 16-18 valandų. Bet tai pavojinga. Nuovargis kelyje yra viena pagrindinių avarijų priežasčių. Neverta rizikuoti.

3. Kiek laiko trunka kelionė mašina?

16-20 valandų, jei važiuojate be didelių sustojimų. Bet realiai – su sustojimais, pietumis, degalais – 20-24 valandos. Jei važiuojate vienas – dar ilgiau, nes reikia dažniau ilsėtis. Su draugu ar draugais – greičiau, nes galite keistis vairuotojais. Aš pats važiavau vienas – užtrukau 22 valandas, su trimis ilgesniais sustojimais. Buvo sunku, ypač naktį Lenkijoje, kai keliai tušti ir miegas spaudžia. Bet pasiekiau. Kitą kartą važiavome dviese – daug lengviau. Vienas vairuoja, kitas miega, paskui keičiasi. Rekomenduoju, jei įmanoma.

4. Per kurias šalis reikia važiuoti?

Paprastai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba tiesiai į Belgiją. Kartais – per Čekiją ir Vokietiją. Šengeno zonoje sienos atviros, todėl nesustojate – tiesiog pravažiuojate. Bet dokumentus visada turėkite. Policija gali patikrinti bet kada. Be to, kai kuriose šalyse reikia kelių mokesčių – Lenkijoje, Vokietijoje (ne visur), Belgijoje. Apie tai – vėliau. Svarbu – žinoti, kur kertate sienas, kad galėtumėte pasiruošti. Ypač jei turite ne ES dokumentus – gali būti papildomų patikrinimų. Bet ES piliečiams – paprasta. Sienos atviros, važiuoji ir tiek.

5. Ar yra alternatyvių maršrutų?

Yra. Vienas – per Čekiją ir Austriją, bet tai ilgiau. Kitas – per Šiaurės jūrą keltu (Klaipėda–Karlshamnas arba Klaipėda–Kylis), o tada per Švediją arba Vokietiją. Bet tai brangiau – keltas kainuoja, ir laiko užtrunka. Trečias – per Baltarusiją, bet čia jau reikia vizos ir papildomų dokumentų. Dauguma renkasi klasikinį maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją – greičiausiai ir pigiausiai. Bet jei norite pamatyti daugiau – galite rinktis ilgesnį maršrutą. Vieną kartą važiavome per Čekiją – gražūs kalnai, bet užtrukome ilgiau. Skonio reikalas.

Kelių mokesčiai – kelionė į Briuselį mašina išlaidos keliams

6. Kiek kainuoja kelių mokesčiai važiuojant į Briuselį?

Priklauso nuo maršruto. Lenkijoje – mokami keliai, bet ne visi. Pagrindiniai autostradai turi mokesčius – maždaug 20-30 zlotų už ilgesnį ruožą. Vokietijoje – nemokama lengviesiems automobiliams. Olandijoje – nemokama. Belgijoje – nemokama. Taigi didžiausias mokestis – Lenkijoje. Jei važiuojate per Čekiją – ten irgi reikia vinjetės. Aš pats mačiau, kaip žmogus važiavo be vinjetės Čekijoje – gavo baudą. Nemalonu. Todėl patikrinkite, kur reikia mokėti, ir pasiruoškite. Navigacija dažnai rodo mokamus kelius – galite rinktis nemokamus, bet tai užtruks ilgiau. Sverkite laiką ir pinigus.

7. Ar Lenkijoje reikia mokėti už kelius?

Taip, bet ne visur. Lenkijoje yra mokamų autostradų ruožų – A1, A2, A4. Mokesčiai nėra dideli – nuo kelių iki keliolikos zlotų už ruožą. Galima mokėti grynais arba kortele prieš įvažiuojant į mokamą ruožą. Yra ir elektroninė sistema – viaTOLL, bet ji skirta sunkvežimiams. Lengviesiems automobiliams – paprastesnis variantas. Svarbu – nepravažiuoti mokamo ruožo be mokėjimo. Kameros fiksuoja, ir bauda ateis namo. Yra buvę, kad žmogus nežinojo, jog kelias mokamas – pravažiavo, ir po mėnesio gavo laišką su bauda. 100 zlotų. Nedaug, bet nemalonu.

8. Ar Vokietijoje reikia mokėti už kelius?

Ne, lengviesiems automobiliams – ne. Vokietijos autostrados nemokamos. Tai vienas didžiausių privalumų važiuojant per Vokietiją. Bet yra niuansų – kai kurie miestai turi ekologines zonas, kuriose reikia specialaus lipduko (Umweltplakette). Be jo – bauda. Lipdukas kainuoja apie 20-30 eurų ir galioja ilgai. Jei ketinate važiuoti per Berlyną ar kitą didelį miestą – pasirūpinkite lipduku iš anksto. Galima užsisakyti internetu arba nusipirkti degalinėje. Aš pats pamiršau – teko ieškoti degalinės prieš įvažiuojant į miestą. Užtruko pusvalandį. Bet geriau taip nei gauti baudą.

9. Ar Belgijoje reikia mokėti už kelius?

Ne, Belgijos keliai nemokami. Tai gera žinia. Bet yra kitų dalykų – parkavimas Briuselyje brangus, ypač centre. Jei ketinate palikti mašiną mieste – pasiruoškite mokėti. Diena stovėjimo gali kainuoti 15-25 eurus. Yra ir nemokamų vietų, bet jos retos ir greitai užimtos. Alternatyva – palikti mašiną prie metro stoties ir važiuoti į centrą viešuoju transportu. Tai pigiau ir patogiau. Ypač jei nežinote Briuselio gatvių – važinėti ten gali būti stresuojanti. Eismas intensyvus, ženklai painūs, ir parkavimas – košmaras. Pagalvokite prieš važiuodami į centrą.

10. Kiek iš viso kainuoja kelionė mašina?

Suskaičiuokime. Degalai – maždaug 200-250 eurų (priklausomai nuo automobilio ir degalų kainų). Kelių mokesčiai – apie 20-40 eurų. Nakvynė pakeliui – 40-80 eurų (jei nakvojate). Maistas – 20-30 eurų. Iš viso – maždaug 300-400 eurų vienam žmogui. Jei važiuojate dviese arba trimis – suma dalijasi, ir tampa pigiau nei mikriukas arba lėktuvas. Bet jei vienas – mikriukas gali būti pigiau. Svarbu – nepamiršti nusidėvėjimo. Kiekvienas kilometras dėvi automobilį, ir tai kainuoja. Bet tai jau kitas klausimas. Trumpai – kelionė mašina nėra pigi, bet ji turi savo privalumų.

Pasiruošimas – kelionė į Briuselį mašina techniniai dalykai

11. Ką reikia patikrinti prieš ilgą kelionę?

Daug ką. Padangos – slėgis, protektorius, atsarginė. Alyva – lygis, kada keista. Stabdžiai – ar veikia gerai. Žibintai – ar visi dega. Valytuvai – ar gerai valo. Skysčiai – aušinimo, stabdžių, langų plovimo. Diržai – ar nėra įtrūkimų. Akumuliatorius – ar laiko. Tai ne paranoja – tai būtinybė. Vieną kartą važiavau be patikrinimo – Lenkijoje prakiuro padanga. Laimei, turėjau atsarginę. Bet jei neturėčiau? Būtų buvę daug blogiau. Todėl skirkite valandą prieš kelionę – patikrinkite viską. Geriau rasti problemą namie nei viduryje Lenkijos.

12. Ar reikia atsarginio rato?

Taip, reikia. Ir ne tik rato – bet ir domkrato, veržliarakčio, ir žinojimo, kaip pakeisti ratą. Tai pagrindinis dalykas, kuris gali nutikti kelyje. Padangos pradūrimas – ne retas dalykas, ypač Lenkijos keliuose, kur remontai ir statybos. Yra buvę, kad žmogus pradūrė dvi padangas per vieną kelionę – vieną Lenkijoje, kitą Vokietijoje. Pirmą kartą pats pakeitė, antrą kartą – teko kviesti pagalbą. Užtruko valandą. Nemalonu, bet išgyveno. Svarbu – turėti ne tik atsarginį ratą, bet ir žinoti, kaip jį pakeisti. Praktikuokitės prieš kelionę, jei nežinote.

13. Kokių dokumentų reikia mašinai?

Techninės apžiūros dokumento, draudimo (žaliosios kortelės), registracijos liudijimo. Ir, žinoma, vairuotojo pažymėjimo. Be šių dokumentų nekeliaukite. Ypač žalioji kortelė – ji įrodo, kad jūsų automobilis apdraustas tarptautiniam eismui. Be jos – problemos pasienyje arba policijos patikrinimo metu. Yra buvę, kad žmogus pamiršo žaliąją kortelę – policija Vokietijoje sustabdė, teko skambinti draudimo bendrovei ir prašyti, kad atsiųstų kopiją. Užtruko pusvalandį. Nemalonu. Todėl prieš kelionę – patikrinkite, ar visi dokumentai yra ir ar galioja.

14. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Europos Sąjungos piliečiams – ne. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje ES. Bet jei esate ne ES pilietis – gali prireikti tarptautinio pažymėjimo. Tai priklauso nuo jūsų šalies ir susitarimų. Pasitikrinkite prieš kelionę. Be to, jei vairuotojo pažymėjimas senas arba pažeistas – gali būti problemų. Policija gali paprašyti dokumento, ir jei jis neįskaitomas – gali kilti klausimų. Geriausia – turėti tvarkingą, galiojantį dokumentą. Ir dar – jei vairuotojo pažymėjimas išduotas ne ES – pasidomėkite, ar jis galioja Belgijoje. Geriau žinoti iš anksto.

15. Ką daryti, jei mašina sugenda pakeliui?

Pirmas dalykas – sustoti saugioje vietoje. Antras – įjungti avarinį signalą ir pastatyti trikampį. Trečias – paskambinti pagalbos kelyje tarnybai. Jei turite draudimą su pagalbos kelyje paslauga – skambinkite jiems. Jei ne – ieškokite vietinės tarnybos. Lenkijoje – PZM, Vokietijoje – ADAC, Belgijoje – Touring. Svarbu – turėti telefono numerius iš anksto. Yra buvę, kad žmogus stovėjo Lenkijos autostradoje ir nežinojo, kam skambinti. Užtruko, kol surado. O laikas – pinigai. Be to, jei mašina negali važiuoti – reikia ją nutempti. Tai kainuoja. Todėl geras draudimas su pagalbos kelyje yra vertas kiekvieno cento.

Patogumas – kelionė į Briuselį mašina komfortas kelyje

16. Kaip išvengti nuovargio kelyje?

Paprastai – dažnai ilsėtis. Kas 2-3 valandas – sustoti, išlipti, pasivaikščioti, išgerti kavos. Naktį – dar dažniau. Nuovargis ateina nepastebimai – vieną akimirką jaučiatės gerai, kitą – merkiate akis. Todėl ne laukite, kol pavargsite – ilsėkitės iš anksto. Yra ir kitų triukų – klausytis muzikos arba podcastų, atidaryti langą, valgyti ne per daug. Sunkus maistas sukelia mieguistumą. Geriau lengvi užkandžiai – vaisiai, riešutai, sumuštiniai. Ir kava, žinoma. Bet kava nėra stebuklas – ji atideda nuovargį, bet nepanaikina. Jei jaučiate, kad nebegalite – sustokite ir pailsėkite. Geriau prarasti valandą nei gyvybę.

17. Ar verta nakvoti pakeliui?

Taip, verta. Ypač jei važiuojate vienas. Nakvynė pusiaukelėje – Vokietijoje arba Lenkijoje – leidžia pailsėti ir kitą dieną važiuoti šviežias. Pigūs viešbučiai arba nakvynės namai kainuoja 40-80 eurų. Yra ir pigesnių variantų – hosteliai arba Airbnb. Svarbu – rezervuoti iš anksto, ypač jei keliaujate savaitgalį arba vasarą. Yra buvę, kad žmogus ieškojo nakvynės vietoje – viskas užimta. Teko miegoti mašinoje. Ne idealu. Todėl planuokite. Pusiaukelė – maždaug Berlynas arba Poznanė. Ten rasite daug variantų. Ir kitą dieną – šviežias, pailsėjęs – galėsite saugiai pasiekti Briuselį.

18. Ką vežtis mašinoje ilgai kelionei?

Vandens – bent kelis litrus. Užkandžių – sumuštinių, vaisių, sausainių. Kavos termosą. Patogią pagalvę ir antklodę – jei reikės miegoti mašinoje. Žibintuvėlį. Pirmosios pagalbos rinkinį. Įkroviklį telefonui. Navigaciją arba telefoną su navigacija. Žemėlapį – kaip atsarginį variantą, jei navigacija nustoja veikti. Grynuosius pinigus – ne visur priima kortelę. Ir geros nuotaikos – tai svarbiausia. Ilga kelionė gali būti varginanti, bet ir smagi, jei tinkamai nusiteikiate. Pasikvieskite draugą, pasiimkite gerą muziką, ir mėgaukitės keliu. Tai nuotykis, ne bausmė.

19. Ar galima važiuoti vienam?

Galima, bet sunkiau. Vienam reikia dažniau ilsėtis, nes nėra kas pakeistų. Ir nuovargis ateina greičiau. Aš pats važiavau vienas – užtrukau 22 valandas su trimis ilgesniais sustojimais ir viena nakvyne. Buvo sunku, ypač naktį Lenkijoje. Bet įmanoma. Svarbu – nepervertinti savo jėgų. Jei jaučiate, kad pavargote – sustokite. Net jei tai reiškia papildomą valandą kelionės. Geriau vėluoti nei nebeatvykti. Jei galite – pasikvieskite draugą. Du vairuotojai – daug lengviau. Vienas vairuoja, kitas miega, paskui keičiasi. Ir kelionė tampa ne pareiga, o nuotykiu.

20. Ką daryti, jei pasiklydau?

Pirmas dalykas – nesinervinti. Antras – įjungti navigaciją. Jei navigacija neveikia – klauskite vietinių arba ieškokite ženklų. Trečias – nesukti į mažus kelius, kur gali būti dar blogiau. Geriau važiuoti pagrindiniu keliu, net jei tai reiškia papildomus kilometrus. Yra buvę, kad žmogus pasiklydo Lenkijoje – navigacija parodė trumpesnį kelią per kaimą. Tas kelias pasirodė nepravažiuojamas – duobės, purvas. Teko grįžti. Užtruko dvi valandas. Todėl – laikykitės pagrindinių kelių, net jei navigacija siūlo „greitesnį" variantą. Kartais trumpesnis kelias yra ilgesnis.

Dokumentai – kelionė į Briuselį mašina reikalavimai

21. Kokių dokumentų reikia vairuotojui?

Vairuotojo pažymėjimo, paso arba asmens tapatybės kortelės. Ir, jei automobilis ne jūsų – įgaliojimo iš savininko. Tai svarbu – jei vairuojate svetimą automobilį be įgaliojimo, policija gali kelti klausimų. Yra buvę, kad žmogus važiavo draugo mašina – policija Vokietijoje sustabdė, paprašė įgaliojimo. Neturėjo – teko skambinti draugui ir prašyti, kad atsiųstų. Užtruko. Nemalonu. Todėl – jei automobilis ne jūsų, turėkite įgaliojimą. Paprastas dokumentas, bet labai svarbus. Be to, jei keliaujate su vaikais – turėkite jų dokumentus.

22. Ar reikia paso važiuojant į Briuselį?

Europos Sąjungos piliečiams – ne, užtenka asmens tapatybės kortelės. Bet paso turėjimas visada gera idėja – jei kas nors nutiktų, pasas yra universalesnis dokumentas. Ypač jei planuojate vykti ne tik į Briuselį, bet ir toliau – į Jungtinę Karalystę arba kitą ne ES šalį. Be paso – neišvažiuosite. Asmeniškai aš visada vežuosi ir pasą, ir ID kortelę. Du dokumentai – daugiau saugumo. Jei vienas dingsta – turite kitą. Skamba galbūt per daug atsargiai, bet kelionėje visko nutinka. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.

23. Ar reikia žaliosios kortelės?

Taip, reikia. Žalioji kortelė – tai tarptautinis draudimo dokumentas, įrodantis, kad jūsų automobilis apdraustas. Be jos – problemos, jei policija patikrina arba jei nutinka avarija. Dauguma Lietuvos draudimo bendrovių išduoda žaliąją kortelę automatiškai – ji būna pridėta prie draudimo poliso. Bet patikrinkite – ar kortelė galioja, ar nėra pasibaigusi. Yra buvę, kad žmogus turėjo žaliąją kortelę, bet ji buvo pasibaigusi – policija Vokietijoje pastebėjo. Teko aiškintis. Nemalonu. Todėl prieš kelionę – patikrinkite visus dokumentus. Visus.

Sauga – kelionė į Briuselį mašina pavojai kelyje

24. Kokie pavojai tyko kelyje?

Nuovargis – pirmas ir didžiausias. Po 8-10 valandų vairavimo reakcija lėtėja, dėmesys silpnėja. Antras – kiti vairuotojai. Lenkijoje ir Vokietijoje eismas intensyvus, ir ne visi vairuoja atsargiai. Trečias – orai. Žiemą – sniegas, ledas, prastas matomumas. Vasarą – karštis, padangų perkaitimas. Ketvirtas – kelių būklė. Lenkijoje – remontai, duobės, nelygumai. Penktas – vagystės. Stovėjimo aikštelėse, ypač Lenkijoje, gali pavogti iš mašinos. Todėl – neužmirškite užrakinti, nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje. Atsargumas nekenkia.

25. Ar saugu stoti Lenkijos degalinėse naktį?

Daugumoje – taip. Ypač didesnėse degalinėse, kurios dirba visą parą ir turi apsaugą. Bet mažesnėse, nuošalesnėse – reikia būti atsargesniam. Yra buvę vagysčių – žmogus paliko mašiną atidarytą, nuėjo į tualetą, grįžo – rankinės nebėra. Nemalonu. Todėl – visada užrakinkite mašiną, net jei tik minutėms išlipate. Ir venkite nuošalių vietų, ypač naktį. Didelės degalinės – saugesnės. Ten daugiau žmonių, daugiau šviesos, daugiau stebėjimo. Pasirinkite jas, net jei kiek brangiau. Saugumas svarbiau.

26. Ką daryti, jei patekau į avariją?

Pirmas dalykas – įsitikinti, kad visi saugūs. Antras – iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, jei reikia. Trečias – užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ketvirtas – nufotografuoti viską: mašinas, žalą, numerius, dokumentus. Penktas – pranešti draudimo bendrovei. Svarbu – nekaltinti savęs, nekalbėti per daug, nepasirašyti dokumentų, kurių nesuprantate. Jei nežinote vietinės kalbos – prašykite vertėjo arba kreipkitės į ambasadą. Avarija užsienyje – stresuojanti situacija, bet svarbu išlikti ramiam ir daryti tai, kas būtina. Viskas kitas – vėliau.

Kelionė į Briuselį mašina yra nuotykis, kuriam reikia pasiruošti.