Briuselis today LT, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kelerius metus pradėjome vežti žmones į Briuselį, daugelis stebėdavosi – kam to reikia? Bet laikai pasikeitė. Dabar Briuselyje dirba tūkstančiai lietuvių, studijuoja šimtai studentų, o dar tūkstančiai turi ten giminių ar draugų. Briuselis tapo antrais namais daugeliui mūsų tautiečių, ir mes tai puikiai suprantame. Todėl vežame kiekvieną dieną – kad žmonės galėtų laisvai keliauti tarp Lietuvos ir Belgijos be jokio streso. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu kasdien. Rašau paprastai, kaip kalbu – nes nematau prasmės gražinti paprastų dalykų.

Kasdienybė – Briuselis today LT

1. Kodėl tiek daug lietuvių važiuoja į Briuselį?

Briuselis yra Europos Sąjungos sostinė, todėl ten dirba daugybė žmonių iš visos Europos. Lietuviai – ne išimtis. Dirba įvairiose institucijose, privačiose įmonėse, NATO būstinėje. Be to, Briuselyje yra geros universitetų programos, ypač tarptautinių santykių ir teisės srityse. Studentai važiuoja mokytis, profesionalai – dirbti, o paprasti žmonės – aplankyti tų, kurie ten gyvena. Be to, Belgija siūlo geras darbo sąlygas ir atlyginimus, kas vilioja lietuvius. Tai ne naujiena – emigracija vyksta jau daug metų, bet Briuselis tapo vienu populiariausių tikslų. Ypač tarp jaunų žmonių, kurie nori karjeros tarptautinėje aplinkoje.

2. Kiek lietuvių gyvena Briuselyje?

Tikslaus skaičiaus nežinau, bet manoma, kad Briuselyje ir jo apylinkėse gyvena keli tūkstančiai lietuvių. Oficialios statistikos nėra, nes ne visi registruojasi ambasadoje. Bet pagal tai, kiek žmonių vežame ir kiek girdime iš keleivių – bendruomenė nemaža. Yra lietuvių bendruomenės organizacijos, lietuviškas mokyklas vaikams sekmadieniais, net lietuviškų produktų parduotuvės. Kai kurie lietuviai gyvena Briuselyje jau 10-15 metų, sukūrė šeimas, įleido šaknis. Kiti atvyko neseniai ir dar ieško savo vietos. Bendruomenė gyva ir aktyvi, kas džiugina.

3. Ar dažnai vežate žmones, kurie dirba Briuselyje?

Taip, tai didelė mūsų keleivių dalis. Daugelis dirba Briuselyje, o šeima liko Lietuvoje – todėl važinėja pirmyn atgal kas savaitę arba kas dvi. Kai kurie važiuoja kas mėnesį. Tai sunkus gyvenimo būdas – būti toli nuo šeimos, bet žmonės taip daro dėl geresnio atlyginimo arba karjeros galimybių. Mes tai suprantame ir stengiamės padaryti kelionę kuo patogesnę. Kartais tie patys keleiviai važiuoja su mumis metų metus – pažįstame juos, žinome jų istorijas, jie žino mūsų vairuotojus. Tai tampa savotišku bendruomenės reiškiniu.

4. Ar vežate studentus į Briuselį?

Taip, vežame. Studentai paprastai važiuoja rugsėjo pradžioje, kai prasideda mokslo metai, ir grįžta per Kalėdas bei vasarą. Jie dažnai turi daugiau bagažo nei įprasti keleiviai – knygos, drabužiai, kartais net baldai. Mes stengiamės padėti, bet prašome pranešti iš anksto, jei bagažo labai daug. Studentai taip pat dažnai klausia apie nuolaidas – mes siūlome nuolaidas studentams su galiojančiu studento pažymėjimu. Ne visada, bet dažniausiai. Suprantame, kad studentų biudžetas ribotas, todėl stengiamės būti lankstūs. Kartais studentai prašo atidėti mokėjimą – tai priklauso nuo situacijos, bet kartais sutinkame.

5. Kaip dažnai žmonės važinėja tarp Lietuvos ir Briuselio?

Kai kurie – kas savaitę. Tai tie, kurie dirba Briuselyje, o šeima Lietuvoje. Jie penktadienį važiuoja namo, sekmadienį – atgal. Mes juos pažįstame kaip kaimynus. Kiti važiuoja kas mėnesį arba rečiau – priklauso nuo poreikių. Yra ir tokių, kurie važiuoja tik kartą per metus – atostogų arba švenčių proga. Mūsų paslauga skirta visiems – ir tiems, kurie važinėja reguliariai, ir tiems, kurie važiuoja pirmą kartą. Svarbiausia – kad žmogus žino, jog mes čia, kasdien, ir gali pasikliauti. Tai suteikia ramybę, ypač tiems, kurie gyvena toli nuo šeimos.

Praktiniai klausimai – Briuselis today LT

6. Ką daryti, jei vėluoju į išvykimą?

Skambinkite iš karto. Mes galime palaukti kelias minutes, bet negalime laukti valandą, nes yra ir kitų keleivių. Jei žinote, kad vėluosite – praneškite kuo greičiau, ir mes tarsimės. Kartais galime paimti iš kitos vietos pakeliui, jei tai pakeliui. Bet jei visiškai pavėluojate ir mikroautobusas jau išvažiavęs – tenka laukti kito reiso. Mes neimame papildomo mokesčio už datos keitimą, jei pranešate iš anksto. Bet jei nepranešate ir neatvykstate – tai jau kita istorija. Svarbiausia – komunikuoti. Mes suprantame, kad būna visko – kamščiai, pavėluotas autobusas arba tiesiog užmigote.

7. Ar galima atsinešti dviratį?

Galima, bet reikia tartis iš anksto. Dviratis užima daug vietos, todėl negalime pažadėti, kad visada tilps. Jei mikroautobuse yra laisvų vietų – paprastai telpa. Bet jei pilnas – gali būti sudėtinga. Dviratį reikia sulankstyti arba išardyti, kad tilptų į bagažinę. Mes neturime specialių laikiklių dviračiams, todėl jis keliauja bagažinėje, su kitais daiktais. Už dviratį papildomai neimame mokesčio, bet prašome jį tinkamai supakuoti, kad nesugadintų kitų keleivių bagažo. Kartais žmonės atveža nešvarų dviratį su purvu ant ratų – tada prašome jį nuvalyti prieš dedant.

8. Ką daryti, jei pamiršau daiktus mikroautobuse?

Skambinkite mums kuo greičiau. Mes patikriname mikroautobusą po kiekvieno reiso, bet kartais nepastebime mažesnių daiktų. Jei radome jūsų daiktą – galime išsiųsti kitu reisu arba laikyti biure, kol atsiimsite. Jei neradome – deja, negalime padėti. Dažniausiai pamirštami telefonų įkrovikliai, ausinės, skėčiai ir knygos. Kartais – dokumentai arba piniginės, kas jau rimčiau. Mes saugome rastus daiktus mėnesį, o paskui išmetame arba atiduodame labdarai. Todėl svarbu pranešti kuo greičiau. Prieš išlipdami iš mikroautobuso, visada patikrinkite, ar pasiėmėte viską – tai paprastas būdas išvengti nemalonumų.

9. Ar galima vežtis vaistus?

Taip, galite vežtis asmeninius vaistus. Rekomenduoju turėti receptą arba gydytojo pažymą, ypač jei vaistai stiprūs arba receptiniai. Belgijoje gali būti skirtingos taisyklės dėl tam tikrų vaistų, todėl geriau pasitikrinti prieš kelionę. Mes nekontroliuojame vaistų – tai ne mūsų reikalas. Bet jei vežate didelį kiekį, gali kilti klausimų pasienyje arba policijos patikrinimo metu. Asmeniniam naudojimui skirti vaistai paprastai nekelia problemų. Svarbu, kad jie būtų originalioje pakuotėje su etikete. Jei vežate vaistus kitam žmogui – tai jau sudėtingiau, nes gali būti laikoma nelegaliu platinimu.

10. Kaip elgtis, jei mikroautobuse per šalta arba per karšta?

Pasakykite vairuotojui. Jis gali reguliuoti temperatūrą, bet kartais tai užtrunka, ypač jei mikroautobusas didelis. Jei jums labai šalta – pasiimkite papildomą megztinį arba pledą. Mes turime vieną pledą mikroautobuse, bet jo neužtenka visiems. Vasarą kondicionierius veikia, bet kartais ne taip efektyviai, kaip norėtųsi. Ypač jei mikroautobusas pilnas žmonių – tada šilčiau. Rekomenduoju rengtis sluoksniais, kad galėtumėte nusirengti arba apsirengti priklausomai nuo temperatūros. Tai paprastas patarimas, bet veikia. Kelionė ilga, todėl patogumas svarbus.

Belgija – Briuselis today LT

11. Ką reikia žinoti apie Belgiją prieš vykstant?

Belgija yra nedidelė šalis su trimis oficialiomis kalbomis – olandų, prancūzų ir vokiečių. Briuselyje daugiausia kalba prancūziškai, bet ir angliškai supranta beveik visi. Valiuta – euras, kaip ir Lietuvoje, todėl nereikia keisti pinigų. Kainos Belgijoje aukštesnės nei Lietuvoje – ypač nuoma ir maistas restoranuose. Bet atlyginimai irgi aukštesni, todėl santykinai viskas išeina panašiai. Belgija yra saugi šalis, bet dideliuose miestuose, kaip ir visur, reikia saugotis kišenvagių. Ypač turistinėse vietose – Grand Place, Manneken Pis ir pan. Svarbiausia – nenešioti pinigų kišenėje ir saugoti dokumentus.

12. Kokia valiuta Belgijoje?

Euras, kaip ir Lietuvoje. Todėl nereikia keisti pinigų – tiesiog naudojate tuos pačius eurus. Bankomatai yra visur, kortelėmis galima atsiskaityti beveik visur. Belgija yra viena iš labiausiai skaitmenizuotų šalių Europoje, todėl net mažose parduotuvėse priima korteles. Grynuosius verta turėti tik mažiems pirkiniams arba turguose. Bet net ir ten dažnai galima mokėti kortele. Mes patys priimame ir grynuosius, ir korteles, todėl žinome, kad tai veikia. Jei turite lietuvišką banko kortelę – ji veiks Belgijoje be problemų. Tik pasitikrinkite, ar nėra papildomų mokesčių už operacijas užsienyje.

13. Koks oras Briuselyje?

Briuselio oras panašus į Lietuvos, bet šiek tiek švelnesnis. Žiemos ne tokios šaltos – retai nukrenta žemiau nulio, bet dažnai lyja. Vasaros malonios – apie 20-25 laipsnių, kartais karščiau. Bet lietingų dienų netrūksta ištisus metus, todėl skėtis arba striukė nuo lietaus būtina. Belgai juokauja, kad jei nematai lietaus, tiesiog palauk penkias minutes. Tai ne visai pokštas – oras gali pasikeisti labai greitai. Todėl rekomenduoju rengtis sluoksniais ir visada turėti kažką nuo lietaus. Ypač jei planuojate būti lauke ilgiau – pavyzdžiui, vaikščioti po miestą arba eiti į parką.

14. Ar brangu gyventi Briuselyje?

Tai priklauso nuo to, kaip gyvenate. Nuoma – brangi. Vieno kambario butas centre kainuoja apie 800-1200 eurų per mėnesį, priklausomai nuo rajono. Užmiestyje pigiau, bet tada reikia važinėti į darbą. Maistas parduotuvėje panašus kaip Lietuvoje, bet restoranuose brangiau. Transportas viešasis geras ir palyginti nebrangus – mėnesinis bilietas apie 50 eurų. Sveikatos priežiūra gera, bet reikia draudimo. Apskritai, gyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, bet ir išlaidos didesnės. Daugelis lietuvių sako, kad finansiškai apsimoka dirbti Briuselyje, bet reikia taupyti ir planuoti išlaidas.

15. Ką pamatyti Briuselyje, jei turiu tik vieną dieną?

Pirma – Grand Place. Tai viena gražiausių aikščių Europoje, ir tai ne mano nuomonė, o UNESCO. Tada – Manneken Pis, mažas berniukas, kuris šlapinasi – juokinga, bet tai Briuselio simbolis. Galima aplankyti Karališkuosius rūmus, jei jie atviri, arba tiesiog pasivaikščioti po senamiestį. Belgų šokoladas – būtina paragauti. Ir vafliai – ne turistiniai, o tikri belgiški. Jei turite daugiau laiko – Atomium yra įdomus, nors ir keistas. Briuselis nėra pats gražiausias miestas Europoje, bet turi savo žavesio. Ypač jei mėgstate alų – belgiškas alus yra geriausias pasaulyje (ir tai ne tik mano nuomonė).

Problemos – Briuselis today LT

16. Ką daryti, jei Briuselyje apgavo?

Deja, tai nutinka. Ypač su nuoma – kai kurie nuomotojai prašo avanso, o paskui dingsta. Arba žada vieną, o duoda visai kitą. Pirmiausia – kreipkitės į policiją ir užregistruokite skundą. Tada – į Lietuvos ambasadą Briuselyje, jei reikia pagalbos. Ambasada negali išspręsti jūsų problemos, bet gali patarti ir nukreipti tinkama linkme. Taip pat yra lietuvių bendruomenė, kuri gali padėti – kartais žmonės dalinasi patirtimi ir perspėja vieni kitus. Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos. Daugelis lietuvių tyli ir bando spręsti problemas vieni, bet tai ne visada geriausias būdas.

17. Ką daryti, jei praradau darbą Briuselyje?

Pirmiausia – ne panikuoti. Belgijoje yra socialinė sistema, kuri padeda bedarbiams. Jei dirbote legaliai, turite teisę į nedarbo išmokas. Kreipkitės į vietinį užimtumo tarnybą (VDAB arba Actiris, priklausomai nuo regiono). Tada – ieškokite naujo darbo. Lietuvių bendruomenė dažnai dalinasi darbo pasiūlymais, todėl verta būti jos dalimi. Jei nusprendžiate grįžti į Lietuvą – mes galime jus parvežti. Daugelis žmonių taip daro – dirba kelis metus, sutaupo, o tada grįžta namo. Tai nėra gėda ar nesėkmė – tiesiog gyvenimas. Svarbiausia turėti planą ir nebijoti pokyčių.

18. Kaip susirasti būstą Briuselyje?

Sunkiausia dalis. Būsto rinka Briuselyje įtempta, ypač prieinamų butų. Geriausia ieškoti per patikimus portalus – Immoweb, Zimmo arba Facebook grupes lietuviams Briuselyje. Nesiųskite pinigų iš anksto be sutarties – tai dažna apgavystė. Visada eikite apžiūrėti buto prieš mokėdami. Jei negalite atvykti asmeniškai – paprašykite draugo arba pažįstamo. Sutartį skaitykite atidžiai, ypač smulkų šriftą. Depozitas paprastai yra dviejų mėnesių nuomos dydžio. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Deja, sukčių yra visur, o Briuselyje – ypač tarp nuomotojų.

19. Ką daryti, jei susirgau Briuselyje?

Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (EDK) – eikite į bet kurią ligoninę arba polikliniką. Būtinoji pagalba bus suteikta. Jei neturite EDK – vis tiek eikite, bet gali tekti mokėti. Vėliau galite kreiptis dėl kompensacijos. Jei reikia vaistų – vaistinėse (pharmacie) galima nusipirkti be recepto daugelį pagrindinių vaistų. Stipresniems vaistams reikia recepto iš gydytojo. Jei nežinote, kur eiti – skambinkite mums arba ambasadai. Mes turime kontaktus lietuvių gydytojų, kurie dirba Briuselyje, ir galime nukreipti. Svarbiausia – nesigydyti pačiam ir neignoruoti simptomų. Sveikata svarbiau už viską.

Bendruomenė – Briuselis today LT

20. Ar yra lietuvių bendruomenė Briuselyje?

Taip, yra. Lietuvių bendruomenė Briuselyje gana aktyvi – organizuoja renginius, švenčia nacionalines šventes, padeda naujai atvykusiems. Yra Facebook grupės, kur lietuviai dalinasi informacija apie darbą, būstą, renginius. Taip pat yra lietuviška sekmadieninė mokykla vaikams, kad jie neišmoktų lietuvių kalbos. Ambasada kartais organizuoja renginius, bet bendruomenė daugiausia veikia savarankiškai. Jei atvykstate į Briuselį pirmą kartą – rekomenduoju prisijungti prie bendruomenės. Tai padeda ne tik praktiškai, bet ir emociškai – žinoti, kad yra žmonių, kurie supranta tavo situaciją.

21. Kaip susirasti lietuvių draugų Briuselyje?

Paprasčiausias būdas – per Facebook grupes. Yra kelios aktyvios grupės lietuviams Briuselyje, kur žmonės dalinasi patirtimi ir organizuoja susitikimus. Taip pat galite nueiti į lietuvių bendruomenės renginius – šventes, susitikimus, piknikus. Kai kurie lietuviai susipažįsta per darbą – ypač jei dirba tarptautinėse organizacijose, kur daug lietuvių. Sporto klubai, bažnyčios, savanoriškos organizacijos – visur galima sutikti tautiečių. Svarbiausia – nebūti uždarui ir nebijoti pirmam pradėti pokalbį. Lietuviai Briuselyje paprastai draugiški ir pasiruošę padėti.

22. Ar vaikai gali mokytis lietuvių kalbos Briuselyje?

Taip, yra sekmadieninė mokykla, kur vaikai mokosi lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros. Tai neformalus ugdymas, bet labai svarbus tiems, kurie nori, kad vaikai išlaikytų ryšį su Lietuva. Mokykla veikia savaitgaliais, paprastai kelias valandas. Mokytojai – savanoriai arba samdomi specialistai. Be to, yra internetinių resursų, kur vaikai gali mokytis lietuvių kalbos namuose. Jei vaikas lanko belgišką mokyklą, lietuvių kalba gali būti pasirenkama kaip užsienio kalba – bet ne visose mokyklose. Verta pasidomėti konkrečioje mokykloje.

23. Ką daryti, jei noriu grįžti į Lietuvą visam laikui?

Pirmiausia – susitvarkyti reikalus Belgijoje. Nutraukti nuomos sutartį, uždaryti banko sąskaitą, pranešti darbdaviui. Tada – susisiekti su mumis dėl pervežimo. Mes vežame ne tik į Briuselį, bet ir atgal – iš Briuselio į Lietuvą. Grįžimas namo gali būti emociškai sunkus, ypač jei praleidote Belgijoje daug metų. Bet tai taip pat gali būti džiaugsmingas žingsnis. Daugelis lietuvių grįžta su naujomis žiniomis, patirtimi ir pinigais, ir sėkmingai kuria gyvenimą Lietuvoje. Svarbiausia – turėti planą ir nebūti vienam. Mes visada galime padėti su transportu.

24. Ar verta važiuoti dirbti į Briuselį?

Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei turite gerą darbo pasiūlymą – verta. Jei važiuojate ieškoti laimės be aiškaus plano – rizikingiau. Briuselis brangus, konkurencija didelė, ir ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Bet jei esate pasiryžęs, mokate kalbas ir turite ką pasiūlyti – galimybių yra. Daugelis lietuvių sėkmingai dirba Briuselyje ir nesigaili. Kiti grįžta po kelių mėnesių, nes pasiilgsta namų. Abu variantai normalūs. Svarbiausia – nesitikėti, kad viskas bus lengva, ir būti pasiruošiam sunkumams. O mes visada galime jus nuvežti – tiek į priekį, tiek atgal.

25. Kaip dažnai keičiasi maršrutai ir tvarkaraščiai?

Maršrutai iš esmės nesikeičia – važiuojame tuo pačiu keliu, nes tai greičiausias ir patogiausias. Bet tvarkaraščiai gali keistis priklausomai nuo sezono. Vasarą važiuojame dažniau, nes daugiau keleivių. Žiemą – rečiau, ypač per šventes. Taip pat gali keistis išvykimo laikai, jei reikia prisitaikyti prie eismo arba kitų aplinkybių. Mes visada informuojame keleivius apie bet kokius pasikeitimus – skambiname arba rašome SMS. Jei užsisakėte bilietą, bet laikas pasikeitė – mes su jumis susisieksime. Svarbu turėti teisingą telefono numerį, kad galėtume jus pasiekti.

26. Ar planuojate plėsti paslaugas?

Taip, galvojame apie tai. Norėtume pridėti daugiau maršrutų – pavyzdžiui, į Amsterdamą arba Paryžių. Bet kol kas susikoncentruojame į Briuselį, nes paklausa didžiausia. Taip pat galvojame apie internetinę rezervacijos sistemą, kad žmonės galėtų užsisakyti vietas internetu. Bet tai užtrunka, nes reikia investicijų ir laiko. Kol kas veikiame paprastai – skambučiai, žinutės, žodis iš lūpų. Ir tai veikia. Bet suprantame, kad pasaulis keičiasi, ir mes turime keistis kartu. Tik ne per greitai – geriau daryti lėtai ir gerai, nei greitai ir prastai.

Išvada

Briuselis tapo antrais namais daugeliui lietuvių, ir mes tai matome kiekvieną dieną. Žmonės važiuoja dirbti, mokytis, aplankyti giminių arba tiesiog pamatyti kitą šalį. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad poreikis yra. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti patogi. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes čia, kad padėtume. Ir jei pirmą kartą važiuojate – nebijokite. Viskas bus gerai.