Briuselis Vilnius veža, Vežame kiekvieną dieną

Žinau, kad pavadinimas skamba keistai – „Briuselis Vilnius veža“. Bet žmonės taip klausia, vadinasi, taip ir atsakysim. Iš tiesų tai reiškia, kad vežame abiem kryptimis – ir iš Briuselio į Vilnių, ir iš Vilniaus į Briuselį. Kiekvieną dieną. O kasdienybėje taip: ryte surenkam siuntas Vilniuje, vakare išvažiuojam, rytoj vakare jau esame Briuselyje. Ir atvirkščiai. Bet tai tik teorija. Praktikoje visada kažkas – tai kelių darbai Lenkijoje, tai muitinės klausimai, tai tiesiog žmogiškas nuovargis. Štai jums klausimai, kuriuos dažniausiai girdžiu.

Kryptis – Briuselis Vilnius vežimas pirmyn ir atgal

1. Ar vežate tik iš Vilniaus į Briuselį, ar ir atgal?

Vežame abiem kryptimis. Tai vadiname „ratu“ – iš Vilniaus į Briuselį, tada surenkam siuntas Briuselyje ir vežam atgal į Vilnių. Kartais būna, kad viena kryptis labiau apkrauta už kitą. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas daugiau siuntų iš Lietuvos į Briuselį – dovanos, maistas. Po Naujųjų – atvirkščiai, grįžta dovanos arba prekės iš Briuselio. Viskas gyvena pagal sezoną.

2. Kaip dažnai važiuoja mašinos tarp Vilniaus ir Briuselio?

Kasdien. Bet „kasdien“ nereiškia, kad kiekvieną dieną važiuoja po naują mašiną. Dažniausiai tai tos pačios mašinos, kurios sukasi ratu. Vieną dieną išvyksta iš Vilniaus, kitą dieną – iš Briuselio. Trečią dieną – vėl iš Vilniaus. Grafikas griežtas, bet būna nukrypimų. Vieną kartą vairuotojas pramiegojo, ir mašina išvažiavo valanda vėliau. Dėl to vėlavo visos tos dienos siuntos. Bet pasitaiko.

3. Koks maršrutas vežant iš Briuselio į Vilnių?

Iš Briuselio – per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją, o tada į Lietuvą. Dažniausiai – per Poznanę, Varšuvą, o tada – tiesiai į Vilnių per Augustavą arba per Suvalkus. Bet maršrutas gali keistis. Kartą dėl potvynių Lenkijoje važiavome aplink per Čekiją ir Slovakiją. Tai pridėjo 300 kilometrų, bet bent jau neplaukėme. Svarbu – saugiai ir laiku.

Kroviniai – Briuselis Vilnius vežimo tipai

4. Ką dažniausiai vežate iš Briuselio į Vilnių?

Visko po truputį. Briuselis – tai ES institucijų miestas, tad dažnai vežame dokumentus, įrangą, baldus biurams. Taip pat – maistą, ypač belgišką šokoladą, alų, vafliai. Vieną kartą vežėm visą konteinerį belgiškų vaflių vienam prekybos tinklui. Kvapas mašinoje buvo nuostabus. Vairuotojas sakė, kad sunku susilaikyti ir nevalgyti. Bet jis susilaikė. Profesionalas.

5. Ar vežate greitai gendančius produktus?

Vežame, bet su specialiomis sąlygomis. Turi būti šaldytuvai, temperatūros kontrolė, ir visi veterinariniai dokumentai. Ypač jei vežame mėsą ar pieno produktus. Kartą vežėm šviežią sūrį iš nedidelio Belgijos ūkio. Viskas turėjo būti +4 laipsniai. Mašinoje termometras sugedo pusiaukelėje. Pastebėjom tik Lenkijoje. Sūris jau buvo pradėjęs šilti. Spėjom pataisyti, bet nervų kainavo.

6. Kaip vežti didelius krovinius tarp Vilniaus ir Briuselio?

Dideli kroviniams reikia didelių mašinų. Mūsų parke yra įvairių – nuo mažų furgonų iki 24 metrų sunkvežimių. Bet svarbu – ne tik dydis, bet ir svoris. Lietuvoje kelių apribojimai kitokie nei Belgijoje. Kartą vežėm sunkią įrangą, kuri Lietuvoje tilpo pagal svorį, bet Vokietijoje – ne. Reikėjo perskirstyti krovinį į dvi mašinas. Užtruko papildomą dieną.

Dokumentacija – Briuselis Vilnius siuntų formalumai

7. Kokių dokumentų reikia vežant iš Briuselio į Vilnių?

Standartiškai – važtaraštis, sąskaita faktūra, jei tai prekės. Jei maistas – veterinariniai sertifikatai. Jei asmeniniai daiktai – deklaracija. Bet dažniausiai problema ne su dokumentais, o su jų tinkamumu. Vieną kartą siunta iš Briuselio turėjo sąskaitą, kurioje nebuvo PVM kodo. Lietuvos muitinė sulaikė. Užtruko dvi dienas, kol gavome patikslinimą iš siuntėjo.

8. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant tarp ES šalių?

Ne, jei tai prekės laisvam judėjimui. Tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, jei siunčiate akcizines prekes (alkoholį, tabaką) arba labai didelės vertės daiktus. Tada gali prireikti. Kartą vežėm brangų meno kūrinį iš Briuselio į Vilnių. Vertė viršijo 10 tūkstančių eurų, todėl reikėjo deklaracijos. Viskas sutvarkyta, bet užtruko ilgiau.

9. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Tada siunta gali strigti pasienyje arba muitinėje. Mes bandome padėti, bet tai ne visada mūsų kompetencija. Vieną kartą dokumentuose buvo neteisingai nurodytas siuntėjo adresas – vienas žodis ne toks. Siuntą sulaikė Lenkijos pasienyje. Truko savaitę, kol išsiaiškinom. Siuntėjas kaltino mus, mes kaltinom jį. Galų gale – susitarėm, bet pamoka išmokta: tikrinti, tikrinti, tikrinti.

Laikas – Briuselis Vilnius pristatymo terminai

10. Per kiek laiko pristatote siuntą iš Briuselio į Vilnių?

Įprastai – 3 dienos. Pirmą dieną surenkame Briuselyje, išvažiuojame vakare. Antrą dieną – per Vokietiją ir Lenkiją. Trečią dieną – atvykstame į Vilnių. Bet čia – idealus variantas. Realiai, ypač žiemą, gali būti ir 4, ir 5 dienos. Kartą dėl sniego audros Lenkijoje strigome 18 valandų. Siuntos vėlavo, klientai nervinosi, bet nieko nepadarysi – gamta yra gamta.

11. Ar yra greitesnių variantų?

Yra, bet brangesnių. Galime išsiųsti mašiną tiesiai, be sustojimų – tada per 2 dienas. Arba net per dieną, jei vairuotojai keisis. Bet tai kainuoja. Dažniausiai tokį variantą renkasi įmonės, kurioms reikia greitai gauti prekes ar dokumentus. Fiziniai asmenys retai – per brangu.

12. Kaip sekti siuntos kelią iš Briuselio į Vilnių?

Duodame sekimo numerį, kai tik siunta paimama iš Briuselio. Sistema rodo judėjimą, bet ne realiu laiku – atnaujinimas kas kelias valandas. Kartais būna vėlavimų, ypač tarp Lenkijos ir Lietuvos. Vienas žmogus skambino kas valandą, klausdamas, kur jo siunta. Galų gale paaiškėjo, kad sistema tiesiog neatsinaujino, o mašina jau buvo Kaune. Žmogus nervinosi be reikalo.

Kainos – Briuselis Vilnius pervežimo įkainiai

13. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Briuselio į Vilnių?

Kaina priklauso nuo svorio, tūrio, skubumo. Maža siunta – nuo 40 eurų. Didelis krovinys – pagal kubatūrą. Svarbu suprasti, kad atstumas tarp Briuselio ir Vilniaus – apie 1800 kilometrų. Tai nėra trumpas pasivažinėjimas. Kuras, vairuotojo atlyginimas, terminalo mokesčiai – viskas susidėlioja. Vienas žmogus klausė, kodėl taip brangu, „juk čia tik 1800 kilometrų“. Na, pabandykit nuvažiuoti patys ir paskaičiuokit, kiek kainuos.

14. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Gali skirtis. Žiemą brangiau dėl papildomų išlaidų – žieminių padangų, sniego grandinių, kartais net kelių mokesčių už greitkelius. Vasarą – pigiau, bet tada daugiau užsakymų, ir gali trūkti vietos. Viskas susiveda į pasiūlą ir paklausą.

15. Kaip sužinoti galutinę kainą?

Atsiųsti užklausą su visais duomenimis. Mes paskaičiuojam ir atsiunčiam pasiūlymą. Svarbu – jei duomenys netikslūs, kaina gali keistis. Vienas žmogus nurodė, kad siunta sveria 15 kg, o realiai svėrė 25. Turėjom perskaičiuoti. Ir tai ne pirmas kartas. Geriau nurodyti tikslius duomenis iš karto.

16. Ar yra nuolaidų?

Taip, nuolatiniams klientams. Bet jos priklauso nuo apimčių. Maži siuntėjai gauna mažesnes nuolaidas, dideli – didesnes. Vienas verslas iš Vilniaus veža pas mus kas savaitę. Jie jau turi fiksuotą kainą. Bet už tai mes garantuojam pirmenybę. Abi pusės laimi.

Reikalavimai – Briuselis Vilnius siuntų pakavimas

17. Kaip tinkamai supakuoti siuntą vežimui?

Stipri dėžė, tinkamas užpildymas, tvirtas lipdukas. Jei trapi – pažymėti „Dėmesio – trapu“. Bet net ir tada gali nutikti ką nors. Vieną kartą vežėm stiklo vazą iš Briuselio. Viskas buvo puikiai supakuota, bet kitas krovinys pasislinko ir sudaužė. Dabar tokius daiktus dedame tik atskirai arba ant viršaus.

18. Kokios siuntos draudžiamos?

Standartiškai – pavojingi daiktai, narkotikai, ginklai. Bet yra ir subtilybių. Pavyzdžiui, negalima vežti tam tikrų augalų be sertifikato. Vienas žmogus norėjo išsiųsti retą gėlę. Pasakėm – be sertifikato negalima. Jis nustebo – „čia tik gėlė“. Taip, bet tai gyvas organizmas, ir jis gali pernešti ligas.

19. Ar galima vežti maistą?

Galima, bet su sąlygom. Maistas turi būti tinkamai supakuotas, su etiketėmis, ir dažnai reikia veterinarinio sertifikato. Ypač jei tai mėsa ar pieno produktai. Vieną kartą vežėm belgišką šokoladą. Viskas gerai, bet muitinė patikrino – ar nėra draudžiamų priedų. Nebuvo, bet užtruko.

Skundai – Briuselis Vilnius problemų sprendimas

20. Kur kreiptis, jei siunta pavėluoja?

Mums. Turime kontaktinį numerį, kuris veikia visą parą. Jei siunta vėluoja, bandome sužinoti priežastį. Vieną kartą siunta iš Briuselio „dingo“ – sistema rodė, kad ji Lenkijoje, bet ten nebuvo. Paaiškėjo, kad ji buvo palikta kitame terminale. Suradom, bet užtruko. Svarbiausia – ne laukti, o iškart pranešti.

21. Ką daryti, jei gavote pažeistą siuntą?

Fotografuokite viską. Praneškite mums per 24 valandas. Mes pradedame tyrimą. Svarbu – nepriimkite siuntos, jei matote, kad pakuotė stipriai pažeista, prieš tai nefotografavę. Vienas gavėjas pasirašė, kad gavo, o tik tada pamatė, kad viduje viskas sulaužyta. Tada jau sunku įrodyti.

22. Ar kompensuojate nuostolius?

Taip, pagal draudimo sąlygas. Jei pažeidimas įvyko dėl mūsų kaltės – kompensuojame. Bet svarbu – dokumentai. Be nuotraukų ir laiko pranešimo, kompensacija gali būti mažesnė arba jos visai negauti.

23. Kaip elgtis, jei siunta netinkama gavėjui?

Grąžinime atgal. Bet tai papildomos išlaidos, ir jas dengia siuntėjas arba gavėjas, priklausomai nuo susitarimo. Vieną kartą gavėjas Briuselyje atsisakė priimti siuntą, nes ji buvo ne ta. Siuntėjas kaltino mus, mes – jį. Galų gale – susitarėm, kad pusę grąžinimo kainos dengia siuntėjas.

24. Ar yra draudimas siuntoms?

Yra, bazinis. Jei siunta vertinga, rekomenduojame papildomą. Kartais žmonės atsisako, sako, kad „nieko neatsitiks“. Bet kai atsitinka, tada gailisi. Svarbu – ne tik kaina, bet ir saugumas.

Išvada

Briuselis Vilnius veža, vežame kiekvieną dieną – tai mūsų pažadas, bet ir mūsų kasdienybė. Kiekviena diena – nauji iššūkiai, nauji klientai, naujos situacijos. Svarbu ne tik atstumas, bet ir tai, kaip jį įveikiame. Kartais su kliūtimis, kartais su vėlavimais, bet visada su atsakomybe. Nes galų gale svarbu ne tai, kad vežame kiekvieną dieną, o tai, kad žmonės mumis pasitiki. O pasitikėjimas užsidirbamas darbu, ne pažadais.