Kasdien į Briuselį vežame

Kasdieninis vežimas į Briuselį skamba kaip paprastas dalykas, bet iš tikrųjų tai yra didelis logistinis iššūkis. Kiekvieną dieną reikia paruošti autobusą, surasti vairuotoją, suderinti maršrutą, patikrinti, ar visi keleiviai turi bilietus. Mes tai darome jau ne vienerius metus, ir kasdieninis vežimas tapo mūsų kasdienybe. Bet tai nereiškia, kad tai lengva. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus apie tai, kaip veikia kasdieninis vežimas į Briuselį, ką tai reiškia jums kaip keleiviui, ir kodėl kasdieninis grafikas yra svarbus. Jei kada nors galvojote, kas vyksta užkulisiuose – šis tekstas jums.

Kasdienybė – kaip veikia kasdieninis vežimas

1. Ką reiškia „vežame kasdien“?

Tai reiškia, kad kiekvieną dieną – pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį – mes turime bent vieną reisą iš Lietuvos į Briuselį. Paprastai turime du – ryto ir vakaro. Tai reiškia, kad jūs galite planuoti kelionę bet kurią dieną, nežiūrėdami, ar tai savaitgalis ar šventė. Žinoma, yra išimčių – Kalėdos, Naujieji metai, Velykos. Tada reisų gali būti mažiau arba jų visai nebūti. Bet tai iš anksto skelbiame. Likusias 350 dienų per metus mes vežame. Kasdien. Be išeiginių. Tai mūsų pažadas, ir mes jo laikomės.

2. Kaip organizuojate kasdieninius reisus?

Tai sudėtingas procesas. Pirmiausia – autobusai. Turime pakankamai autobusų, kad galėtume vežti kasdien, bet jie turi būti prižiūrimi. Techninė apžiūra, valymas, remontas – tai vyksta nuolat. Antra – vairuotojai. Jie negali vairuoti kiekvieną dieną – ES taisyklės reikalauja poilsio. Todėl turime pakaitinius vairuotojus, kurie keičiasi. Trečia – logistika. Reikia suderinti bilietų pardavimą, bagažą, maršrutą. Ketvirta – komunikacija. Keleiviai turi žinoti, kur ir kada išvyksta autobusas. Visa tai reikalauja koordinacijos. Mes turime komandą, kuri dirba visą parą – dieną parduoda bilietus, naktį planuoja kitą dieną. Tai nematoma darbo dalis, bet be jos kasdieninis vežimas neįmanomas.

3. Ar vežate ir savaitgaliais?

Taip, vežame ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Savaitgaliais reisų gali būti šiek tiek mažiau – vietoj dviejų vienas – bet jie yra. Mes žinome, kad žmonės keliauja ne tik darbo dienomis. Ypač savaitgaliais – belgai grįžta namo, lietuviai važiuoja aplankyti giminių, turistai vyksta atostogauti. Savaitgaliniai reisai dažnai būna pilnesni nei darbo dienomis. Ypač vasarą. Yra buvę, kad sekmadienio reisas buvo visiškai pilnas – nebuvo nė vienos laisvos vietos. Tada žmonės, kurie norėjo nusipirkti bilietą paskutinę minutę, liko be vietos. Todėl – jei planuojate važiuoti savaitgalį, pirkite bilietą iš anksto.

4. Ką darote, jei autobusas sugenda prieš reisą?

Turime pakaitinį autobusą. Jei pagrindinis autobusas sugenda – dėl techninio gedimo, avarijos ar kitos priežasties – iš karto kviečiame pakaitinį. Tai gali užtrukti 1–2 valandas, bet mes stengiamės, kad keleiviai ilgai nelauktų. Yra buvę, kad autobusas sugedo Vilniaus stotyje, 30 minučių prieš išvykimą. Per valandą atvažiavo pakaitinis. Keleiviai pavėlavo, bet ne per daug. Blogiau, kai gedimas įvyksta vidury kelionės – tada tenka laukti ilgiau. Bet net ir tada mes randame sprendimą. Kartais – pakaitinis autobusas, kartais – taksi mažoms grupėms, kartais – traukinys. Svarbiausia – kad keleiviai pasiektų tikslą.

5. Ar kasdieninis vežimas reiškia tą patį maršrutą?

Dažniausiai – taip. Standartinis maršrutas yra Vilnius–Kaunas–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hanoveris–Aachen–Briuselis. Bet kartais maršrutas keičiasi – dėl kelių darbų, eismo ar kitų priežasčių. Vairuotojas gali pasirinkti alternatyvų kelią, ypač jei pagrindinis kelias užblokuotas. Mes visada stengiamės informuoti keleivius apie maršruto pokyčius, bet kartais tai nutinka staiga – pavyzdžiui, avarija kelyje. Tada vairuotojas sprendžia vietoje. Svarbiausia – saugumas. Jei reikia sukti per mažesnius miestelius, kad išvengtume spūsčių – taip ir darome. Kelionė gali pailgėti, bet mes pasieksime tikslą.

Keleiviai – kas važiuoja kasdien

6. Kas dažniausiai važiuoja į Briuselį?

Įvairūs žmonės. Dirbantieji Briuselyje – ypač Europos institucijose – važiuoja reguliariai. Studentai, kurie studijuoja Belgijoje, važiuoja sezoniškai – rugsėjį ir gruodį. Turistai – pavasarį ir vasarą. Verslo žmonės – ištisus metus. Ir, žinoma, lietuviai, kurie gyvena Belgijoje ir grįžta aplankyti giminių. Kiekvienas turi savo priežastį. Vienas mūsų keleivių važiuoja kas savaitę – jis dirba Briuselyje, bet šeima gyvena Lietuvoje. Penktadieniais važiuoja namo, sekmadieniais – atgal. Tai jo gyvenimo būdas, ir mes esame jo dalis. Jis sako, kad mūsų autobusas tapo jo antraisiais namais. Mes vertiname tokį pasitikėjimą.

7. Ar daug žmonių važiuoja kasdien?

Priklauso nuo sezono. Vasarą – daugiau, žiemą – mažiau. Vidutiniškai viename reise būna 30–40 keleivių. Bet yra dienų, kai autobusas pilnas – 50 žmonių – ir dienų, kai važiuoja tik 10–15. Savaitgaliais daugiau, darbo dienomis – mažiau. Šventinėmis dienomis – labai daug. Ypač prieš Kalėdas – tada visi nori grįžti namo. Mes stengiamės prognozuoti srautą ir, jei reikia, pridėti papildomą reisą. Bet tai ne visada pavyksta. Yra buvę, kad prieš Kalėdas bilietų nebuvo likę jau lapkričio pabaigoje. Žmonės skambino, prašė, bet vietų nebuvo. Todėl – jei planuojate važiuoti šventiniu laikotarpiu, pirkite bilietą kuo anksčiau.

8. Ar važiuoja ir vyresnio amžiaus žmonės?

Taip, ir gana daug. Ypač tie, kurie turi vaikus ar anūkus Belgijoje. Jie važiuoja aplankyti, kartais – padėti prižiūrėti vaikus. Vyresnio amžiaus keleiviai dažnai klausia daugiau klausimų – apie sustojimus, tualetus, medicininę pagalbą. Ir tai gerai – geriau klausti nei nežinoti. Mes stengiamės jiems padėti – nešame bagažą, paaiškiname, kur išlipti. Yra buvę, kad močiutė važiavo pas anūkę į Briuselį, bet pamiršo, kur reikia išlipti. Vairuotojas ją asmeniškai nuvedė iki metro stoties ir paaiškino, kur važiuoti. Tai ne mūsų pareiga, bet mes tai darome. Nes taip elgiamės su žmonėmis.

9. Ar važiuoja ir verslo žmonės?

Taip, ypač tie, kurie dirba su Europos Sąjungos reikalais. Briuselyje yra Europos Parlamentas, Europos Komisija, NATO – daugybė institucijų, kuriose dirba lietuviai. Jie važiuoja reguliariai, kartais – kas savaitę. Verslo keleiviai paprastai dirba kelionės metu – naudojasi Wi-Fi, atsakinėja į el. laiškus, dalyvauja skambučiuose. Mes tai suprantame ir stengiamės netrukdyti. Yra buvę, kad žmogus kalbėjo telefonu keturias valandas iš eilės – apie Europos Sąjungos biudžetą. Įdomu buvo klausytis, bet ir triukšminga. Kitas keleivis paprašė jo kalbėti tyliau. Jis atsiprašino ir kalbėjo tyliau. Mažas dalykas, bet svarbus.

10. Ar važiuoja ir studentai?

Taip, ypač rugsėjį ir gruodį. Rugsėjį – į studijas, gruodį – atostogų. Studentai dažnai turi daug bagažo – knygos, drabužiai, kartais net baldai. Mes leidžiame vežtis papildomą bagažą už nedidelį mokestį. Studentams taip pat taikome nuolaidas – reikia turėti galiojantį studento pažymėjimą. Yra buvę, kad studentas atvažiavo su trimis lagaminais, dviem dėžėmis knygų ir dviračiu. Mes priėmėme viską, bet už papildomą bagažą teko mokėti. Jis nustebo – manė, kad studentams viskas nemokama. Deja, ne. Bet nuolaidą davėme. Studentai yra mūsų ateitis, ir mes juos palaikome.

Logistika – kas vyksta užkulisiuose

11. Kaip paruošiate autobusą kasdieniniam reisui?

Po kiekvieno reiso autobusas yra valomas – išsiurbiamas, nuvalomi paviršiai, patikrinamas tualetas. Tada – techninė apžiūra. Mechanikas patikrina variklį, stabdžius, padangas, šviesas. Jei kažkas negerai – taisoma. Visa tai trunka 2–4 valandas. Tada autobusas yra pilamas kuru ir paruošiamas kitam reisui. Mes turime pakankamai autobusų, kad galėtume vežti kasdien, bet kiekvienas autobusas turi būti paruoštas. Tai rutina, bet svarbi rutina. Yra buvę, kad mechanikas pastebėjo, kad viena padanga buvo per daug nudėvėta. Pakeitėme ją prieš reisą. Galbūt nieko nebūtų nutikę, bet geriau nerizikuoti. Saugumas yra pirmoje vietoje.

12. Kaip parenkate vairuotojus kasdieniniams reisams?

Vairuotojai dirba pagal grafiką – vieną dieną važiuoja vienas, kitą dieną – kitas. ES taisyklės reikalauja, kad vairuotojas po 4,5 valandos vairavimo darytų 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Todėl ilgoms kelionėms reikia dviejų vairuotojų – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Mes turime pakankamai vairuotojų, kad galėtume tai užtikrinti. Vairuotojai yra patyrę – dauguma važinėja Europos keliais 10–15 metų. Jie žino maršrutus, žino, kur geriau sustoti, kur yra greičio matuokliai. Ir jie mėgsta savo darbą. Tai svarbu. Vairuotojas, kuris nemėgsta savo darbo, yra pavojingas. Mūsų vairuotojai mėgsta.

13. Ką darote, jei vairuotojas suserga?

Turime pakaitinius vairuotojus. Jei vairuotojas suserga – skambiname pakaitiniam. Tai gali užtrukti 1–2 valandas, bet mes visada randame sprendimą. Yra buvę, kad vairuotojas susirgo vidury nakties, prieš ryto reisą. Per dvi valandas atvažiavo pakaitinis. Keleiviai pavėlavo, bet ne per daug. Blogiau, kai vairuotojas suserga vidury kelionės – tada tenka laukti, kol atvažiuos kitas. Bet net ir tada mes randame sprendimą. Kartais – kitas vairuotojas atvažiuoja iš Lietuvos, kartais – iš Vokietijos. Svarbiausia – kad keleiviai pasiektų tikslą. Ir kad vairuotojas pasveiktų. Sveikata yra svarbiau už bet kokį tvarkaraštį.

14. Kaip tvarkote bilietų pardavimą kasdien?

Bilietai parduodami internetu, telefonu ir kartais – tiesiogiai prie autobuso. Internetas yra pagrindinis kanalas – dauguma žmonių perka bilietus internetu. Telefonu – mažiau, bet vis dar daug. Tiesiogiai prie autobuso – retai, bet pasitaiko. Ypač mažesniuose miestuose, kur žmonės ne visada naudojasi internetu. Mes turime sistemą, kuri rodo laisvas vietas realiu laiku. Kai žmogus perka bilietą, sistema jį pažymi kaip užimtą. Tai paprasta, bet veikia. Yra buvę, kad sistema sugedo – dvi valandas negalėjome parduoti bilietų internetu. Žmonės skambino, nervinosi, bet mes pardavinėjome telefonu. Sistema atsistatė, ir viskas grįžo į normalias vėžes. Technologijos kartais klysta.

15. Ar turite biurą, kur galima nusipirkti bilietą?

Taip, turime biurą Vilniuje. Adresas – Gedimino prospektas. Galite ateiti, nusipirkti bilietą, paklausti klausimų. Biure dirba mūsų darbuotojai, kurie gali padėti su visais klausimais. Bet dauguma žmonių perka bilietus internetu, todėl biure nebūna labai daug žmonių. Yra buvę, kad žmogus atėjo į biurą, nusipirko bilietą, ir tada paprašė mūsų patarimo, kur apsistoti Briuselyje. Mes patarėme, jis užsisakė viešbutį, ir viskas buvo gerai. Tai ne mūsų pareiga, bet mes padedame, kai galime. Biuras yra atviras kasdien nuo 9 iki 18 valandos. Savaitgaliais – nuo 10 iki 14.

Iššūkiai – su kuo susiduriame kasdien

16. Kokie didžiausi iššūkiai kasdieniniame vežime?

Trys dalykai. Pirma – eismas. Keliuose visada kas nors vyksta – avarijos, remontai, spūstys. Mes negalime to kontroliuoti, bet turime su tuo susitvarkyti. Antra – oras. Žiemą keliai slidūs, vasarą – karšta. Vairuotojai turi prisitaikyti. Trečia – žmonės. Kiekvienas keleivis yra skirtingas – vienas ramus, kitas triukšmingas, trečias nuolat klausia. Mes stengiamės su visais susitvarkyti, bet tai ne visada lengva. Yra buvę, kad keleivis buvo toks garsus, kad kiti keleiviai skundėsi. Vairuotojas paprašė jo kalbėti tyliau. Jis supyko. Bet galiausiai nusiramino. Žmonės yra žmonės – su savo emocijomis, savo problemomis, savo nuotaikomis.

17. Kaip susitvarkote su vėlavimais?

Stengiamės jų išvengti, bet kartais jie neišvengiami. Jei vėlavimas numatomas – informuojame keleivius iš anksto. SMS, el. paštas, skambutis – visais kanalais. Jei vėlavimas atsiranda staiga – pavyzdžiui, avarija kelyje – informuojame kuo greičiau. Mes suprantame, kad vėlavimas yra nemalonu. Ypač jei žmogus turi svarbų susitikimą arba viešbučio rezervaciją. Bet mes negalime kontroliuoti kelių. Ką galime kontroliuoti – tai komunikaciją. Ir mes tai darome. Yra buvę, kad dėl avarijos Vokietijoje vėlavome penkias valandas. Keleiviai buvo nepatenkinti, bet mes nuolat informavome apie situaciją. Galiausiai visi suprato, kad tai ne mūsų kaltė. Bet supratimas neatitaiso prarasto laiko.

18. Ką darote, jei keleivis elgiasi netinkamai?

Pirmiausia – kalbamės. Paaiškiname, kad jo elgesys trukdo kitiems. Dauguma žmonių supranta ir nusiramina. Jei ne – persodiname į kitą vietą. Jei ir tai nepadeda – išlaipiname. Tai kraštutinė priemonė, bet mes ją naudojame. Yra buvę, kad keleivis buvo toks girtas, kad negalėjo sėdėti tiesiai. Vairuotojas paprašė jo išlipti kitame sustojime. Jis išlipo, bet prieš tai garsiai keikėsi. Nemalonu, bet ką padarysi. Mes turime atsakomybę prieš kitus keleivius. Vienas žmogus negali sugadinti kelionės 49 kitiems. Tai taisyklė, kurios laikomės.

19. Kaip susitvarkote su prarastais daiktais?

Po kiekvieno reiso vairuotojas patikrina autobusą – ar kas nors nepaliko daiktų. Jei randa – saugo biure. Keleivis gali atsiimti per 30 dienų. Dažniausiai paliekami daiktai – telefonų įkrovikliai, ausinės, skėčiai, megztiniai. Kartais – svarbesni dalykai: pasai, piniginės, nešiojami kompiuteriai. Yra buvę, kad žmogus paliko nešiojamą kompiuterį autobuse. Jis skambino iš Briuselio, mes radome kompiuterį ir išsiuntėme atgal su kitu reisu. Jis atgavo kompiuterį po dviejų dienų. Džiaugėsi labai. Bet geriau nepalikti. Patikrinkite savo vietą prieš išlipdami. Tai užtrunka minutę, bet išvengia streso.

20. Ar turite draudimą?

Taip, visi mūsų autobusai yra apdrausti – tiek transporto priemonė, tiek keleiviai. Jei kas nors nutinka kelionės metu – avarija, sužeidimas – draudimas padengia išlaidas. Bet mes stengiamės, kad niekas nenutiktų. Saugumas yra mūsų prioritetas. Yra buvę, kad autobusas pateko į nedidelę avariją Lenkijoje – kitas automobilis kliudė mūsų autobusą. Niekas nenukentėjo, bet autobusas buvo apgadintas. Draudimas padengė remonto išlaidas, o keleiviai buvo perkelti į kitą autobusą. Viskas baigėsi gerai. Bet tai parodo, kad net ir atsargiai vairuojant, kitų vairuotojų klaidos gali sukelti problemų.

Privalumai – kodėl verta važiuoti kasdien

21. Kokie kasdieninio vežimo privalumai keleiviams?

Pirmiausia – lankstumas. Galite važiuoti bet kurią dieną, nežiūrėdami į tvarkaraštį. Antra – patikimumas. Mes vežame kasdien, todėl galite planuoti kelionę iš anksto. Trečia – kaina. Kasdieninis vežimas leidžia išlaikyti žemesnes kainas, nes autobusai yra užimti. Ketvirta – patogumas. Nereikia ieškoti kitų vežėjų ar derinti skirtingų transporto rūšių. Penkta – žinojimas. Jūs žinote, kad mes čia kasdien, ir tai suteikia ramybę. Yra žmonių, kurie važiuoja su mumis jau penkerius metus. Jie žino mūsų vairuotojus, žino maršrutą, žino, ko tikėtis. Tai pasitikėjimas, kurį sunku nusipirkti.

22. Ar kasdieninis vežimas yra saugesnis?

Taip, bent jau mes taip manome. Kasdieninis vežimas reiškia, kad autobusai yra reguliariai tikrinami, vairuotojai yra patyrę, o maršrutas yra žinomas. Mes žinome, kur yra pavojingos vietos, kur reikia būti atsargiems, kur yra greičio matuokliai. Tai žinojimas, kuris ateina su patirtimi. Yra vežėjų, kurie važiuoja retai – kartą per savaitę ar rečiau. Jie gali nežinoti maršruto taip gerai kaip mes. Tai nereiškia, kad jie nesaugūs – tiesiog mes turime daugiau patirties. Ir patirtis yra svarbi, ypač ilgose kelionėse.

23. Kodėl kasdieninis vežimas yra pigesnis?

Nes autobusai yra užimti. Jei vežtume kartą per savaitę, kiekvienas keleivis turėtų mokėti daugiau, kad padengtų išlaidas. Bet veždami kasdien, mes galime paskirstyti išlaidas per daugiau keleivių. Tai paprasta ekonomika. Be to, kasdieninis vežimas leidžia mums turėti ilgalaikius susitarimus su degalinėmis, poilsio aikštelėmis, servisais. Mes gauname geresnes kainas, nes perkame daugiau. Ir tai atsispindi bilieto kainoje. Žinoma, kaina priklauso ir nuo kitų dalykų – sezono, užimtumo, konkurencijos. Bet kasdieninis vežimas yra vienas iš veiksnių, kuris leidžia išlaikyti žemas kainas.

24. Ar planuojate plėsti kasdieninius reisus?

Taip, planuojame. Norėtume pridėti papildomus reisus – galbūt vidurdienio, galbūt daugiau savaitgalinių. Bet tam reikia daugiau autobusų, daugiau vairuotojų, daugiau infrastruktūros. Tai neįvyksta per naktį. Mes augame palaipsniui – kiekvienais metais pridedame po vieną ar du reisus. Svarbiausia – neprarasti kokybės. Geriau turėti mažiau reisų, bet gerai organizuotų, nei daug bet kokių. Yra buvę, kad konkurentai pridėjo daug reisų, bet kokybė nukrito – autobusai seni, vairuotojai pavargę, vėlavimai nuolatiniai. Mes to nenorime. Lėtas augimas yra geriau už greitą griuvimą.

25. Kaip galite užtikrinti kasdieninį vežimą?

Su komanda, planavimu ir atsakomybe.