Keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva

Kai pirmą kartą reikėjo siųsti siuntinį iš Belgijos į Lietuvą, nežinojau, nuo ko pradėti. Paštas brangus, kurjeriai ne visada patikimi, o draugai, kurie važiuoja – ne visada telpa. Keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva – tai paslauga, kurią atradau prieš kelerius metus ir nuo to laiko naudojuosi reguliariai. Tiek vežu siuntinius, tiek pats važiuoju. Per tą laiką susidūriau su visokiais dalykais – ir geromis, ir ne tokiomis geromis patirtimis. Šiame straipsnyje pasidalinsiu viskuo, ką žinau, kad jums būtų lengviau.

Siuntiniai – keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva

1. Kiek kainuoja siuntinio pervežimas iš Belgijos į Lietuvą?

Priklauso nuo dydžio ir svorio. Mažas siuntinys – iki 5 kg – paprastai kainuoja 15-25 eurus. Didesnis – iki 20 kg – 30-50 eurų. Jei siunti didelį daiktą, pavyzdžiui, dviratį ar televizorių – gali kainuoti 60-100 eurų. Bet tai vis tiek pigiau nei kurjerių tarnybos. „DPD" ar „DPD" už tą patį siuntinį prašytų 50-80 eurų. O pervežimo įmonės – pigiau, nes veža kartu su keleiviais. Aš siunčiau dėžę su drabužiais – 15 kg, kainavo 35 eurus. Su „DPD" būtų 55. Skirtumas akivaizdus. Tik reikia žinoti, kad kaina priklauso ir nuo maršruto – jei veža tiesiai iš tavo miesto – pigiau, jei reikia vežti į kitą miestą – brangiau.

2. Kiek laiko trunka siuntinio pervežimas?

Paprastai 2-4 dienos. Priklauso nuo to, kada autobusas išvažiuoja. Jei išvažiuoja tą pačią dieną – kitą dieną siuntinys jau Lietuvoje. Bet ne visada taip greitai. Kartais vežėjas renka siuntinius kelias dienas prieš išvažiuodamas. Aš vieną kartą siunčiau siuntinį – žadėjo, kad per 3 dienas. Realiai – 5 dienos. Pasirodo, autobusas vėlavo, dar kažkas ne taip. Nemalonu, ypač jei siuntinys skubus. Todėl – visada klausk, kada tiksliai išvažiuoja, ir kada gali tikėtis. Ir nesiųsk nieko labai skubaus per tokius pervežimus. Geriau kurjerį, jei skubu.

3. Kaip supakuoti siuntinį pervežimui?

Gerai. Rimtai – pakuotė yra viskas. Aš mačiau, kaip siuntiniai mėtosi bagažinėje kartu su lagaminais. Jei tavo siuntinys prastai supakuotas – gali sulūžti. Todėl – dėžė iš stipraus kartono, viduje užpildymas (laikraščiai, burbulinė plėvelė), lipni juosta aplinkui. Jei siunti kažką trapaus – užrašyk „DĖMESIO – TRAPU" didelėmis raidėmis. Bet tai negarantuoja, kad elgsis atsargiai. Aš siunčiau vazą – supakavau gerai, parašiau „trapu". Atvažiavo sudužusi. Vežėjas sakė, kad ne jo kaltė. Todėl – jei labai vertinga ar trapi – geriau neper tokį pervežimą. Siųsk kurjeriu su draudimu.

4. Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai – draudžiami. ES taisyklės neleidžia vežti gyvūninės kilmės produktų be specialių dokumentų. Bet sausi produktai – saldainiai, sausainiai, kava – galima. Aš siunčiau belgišką šokoladą – jokių problemų. Tik reikia gerai supakuoti, kad neištirptų. Vasarą šokoladas gali ištirpti per kelias valandas. Todėl – termo dėžė arba bent jau folija. Ir dar – jei siunti stiklainius su uogiene ar medumi – apvyniok burbuline plėvele. Vienas stiklainis sudužo bagažinėje – viskas aplipę lipnu skysčiu. Vežėjas nepatenkintas, aš – taip pat. Nuo to karto – tik plastikiniai indai.

5. Kaip sekti siuntinį?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie siunčia SMS, kai siuntinys pakeliui. Kiti – ne. „FlixBus" turi sekimo sistemą, bet ji skirta autobusams, ne siuntiniams. Lietuviški vežėjai dažniausiai neturi sekimo – tiesiog paskambina, kai atveža. Aš visada prašau vairuotojo numerio – tada galiu pats paskambinti ir paklausti, kur siuntinys. Vieną kartą siuntinys „dingo" – niekas nežinojo, kur. Paskambinau vairuotojui – pasirodo, paliko degalinėje. Atvežė kitą dieną. Bet nervų kainavo. Todėl – visada turėk vežėjo kontaktą, ir sek, ar siuntinys pasiekė gavėją.

6. Ką daryti, jei siuntinys sugadintas pervežimo metu?

Pirma – nufotografuok žalą. Antra – pranešk vežėjui iš karto. Trečia – prašyk kompensacijos. Bet realiai – dauguma vežėjų atsakomybės neprisiima. Mažomis raidėmis sutartyje parašyta, kad už siuntinio saugumą atsako siuntėjas. Aš siunčiau kompiuterį – atvažiavo su skilusiu ekranu. Vežėjas pasakė, kad pats blogai supakavau. Jokių kompensacijų. Todėl – jei siunti kažką vertingo, pats pasirūpink draudimu. Arba siųsk kurjeriu, kuris prisiima atsakomybę. Pervežimo įmonės pigesnės, bet rizika didesnė. Sverk, kas svarbiau – kaina ar saugumas.

Keleiviai – keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva

7. Kiek kainuoja keleivio pervežimas iš Belgijos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir iš Lietuvos į Belgiją – 80-130 eurų. Priklauso nuo vežėjo, sezono, maršruto. Aš mokėjau 95 eurus už kelionę iš Briuselio į Vilnių. Su „FlixBus" būtų apie 60-80, bet reikia važiuoti iki stoties, o tai papildomos išlaidos. Lietuviški vežėjai dažnai paima iš adreso – patogiau. Ir dar – jei važiuoji ne vienas, gali gauti nuolaidą. Aš važiavau su drauge – sumokėjome 170 eurų už du, tai 85 vienam. Ne blogai. Tik reikia derėtis – ne visada siūlo nuolaidą, bet jei paprašai – dažnai duoda.

8. Kaip užsisakyti pervežimą iš Belgijos į Lietuvą?

Skambini arba rašai vežėjui. Dauguma turi Facebook puslapius – ten rašai žinutę. Arba skambini telefonu. Aš visada skambinu – greičiau, aiškiau. Pasakai, iš kurio miesto, kada, kiek žmonių, kiek bagažo. Jie pasako kainą ir laiką. Jei tinka – sutari. Kartais prašo avansą – 20-30 eurų pavedimu. Likusią sumą – išvažiuojant. Bet ne visi. Kai kurie prašo visą sumą iš anksto. Aš nemoku visos sumos iš anksto – per daug rizikinga. Jei vežėjas dingsta – pinigai prarasti. Todėl – avansą galiu, bet ne viską. Ir visada prašau sąskaitos faktūros – bent jau kažkoks dokumentas.

9. Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, bet ne visada yra vietų. Ypač vasarą ar prieš šventes. Aš vieną kartą norėjau važiuoti gruodžio 23 dieną – visi vežėjai sakė, kad vietų nėra. Teko važiuoti gruodžio 21 – anksčiau nei planavau. Todėl – jei žinai, kada važiuosi, užsisakyk iš anksto. Bent jau prieš savaitę. O geriausia – prieš dvi. Ypač jei važiuoji savaitgalį arba prieš šventes. Dar variantas – turėti kelis vežėjų numerius. Jei vienas neturi vietų – skambini kitam. Aš turiu 3-4 vežėjų numerius telefone – visada kas nors turi vietą.

10. Kiek bagažo galima vežtis pervežimu?

Paprastai – vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis. Bet priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia du lagaminus, kiti – tik vieną. Aš visada klausiu iš anksto – kiek bagažo įskaičiuota. Vieną kartą atvažiavau su dviem lagaminais, o vežėjas pasakė, kad už antrą reikia mokėti 15 eurų. Nesusipratimas – aš galvojau, kad du įskaičiuota. Todėl – visada patikrink. Ir jei veži daugiau – susitark dėl kainos iš anksto. Geriau žinoti prieš lipant į autobusą, nei ginčytis pakeliui.

11. Ar pervežimo autobusai važiuoja tiesiai ar stoja pakeliui?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie važiuoja tiesiai – iš taško A į tašką B. Kiti stoja pakeliui – paima/išleidžia keleivius skirtinguose miestuose. Tai gali užtrukti papildomai 2-4 valandas. Aš važiavau su vežėju, kuris stojo 6 kartus – Varšuvoje, Poznanėje, Berlyne, Hanoveryje, Dortmunde, Lieže. Kiekvienas sustojimas – 15-20 minučių. Iš viso – 2 valandos papildomai. Nemalonu, ypač kai pavargęs. Todėl – klausk, ar važiuoja tiesiai. Jei taip – geriau. Bet brangiau. Pigesni variantai dažniausiai stoja daugiau.

12. Kaip patogiau – pervežimas ar „FlixBus"?

Priklauso nuo to, ko nori. „FlixBus" – pigiau, aiškesnė sistema, programėlė, sekimas. Bet – mažiau patogu, mažiau vietos, jokio asmeninio požiūrio. Pervežimas – brangiau, bet paima iš namų, veža iki adreso, dažnai patogesni autobusai. Aš renkuosi pagal situaciją. Jei turiu daug bagažo – pervežimas. Jei noriu pigiau – „FlixBus". Jei važiuoju su vaikais – pervežimas, nes patogiau. O jei vienas ir be bagažo – „FlixBus". Nėra vieno teisingo atsakymo. Svarbu – palyginti kainas ir sąlygas prieš perkant.

Dokumentai – keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva

13. Kokių dokumentų reikia pervežimui?

Asmens tapatybės kortelė arba pasas. Jokių kitų dokumentų nereikia – Belgija ir Lietuva yra ES, Šengeno zonoje. Bet dokumentą turėti privalai. Aš vieną kartą važiavau be dokumento – turėjau tik vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pasakė, kad negaliu važiuoti. Teko grįžti namo pasiimti paso. Nuo to karto – dokumentas visada su manimi. Ir dar – jei važiuoji su vaiku, kurio pavardė kitokia – turėk gimimo liudijimą arba tėvų sutikimą. Kartais klausia. Geriau turėti ir nereikia, nei reikia ir neturi.

14. Ar reikia paso ar užtenka asmens tapatybės kortelės?

Užtenka asmens tapatybės kortelės. Belgija – ES, Lietuva – ES. Jokio paso nereikia. Aš važinėju tik su asmens tapatybės kortele – jokių problemų. Tik įsitikink, kad kortelė galioja. Jei pasibaigusi – gali būti problemų. Ir dar – jei turi seno pavyzdžio kortelę be biometrinių duomenų – rekomenduoju pasikeisti. Nors techniškai galioja, bet kartais kyla klausimų. Ypač oro uostuose. Autobuse – mažiau tikėtina, kad klaus, bet vis tiek.

15. Ką daryti, jei pameti dokumentus Belgijoje?

Kreipkis į Lietuvos ambasadą Briuselyje. Adresas: Rue Belliard 41. Jie išduoda laikiną kelionės dokumentą. Bet tai užtrunka – vieną ar dvi dienas. Todėl – visada turėk dokumentų kopijas. Telefone arba atspausdintas. Aš turiu paso nuotrauką telefone, Google diske ir el. pašte. Trys skirtingos vietos – kad bet kada galėčiau pasiekti. Ir dar – pranešk policijai apie praradimą. Belgijoje – eik į artimiausią policijos nuovadą, užregistruok. Gausi pažymą – ji reikalinga ambasadai. Be pažymos – negausi laikino dokumento.

16. Ar reikia draudimo važiuojant pervežimu?

Privalomo sveikatos draudimo – ne, jei turi Europos sveikatos draudimo kortelę. Bet papildomas draudimas – rekomenduoju. Ypač jei veži brangius daiktus arba turi sveikatos problemų. Aš turiu kelionių draudimą – kainuoja apie 20 eurų savaitei, bet ramiau. Kartą susirgau Belgijoje – draudimas padengė gydymo išlaidas. Be draudimo – 200 eurų iš kišenės. Todėl – verta. Ir dar – jei veži siuntinį, pasidomėk, ar vežėjas turi draudimą. Dažniausiai – ne. Tada pats pasirūpink.

Praktiniai klausimai – keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva

17. Kaip rasti patikimą vežėją?

Klausinėk pažįstamų. Geriausias būdas – rekomendacijos. Jei kas nors važiavo ir liko patenkintas – geras ženklas. Aš radau savo vežėją per draugą – jis važiavo 5 kartus ir visada patenkintas. Paskambinau, pabandžiau – ir aš likau patenkintas. Antras variantas – Facebook grupės. Yra grupių „Lietuviai Belgijoje" arba „Pervežimai į Belgiją". Ten žmonės dalinasi patirtimi. Bet atsargiai – ne visi atsiliepimai tikri. Kartais vežėjai patys rašo teigiamus komentarus. Todėl – ieškok neigiamų. Jei yra daug neigiamų – venk. O jei visi teigiami – įtartinai gerai. Ieškok aukso vidurio.

18. Ką daryti, jei vežėjas neatvyksta?

Skambink. Jei neatsako – skambink kitam vežėjui. Ir pranešk policijai, jei sumokėjai avansą. Aš vieną kartą laukiau vežėjo Briuselyje – neatvažiavo. Skambinau – neatsako. Po valandos parašė SMS: „autobusas sugedo, rytoj". Bet aš jau buvau nusipirkęs bilietą kitam vežėjui. Pinigų neatgavau – 30 eurų avansas dingo. Todėl – nemokėk visos sumos iš anksto. Tik avansą, ir tą mažą. Ir visada turėk atsarginį planą. Kitą vežėją, kitą dieną. Nes pasitikėti vienu vežėju 100 procentų – rizikinga.

19. Ar galima vežtis gyvūnus pervežimu?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia mažus gyvūnus narve, kiti – ne. Aš vežiau katę – leido, bet už papildomą 20 eurų mokestį. Katė miaukė visą kelią – kiti keleiviai nepatenkinti. Suprantama. Todėl – jei veži gyvūną, pranešk iš anksto, susitark dėl kainos. Ir pasirūpink, kad gyvūnas būtų ramus. Veterinaras gali duoti raminamųjų. Ir dar – turėk gyvūno dokumentus: pasą, skiepų įrašus. Kartais policija tikrina. Ypač jei važiuoji per Lenkiją – ten griežčiau.

20. Kaip dažnai važiuoja pervežimai Belgija Lietuva?

Dauguma vežėjų važiuoja 2-3 kartus per savaitę. Kai kurie – kasdien. Bet ne visi maršrutai vienodi. Pavyzdžiui, Briuselis–Vilnius – kasdien. O mažesni miestai – tik tam tikromis dienomis. Aš važinėju iš Antverpeno – vežėjas važiuoja tik pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Jei reikia kitą dieną – ieškau kito vežėjo. Todėl – patikrink tvarkaraštį prieš planuodamas. Ir dar – vasarą dažniau, žiemą rečiau. Prieš Kalėdas – kasdien, bet visi bilietai išparduoti. Planuok iš anksto.

Kainos – keleivių ir siuntinių pervežimas Belgija Lietuva

21. Kodėl kainos skiriasi pas skirtingus vežėjus?

Dėl daugelio priežasčių. Autobuso kokybė, maršrutas, kiek sustojimų, ar paima iš namų, ar reikia važiuoti iki stoties. Brangesni vežėjai dažniausiai siūlo geresnę paslaugą – naujesni autobusai, daugiau vietos, paėmimas iš adreso. Pigesni – senesni autobusai, mažiau patogumų. Aš bandžiau abu – pigiausią ir brangiausią. Skirtumas – kaip diena ir naktis. Pigiausias – autobusas senas, sėdynės kietos, nėra rozetės. Brangiausias – kaip lėktuvo verslo klasė. Todėl – ne visada pigiausias yra geriausias. Sverk kainą ir kokybę.

22. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada pavyksta. Ypač su didelėmis įmonėmis – „FlixBus" nesideri. Bet su mažais lietuviškais vežėjais – dažnai galima. Aš derėjausi dėl grupinės nuolaidos – važiavome 4 žmonės, gavome 15 procentų nuolaidą. Ir dar – jei esi nuolatinis klientas, gali prašyti lojalumo nuolaidos. Mano vežėjas duoda 10 procentų nuolaidą, nes važiuoju jau 5 kartus. Ne daug, bet malonu. Svarbiausia – nebijoti klausti. Blogiausiu atveju – pasakys „ne". Geriausiu – sutaupysi 20-30 eurų.

23. Kada kainos didžiausios?

Prieš šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines. Vasarą – liepą ir rugpjūtį. Ir savaitgaliais. Aš pirkau bilietą gruodžio 20 – 130 eurų. Ta pati kelionė sausio viduryje – 80 eurų. Skirtumas – 50 eurų. Todėl – jei gali, važiuok ne piko metu. Antradienį, trečiadienį – pigiau. Ir ne prieš šventes. O jei negali – pirk iš anksto. Kuo anksčiau, tuo pigiau. Ir dar – stebėk akcijas. Kartais vežėjai siūlo nuolaidas ne sezono metu.

24. Ar kaina priklauso nuo to, kada perki bilietą?

Taip. Kaip ir su lėktuvais – kuo anksčiau, tuo pigiau. „FlixBus" turi dinaminę kainodarą – kaina keičiasi priklausomai nuo paklausos. Lietuviški vežėjai dažniausiai turi fiksuotas kainas, bet ir jos gali keistis. Aš palyginau – tą patį maršrutą pirkau prieš mėnesį už 75 eurus, o draugas prieš dieną – už 110. Skirtumas – 35 eurai. Todėl – planuok iš anksto. Ypač jei važiuoji piko metu. O jei nežinai tikslios datos – geriau pirkti su galimybe atšaukti. Keli eurai daugiau, bet lanksčiau.

25. Ką daryti, jei kaina atrodo per maža?

Būk atsargus. Jei vežėjas siūlo 40 eurų iš Briuselio į Vilnių, kai visi kiti – 80-100, kažkas negerai. Arba autobusas labai prastas, arba vežėjas nepatikimas, arba apskritai sukčius. Aš vieną kartą užsisakiau pigų pervežimą – neatvažiavo. Pinigai prarasti. Nuo to karto – jei kaina per maža, neperku. Geriau mokėti daugiau patikimam vežėjui. Ir dar – patikrink, ar vežėjas turi licenciją. Lietuvos transporto saugos administracijos svetainėje galima patikrinti. Jei nėra sąraše – nevažiuok.

26. Ar yra paslėptų mokesčių?

Kartais. Pavyzdžiui, kaina skelbiama 80 eurų, bet atvažiavus pasako, kad už bagažą papildomai 10 eurų. Arba už paėmimą iš namų – dar 15. Aš visada klausiu bendros kainos – su visais mokesčiais. Jei vežėjas neatsako aiškiai – įtartina. Geras vežėjas pasako viską iš karto: „80 eurų, įskaičiuotas vienas lagaminas, paėmimas iš adreso". Blogas – „80 eurų", o paskui – papildomi mokesčiai. Todėl – visada klausk detalių.