Iš LT į Belgium, Vežame kiekvieną dieną

Kas rytą iš Lietuvos pajuda dešimtys sunkvežimių Belgijos link. Tai vienas aktyviausių krovinių koridorių Europoje – ne dėl to, kad atstumas labai didelis, o dėl to, kad Belgija yra logistikos centras visai Vakarų Europai. Antverpeno uostas, Briuselio oro uostas, Liugo geležinkelio mazgas – viskas traukia krovinius iš Baltijos šalių. Mes vežame kiekvieną dieną, ir per tuos metus susidūrėme su beveik viskuo, kas gali nutikti kelyje. Šiame straipsnyje atsakau į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – nuo kainų iki dokumentų, nuo maršrutų iki nesusipratimų su gavėjais.

Kainos – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Belgium

1. Kiek kainuoja pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į Belgiją?

Pilno sunkvežimio (FTL) kaina priklauso nuo sezono, krypties ir krovinio tipo. Vidutiniškai – 1 300–1 900 EUR už reisą iš Vilniaus ar Kauno į Briuselį arba Antverpeną. Vasarą kainos kyla, nes vairuotojų trūksta – atostogų sezonas. Žiemą – kainos kiek mažesnės, bet rizika didesnė (sniegas, ledas, vėlavimai). Jei vežate pavojingą krovinį arba reikia temperatūros kontrolės – kaina gali būti 30–50% didesnė. Palyginimui: tas pats maršrutas prieš penkerius metus kainavo apie 1 000–1 400 EUR. Kuro kainos, draudimas, darbo užmokestis – viskas brangsta. Bet tai vis dar pigiau nei vežti per jūrą, jei kalbame apie skubius krovinius.

2. Kokia dalinio krovinio (LTL) kaina?

Dalinis krovinys – tai kai jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio. Kaina skaičiuojama pagal palečių skaičių, svorį ir tūrį. Viena euro paletė (120x80 cm) – apie 120–200 EUR. Pusė sunkvežimio – apie 600–900 EUR. Svarbu suprasti: daliniai kroviniai visada lėtesni nei pilni, nes vežėjas turi surinkti krovinius iš kelių siuntėjų ir išdalyti keliems gavėjams. Pristatymo laikas – 5–7 dienos, kartais ilgiau. Vieną kartą klientas skundėsi, kad jo krovinys važiavo 10 dienų – paaiškėjo, kad vežėjas rinko krovinius iš trijų skirtingų Lietuvos miestų prieš išvykstant. Jei skubu – rinkitės FTL, ne LTL.

3. Ar kainos skiriasi vežant į skirtingus Belgijos miestus?

Taip, nors Belgija nedidelė šalis, kainos skiriasi. Į Briuselį – standartinė kaina. Į Antverpeną – panašiai, kartais net pigiau, nes Antverpenas yra pakeliui iš Vokietijos. Į Gentą ar Briugę – šiek tiek brangiau, nes reikia nukrypti nuo pagrindinio maršruto. Į Liežą – pigiausia, nes tai pirmas didelis Belgijos miestas važiuojant iš Vokietijos. Į pietinę Belgiją (Charleroi, Namur, Arlon) – brangiau, nes reikia važiuoti toliau į pietus. Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios krypties gali būti 100–200 EUR. Ne daug, bet jei vežate reguliariai, per metus susidaro nemaža suma.

4. Kaip kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Gruodis – pats brangiausias mėnesis. Kalėdinis sezonas, visi skuba, vairuotojai nori būti namuose, tad vežėjai kelia kainas. Birželis–rugpjūtis – antras brangiausias laikotarpis dėl atostogų. Rugsėjis–spalis – kainos normalizuojasi. Vasaris–kovas – paprastai pigiausias laikotarpis, bet ir mažiausia paklausa. Jei galite planuoti – venkite gruodžio. Vieną kartą klientas užsisakė pervežimą gruodžio 20 dieną – mokėjo beveik 2 500 EUR už FTL, kai įprasta kaina būtų 1 500 EUR. Skubėjo, neturėjo pasirinkimo. Bet jei būtų planavęs lapkritį – būtų sutaupęs tūkstantį.

5. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Yra. Pirmas – laukimo mokestis. Jei gavėjas vėluoja priimti krovinį, po 2 valandų nemokamo laukimo pradedamas skaičiuoti mokestis – apie 40–60 EUR už valandą. Antras – pakrovimo/iškrovimo mokestis, jei reikia mūsų žmonių pagalbos (kai kurie gavėjai neturi savo keltuvų). Trečias – papildomas draudimas, jei krovinys vertingas. Ketvirtas – muitinės tarpininko mokesčiai, jei reikia dokumentų tvarkymo. Penktas – LEZ registracijos mokestis (nemokamas, bet jei pamiršote – bauda 350 EUR). Ir dar: kai kurie vežėjai ima „piko mokestį" už pristatymą penktadienį arba pirmadienį. Visada klauskite apie papildomus mokesčius prieš pasirašydami sutartį.

Laikas – kiek trunka pervežimas iš LT į Belgium

6. Kiek dienų trunka pilno sunkvežimio pristatymas?

Įprastomis sąlygomis – 2–3 dienos. Tai reiškia: pakrovimas Lietuvoje pirmadienį, pristatymas Belgijoje trečiadienį arba ketvirtadienį. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje – 3–4 dienos, ypač jei yra muitinės patikra, blogas oras arba gavėjas prašo konkretaus pristatymo laiko. Jei krovinys skubus – galima per 36–48 valandas, bet tai kainuoja papildomai ir reikalauja dviejų vairuotojų (kad nereikėtų privalomų poilsio pertraukų). Asmeniškai nerekomenduoju tokių skubėjimų – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Geriau planuoti su atsarga ir pristatyti diena anksčiau nei vėluoti.

7. Kiek trunka smulkaus krovinio pristatymas?

Smulkūs kroviniai (iki 500 kg) paprastai vežami su kitais kroviniais, tad laikas ilgesnis – 4–6 darbo dienos. Express paslauga – 2–3 dienos, bet kaina beveik dviguba. Kurjerių tarnybos (DHL, UPS, TNT) – 2–4 dienos priklausomai nuo paslaugos lygio. Yra ir ekonomiškas variantas – 7–10 dienų, kai krovinys keliauja per centrinius terminalus ir persiunčiamas kelis kartus. Pigiausia, bet labiausiai tinka ne laikui jautriems kroviniams. Svarbu: savaitgaliai neskaičiuojami kaip darbo dienos. Jei išsiuntėte penktadienį – skaičiuokite nuo pirmadienio. Tai dažnai pamirštama, ir klientai skambina antradienį klausdami, kur jų siunta.

8. Kas lėtina pristatymą dažniausiai?

Pagal mano patirtį – trys dalykai. Pirma: dokumentų trūkumas arba klaidos. Krovinys stovi pasienyje arba muitinėje, kol kažkas atsiunčia trūkstamą popierių. Antra: gavėjas nepasiekiamas. Atvažiuoji į nurodytą adresą, o ten niekas neatsiliepia, durys užrakintos, telefonas išjungtas. Trečia: eismo sąlygos. Žiemą Lenkijoje ar Vokietijoje gali užstrigti kelioms valandoms dėl sniego ar avarijos. Ir dar vienas dalykas, kurio nesitiki: streikai. Belgijoje streikai – beveik nacionalinis sportas. Vieną kartą visiškai netikėtai streikavo muitinės darbuotojai – krovinys stovėjo dvi dienas, niekas nieko negalėjo padaryti.

9. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Taip, dauguma rimtų vežėjų siūlo krovinio sekimą. Paprasčiausias variantas – GPS sekimas sunkvežimyje, kurį galite stebėti per interneto portalą arba programėlę. Sudėtingesnis – integracija su TMS (Transport Management System), kur matote ne tik vietą, bet ir numatomą atvykimo laiką, sustojimus, greitį. Mes naudojame abu variantus – klientai gauna nuorodą, kuria gali bet kada pasitikrinti, kur jų krovinys. Bet yra niuansas: GPS kartais „dingsta" – ypač Lenkijos kaimo vietovėse arba Vokietijos tuneliuose. Tai normalu, nereiškia, kad krovinys dingo. Po kelių minučių signalas grįžta.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir sužinoti priežastį. Jei vėlavimas dėl force majeure (oras, avarija, streikas) – nieko nepadarysite, tik laukti. Jei dėl vežėjo kaltės – reikalaukite kompensacijos pagal sutartį. Dauguma sutarčių numato baudą už vėlavimą – paprastai 0,5–1% nuo krovinio vertės už kiekvieną vėlavimo dieną, bet ne daugiau nei 10% viso. Svarbu: viską fiksuokite raštu. Skambučiai gerai, bet el. laiškas su data ir laiku – geriau. Jei vėlavimas sukėlė papildomų nuostolių (praradote klientą, sutartį) – galite kreiptis į teismą, bet tai ilgas ir brangus procesas. Geriau iš anksto pasirinkti patikimą vežėją, kuris retai vėluoja.

Dokumentai – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Belgium

11. Kokie dokumentai reikalingi vežant prekes iš LT į Belgium?

Minimalus paketas: CMR važtaraštis, komercinė sąskaita (commercial invoice), pakuočių sąrašas (packing list). Jei prekės ES kilmės – daugiau nieko nereikia. Jei ne ES kilmės – kilmės sertifikatas, importo deklaracija arba T1 dokumentas. Maisto produktams – sveikatos sertifikatai, veterinariniai leidimai. Kosmetikai – CPNP notifikacija. Elektronikai – CE ženklinimas. Pavojingiems kroviniams – ADR dokumentai. Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta: jei vežate prekes su prekės ženklu (logotipu), muitinė gali paprašyti įrodyti, kad tai ne kontrabanda – turėkite prekės ženklo naudojimo leidimą arba licencijos sutartį.

12. Kaip užpildyti CMR važtaraštį teisingai?

CMR turi turėti: siuntėjo ir gavėjo pilnus duomenis (vardas, adresas, kontaktas), krovinio aprašymą (prekių pavadinimas, kiekis, svoris bruto ir neto), pakrovimo ir iškrovimo vietas, numatytą pristatymo datą, transporto priemonės numerį, vežėjo duomenis. Dažniausios klaidos: trūksta gavėjo telefono (kurjeris negali susisiekti), neteisingas svoris (muitinė sulaiko), neaiškus prekių aprašymas („stuff" arba „daiktai" – to neužtenka). Ir dar: CMR turi būti trimis egzemplioriais – vienas siuntėjui, vienas vežėjui, vienas gavėjui. Visi trys turi būti identiški. Jei ką nors keičiate – keiskite visuose trijuose.

13. Ar reikia sąskaitos faktūros originalo ar užtenka kopijos?

Teoriškai – užtenka kopijos, nes ES viduje muitinės formalumų nėra. Bet praktiškai – geriau turėti originalą. Ypač jei krovinys patenka į atsitiktinę patikrą arba jei gavėjas reikalauja originalo apmokėjimui. Kai kurie gavėjai (ypač didelės įmonės) nepriima krovinio be originalios sąskaitos – tai jų vidaus taisyklės. Elektroninė sąskaita (PDF) tinka daugeliu atvejų, bet ne visada. Vieną kartą gavėjas Briuselyje atsisakė priimti krovinį, nes turėjome tik PDF sąskaitą, o jie reikalavo popierinio originalo su parašu. Teko siųsti per kurjerį – praradome pusdienį. Nuo to laiko visada vežame bent vieną popierinį originalą.

14. Ką daryti, jei dokumentai prarasti transportavimo metu?

Nutinka retai, bet nutinka. Pirmas žingsnis – pranešti siuntėjui ir paprašyti dublikatų. Dauguma dokumentų gali būti atspausdinti iš naujo per kelias valandas. Antras žingsnis – pranešti gavėjui apie situaciją ir susitarti dėl alternatyvos (el. versija, faksas). Trečias žingsnis – jei dokumentai prarasti muitinėje, kreiptis į muitinės tarpininką – jis gali gauti duomenis iš sistemos. Svarbu: visada turėkite dokumentų kopijas el. pašte arba debesyje – tai išgelbėja, kai popieriniai dingsta. Ir dar: CMR draudimas gali padengti nuostolius, jei dėl prarastų dokumentų krovinys buvo sulaikytas arba sugadintas – bet tik jei pranešate per 3 dienas.

Maršrutai – iš LT į Belgium kiekvieną dieną

15. Koks populiariausias maršrutas iš Lietuvos į Belgiją?

Trys pagrindiniai variantai. Pirmas: Vilnius/Kaunas – Varšuva – Poznanė – Frankfurto prie Oderio – Berlynas – Hanoveris – Dortmundas – Aachen – Liežas – Briuselis. Tai pats trumpiausias, apie 1 600 km. Antras: tas pats iki Hanoverio, tada per Osnabriuką į Olandiją (Enschede, Eindhoven) ir per Antverpeną į Briuselį. Šiek tiek ilgesnis, bet kartais greičiau dėl mažiau spūsčių. Trečias: per Čekiją ir Austriją – ilgiausias, bet naudojamas, kai reikia pakeliui sustoti kitose šalyse. Dauguma vežėjų renkasi pirmą variantą – pats paprasčiausias ir pigiausias.

16. Ar yra kelių, kurių reikėtų vengti?

Taip. Lenkijoje – A1 autostrada tarp Gdaňsko ir Torunės dažnai remontuojama, spūstys garantuotos. Geriau važiuoti A2 per Poznanę. Vokietijoje – A5 tarp Frankfurto ir Bazelio (bet tai ne mūsų kryptis). A2 tarp Berlyno ir Hanoverio – penktadieniais ir sekmadieniais vakare spūstys milžiniškos, ypač vasarą. Belgijoje – R0 žiedinis kelias aplink Briuselį – piko valandomis stovėsite. Geriau įvažiuoti per E40 iš Liežo pusės arba per E19 iš Antverpeno. Ir dar: venkite važiuoti per mažus miestelius Lenkijoje naktį – kai kurie keliai blogai apšviesti, duobėti, pavojingi sunkvežimiams.

17. Kaip dažnai keičiasi kelių sąlygos?

Lenkijoje – dažnai. Autostrados nuolat remontuojamos, nukreipimai keičiasi kas kelis mėnesius. Prieš kiekvieną reisą patikrinkite GDDKiA (Lenkijos kelių direkcija) svetainę – ten skelbiami remontai ir uždarymai. Vokietijoje – rečiau, bet kai prasideda remontas, jis trunka mėnesius. Belgijoje – keliai gana stabilūs, bet lietus gali sukelti problemų, ypač rudenį. Žiemą – viskas keičiasi per naktį. Vieną dieną važiuoji sausu keliu, kitą dieną – ledas. Visada turėkite žiemines padangas nuo spalio iki balandžio – ne tik dėl taisyklių, bet dėl saugumo. Ir dar: sekmadieniais Vokietijoje sunkvežimiams draudžiama važiuoti nuo 0:00 iki 22:00 – planuokite tai.

18. Kiek kuro sudegina sunkvežimis šiame maršrute?

Vidutinis sunkvežimis (Euro 5 ar Euro 6) su pilnu kroviniu sunaudoja apie 28–35 litrus 100 km. Tai reiškia, kad 1 600 km maršrutui reikia apie 450–560 litrų. Lengvasis automobilis – apie 6–8 litrus 100 km, tai yra 96–128 litrai visam maršrutui. Kuro kainos: Lenkijoje – apie 1,40–1,55 EUR/l, Vokietijoje – 1,60–1,80 EUR/l, Belgijoje – 1,65–1,85 EUR/l. Bendros kuro išlaidos sunkvežimiui – apie 700–1 000 EUR. Protingiausia pilnai užsipilti Lenkijoje prieš sieną, tada dar kartą Vokietijos viduryje. Ir nepamirškite: degalinių kortelės sutaupo 10–15% palyginti su grynaisiais.

Saugumas – krovinių pervežimas iš Lietuvos į Belgium

19. Ar saugu vežti krovinį per Lenkiją naktį?

Dauguma maršruto per Lenkiją yra autostrada – ten saugu, apšviesta, yra poilsio aikštelių. Bet yra atkarpų, ypač tarp mažesnių miestų, kur keliai tamsūs, siauri, be apšvietimo. Rekomenduoju nevažiuoti tamsiais keliais Lenkijoje, jei galite išvengti. Laikykitės autostradų. Poilsio aikštelėse – rinkitės didesnes, su apsauga arba kameromis. Mažose aikštelėse, ypač atokiose, vagystės iš sunkvežimių pasitaiko. Ne taip dažnai kaip Ispanijoje ar Italijoje, bet pasitaiko. Asmeniškai niekada nepalieku sunkvežimio be priežiūros su vertingu kroviniu mažoje aikštelėje – geriau nuvažiuoti papildomus 20 km iki didesnės ir saugesnės.

20. Kaip apsaugoti krovinį nuo vagystės?

Keletas būdų. Pirma – GPS seklys krovinyje (ne tik sunkvežimyje). Jei kas nors pavogs krovinį, žinosite, kur jis. Antra – plombos ant durų. Paprastos plastikinės plombos – ne kliūtis profesionalui, bet bent jau žinosite, jei kas nors atidarė duris. Trečia – saugomos stovėjimo aikštelės. Ketvirta – neviešinkite maršruto ir krovinio detalių socialiniuose tinkluose arba neoficialiuose pokalbiuose. Penkta – jei krovinys labai vertingas, samdykite apsaugos tarnybą arba naudokite slaptą GPS su signalizacija. Ir dar: draudimas. Vagystės atveju draudimas padengs nuostolius, bet tik jei laikėtės saugumo reikalavimų (plombos, saugoma aikštelė, GPS).

21. Ką daryti, jei įvyko avarija pakeliui?

Pirmas dalykas – įsitikinti, kad visi sveiki. Jei yra sužeistų – skambinkite 112 (vieningas pagalbos numeris visoje ES). Antras – pastatykite avarinį trikampį, įjunkite avarinius signalus. Trečias – kvieskite policiją, net jei avarija nedidelė. Ketvirtas – nufotografuokite viską: transporto priemones, žalą, kelią, kelio ženklus. Penktas – užpildykite eismo įvykio deklaraciją (jei kita pusė sutinka). Šeštas – praneškite savo įmonei ir draudimo bendrovei. Svarbu: niekada nepripažinkite kaltės vietoje – tai gali būti panašu prieš jus teisme. Palikite tai draudimo bendrovei ir policijai. Ir dar: jei krovinys apgadintas – nufotografuokite ir pažymėkite CMR.

Gavėjai – bendravimas Belgijoje

22. Kaip susisiekti su gavėju Belgijoje, jei nekalbate prancūziškai?

Dauguma belgų verslo aplinkoje kalba angliškai – ypač jaunesni žmonės ir didelėse įmonėse. Bet mažesnėse įmonėse arba su vyresniais darbuotojais anglų kalba gali būti problema. Turėkite pagrindines frazes prancūzų kalba: „Bonjour, je suis le chauffeur de livraison" (Laba diena, aš esu pristatymo vairuotojas), „J'ai une livraison pour vous" (Turiu jums siuntą), „Où puis-je décharger?" (Kur galiu iškrauti?). Ir dar: belgai (flamandai) šiaurinėje dalyje kalba olandiškai – jei gavėjas yra Antverpene ar Gente, pasisveikinkite „Goedendag" (laba diena olandiškai). Mažas gestas, bet palieka gerą įspūdį.

23. Ką daryti, jei gavėjas reikalauja ko nors, ko nėra sutartyje?

Nutinka. Gavėjas prašo: „Iškraukite į rūsį", „Palaukite tris valandas", „Pristatykite į kitą adresą". Pirmas klausimas: ar tai numatyta CMR? Jei ne – jūs neprivalote to daryti. Bet praktiškai – priklauso nuo situacijos. Jei paprašo palaukti valandą – galima, bet derėkitės dėl laukimo mokesčio. Jei prašo vežti į kitą adresą – gali būti papildomas mokestis už papildomus kilometrus. Jei prašo iškrauti į rūsį – tai ne mūsų darbas, nebent sutartyje numatyta. Svarbu: visus papildomus prašymus fiksuokite raštu – CMR pastabose arba atskirame laiške. Vieną kartą gavėjas paprašė „greitai perkelti" 20 palečių į antrą aukštą – pasakėme, kad tai neįeina į paslaugą. Jis supyko, bet sutartis yra sutartis.

24. Kaip elgtis, jei gavėjas atsisako priimti krovinį dėl kokybės?

Pirmiausia – išsiaiškinkite, kokia problema. Jei krovinys akivaizdžiai sugadintas (sulaužytos dėžės, drėgmės pažeidimai) – gavėjas turi teisę atsisakyti. Jei kokybė atitinka užsakymą, bet gavėjas tiesiog persigalvojo – tai ne jūsų problema. Fiksuokite atsisakymą CMR, nufotografuokite krovinį, praneškite siuntėjui. Toliau vežėjas veža pagal siuntėjo nurodymus – grąžina, saugo arba pristato kitam gavėjui. Svarbu: neimkite krovinio atgal be siuntėjo sutikimo – gali būti, kad siuntėjas nori parduoti krovinį kitam pirkėjui Belgijoje. Ir dar: jei gavėjas atsisako dėl kokybės, bet krovinys geros būklės – galbūt problema yra ne krovinys, o santykiai tarp siuntėjo ir gavėjo. Tai ne jūsų reikalas – jūs tik vežėjas.

Specifiniai kroviniai

25. Kaip vežti baldus iš Lietuvos į Belgiją?

Baldai – vienas dažniausių krovinių šiame maršrute. Svarbiausia: tinkama pakuotė. Minkšti baldai – burbulinė plėvelė + kartonas + stretch plėvelė. Kieti baldai – kampų apsaugos + kartonas + stretch. Stikliniai stalviršiai – specialios dėžės su putplasčiu. Ir dar: baldai turi būti pritvirtinti sunkvežimyje, kad nejudėtų – diržai, kampiniai blokai, neslidūs kilimėliai. Vieną kartą vežėme brangų valgomojo stalą be tinkamo pritvirtinimo – per staigų stabdymą Vokietijoje jis pasislinko ir įbrėžė. Gavėjas priėmė, bet su nuolaida. Nuo to laiko – dvigubas pritvirtinimas visada.

26. Ar galima vežti maisto produktus iš Lietuvos į Belgiją?

Galima, bet su papildomais dokumentais. Maisto produktams reikia sveikatos sertifikato (jei gyvūninės kilmės – veterinarinio sertifikato), tinkamo transporto (švarus, be kvapų, temperatūros kontrolė, jei reikia), tinkamo ženklinimo (sudėtis, galiojimo data, gamintojas). Be to, gavėjas Belgijoje turi būti registruotas FAVV (Belgijos maisto saugos agentūroje). Jei vežate ekologiškus produktus – reikia ekologinio sertifikato. Ir dar: alkoholiniai gėrimai – papildomi akcizo dokumentai. Viskas skamba sudėtingai, bet jei turite patyrusį muitinės tarpininką – procesas sklandus. Be jo – gali užstrigti savaitėms.

Išvada

Vežame iš Lietuvos į Belgiją kiekvieną dieną, ir kiekviena diena atneša kažką naujo. Vieną dieną viskas sklandžiai – krovinys pakrautas, dokumentai tvarkingi, kelias laisvas, gavėjas pasiruošęs. Kitą dieną – gedimas ties Poznane, gavėjas neatsiliepia, o dar ir sniegas pradėjo. Tai darbas, kuris reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės. Tikiuosi, šie atsakymai padės jums geriau pasiruošti – ar siunčiate, ar vežate. Svarbiausia: planuokite, tikrinkite dokumentus, ir nepamirškite, kad už kiekvieno krovinio yra žmogus, kuris jo laukia.