Belgija veža kasdien keleivius ir siuntas

Kai prieš penkerius metus pradėjau dirbti pervežimų srityje, maršrutų tarp Belgijos ir Lietuvos buvo gerokai mažiau. Dabar situacija kitokia – Belgija veža kasdien keleivius ir siuntas, ir tai tapo įprasta paslauga, kuria naudojasi tūkstančiai žmonių. Bet „kasdien" nereiškia „be problemų". Yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš užsisakant kelionę ar siunčiant siuntą. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – ne iš vadovėlio, o iš patirties.

Keleiviai – Belgija veža kasdien keleivius

1. Kaip dažnai veža keleivius iš Belgijos į Lietuvą?

Dabar dauguma vežėjų važiuoja kasdien arba bent 5-6 kartus per savaitę. Tai didelis pokytis, palyginti su situacija prieš 5 metus, kai reisai vykdavo tik 2-3 kartus per savaitę. Dėl augančios lietuvių bendruomenės Belgijoje paklausa nuolat auga. Ypač populiarūs reisai penktadieniais ir sekmadieniais – tada žmonės važiuoja atostogų arba grįžta atgal. Jei jums reikia konkrečios datos – užsisakykite iš anksto. Ypač prieš šventes – vietos greitai užsipildo. Vieną gruodį teko atsisakyti 4 žmonių, nes mikroautobuse nebebuvo nė vienos laisvos vietos. Visi skambino paskutinę dieną – visi liko be vietos.

2. Kiek kainuoja kelionė keleiviui?

Kaina svyruoja nuo 70 iki 150 eurų, priklausomai nuo maršruto, sezono ir vežėjo. Iš Briuselio į Vilnių – pigiau, nes tai pagrindinis maršrutas. Iš mažesnio miestelio – brangiau, nes reikia daryti papildomą ratą. Vasarą ir prieš šventes kainos kyla. Bet net ir tada kelionė mikroautobusu pigesnė nei lėktuvo bilietas. Vieną kartą skaičiavau – tiesioginis skrydis iš Briuselio į Vilnių kainuoja 200-350 eurų. Mikroautobusu – 80-120 eurų. Skirtumas akivaizdus. Aišku, mikroautobusu kelionė trunka ilgiau – 20-24 valandos vietoj 2,5 valandos lėktuvu. Bet jei laikas ne pats svarbiausias dalykas – mikroautobusas geras pasirinkimas.

3. Iš kokių miestų Belgijoje veža keleivius?

Pagrindiniai miestai – Briuselis, Antverpenas, Gentas, Briugė, Liuksemburgas (techniškai ne Belgija, bet dažnai įtraukiamas). Mažesniuose miestuose – Mechelen, Leuven, Hasselt, Charleroi – sustojame pagal poreikį. Jei yra pakankamai keleivių – važiuojame. Jei ne – gali tekti atvykti į didesnį miestą. Vieną kartą žmogus norėjo, kad paimtume iš mažo kaimo netoli Namur – teko derinti atskirai, nes pagrindinis maršrutas ten nevedė. Užtruko, kainavo daugiau, bet nuvežėme. Todėl, jei gyvenate ne dideliame mieste – praneškite iš anksto, kad galėtume planuoti.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Belgijos į Lietuvą?

Gryno važiavimo laikas – apie 16-18 valandų, bet realiai – 20-24 valandos. Priežastys – sustojimai, keleivių rinkimas, kartais spūstys. Jei išvykstate iš Briuselio 6 valandą ryto, į Vilnių paprastai atvykstate kitos dienos ankstyvą rytą. Bet tai idealus scenarijus. Esu matęs, kai dėl avarijos Vokietijoje kelionė užtruko 28 valandas. Todėl visada perspėju – nesiplanuokite svarbių susitikimų tą pačią dieną. Geriau atvykti diena anksčiau. Kelionė mikroautobusu nėra greita, bet tai kompromisas už mažesnę kainą. Ir dar – po 20 valandų sėdėjimo norisi tik vieno – išlipti ir išsitiesti.

5. Kokie patogumai mikroautobusuose?

Standartinis mikroautobusas turi minkštas sėdynes, kondicionierių, dažnai Wi-Fi. Kai kurie turi USB įkroviklius. Bet tai ne lėktuvas – nesitikėkite verslo klasės. Sėdynės siauros, kojų vietos ribota. Svarbiausia – mikroautobusas turi būti tvarkingas. Vieną kartą važiavau mikroautobusu, kurio sėdynės buvo suplyšusios, o kondicionierius neveikė. Vasarą. Tai buvo ilgiausia kelionė mano gyvenime. Dabar visada patikrinu atsiliepimus prieš užsisakydamas. Ir dar – pasiimkite kaklo pagalvėlę, ausų kištukus ir akių kaukę. Tai padeda ilgoje kelionėje. Ypač kaklo pagalvėlė – be jos kaklas sustingsta po kelių valandų.

6. Ar galima vežtis bagažą nemokamai?

Dauguma vežėjų leidžia vieną didelį lagaminą ir vieną rankinį bagažą nemokamai. Tai standartas. Bet jei norite vežtis daugiau – gali būti papildomas mokestis. Yra ir tokių atvejų, kai žmogus atsiveža neįprastus daiktus – dviratį, slidinėjimo įrangą. Tada kaina skaičiuojama individualiai. Vieną kartą keleivis bandė į mikroautobusą įsikrauti visą dviratį be dėžės. Natūralu, kad to padaryti nepavyko – dviratis netilpo. Visada praneškite vežėjui iš anksto, jei vežatės kažką nestandartinio. Taip išvengsite nemalonių situacijų prie pat išvykimo.

7. Ar mikroautobusuose yra tualetas?

Dauguma neturi. Tai vienas didžiausių nepatogumų ilgoje kelionėje. Yra mikroautobusų su tualetais, bet jie reti. Paprastai reikia laukti sustojimų degalinėse. Sustojimai būna kas 3-4 valandas. Jei turite sveikatos problemų – praneškite vairuotojui iš anksto. Patyręs vairuotojas supras ir padarys papildomą sustojimą. Vieną kartą keleivė tylėjo, kol nebegalėjo ištverti – vairuotojas sustojo avariniu būdu kelio pakraštyje. Nemalonu visiems. Geriau pranešti iš anksto. Ir dar – prieš kelioną negerkite per daug skysčių. Skamba juokingai, bet tai reali problema ilgoje kelionėje be tualeto.

8. Ar saugu važiuoti naktį?

Apskritai – taip, bet priklauso nuo vairuotojo. Naktinis važiavimas yra standartinė praktika – dauguma reisų prasideda vakare. Problema atsiranda, kai vairuotojas pavargsta. Patikimi vežėjai turi du vairuotojus ilgiems maršrutams. Bet mažesni vežėjai kartais taupo – vienas vairuotojas, minimalūs sustojimai. Tai pavojinga. Prieš užsisakydami – pasidomėkite, ar vežėjas turi du vairuotojus. Ir dar – naktį kelyje mažiau automobilių, bet ir mažiau degalinių dirba. Jei kas nutinka – pagalbos gali tekti laukti ilgiau. Bet tai labiau teorinė rizika nei reali problema. Dažniausiai kelionės vyksta sklandžiai.

9. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Vėlavimai pasitaiko. Kelyje gali nutikti visko – spūstys, avarijos, gedimai. Jei mikroautobusas vėluoja 30-60 minučių – tai normalu. Bet jei vėluoja daugiau nei valandą ir niekas neatsako – tada jau problema. Patikimi vežėjai visada informuoja apie vėlavimą. Jei taip neatsitiko – blogas ženklas. Aš visada rekomenduoju turėti vežėjo telefono numerį ir skambinti, jei mikroautobuso nėra per 30 minučių. Kartais tiesiog pasimeta – vairuotojas nurodė neteisingą vietą. Vieną kartą žmogus laukė Briuselio stotyje, o mikroautobusas stovėjo prie prekybos centro už 500 metrų. Po 40 minučių skambučio viskas išsisprendė.

10. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet sąlygos skiriasi. Dauguma vežėjų leidžia atšaukti nemokamai, jei tai daroma bent 24-48 valandas prieš išvykimą. Jei atšaukiate vėliau – gali būti taikomas mokestis. Kai kurie vežėjai prašo avanso, kuris negrąžinamas, jei atšaukiate paskutinę minutę. Todėl prieš užsakydami – pasitikslinkite atšaukimo sąlygas. Vieną kartą žmogus užsisakė kelionę, sumokėjo avansą, tada susirgo ir negalėjo važiuoti. Vežėjas atsisakė grąžinti avansą, nes atšaukimas buvo likus 6 valandoms iki išvykimo. Skaudu, bet taisyklės yra taisyklės. Todėl visada žinokite, ką pasirašote.

Siuntos – Belgija veža kasdien siuntas

11. Kaip išsiųsti siuntą iš Belgijos į Lietuvą?

Susisiekite su vežėju, nurodykite siuntos dydį, svorį ir turinį. Vežėjas pasakys kainą ir datą. Siuntą galite atvežti į sutartą vietą arba paprašyti, kad paimtų iš jūsų namų (už papildomą mokestį). Svarbu tinkamai supakuoti – tvirta dėžė, lipni juosta, aiškus adresas. Ir dar – nurodykite savo ir gavėjo telefono numerius. Jei kas nors nutinka – vežėjas turi galėti susisiekti. Vieną kartą siunta negalėjo būti pristatyta, nes gavėjo telefonas buvo išjungtas. Siunta grįžo atgal, ir viskas užtruko dvigubai ilgiau. Paprasta detalė, bet svarbi.

12. Kiek kainuoja siuntos pervežimas?

Mažas paketas – 15-30 eurų, vidutinė siunta – 30-60 eurų, didelė – 60-100 eurų. Bet tai tik orientacinės kainos. Kiekvienas vežėjas turi savo kainoraštį. Svarbu – klauskite galutinės kainos su visais mokesčiais. Kartais pradinė kaina atrodo maža, bet pridėjus draudimą, pakavimą – suma išauga. Vieną kartą žmogus gavo sąskaitą 40 procentų didesnę nei tikėjosi – vežėjas pridėjo mokestį už „nestandartinę siuntą". Apie tai nebuvo kalbėta iš anksto. Todėl visada prašykite visos kainos prieš užsakant. Ir dar – klauskite, ar kaina fiksuota, ar gali keistis.

13. Kaip supakuoti siuntą?

Tvirta dėžė, lipni juosta, užpildas. Stiklinius daiktus vyniokite į burbulinę plėvelę. Elektroniką – originalioje pakuotėje. Drabužius – plastikiniuose maišuose. Svarbu – dėžė turi atlaikyti 20 valandų kelią. Negailėkite pakuotės – tai pigiau nei prarasti siuntą. Vieną kartą gavome siuntą su sulūžusiais stiklainiais – žmogus nesupakavo tinkamai, ir pusė stiklainių sudužo. Kvapas automobilyje buvo neapsakomas. Dabar visada perspėjame – skysti ar trapūs daiktai turi būti supakuoti dvigubai geriau, nei jums atrodo reikalinga. Per daug pakuotės nėra – per mažai yra.

14. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas?

Paprastai 24-48 valandos. Jei siunta paimama ryte Belgijoje, kitos dienos vakare ji jau gali būti Lietuvoje. Bet tai priklauso nuo maršruto. Kai kurie vežėjai veža siuntas tik kartą per savaitę – tada pristatymas gali užtrukti ilgiau. Todėl klauskite prieš užsakant, kada tiksliai siunta bus pristatyta. Ir dar – pristatymo laikas priklauso nuo to, ar gavėjas yra namuose. Jei gavėjo nėra – siunta gali būti palikta kaimynui arba grąžinta. Todėl svarbu suderinti pristatymo laiką su gavėju iš anksto. Tai skamba akivaizdžiai, bet daug problemų kyla būtent dėl to, kad gavėjas nežinojo, kada siunta atvyks.

15. Ar galima siųsti maistą?

Taip, bet su apribojimais. Šokoladą, sausainius, konservus – be problemų. Šviežią mėsą – sudėtingiau. Belgų šokoladas – vienas populiariausių siuntinių. Žmonės siunčia dėžes po 5-10 kilogramų. Bet reikia atsiminti, kad vasarą karštyje šokoladas gali ištirpti. Vieną rugpjūtį gavome skundą, kad šokoladas atvyko skystas. Nuo to laiko vasarą rekomenduojame naudoti termoizoliacinę pakuotę. Tai kainuoja papildomai, bet išsaugo produktą. Ir dar – maistas turi būti originalioje pakuotėje su galiojimo data. Be to – negalima siųsti mėsos produktų iš ne ES šalių be specialių dokumentų. Tarp Belgijos ir Lietuvos tai paprasčiau, bet vis tiek reikia laikytis taisyklių.

16. Ką daryti, jei siunta pasimeta?

Pirma – nepraraskite ramybės. Siuntos pasimetimas retas, bet pasitaiko. Kreipkitės į vežėją su siuntos numeriu. Patikimi vežėjai turi sekimo sistemas. Jei siunta tikrai pasimetė – vežėjas turėtų kompensuoti nuostolius. Bet čia svarbu turėti draudimą. Be draudimo kompensacija gali būti minimali. Todėl visada siūlau apsidrausti, ypač jei siunčiate kažką vertingo. Vieną kartą klientas siuntė brangų laikrodį be draudimo – siunta dingo, ir jis negavo nieko. Skaudi pamoka. Dokumentuokite viską – nuotraukas, kvitus, susirašinėjimą. Kuo daugiau įrodymų – tuo lengviau gauti kompensaciją.

17. Kaip sekti siuntos kelią?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimo paslaugą. Paprastai gausite numerį, kurį įvedę svetainėje galėsite matyti, kur siunta yra. Kai kurie vežėjai siunčia SMS pranešimus. Tai patogu. Bet ne visi vežėjai turi tokias sistemas. Mažesni vežėjai kartais dirba „senoviškai" – paskambina ir pasako, kad siunta jau Lietuvoje. Tai ne visada patogu, bet veikia. Jei jums svarbus sekimas – klauskite prieš užsakant. Ir dar – sekimo sistema ne visada rodo realiu laiku. Kartais duomenys atnaujinami tik po kelių valandų. Todėl nesijaudinkite, jei sistema rodo, kad siunta vis dar Belgijoje, nors vežėjas sako, kad ji jau Lenkijoje.

18. Ar galima siųsti elektroniką?

Taip, galima. Telefonai, kompiuteriai, planšetės – viskas tinka. Bet reikia tinkamai supakuoti – originalioje pakuotėje arba bent su pakankamu kiekiu apsaugos. Elektronika jautri smūgiams, todėl burbulinė plėvelė būtina. Ir dar – jei siunčiate brangią elektroniką – drauskite. Be draudimo, jei siunta sugadinama, kompensacija bus minimali. Vieną kartą žmogus siuntė naują išmanųjį telefoną be draudimo – ekranas sudužo kelionės metu. Vežėjas pasiūlė 50 eurų kompensaciją už 800 eurų vertės telefoną. Skaudu. Todėl – draudimas, draudimas, draudimas.

19. Ką daryti, jei siunta atvyksta pažeista?

Nufotografuokite pažeidimus iš karto. Praneškite vežėjui per 24 valandas. Saugokite pakuotę. Jei turite draudimą – kreipkitės į draudimo bendrovę. Be draudimo – bandykite susitarti su vežėju. Problema ta, kad vežėjas gali sakyti, jog siunta jau buvo pažeista prieš pakraunant. Todėl svarbu turėti nuotraukas prieš siunčiant. Vieną kartą klientas gavo sulaužytą paveikslą – bet jis turėjo nuotrauką, kurioje matėsi, kad prieš siunčiant viskas buvo sveika. Gavo kompensaciją. Be nuotraukos būtų buvę daug sunkiau įrodyti savo teisumą.

Maršrutai – vežame kasdien iš Belgijos

20. Koks maršrutas iš Belgijos į Lietuvą?

Pagrindinis maršrutas eina per Vokietiją – Briuselis, Kelnas, Berlynas, Poznanė, Varšuva, o tada į Lietuvą. Tai greičiausias kelias – apie 1600-1700 kilometrų. Yra ir alternatyvus maršrutas per Olandiją, bet jis ilgesnis. Maršrutas priklauso nuo to, kiek stotelių reikia padaryti. Jei vežėjas turi surinkti žmones iš penkių skirtingų miestų – kelionė ilgėja. Bet pagrindinė ašis visada ta pati – per Vokietiją į Lenkiją, o paskui į Lietuvą. Tai patikrintas kelias, kuriuo važiuojame jau ne vienerius metus. Kelių kokybė gera – ypač Vokietijoje, kur autostrados nemokamos.

21. Ar vežėjai sustoja pakeliui?

Taip, sustojimai būtini. Paprastai darome 3-4 sustojimus – degalinėse Vokietijoje ar Lenkijoje. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Bet ne visi vežėjai daro pakankamai sustojimų. Vieną kartą keleivis skundėsi, kad per 12 valandų sustojome tik vieną kartą. Tai nėra normalu. Patikimi vežėjai supranta, kad žmogui reikia judėti. Jei jums svarbūs sustojimai – klauskite prieš užsakant. Ir dar – sustojimai kartais vėluoja dėl eilių degalinėse. Būkite kantrūs. Kelionė mikroautobusu nėra greita, bet tai kompromisas už mažesnę kainą.

22. Kokia kelių kokybė?

Vokietijoje – puiki. Nemokamos autostrados, geras asfaltas. Lenkijoje – gerėja, bet vis dar yra prastesnių ruožų. Belgijoje – geri keliai, bet daug spūsčių. Apskritai – maršrutas geras. Vienintelis dalykas – kelių mokesčiai. Vokietijoje nemokama, bet Lenkijoje ir Belgijoje reikia mokėti. Vežėjas tai įskaičiuoja į kainą. Ir dar – žiemą keliai gali būti slidūs. Patyręs vairuotojas žinos, kaip elgtis, bet kelionė gali užtrukti ilgiau. Vieną kartą sausį važiavome per Lenkiją – sniegas, ledas, greitis sumažintas iki 60 km/h. Kelionė užtruko 3 valandomis ilgiau nei planuota.

23. Ar reikia paso?

Ne, užtenka asmens tapatybės kortelės. Lietuva ir Belgija yra ES ir Šengeno zonoje. Sienos kontrolės praktiškai nėra. Bet visada turėkite dokumentą su savimi. Be dokumento gali būti problemų. Vieną kartą keleivis pamiršo dokumentą – vairuotojas neleido sėsti. Taisyklės yra taisyklės. Todėl prieš išeinant iš namų – patikrinkite, ar turite dokumentą. Ir dar – jei važiuojate su vaikais – jiems taip pat reikia dokumento. Net ir mažam vaikui reikia asmens tapatybės kortelės ar paso. Be dokumento vaiko neįleis į mikroautobusą.

24. Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Rekomendacijos – geriausias būdas. Paklauskite draugų, pažįstamų. Patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją, draudimą, aiškias sąlygas. Jei vežėjas nenori pasirašyti sutarties – būkite atsargūs. Geras vežėjas turi aiškią kainodarą, atsako į skambučius. Ir dar – patikrinkite, ar vežėjas turi svetainę. Ne „Facebook" puslapį, o realią svetainę. Tai rodo rimtumą. Mažiausiai patikimi vežėjai dirba tik per „Facebook" žinutes – jei kas nors nutinka, jų neberandate. Aš asmeniškai vertinu vežėją pagal tai, kaip jis elgiasi, kai viskas klostosi ne pagal planą.

25. Ką daryti, jei vežėjas neatvyksta?

Skambinkite. Gal mikroautobusas tiesiog vėluoja. Jei niekas neatsako – pradėkite ieškoti alternatyvos. Jei sumokėjote avansą – prašykite grąžinti pinigus. Bet tai ne visada paprasta. Todėl geriausia – išvengti tokių situacijų iš anksto pasirenkant patikimą vežėją. Ir dar – visada turėkite planą B. Jei mikroautobusas neatvyksta – ar turite kitą variantą? Gal kitas vežėjas turi laisvą vietą? Planavimas iš anksto sumažina stresą. Vieną kartą žmogus liko be transporto, nes vežėjas tiesiog neatvyko ir neatsakė į skambučius. Jis neturėjo plano B. Teko ieškoti paskutinę minutę – brangu, stresuota, nemalonu.

Apibendrinant – Belgija veža kasdien keleivius ir siuntas, ir tai patogi paslauga, kuria naudojasi tūkstančiai žmonių. Bet „kasdien" nereiškia „be problemų" – vėlavimai, gedimai, nesusipratimai pasitaiko. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, aiškiai suderinti sąlygas ir turėti realius lūkesčius. Kelionė mikroautobusu nėra greita ar patogi kaip lėktuvas, bet tai ekonomiškas ir patikimas būdas keliauti tarp Belgijos ir Lietuvos. Skirkite laiko pasirinkimui, ir kelionė bus sklandi.