Briuselis Belgium – pervežimai, ką reikia žinoti

Briuselis – tai ne tik Belgijos sostinė, bet ir vieta, kurioje gyvena tūkstančiai lietuvių. Europos Parlamentas, NATO būstinė, šimtai tarptautinių organizacijų – visa tai pritraukia specialistus iš visos Europos, ir lietuvių ten tikrai netrūksta. Kai kas ten gyvena dešimt metų, kai kas atvyko visai neseniai. Vienas dalykas visus vienija – anksčiau ar vėliau prireikia pervežimo paslaugų. Ar tai būtų persikraustymas, ar siunta artimiesiems, ar verslo krovinys. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie pervežimus tarp Briuselio ir Lietuvos.

Geografija – Briuselis Belgium ir jo ypatumai

1. Kur tiksliai yra Briuselis ir kaip jį pasiekti?

Briuselis yra Belgijos centre, maždaug 300 km nuo Amsterdamo ir 350 km nuo Paryžiaus. Iš Lietuvos – apie 1700 km tiesiausiu keliu per Lenkiją ir Vokietiją. Patogiausias maršrutas – Vilnius-Varšuva-Berlynas-Hanoveris-Briuselis. Važiuojame dažniausiai per Vokietiją, nes autostrados ten geros ir greitis didesnis. Bet kartais, kai Vokietijoje remontai ar kamščiai, važiuojame per Čekiją – ilgesnis kelias, bet kartais greičiau. Viskas priklauso nuo tos dienos situacijos. Vairuotojai jau žino maršrutus mintinai, bet navigaciją visada įsijungia – kelyje visko nutinka.

2. Kokie pagrindiniai Briuselio rajonai, iš kurių vežate?

Briuselis didelis, ir skirtinguose rajonuose gyvena skirtingos bendruomenės. Europos kvartale – daugiausia dirbantys institucijose, Schaerbeek ir Saint-Gilles – daug imigrantų, įskaitant lietuvius. Ixelles populiarus tarp jaunų profesionalų, o Anderlecht – labiau darbininkų rajonas. Kiekvienas rajonas turi savo specifiką – vienur lengva privažiuoti, kitur siauros gatvės ir mažai vietos parkavimui. Ypač senamiestyje – ten kartais pusvalandį sukiesi, kol randi vietą, kur sustoti. Bet mes jau žinome, kur galima trumpam užsiblokuoti, o kur geriau net nebandyti.

3. Kaip Briuselio oro uostas veikia pervežimus?

Briuselio Zaventem oro uostas yra vienas didžiausių Europoje, ir daug lietuvių naudojasi juo skrisdami į Lietuvą ar iš jos. Kartais žmonės prašo pristatyti siuntą tiesiai į oro uostą arba paimti iš ten. Tai įmanoma, bet reikia žinoti, kad oro uosto teritorijoje galioja griežtos taisyklės – negali tiesiog sustoti, kur nori. Yra specialios pakrovimo zonos, ir ten reikia registruotis iš anksto. Vieną kartą vairuotojas bandė privažiuoti prie terminalo – gavo baudą. Nuo to karto visada naudojamės oficialiomis krovinių zonomis.

4. Ar vežate iš visos Belgijos ar tik iš Briuselio?

Vežame iš visos Belgijos, bet Briuselis yra pagrindinis taškas. Jei reikia paimti iš Antverpeno, Gento, Liège ar mažesnio miestelio – galima, bet gali būti papildomas mokestis už nuvažiavimą. Pavyzdžiui, Antverpenas – apie 50 km nuo Briuselio, tai ne taip toli. Bet jei reikia važiuoti į Ardenus – jau kita istorija. Svarbu iš anksto pasakyti, iš kur tiksliai reikia paimti, kad galėtume įvertinti maršrutą ir laiką. Kartais žmogus sako „Briuselyje", o pasirodo, kad adresas iš tikrųjų yra už 30 km nuo miesto centro.

5. Koks kelias iš Briuselio į Lietuvą – per kokias šalis?

Paprastai važiuojame: Belgija – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Tai greičiausias maršrutas. Kartais, priklausomai nuo situacijos, važiuojame per Olandiją – ypač jei reikia paimti ką nors Roterdamo ar Eindhoveno kryptimi. Per Vokietiją važiuojame ilgai – nuo Aacheno iki Berlyno tai jau keli šimtai kilometrų. Lenkija – dar apie 600 km. Paskui jau Lietuva. Visas kelias – maždaug 1700-1800 km, priklausomai nuo maršruto. Ilgas kelias, bet vairuotojai įpratę. Svarbiausia – geras miegas prieš važiavimą ir kava pakeliui.

Gyvenimas – Briuselis Belgium lietuvių akimis

6. Kodėl tiek daug lietuvių gyvena Briuselyje?

Pagrindinė priežastis – darbas Europos institucijose. Lietuva įstojo į ES 2004 metais, ir nuo tada vis daugiau lietuvių dirba Europos Komisijoje, Europos Parlamente, ES Taryboje. Be to, Briuselyje yra NATO būstinė, kur irgi dirba lietuvių. Bet ne tik dėl to – Briuselis patogus miestas, geras susisiekimas su visa Europa, daugkultūrinė aplinka. Kai kurie lietuviai atvyko dėl verslo, kiti – dėl studijų. O kai kurie tiesiog susipažino su belgu ar belge ir persikraustė. Priežasčių daug, bet rezultatas tas pats – lietuvių bendruomenė Briuselyje didelė ir aktyvi.

7. Kaip dažnai lietuviai iš Briuselio siunčia siuntas į Lietuvą?

Labai dažnai. Ypač prieš Kalėdas, Velykas ir vasarą – tada srautas padvigubėja. Siunčia viską – nuo šokolado ir sūrio iki drabužių, knygų ir net baldų. Kartais žmonės persikrausto atgal į Lietuvą ir veža visą buto turinį. Kitais atvejais – tik keletą dėžių su asmeniniais daiktais. Yra ir tokių, kurie reguliariai siunčia vaikams ar tėvams – kas mėnesį po siuntinį. Tai jau tampa įpročiu. Mes pažįstame kai kuriuos klientus jau penkerius metus – jie skambina, mes žinome, ko reikia, viskas vyksta greitai.

8. Ar lietuviai Briuselyje dažnai kraustosi?

Taip, ir tai viena iš mūsų pagrindinių paslaugų. Briuselyje nuoma brangi, ir žmonės dažnai ieško geresnių variantų. Kartais kraustosi iš vieno rajono į kitą, kartais – iš Belgijos į Lietuvą ar kitą šalį. Persikraustymas – tai ne tik daiktų pervežimas, bet ir daug streso. Ypač jei reikia išsikraustyti iki tam tikros datos, o naujas butas dar neįrengtas. Turėjom klientę, kuri turėjo tris dienas tarp seno ir naujo buto – teko laikinai sandėliuoti jos daiktus. Tokios situacijos pasitaiko dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.

9. Kokie daiktai dažniausiai vežami iš Briuselio?

Sąrašas ilgas. Baldai – labai dažnai, ypač belgiški antikvariniai arba tiesiog geros kokybės. Drabužiai – tiek asmeniniai, tiek pirkti Briuselyje. Maistas – belgiškas šokoladas, vafliai, alus. Elektronika – kartais pigiau Belgijoje, kartais žmonės tiesiog nori persivežti savo daiktus. Knygos, paveikslai, muzikos instrumentai. Ir dar visokie smulkmenos – nuo vaikiškų žaislų iki virtuvės reikmenų. Kartais vežame labai keistus dalykus – vieną kartą žmogus norėjo pervežti didelį akvariumą su žuvimis. Atsisakėme – per daug rizikinga.

10. Ar vežate daiktus iš Briuselio į kitas šalis, ne tik į Lietuvą?

Taip, vežame ir į kitas šalis. Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija – tai pagrindinės kryptys. Bet jei reikia į Ispaniją ar Italiją – irgi galima, tik kaina kita. Viskas priklauso nuo atstumo ir sudėtingumo. Kartais žmogus gyvena Briuselyje, bet siuntinys turi pasiekti mamą Rygoje – tada vežame per Lietuvą į Latviją. Maršrutai būna įvairūs, ir mes stengiamės rasti efektyviausią variantą. Svarbiausia – aiškiai pasakyti, kur reikia pristatyti, ir mes pasiūlysime geriausią sprendimą.

Transportas – Briuselis Belgium ir kelių būklė

11. Kokia kelių būklė tarp Briuselio ir Lietuvos?

Belgijoje keliai geri, bet dažnai remontuojami. Ypač vasarą – atrodo, kad pusė autostradų turi kokį nors remontą. Vokietijoje – autostrados puikios, bet kartais be greičio ribojimo, kas reiškia, kad gali stovėti kamštyje valandą arba lėkti 200 km/h. Lenkijoje keliai pastebimai pagerėjo per pastaruosius dešimt metų, bet vis dar yra ruožų, kur reikia važiuoti atsargiau. Lietuvoje – situacija gera, autostrados iki Kauno ir Klaipėdos. Bendrai – kelias nėra blogas, bet reikia būti pasiruošus netikėtumams.

12. Kiek degalų sunaudojama kelionei iš Briuselio į Lietuvą?

Priklauso nuo transporto priemonės. Mažas furgonas – apie 200-250 litrų dyzelio. Didesnis sunkvežimis – daugiau. Su dabartinėmis degalų kainomis tai nemaža suma, ir ji įskaičiuota į pervežimo kainą. Kartais žmonės klausia, kodėl taip brangu – kai parodai, kiek kainuoja degalai vienam važiavimui, supranta. Be degalų – dar kelių mokesčiai. Vokietijoje sunkvežimiams reikia mokėti už važiavimą autostradomis, Lenkijoje – taip pat. Tai vis papildomos išlaidos, kurios galiausiai atsispindi kainoje.

13. Ar žiemą saugu vežti iš Briuselio?

Saugu, bet reikia daugiau atsargumo. Žiemą Vokietijoje ir Lenkijoje gali būti sniego, ledo, prasto matomumo. Vairuotojai turi patirties važiuoti sudėtingomis sąlygomis, bet kartais tenka pristabdyti ar net sustoti, kol pravažiuojama pavojinga atkarpa. Vieną kartą žiemą užstrigome Lenkijoje dėl sniego pusnies – laukėme keturias valandas, kol kelininkai pravažiavimą padarė. Nemalonu, bet saugiau laukti nei rizikuoti. Klientams visada pranešame, jei dėl oro sąlygų kyla vėlavimas.

14. Kaip vasaros sezonas veikia pervežimus?

Vasarą – du pagrindiniai iššūkiai. Pirma, kamščiai. Ypač liepą ir rugpjūtį, kai visi Europoje atostogauja ir važiuoja į pietus. Vokietijos autostrados tampa milžiniškomis stovėjimo aikštelėmis. Antra, paklausa. Vasarą žmonės daugiau kraustosi, daugiau siunčia – kartais net nespėjame visko suvežti. Todėl vasarą rekomenduoju rezervuoti iš anksto, bent savaitę prieš. Kitaip gali tekti laukti, kol atsiras laisva vieta. Tai ne marketinginis triukas – tai realybė, su kuria susiduriame kiekvieną vasarą.

15. Ar yra kelių mokesčiai maršrute Briuselis-Lietuva?

Yra. Belgijoje – elektroninė vinjetė sunkvežimiams. Vokietijoje – Maut sistema, kuri skaičiuoja mokestį pagal atstumą, svorį ir emisijos klasę. Lenkijoje – elektroninė sistema viaTOLL arba e-TOLL. Lietuvoje – taip pat reikia vinjetės sunkvežimiams. Visi šie mokesčiai įskaičiuoti į mūsų kainą – klientui nereikia jaudintis dėl jų. Bet jei klausiate, kodėl kaina tokia – tai viena iš priežasčių. Kelių mokesčiai vienam važiavimui gali sudaryti kelis šimtus eurų.

Laikas – Briuselis Belgium ir pristatymo terminai

16. Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą iš Briuselio?

Paprastai 1-2 dienos. Jei siunta paimama ryte, kitą vakarą arba dar kitą dieną jau gali būti Lietuvoje. Bet tai priklauso nuo daugelio dalykų – kur Lietuvoje reikia pristatyti, kiek kitų siuntų tą dieną vežame, kokia situacija kelyje. Vilniuje – greičiau, nes tai pagrindinis taškas. Į Klaipėdą ar mažesnį miestą – gali užtrukti papildomą dieną. Visada stengiamės būti greiti, bet nežadame to, ko negalime įvykdyti. Geriau pasakyti „dvi dienos" ir pristatyti per vieną, nei atvirkščiai.

17. Ar galima skubiai pervežti – tą pačią dieną?

Kartais galima, bet tai labai priklauso nuo situacijos. Jei turime laisvą transportą ir siunta nedidelė – galime pabandyti. Bet reikia suprasti, kad skubus pervežimas kainuoja daugiau – reikia mokėti už prioritetą. Vieną kartą žmogui reikėjo pristatyti dokumentus iš Briuselio į Vilnių per 24 valandas – pavyko, bet kaina buvo gerokai didesnė nei įprastai. Jei tai tikrai skubu – skambinkite, pažiūrėsime, ką galime padaryti. Bet negarantuojame – priklauso nuo to, ar turime resursų.

18. Kada geriausia siųsti, kad siunta pasiektų greičiau?

Geriausia – pirmadienį arba antradienį. Tada siunta gali būti pristatyta jau trečiadienį ar ketvirtadienį. Jei siunčiate penktadienį – gali tekti laukti iki pirmadienio ar net antradienio, nes savaitgaliais ne visada vežame. Taip pat rekomenduoju vengti paskutinės dienos prieš šventes – tada visi siunčia, ir mes tiesiog nespėjame. Planuokite iš anksto, tai visada geriau. Ir dar – jei siunta turi pasiekti gavėją iki tam tikros datos, pasakykite mums iš anksto, kad galėtume planuoti.

19. Kaip elgtis, jei siunta vėluoja ilgiau nei žadėta?

Skambinkite mums. Rimtai – ne laukite, ne spėliokite, o skambinkite. Mes visada žinome, kur yra siunta, ir galime paaiškinti, kas vyksta. Kartais vėluojame dėl objektyvių priežasčių – eismo, oro, techninių problemų. Kartais – dėl mūsų klaidos. Bet kokiu atveju – informuojame. Jei mes patys nepranešėme, o jūs pastebėjote vėlavimą – tai jau mūsų problema, ir mes tai pripažįstame. Svarbiausia – bendrauti, ne tylėti. Dauguma problemų išsprendžiamos, jei tik kalbamės.

20. Ar savaitgaliais vežate iš Briuselio?

Kartais vežame, bet ne visada. Savaitgaliais turime mažiau vairuotojų, ir ne visi nori dirbti. Jei reikia būtent savaitgalį – reikia tartis iš anksto. Gali būti papildomas mokestis, nes savaitgalinis darbas kainuoja daugiau. Bet jei planuojate iš anksto – visada galima rasti sprendimą. Ypač vasarą, kai paklausa didesnė – kartais net savaitgaliais važiuojame, nes kitaip nespėjame. Lankstumas – vienas iš mūsų privalumų, bet jis turi ribas.

Specifika – Briuselis Belgium ir jo kultūriniai niuansai

21. Ar belgai skiriasi nuo lietuvių bendraujant?

Skiriasi, bet ne dramatiškai. Belgai paprastai mandagūs, bet ne visada greiti. Viskas užtrunka ilgiau – ir biurokratija, ir kasdieniai reikalai. Jei lietuvis nori viską padaryti greitai, belgas sako „ça va venir" – viskas bus, nesijaudink. Tai gali erzinti, bet tai tiesiog kitoks požiūris į laiką. Mums, vežėjams, tai reiškia, kad kartais reikia kantriai laukti, kol kas nors atsakys į laišką ar patvirtins užsakymą. Bet kai jau susitari – belgai laikosi žodžio.

22. Kaip Briuselyje surasti lietuvį vežėją?

Lengviausia – per lietuvių bendruomenės grupes socialiniuose tinkluose. Facebook yra kelios aktyvios grupės, kur lietuviai Briuselyje dalinasi informacija. Ten galite rasti rekomendacijų. Taip pat – per pažįstamus. Lietuvių bendruomenė Briuselyje gana glaudi, ir vienas kitą pažįsta. Jei kas nors naudojosi mūsų paslaugomis – greičiausiai rekomenduos. Tai geriausias būdas – ne reklama, o rekomendacija iš žmogaus, kuriuo pasitikite. Mes patys daugiausia klientų gauname būtent per rekomendacijas.

23. Ar Briuselyje yra lietuviškų parduotuvių, iš kurių galima siųsti?

Yra keletas, bet ne daug. Dažniausiai lietuviai perka belgiškus produktus ir siunčia į Lietuvą – šokoladą, alų, sūrį. Bet jei norite lietuviškų prekių – galima rasti keletą parduotuvių, kurios prekiauja Rytų Europos produktais. Kartais žmonės prašo nupirkti kažką lietuviško ir atvežti iš Lietuvos į Briuselį – ir tai darome. Atvirkščiai – taip pat. Tai papildoma paslauga, bet jei žmogus prašo – stengiamės padėti.

24. Ką belgai galvoja apie lietuvius?

Sąžiningai – dauguma belgų nelabai skiria lietuvius nuo kitų rytų europiečių. Bet tiems, kurie dirba su lietuviais – dažniausiai geras įspūjis. Lietuviai Briuselyje paprastai dirba profesionaliai, kalba keliomis kalbomis ir yra patikimi. Aišku, yra ir išimčių, bet bendrai – reputacija gera. Kartais belgai nustemba sužinoję, kad Lietuva turi savo kalbą, istoriją ir kultūrą – jie galvoja, kad visi rytų europiečiai kalba rusiškai. Bet tai jau kitas klausimas.

25. Ar vežate belgiškus baldus į Lietuvą?

Vežame, ir tai gana populiari paslauga. Belgijoje yra daug gerų baldų parduotuvių, ir kai kurie lietuviai perka ten, nes kokybė gera, o kaina kartais patrauklesnė nei Lietuvoje. Ypač antikvariniai baldai – Briuselyje jų daug ir įvairių. Bet vežant baldus reikia atsižvelgti į jų dydį ir svorį. Dideli baldai užima daug vietos, ir vienu važiavimu ne visada pavyksta sutalpinti viską. Todėl planuojame iš anksto ir kartais prašome kliento palaukti kelias dienas, kol surinksime pilną krovinį.

26. Ką patartumėte lietuviui, kuris pirmą kartą siunčia siuntą iš Briuselio?

Pirmiausia – nebijokite klausti. Skambinkite, rašykite, klauskite bet ko. Nėra kvailų klausimų. Antra – supakuokite gerai. Tai dažniausia problema – prasta pakuotė. Trečia – nurodykite teisingus kontaktus tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Ketvirta – jei kažkas neaišku dėl kainos, klauskite prieš užsakant, ne po to. Ir penkta – būkite kantrūs. Kartais viskas vyksta greitai, kartais – lėčiau nei tikėjotės. Bet mes visada stengiamės, kad jūsų siunta saugiai pasiektų tikslą.

Išvada

Briuselis ir Lietuva – du taškai, kuriuos mes sujungiame kasdien. Nesvarbu, ar vežate dėžę šokolado, ar visą buto turinį – mes pasiruošę padėti. Ilgametė patirtis šiame maršrute leidžia mums žinoti kiekvieną posūkį, kiekvieną galimą problemą ir kiekvieną sprendimą. Jei gyvenate Briuselyje arba turite reikalų ten – kreipkitės. Mes čia tam, kad jūsų siunta saugiai ir laiku pasiektų Lietuvą.