Iš Briuselio į Lietuvą kasdien vežame keleivius ir siuntas

Dauguma straipsnių apie pervežimus kalba apie važiavimą į Briuselį, bet pamiršta, kad žmonėms reikia ir grįžti. O grįžimas kartais būna dar svarbesnis – ypač tiems, kurie baigė darbą, studijas arba tiesiog pasiilgo namų. Mes vežame ne tik į priekį, bet ir atgal – iš Briuselio į Lietuvą, kasdien, be išeiginių. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu iš žmonių, kurie planuoja grįžti namo. Rašau paprastai, nes nematau prasmės komplikuoti paprastų dalykų. Kelionė atgal – tai ne mažiau svarbi kelionės dalis nei kelionė į priekį.

Grįžimas – iš Briuselio į Lietuvą

1. Kaip užsisakyti vietą grįžimui iš Briuselio?

Taip pat, kaip ir į priekį – skambinate arba rašote mums. Mes vežame iš Briuselio kasdien, paprastai vakare arba naktį, kad atvyktume į Lietuvą kitos dienos vakare. Užsisakyti galite bet kada, bet rekomenduoju bent kelias dienas prieš, ypač jei grįžtate savaitgaliais arba prieš šventes. Tada vietų mažiau ir gali būti, kad nerasime laisvos vietos. Mes stengiamės niekam neatsakyti, bet kartais mikroautobusas būna pilnas ir nieko negalime padaryti. Todėl planuokite iš anksto. Jei staiga nusprendėte grįžti – skambinkite, patikrinsime, gal yra vietų.

2. Kada išvykstate iš Briuselio?

Paprastai išvykstame vakare, apie 18-20 valandą. Tai patogiausias laikas, nes žmonės gali baigti darbą, susitvarkyti reikalus ir tada sėsti į mikroautobusą. Kelionė trunka apie 22-24 valandas, todėl atvykstame kitos dienos vakare. Bet laikas gali keistis priklausomai nuo to, kiek keleivių ir kur reikia sustoti. Jei dauguma keleivių išvyksta iš Šiaurės stoties, ten ir pradedame. Jei reikia paimti žmones iš skirtingų vietų – važiuojame per jas. Svarbiausia – susitarti dėl vietos ir laiko iš anksto.

3. Kur Briuselyje galima įlipti?

Paprastai sustojame Šiaurės stotyje (Gare du Nord), Centrinėje stotyje (Gare Central) arba Zaventem oro uoste. Bet jei jums patogiau kita vieta – galime sustoti pakeliui, jei tai nenukrypsta labai toli nuo maršruto. Svarbu pranešti iš anksto, kad vairuotojas žinotų, kur važiuoti. Briuselyje gatvės kartais painios, ypač vakare, todėl geriau turėti tikslų adresą. Mes paprastai skambiname keleiviui prieš atvykdami, kad praneštume, jog jau arti. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir laukimo.

4. Kiek kainuoja kelionė atgal į Lietuvą?

Kaina panaši kaip ir į priekį – apie 80-120 eurų, priklausomai nuo to, į kurį miestą Lietuvoje norite vykti. Į Vilnių pigiau, į Klaipėdą arba Šiaulius – šiek tiek brangiau, nes maršrutas ilgesnis. Jei važiuojate su vaikais – taikome nuolaidas. Grupėms taip pat galime pasiūlyti geresnę kainą. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, bet kartais jos keičiasi dėl degalų kainų arba kitų priežasčių. Visada geriau paskambinti ir paklausti tikslios kainos, nei spėlioti. Telefonu galite iš karto užsisakyti ir susitarti dėl visko.

5. Ar galima mokėti Briuselyje eurais?

Žinoma, Belgija naudoja eurus, kaip ir Lietuva. Todėl nereikia jokios valiutos keitimo – tiesiog mokate eurais. Priimame grynuosius ir korteles, kaip ir Lietuvoje. Jei mokate pavedimu iš anksto – dar paprasčiau. Vienintelis dalykas – jei mokate grynaisiais, turėkite tikslią sumą, nes ne visada turime grąžos. Tai mažas dalykas, bet kartais užtrunka, kol vairuotojas susiranda grąžą. Todėl rekomenduoju mokėti pavedimu arba turėti tikslią sumą. Arba tiesiog naudoti kortelę – tai greičiausia ir paprasčiausia.

Praktiniai patarimai – iš Briuselio į Lietuvą

6. Ką daryti su būstu išvykstant iš Briuselio?

Pirmiausia – nutraukti nuomos sutartį. Dauguma sutarčių reikalauja pranešti prieš mėnesį arba tris mėnesius, todėl planuokite iš anksto. Jei išvykstate staiga – gali tekti mokėti už likusį laikotarpį. Kai kurie nuomotojai sutinka nutraukti sutartį anksčiau, jei randate kitą nuomininką. Palikite butą tvarkingą – kitaip gali negrąžinti depozito. Depozitas paprastai yra dviejų mėnesių nuomos dydžio, todėl verta pasistengti. Jei turite daiktų, kurių negalite pasiimti – parduokite, padovanokite arba išmeskite. Mes galime vežti daiktus, bet mikroautobuse yra ribota vieta.

7. Kaip susitvarkyti dokumentus prieš išvykstant?

Jeigu dirbote Belgijoje legaliai – praneškite darbdaviui, kad išvykstate. Jis turi jums išduoti visus reikiamus dokumentus – darbo sutarties nutraukimą, pažymą apie pajamas, socialinio draudimo dokumentus. Šie dokumentai svarbūs, jei Lietuvoje norėsite gauti nedarbo išmoką arba pripažinti savo darbo stažą. Taip pat uždarykite banko sąskaitą Belgijoje arba palikite ją, jei planuojate grįžti. Praneškite sveikatos draudimo bendrovei, kad išvykstate. Ir svarbiausia – pasiimkite visus asmeninius dokumentus, kurių gali prireikti Lietuvoje. Geriau turėti per daug dokumentų, nei per mažai.

8. Ką daryti su likusiais daiktais?

Priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei nedaug – galite viską susikrauti į lagaminus ir vežtis su savimi. Mes leidžiame vieną didelį lagaminą ir vieną rankinį bagažą, bet jei turite daugiau – galima tartis. Jei daiktų labai daug – galite išsiųsti krovinį per kurjerių tarnybą arba mūsų siuntų paslaugą. Taip pat galite parduoti daiktus per Facebook grupes lietuviams Briuselyje – dažnai žmonės ieško naudotų baldų, buitinės technikos arba drabužių. Arba tiesiog padovanokite – yra labdaros organizacijų, kurios priima daiktus. Svarbiausia – nesivežkite visko vienu metu, jei netelpa. Geriau atsirinkti, kas tikrai reikalinga.

9. Ar galima vežti baldus iš Briuselio?

Mikroautobusu – ne, tai per dideli daiktai. Baldams reikia specialaus transporto – furgono arba sunkvežimio. Mes tokių paslaugų neteikiame, bet galime rekomenduoti kitus vežėjus, kurie tuo užsiima. Baldų pervežimas iš Briuselio į Lietuvą kainuoja nemažai – priklauso nuo baldų kiekio ir dydžio. Kartais pigiau parduoti baldus Belgijoje ir nusipirkti naujus Lietuvoje, nei vežti senus. Bet jei baldai brangūs arba sentimentališkai svarbūs – verta vežti. Svarbu tik suplanuoti iš anksto, nes toks pervežimas užtrunka ilgiau nei keleivių vežimas.

10. Ką daryti, jei turiu daug bagažo grįžtant?

Praneškite mums iš anksto. Mes galime sutalpinti daugiau bagažo, jei mikroautobuse yra laisvų vietų. Bet jei mikroautobusas pilnas – gali būti sudėtinga. Paprastai kiekvienas keleivis gali vežtis vieną didelį lagaminą ir vieną rankinį bagažą. Jei turite daugiau – gali tekti mokėti papildomai arba palikti kai kuriuos daiktus. Mes neimame didelių mokesčių už papildomą bagažą, bet prašome būti protingais. Jei vežate visą savo gyvenimą iš Briuselio – galbūt verta pagalvoti apie krovininį pervežimą, o ne keleivinį. Bet tai jūsų sprendimas.

Sugrįžimas – iš Briuselio į Lietuvą

11. Kaip emociškai pasiruošti grįžimui?

Grįžimas namo gali būti emociškai sudėtingas. Ypač jei praleidote užsienyje daug metų – grįžti reiškia palikti įprastą gyvenimą, draugus, rutiną. Kai kurie žmonės jaučia nerimą, kiti – džiaugsmą, treti – abu. Tai normalu. Svarbu suprasti, kad grįžimas nėra žingsnis atgal – tai naujas etapas. Daugelis lietuvių grįžta su naujomis žiniomis, patirtimi ir požiūriu, ir sėkmingai kuria gyvenimą Lietuvoje. Bet tai užtrunka – nesitikėkite, kad viskas bus lengva iš karto. Duokite sau laiko adaptuotis. Ir nebijokite prašyti pagalbos, jei reikia.

12. Ką daryti, jei Lietuvoje jaučiuosi svetimas?

Tai dažnas jausmas tarp grįžtančių emigrantų. Viskas pasikeitė – draugai išsiskirstė, miestas kitoks, net kalba skamba kitaip. Tai normalu ir laikina. Duokite sau laiko – po kelių mėnesių viskas taps įprasta. Ieškokite bendraminčių – yra organizacijų, kurios padeda grįžusiems emigrantams. Taip pat galite bendrauti su kitais grįžusiais – jie supranta jūsų situaciją geriau nei kas kitas. Svarbiausia – nebūti vienam ir nebandyti visko daryti pačiam. Grįžimas namo yra procesas, o ne vienkartinis įvykis. Ir jis trunka ilgiau, nei daugelis tikisi.

13. Kaip susirasti darbą grįžus į Lietuvą?

Pirmiausia – atnaujinkite CV ir pritaikykite jį Lietuvos rinkai. Užsienio patirtis yra privalumas, bet ne visi darbdaviai supranta, ką ji reiškia. Todėl aiškiai parašykite, ką veikėte, kokius įgūdžius įgijote. Registruokitės Užimtumo tarnyboje – tai nemokama ir gali padėti. Taip pat ieškokite darbo per pažįstamus – Lietuvoje ryšiai vis dar svarbūs. LinkedIn irgi veikia, bet ne taip gerai kaip Vakarų Europoje. Nebijokite pradėti nuo mažesnio atlyginimo, nei gaudavote Belgijoje – Lietuvos rinka kitokia. Svarbiausia – pradėti, o paskui galima augti.

14. Ar galiu gauti nedarbo išmoką grįžęs?

Taip, jei dirbote Belgijoje legaliai ir turite reikiamus dokumentus. Kreipkitės į Užimtumo tarnybą Lietuvoje ir pateikite dokumentus iš Belgijos. Procesas gali užtrukti, bet jei viskas tvarkinga – gausite išmoką. Svarbu, kad darbo stažas Belgijoje būtų pripažintas Lietuvoje – tam reikia specialių dokumentų iš Belgijos socialinio draudimo sistemos. Mes negalime padėti su dokumentais, bet galime patarti, kur kreiptis. Užimtumo tarnybos darbuotojai paprastai žino, ką daryti su užsienio dokumentais, bet kartais reikia priminti, kad ES šalių stažas pripažįstamas.

15. Ką daryti su sveikatos draudimu grįžus?

Grįžus į Lietuvą, reikia užsiregistruoti Sodroje ir gauti sveikatos draudimą. Jei dirbote Belgijoje – turite teisę į sveikatos draudimą Lietuvoje, bet reikia pereiti registracijos procesą. Kol draudimas neįsigalioja – galite naudotis EDK, jei ji dar galioja. Bet geriau kuo greičiau susitvarkyti draudimą Lietuvoje, kad nebūtų pertraukos. Sveikatos priežiūra Lietuvoje nemokama tiems, kurie turi draudimą, bet be draudimo – brangu. Todėl nesitęskite su registracija. Kreipkitės į Sodrą arba polikliniką, ir jie paaiškins, ką daryti.

Siuntos – iš Briuselio į Lietuvą

16. Ar vežate siuntas iš Briuselio į Lietuvą?

Taip, vežame. Siuntos iš Briuselio į Lietuvą yra tokia pat populiari paslauga kaip ir į priekį. Žmonės siunčia viską – nuo dokumentų iki drabužių, nuo maisto produktų iki elektronikos. Kaina priklauso nuo dydžio ir svorio, bet paprastai pigiau nei kurjerių tarnybos. Siuntos pristatomos tą pačią dieną, jei išvykstame vakare. Svarbu supakuoti tvarkingai ir pridėti gavėjo kontaktus. Mes neatsakome už trapius daiktus, jei jie netinkamai supakuoti. Jei siunčiate kažką vertingo – apdrauskite, nors mes patys to nesiūlome.

17. Ką galima siųsti iš Briuselio?

Beveik viską, išskyrus draudžiamus daiktus – ginklus, narkotikus, pavojingas medžiagas. Maisto produktus galima siųsti, bet su išlygomis – švieži produktai gali sugesti. Geriau siųsti konservuotus arba ilgai negendančius produktus. Alkoholį galima siųsti ribotais kiekiais, bet reikia žinoti taisykles. Drabužius, knygas, elektroniką – viskas gerai. Svarbu supakuoti tvarkingai, kad nesugestų kelionės metu. Mes vežėme viską – nuo belgiško šokolado iki senovinių baldų (žinoma, ne mikroautobusu). Svarbiausia – tartis iš anksto, jei siunta neįprasta.

18. Kiek kainuoja siuntos iš Briuselio?

Panašiai kaip į priekį – maža siunta apie 15-20 eurų, didesnė apie 30-50 eurų. Labai didelės siuntos kainuoja daugiau. Mes visada pasakome kainą prieš priimdami siuntą, kad nebūtų netikėtumų. Siuntos kaina mažesnė nei keleivio bilietas, nes siunta neužima sėdimos vietos. Bet jei siunta labai didelė – kaina gali būti artima bilietui. Svarbiausia – tartis iš anksto ir aiškiai pasakyti, ką siunčiate. Kartais žmonės sako, kad siunčia „mažą dėžę", o paskui atveža dvi dideles – tada būna nesusipratimų.

19. Kaip perduoti siuntą Briuselyje?

Susitinkame sutartoje vietoje – paprastai prie stoties arba kito patogaus taško. Vairuotojas paima siuntą, patikrina, ar viskas tvarkingai supakuota, ir išduoda kvitą. Kvite nurodyta siuntos numeris, gavėjo kontaktai ir numatomas pristatymo laikas. Jei negalite atvykti asmeniškai – galite palikti siuntą draugui arba pažįstamam, kuris ją perduos. Svarbu, kad siunta būtų tinkamai supakuota ir su aiškia gavėjo informacija. Mes skambiname gavėjui Lietuvoje prieš pristatydami, kad susitartume dėl susitikimo vietos ir laiko.

20. Ką daryti, jei siunta nenukeliavo?

Pirmiausia – susisiekti su mumis. Mes patikrinsime, kas nutiko. Kartais siunta vėluoja dėl eismo arba kitų priežasčių. Kartais gavėjas neatsiliepia, ir mes negalime pristatyti. O kartais – deja, siunta pasimeta. Tai nutinka retai, bet nutinka. Mes stengiamės atsakingai elgtis su siuntomis, bet negalime garantuoti, kad viskas visada bus tobula. Jei siunta pasimeta – mes kompensuojame, bet tik iki tam tikros sumos. Todėl, jei siunčiate kažką labai vertingo – apdrauskite papildomai. Geriau saugiau, nei gailėtis.

Gyvenimas po grįžimo – iš Briuselio į Lietuvą

21. Kaip adaptuotis Lietuvoje po ilgo laiko užsienyje?

Adaptacija užtrunka – nesitikėkite, kad viskas bus lengva iš karto. Pirmosios savaitės gali būti sunkios – jausitės svetimas savo šalyje. Tai normalu. Duokite sau laiko – po kelių mėnesių viskas taps įprasta. Ieškokite bendraminčių – yra organizacijų, kurios padeda grįžusiems emigrantams. Taip pat galite bendrauti su kitais grįžusiais – jie supranta jūsų situaciją geriau nei kas kitas. Svarbiausia – nebūti vienam ir nebandyti visko daryti pačiam. Grįžimas namo yra procesas, o ne vienkartinis įvykis. Ir jis trunka ilgiau, nei daugelis tikisi.

22. Ar sunku susirasti būstą Lietuvoje?

Priklauso nuo miesto. Vilniuje ir Kaune – sunkiau, nes paklausa didelė. Mažesniuose miestuose – lengviau. Nuoma pigesnė nei Briuselyje, bet vis tiek reikia ieškoti. Geriausia ieškoti per skelbimų portalus – Aruodas, Domoplius arba Facebook grupes. Jei turite santaugų – galite pagalvoti apie būsto pirkimą, bet tai jau rimtesnis sprendimas. Nuoma pirmiausia – kad galėtumėte apsidairyti ir suprasti, kur norite gyventi. Svarbu neskubėti ir neimti pirmo pasitaikiusio varianto. Pasidomėkite rajonu, kaimynais, infrastruktūra.

23. Ką daryti, jei pasiilgstu Briuselio?

Tai normalu. Pasiilgsite ne tik miesto, bet ir žmonių, maisto, atmosferos. Bet tai praeina – po kurio laiko Lietuva taps namais vėl. O jei labai pasiilgstate – visada galite grįžti aplankyti. Mes vežame kasdien, todėl nėra jokių kliūčių. Daugelis grįžusių lietuvių kasmet aplanko Briuselį – susitinka su draugais, nueina į mėgstamas vietas, prisimena senus laikus. Tai sveika ir normalu. Svarbiausia – neidealizuoti praeities ir nealyvinti dabarties. Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo pliusų ir minusų.

24. Ar verta grįžti į Lietuvą?

Tai labai asmeninis klausimas, į kurį negaliu atsakyti už jus. Vieniems verta, kitiems – ne. Priklauso nuo jūsų situacijos, prioritetų ir lūkesčių. Jei grįžtate dėl šeimos – greičiausiai verta. Jei grįžtate, nes pavargote – galbūt verta pailsėti ir pagalvoti. Jei grįžtate dėl finansinių priežasčių – pasverkite visus už ir prieš. Lietuva keičiasi – atlyginimai auga, gyvenimo kokybė gerėja. Bet vis dar atsilieka nuo Belgijos kai kuriose srityse. Svarbiausia – priimti sprendimą ne emocijų pagrindu, o racionaliai. Ir nesvarbu, ką nuspręsite – mes visada galime jus nuvežti, kur reikia.

25. Kaip dažnai žmonės grįžta iš Briuselio?

Dažniau, nei manote. Ne visi emigrantai lieka užsienyje amžinai. Daugelis grįžta po kelerių metų – sukaupti pinigai, įgyta patirtis, pasiilgta šeima. Ypač po pandemijos – daugelis suprato, kad gyvenimas per trumpas, kad jį leisti toli nuo artimųjų. Mes vežame daug žmonių, kurie grįžta visam laikui – su lagaminais, dėžėmis ir kartais net augintiniais. Tai džiugina, nors ir liūdna atsisveikinti su tais, kurie lieka. Bet gyvenimas eina toliau – vieni išvažiuoja, kiti grįžta, ir taip ratas sukasi.

26. Ar teikiate pagalbą grįžusiems emigrantams?

Mes teikiame transporto paslaugą – tai mūsų pagrindinis darbas. Bet mes taip pat galime patarti, kur kreiptis dėl dokumentų, darbo ar būsto. Turime kontaktus įvairių organizacijų, kurios padeda grįžusiems emigrantams, ir galime nukreipti. Mes patys nesame socialiniai darbuotojai, bet suprantame, kad grįžimas gali būti sunkus, ir stengiamės padėti bent jau su praktiniais dalykais. Jei turite klausimų – klauskite. Mes ne visada žinosime atsakymą, bet pabandysime padėti. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nebandyti visko daryti vienam.

Išvada

Grįžimas iš Briuselio į Lietuvą – tai ne tik kelionė, tai gyvenimo etapo pabaiga ir naujo pradžia. Mes suprantame, kad tai gali būti emociškai sunku, ir stengiamės padaryti kelionę kuo patogesnę. Vežame kasdien, iš Briuselio į Lietuvą, su visais jūsų daiktais ir rūpesčiais. Jei planuojate grįžti – skambinkite, mes visada pasiruošę padėti. Namai visada laukia.