Į Briuselį kas veža?, Vežame kiekvieną dieną

Tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kai žmogus pirmą kartą ieško, kas galėtų nugabenti jo siuntą ar krovinį iki Belgijos sostinės. Mes vežame kiekvieną dieną, ir tai nėra tik skambus šūkis. Tai reiškia, kad turime pastovius maršrutus, vairuotojų komandas ir sandėlius, kurie dirba nenutrūkstamai. Viena moteris skambino ir klausė, ar jai nereikės laukti savaitę, kol susikaups pilnas konteineris – ne, jos mažai siuntai su vaikų drabužiais užtenka mūsų reguliaraus reiso. Kartais žmonės nustemba, kai sužino, kad tai nėra kažkoks pavienių vežėjų tinklas, o labiau organizuota sistema. Tačiau net ir sistemoje būna žmogiškų nesusipratimų – pavyzdžiui, kai vienas vairuotojas dėl nuovargio supainiojo panašius kliento pavardes ir trumpam pristatė siuntą ne ten. Išsprendėme, bet tai primena, kad už bet kokios sistemos stovi žmonės.

Dalyviai – kurie vežėjai vykdo pervežimus į Briuselį

1. Ar jūs patys vežate, ar naudojatės partnerių tinklu?

Mes turime savo transporto parką ir savo vairuotojus, kurie važinėja pagrindiniais maršrutais, įskaitant kelią į Briuselį. Bet logistikos pasaulyje vienas žmogus ar įmonė negali visko padengti fiziškai. Todėl turime patikimų partnerių tiek Lietuvoje, tiek Belgijoje – jie padeda su vietiniais surinkimais, pristatymais arba tais retais atvejais, kai mūsų visi sunkvežimiai yra užimti. Tačiau už visą procesą atsakome mes. Partneriai yra tik išplėtimas mūsų galimybių, o ne pakaitalas.

2. Kaip išsirinkti patikimą vežėją į Briuselį?

Žiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie yra internete. Paklauskite rekomendacijų iš pažįstamų, kurie jau naudojosi paslaugomis. Svarbus momentas – ar vežėjas yra registruotas, ar turi reikiamas licencijas. Mes, pavyzdžiui, esame įtraukti į Lietuvos nacionalinį vežėjų sąrašą, turime visus reikiamus draudimus. Bet net ir geriausias vežėjas gali padaryti klaidą – svarbu, kaip jis ją taiso. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą, kurio įmonė neturėjo tinkamo draudimo – kai siunta dingo, jis prarado visą vertę.

3. Ar vežėjai turi specialius leidimus vežti į ES šalis?

Taip, ir tai yra privaloma. Kiekvienas, kas veža krovinius už Lietuvos ribų, turi turėti ES licenciją vežti krovinius. Be jos negalima legaliai vežti. Mes turime ne tik licenciją, bet ir visus dokumentus, patvirtinančius, kad mūsų vairuotojai yra apmokyti, turi reikiamus kvalifikacijos pažymėjimus. Kartą vienas klientas prašė pasiūlyti pigesnį vežėją – radome, bet paaiškėjo, kad jo licencija buvo pasibaigusi. Dabar mes visada pirmiausia patikriname dokumentus.

4. Kokie yra skirtumai tarp didelių ir mažų vežėjų?

Dideli vežėjai dažnai turi daugiau resursų – sunkvežimius, sandėlius, sistemas. Jie gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą, bet kartais jų paslaugos gali būti labiau „srautinės“, mažiau lanksčios. Maži vežėjai gali būti asmeniškesni, greičiau reaguoti į specifinius poreikius, bet jie gali neturėti pakankamai galimybių dideliems ar sudėtingiems projektams. Mes stengiamės būti kažkur per vidurį – pakankamai dideli, kad galėtume vežti kasdien, bet pakankamai maži, kad kiekvienas klientas jaustųsi svarbus. Bet pripažįstu, kad kartais didelėms siuntoms, kai reikia specialaus transporto, mes kreipiamės į didesnius partnerius.

5. Ar vežėjas gali padėti su muitinės formalumais?

Dažniausiai taip, jei jis turi patirties su tarptautiniais pervežimais. Mes teikiame konsultacijas, padedame užpildyti deklaracijas, bendraujame su muitinės tarpininkais. Tačiau galutinę atsakomybę už deklaracijos teisingumą visada turi siuntėjas. Vienas verslininkas bandė sutaupyti ir pats pildė deklaraciją – padarė klaidą, ir mes vėliau praleidome valandas muitinėje aiškindamiesi. Dabar jis visada prašo mūsų pagalbos.

6. Ką daryti, jei vežėjas atsisako vežti mano siuntą?

Pirmiausia reikia suprasti priežastį. Gal siunta yra per didelė, per sunku, pavojinga arba tiesiog neatitinka jo profilio. Mes kartais atsisakome, jei, pavyzdžiui, siunta yra labai vertinga, bet klientas atsisako ją tinkamai apsidrausti. Jis gali rasti kitą vežėją, kuris sutinka su mažesne apsauga. Tačiau dažniausiai mes stengiamės rasti sprendimą – gal rekomenduoti kitokį pakavimo būdą arba kitą maršrutą. Atsisakymas yra kraštutinė priemonė.

Pasirinkimas – kaip veža į Briuselį ir ką rinktis

7. Kokiu transportu veža siuntas į Briuselį?

Dažniausiai – kelių transportu, sunkvežimiais arba mikroautobusais. Tai yra greičiausia ir lanksčiausia priemonė. Orai gali turėti įtakos, bet ne tiek, kiek, pavyzdžiui, oro transportas, kuris yra gerokai brangiau. Yra ir geležinkelio variantas, bet jis lėtesnis ir ne toks patogus, ypač jei siunta turi būti pristatyta į konkrečią vietą, o ne į stotį. Mes daugiausia dirbame su kelių transportu – tai mūsų specializacija.

8. Ar galima vežti oru į Briuselį?

Žinoma, bet tai yra visai kita kainų kategorija ir logistika. Oro transportas tinka labai skubioms, mažoms ir vertingoms siuntoms. Mes galime organizuoti ir tokį pervežimą, bendradarbiaudami su oro linijų agentais, bet tai nėra mūsų pagrindinė veikla. Vienas klientas, kuriam reikėjo per parą nugabenti svarbius dokumentus, naudojosi oro transportu – kainavo gerokai brangiau, bet tikslas buvo pasiektas.

9. Kaip pasirinkti tarp skubaus ir įprasto vežimo?

Skubus vežimas reiškia, kad transportas išvyksta iš karto, kai tik surenkama siunta, ir vairuotojai gali važiuoti be didelių pertraukų. Tai brangiau, bet greičiau. Įprastas vežimas vyksta pagal grafiką, su nustatytomis stotelėmis ir poilsio laikais. Sprendimas priklauso nuo to, koks yra siuntos skubumas ir biudžetas. Dažniausiai žmonės renkasi įprastą, nes kainos skirtumas yra didelis, o skirtumas laike – tik diena ar dvi.

10. Ar vežėjas gali pristatyti siuntą tiesiai gavėjui į namus Briuselyje?

Taip, tai yra vadinama „durys-durys“ paslauga. Mes galime pristatyti tiesiai į namus, biurą ar sandėlį. Tačiau reikia iš anksto suderinti laiką su gavėju, ypač jei tai yra gyvenamasis rajonas, kur galioja tam tikri pristatymo laiko limitų ar sunkvežimių eismo draudimai. Vieną kartą gavėjas Briuselyje gyveno siauroje gatvėje, kur sunkvežimis negalėjo privažiuoti – teko naudotis mažesniu automobiliu paskutiniam kilometrui.

11. Ką daryti, jei mano siunta yra labai sunki?

Sunkios siuntos reikalauja specialaus transporto ir pakrovimo įrangos. Mes turime sunkvežimius, kurie gali vežti iki 24 tonų, ir turime patirties su sunkiais kroviniais. Svarbu, kad siunta būtų tinkamai paruošta pakrovimui – su pakankamai tvirtomis pakrovimo kilpomis arba ant stiprios paletės. Vieną kartą vežėme labai sunkią metalo plokštę – reikėjo specialaus krautuvo ir papildomų tvirtinimo diržų, kad ji neslystų.

12. Ar galima rinktis maršrutą, kuriuo vežama?

Daugeliu atvejų maršrutas yra mūsų nustatytas, optimaliausias. Tačiau jei klientas turi ypatingą pageidavimą – pavyzdžiui, nori, kad siunta kirstų tam tikrą šalį dėl muitinės ar kitų priežasčių – mes galime tai suderinti. Bet tai gali kainuoti daugiau ir užtrukti ilgiau. Vienas klientas norėjo, kad jo siunta pravažiuotų per Olandiją, nes ten turėjo pažįstamą, kuris galėtų ją trumpam sulaikyti – mes tai organizavome, bet prireikė papildomų logistinių derinimų.

Procesas – kaip veža siuntas ir krovinius į Briuselį

13. Kaip vyksta siuntos pakrovimas prieš vežant į Briuselį?

Paprastai mūsų vairuotojas ar surinkimo komanda atvažiuoja į nurodytą vietą, patikrina siuntos būklę, svorį ir matmenis, užpildo važtaraštį, o tada saugiai pakrauna į transporto priemonę. Jei siunta yra ant paletės, naudojame krautuvą. Jei tai pavieniai daiktai – keli žmonės ją neša atsargiai. Svarbiausia – tinkamai sutvirtinti, kad važiuojant niekas nejudėtų. Kartą vairuotojas pastebėjo, kad klientas netinkamai sutvirtino – jis pats papildomai pritvirtino, užuot važiavęs rizikuodamas. Tai užtruko pusvalandį, bet siunta atvyko sveika.

14. Kokia yra siuntos eiga transportavimo metu?

Sunkvežimis pajuda iš sandėlio, važiuoja pagal maršrutą, sustoja pasieniuose patikrinimams, vairuotojai keičiasi pagal reglamentą. Sistema automatiškai fiksuoja pagrindinius įvykius – pasienio kirtimą, sustojimus. Jei viskas sklandžiai, tai vyksta gana monotoniškai. Bet gali nutikti visko – prasidėjusio rato, staigaus oro pasikeitimo, eismo įvykio kelyje – tada procesas sulėtėja. Mes stengiamės informuoti klientus apie tokius įvykius.

15. Kas atsakingas už siuntos saugumą vežimo metu?

Pagal sutartį, mes esame atsakingi už siuntos saugumą nuo pakrovimo iki iškrovimo. Tai reiškia, kad jei kas nors nutinka dėl mūsų kaltės (netinkamas sutvirtinimas, nesaugus vairavimas), mes atlyginame žalą. Tačiau jei siunta buvo netinkamai supakuota arba deklaruota, atsakomybė gali būti pasidalinta arba tenka siuntėjui. Todėl mes visada raginame rūpintis tinkamu pakavimu – tai pirmas žingsnis saugiam vežimui.

16. Kaip vežėjas sprendžia problemas kelyje?

Tai priklauso nuo problemos. Jei tai gedimas, turi techninę pagalbą kelyje. Jei tai eismo įvykis, bendrauja su policija ir draudimo bendrovėmis. Jei tai muitinės problema, turi kontaktus su vietiniais tarpininkais. Svarbiausia – turėti planą. Mes kiekvienam maršrutui turime alternatyvias kelių versijas ir žinome, kurios įmonės gali padėti skubiai. Vieną kartą mūsų sunkvežimis sugedo Vokietijoje – vos per kelias valandos turėjome kitą sunkvežimį, kuris perėmė siuntas, ir vėlavimas buvo minimalus.

17. Ką daryti, jei siunta yra pavojinga ir reikia specialaus vežimo?

Pirmiausia – pranešite mums iš karto. Pavojingi kroviniai turi būti deklaruoti ir tinkamai supakuoti pagal ADR taisykles. Mes galime padėti suorganizuoti tokį vežimą, bet tai brangiau ir reikalauja daugiau laiko. Turime partnerius, kurie specializuojasi ADR vežime, bet pats procesas reikalauja daugiau dokumentų ir patikrinimų. Vienas chemijos įmonės atstovas bandė slėpti, kad siunta yra pavojinga – mes atradome tai pakrovimo metu ir atsisakėme vežti, kol viskas nebus tinkamai sutvarkyta.

Laikas – kiek užtrunka vežimas į Briuselį

18. Koks yra vidutinis vežimo laikas į Briuselį?

Įprastai – 2-3 dienos. Bet tai yra labai priklausoma nuo daugelio veiksnių. Jei siunta išvyksta pirmadienio rytą, dažniausiai ketvirtadienį ji jau yra Briuselyje. Tačiau savaitgaliai dažnai neįskaičiuojami, nes vairuotojai privalo ilsėtis. Todėl penktadienio siunta gali atvykti tik antradienį. Svarbu tai įvertinti planuojant.

19. Kas gali prailginti vežimo laiką?

Ilgi patikrinimai pasienyje – kartais jie trunka tik kelias valandas, kartais – visą dieną, jei yra daug transporto arba įtartina siunta. Kelių darbai, spūstys, oro sąlygos – visa tai gali pridėti valandų. Taip pat muitinės formalumai, ypač ne ES prekėms. Vieną kartą dėl streiko pasienyje tarp Vokietijos ir Belgijos visi kroviniai stovėjo eilėje dvi dienas – tai nebuvo mūsų kaltė, bet klientai buvo nepatenkinti.

20. Ar galima sužinoti tikslesnį atvykimo laiką?

Galima tikslinti, bet negarantuoti. Mes galime pasakyti numatomą dieną, bet sunku nurodyti tikslią valandą, nelygu, kaip klostysis kelionė. Vairuotojas gali skambinti likus kelioms valandoms iki atvykimo, bet ir tai priklauso nuo to, ar jis turi ryšį, ar nespėja. Geriausia planuoti, kad atvykimas gali būti ir anksčiau, ir vėliau nei tikėtasi.

21. Ką daryti, jei siunta turi būti pristatyta konkrečią dieną?

Tai reiškia, kad reikia planuoti su atsarga. Mes galime pasiūlyti garantuotą pristatymo datą, bet tai kainuoja daugiau, nes reikalauja didesnio resursų paskirstymo. Dažniausiai žmonės renkasi įprastą variantą ir prašo pristatyti „kiek galima greičiau“. Tačiau yra ir tokių, kurie nori garantijos – pavyzdžiui, kad dovana atvyktų būtent gimtadieniui. Mes stengiamės tokius užsakymus vykdyti su didesne priežiūra.

22. Ar vežimo laikas skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Taip, nors ne dramatiškai. Žiemą, dėl prastesnių kelių sąlygų, kelionė gali užtrukti ilgiau. Vasarą, dėl atostogų eismo, gali būti daugiau spūsčių. Tačiau pagrindinis veiksnys yra ne sezonas, o atsitiktiniai įvykiai kelyje. Mes turime daug patirties, bet net ir mes negalime prognozuoti visko. Vieną žiemą, kai buvo labai stiprus snygis, visas mūsų maršrutas vėlavo – tai išmokė, kad gamta yra stipresnė už bet kokį grafiką.

Problemų sprendimas – ką daryti, kai veža ne taip, kaip tikėtasi

23. Kaip elgtis, jei siunta iš viso neatvyko?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet ir jis turi sprendimą. Pirmiausia – susisiekti su mumis. Mes pradedame vidinį tyrimą, tikriname visus įrašus, kontaktuojame su vairuotoju. Dažniausiai siunta yra kažkur pakeliui arba suklysta gavėjo adrese. Jei ji dingsta, pranešame policijai ir draudimo bendrovei. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingai užpildyti – be to, sunku ką nors įrodyti. Vienas klientas, kuris prarado siuntą dėl to, kad neturėjo tinkamo važtaraščio, negavo jokios kompensacijos.

24. Ką daryti, jei vežėjas reikalauja papildomų mokesčių jau vežimo metu?

Tai neturėtų nutikti, jei viskas buvo sutarta iš anksto. Tačiau kartai, jei siunta buvo neteisingai įvertinta (pavyzdžiui, sunkesnė nei deklaruota), vežėjas gali reikalauti padengti papildomas išlaidas. Mes visada stengiamės išvengti tokių staigmenų, prašydami tikslios informacijos prieš vežimą. Jei taip nutinka, reikalaujame pagrindimo ir dokumentų. Klientas turi teisę ginčyti, jei mano, kad reikalavimas nepagrįstas.

25. Kaip skųstis, jei vežėjo paslauga buvo prasta?

Tiesiogiai pasakyti mums. Mes turime vidinę skundų nagrinėjimo procedūrą. Geriausia, jei skundas būtų pagrįstas – su datomis, įvykių aprašymu, gal net nuotraukomis. Mes visada stengiamės išnagrinėti ir, jei reikia, kompensuoti. Bet jei skundas yra nepagrįstas arba piktas, mes taip pat turime teisę jį atmesti. Svarbiausia – kalbėtis ramiai. Vienas klientas labai pyko, bet kai susitikome asmeniškai ir viską paaiškinome, jis suprato, kad problema buvo ne mūsų kaltė, o jo paties nesupratimas.

26. Ar galima reikalauti kompensacijos už vėlavimą?

Jeigu vėlavimas buvo mūsų kaltė ir dėl to jūs patyrėte realių nuostolių (pavyzdžiui, praradote sandorį), tuomet taip. Tačiau dažniausiai vėlavimai yra susiję su nenugalima jėga, ir kompensacija nėra taikoma. Mūsų sutartyse yra aiškiai apibrėžta atsakomybė. Svarbu, kad vėlavimas būtų dokumentuotas – kad būtų aišku, kas ir kada vėlavo. Mes stengiamės bendradarbiauti, bet negalime imtis atsakomybės už viską, kas nutinka kelyje.

Galiausiai, norint sužinoti, kas veža į Briuselį, atsakymas yra: mes vežame, ir vežame kiekvieną dieną. Tačiau už šio paprasto sakinio slepiasi daugybė procesų, žmonių ir patirties. Svarbiausia yra pasitikėjimas ir aiški komunikacija. Mes nežadame neįmanomo, bet žadame daryti viską, kad jūsų siunta saugiai ir laiku pasiektų savo tikslą. Pasitikėjimas statomas ne per vieną kartą – jis statomas per kiekvieną sėkmingą pristatymą.