Vežu siuntinius iš Anglijos į Lietuvą

Kai gyveni užsienyje ir reikia nusiųsti ką nors namo – tėvams, draugams ar tiesiog sau, kai grįši – visada išlenda kažkoks klaustukas. Ar pasieks? Ar nesulaužys? Kiek laiko užtruks? O gal kainuoja kosmosą, ir geriau jau išmesti tą seną megztinį, negu siųsti? Tiesa yra tokia, kad siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą jau seniai nebėra kažkokia egzotika. Tai rutina, kasdienybė, bet klausimų vis tiek kyla – ypač tiems, kurie siunčia pirmą kartą arba turėjo blogos patirties su kažkuriuo vežėju anksčiau. Šiame tekste atsakau į dažniausius klausimus, kokius išgirstu iš žmonių, kurie skambina ar rašo dėl siuntinių į Lietuvą. Be tuščių pažadų, be reklaminių šūkių – tiesiog taip, kaip yra.

Kainos – siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja siųsti siuntinį iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – svorio, dydžio ir ką konkrečiai siunčiame. Mažas siuntinys iki 5 kilogramų paprastai kainuoja tarp 8 ir 15 svarų, bet čia jau priklauso nuo to, kas veža ir kokiu maršrutu. Didesni paketai – tarkim, 20-30 kilogramų – gali kainuoti 25-40 svarų. Vienas dalykas, kurį pastebėjau per daug metų: žmonės dažnai bando nuslėpti tikrą svorį, bet tai neveikia. Viskas pasveriama, ir jei svoris neatitinka to, ką deklaravai, papildomai sumokėsi vietoje. Geriau iškart parašyti teisingai. Dar svarbu – jei siunči labai didelius daiktus, pvz., dviratį ar televizorių, kaina gali šoktelti gerokai aukščiau, nes tai užima daug vietos.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos iš anksto nepranešama?

Sąžiningai – pas patikimus vežėjų nėra paslėptų mokesčių. Bet būna atvejų, kai klientas ne viską paminėjo. Pavyzdžiui, vienas žmogus siuntė dėžę ir sakė, kad ten tik drabužiai. O viduje buvo ir stiklainių su uogiene – močiutės gamybos. Viskas suplaukė, sugadino kitą siuntinį šalia, ir tada jau reikėjo aiškintis. Taigi papildomų mokesčių atsiranda ne dėl to, kad vežėjas sugalvojo, bet dėl to, kad kažkas buvo neteisingai supakuota arba nenurodyta. Kitas momentas – jei reikia pristatyti tiesiai į duris atokesnėje vietoje, gali būti nedidelis priemokos. Bet tai visada aptariama iš anksto.

3. Kaip apskaičiuojama kaina – pagal svorį ar pagal dydį?

Ir pagal viena, ir pagal kita. Techniškai tai vadinama „tūriniu svoriu" – imamas didesnis skaičius iš dviejų variantų. Pavyzdžiui, siunči tuščią dėžę, kuri sveria 2 kilogramus, bet užima pusę bagažinės – mokėsi ne už tuos 2 kilogramus, o už užimamą tūrį. Logiška, tiesa? Kitaip vežėjai bankrutuotų, veždami tuščias dėžes už centus. Praktiškai tai reiškia, kad jei turi lengvus, bet didelius daiktus – pagalvok, ar verta siųsti, ar geriau parduoti čia ir nusipirkti Lietuvoje. Kartais taip tiesiog apsimoka labiau.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Ne visai derėtis, bet jei siuntinėlių ne vienas – penki ar dešimt – visada galima kalbėtis. Nuolaidos dažniau taikomos nuolatiniams klientams arba tiems, kurie siunčia reguliariai. Vienas žmogus iš Londono siunčia kas mėnesį po 3-4 dėžes savo mamai į Kauną – jam jau seniai taikoma kita kaina. Bet jei siunti kartą per metus vieną paketą, nelabai yra iš ko derėtis. Tai tiesiog ekonomika.

5. Kada reikia mokėti – prieš siuntimą ar gavus siuntinį?

Dauguma vežėjų prašo apmokėjimo prieš išvykstant. Yra variantų, kai mokama gavėjui atiduodant siuntinį Lietuvoje, bet tai rečiau. Asmeniškai manau, kad pirmas variantas paprastesnis – sumokėjai, gavai kvitą, ir ramu. Vienas klientas prašė, kad mokėtų mamai Lietuvoje, bet mama pamiršo, kad turi mokėti, ir kurjeris turėjo stovėti lauke penkiolika minučių, kol ji surinko pinigus. Nebuvo didelė drama, bet nemalonu. Todėl geriau viską sutvarkyti iš anksto.

Terminai – siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

6. Kiek laiko trunka pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Paprastai nuo 3 iki 5 darbo dienų. Bet čia labai priklauso nuo to, iš kur Anglijoje ir kur Lietuvoje. Londonas–Vilnius greičiau nei mažas kaimelis Škotijoje–Utena. Dar priklauso nuo to, kada atiduodi siuntinį. Jei penktadienio vakarą – kita savaitė prasideda skaičiavimas. Per šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines – viskas lėčiau, ir tai normalu. Realybėje dažniausiai būna 4 dienos, bet niekada negali pažadėti 100 procentų, nes kelyje visko nutinka – kamščiai, orai, dokumentų patikrinimai prie sienos.

7. Ar galima siųsti skubiai, per 1-2 dienas?

Galima, bet kaina būna gerokai kitokia. Express variantai egzistuoja, bet tai jau ne pigus pervežimas. Vienas žmogus prašė nunešti dokumentus per 24 valandas – pavyko, bet kainavo 80 svarų už vieną voką. Kiekvienas sprendžia pats, ar tai verta. Jei tai kažkas tikrai svarbaus – teismo dokumentai, medicininiai tyrimai – tada taip, moki ir nesuki galvos. Bet jei nori greičiau atsiųsti megztinį, tai gal verta palaukti ir sutaupyti.

8. Kada geriausia atiduoti siuntinį, kad jis greičiau pasiektų gavėją?

Pirmadienis ar antradienis – geriausi dienos. Tada siuntinys spėja išvažiuoti tą pačią savaitę. Jei atiduodi ketvirtadienį, didelė tikimybė, kad jis stovės sandėlyje iki kitos savaitės. Aš pats visada sakau žmonėms – jei nori, kad mama gautų iki savaitgalio – atiduok antradienį. Aišku, ne visada taip gaunasi, ypač jei dirbi ir gali atvažiuoti tik savaitgalį, bet planuojant atsinešk kuo ankščiau.

9. Ar siuntinys gali pradingti pakeliui?

Noriu pasakyti ne, bet realybė tokia, kad kartais pasimeta. Labai retai, bet pasitaiko. Dažniausiai tai nutinka dėl neteisingo adreso ar prastai užrašyto gavėjo numerio. Turėjau atvejį, kai žmogus parašė gatvės pavadinimą be numerio – siuntinys atvažiavo į Kauną, bet kurjeris nežinojo, kur tiksliai palikti. Truko tris dienas, kol surado gavėją. Todėl visada dvigubai patikrink adresą ir telefono numerį prieš atiduodamas. Tai paprastas dalykas, bet išgelbsti nuo daug problemų.

10. Kaip sekti, kur yra mano siuntinys?

Dauguma vežėjų duoda sekimo numerį arba tiesiog galima paskambinti ir paklausti. Modernesni turi sistemas, kur įvedi numerį ir matai, kuriame mieste siuntinys. Bet ne visi turi tokias sistemas – kai kurie tiesiog pasako „išvažiavo šiandien, bus ketvirtadienį". Tai skamba archaškai, bet veikia. Svarbiausia – turėti kažkokį kontaktą su vežėju, kad nebijotum skambinti. Žmonės dažnai nedrįsta klausti, bet tai jų siuntinys, ir jie turi teisę žinoti, kur jis.

Pakavimas – siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

11. Kaip teisingai supakuoti siuntinį?

Stora dėžė, burbulinė plėvelė arba laikraščiai tarp daiktų, ir lipni juosta. Paprasta. Bet žmonės sugalvoja visokių dalykų – vienas siuntė stiklainius su medumi į paprastą popierinį maišelį. Ką manot, kas nutiko? Taip, medus išsiliejo. Kita moteris siuntė porceliano vazą ir įdėjo ją į dėžę be jokio užpildo – tiesiog vaza pliauškė viduje kaip skambutis. Stebuklingai pasiekė sveiką, bet taip nutinka retai. Pagrindinė taisyklė – jei tau pačiam būtų baisu numesti tą dėžę iš metro aukščio, per mažai supakavai. Padėk daugiau užpildo.

12. Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet su tam tikrom taisyklėm. Mėsos ir pieno produktai – draudžiami (ES taisyklės, nieko nepadarysi). Bet sausas maistas, saldainiai, konservai – prašom. Tik reikia gerai supakuoti. Vienas žmogus siuntė šokoladą liepą – per karščius. Atvažiavo kaip šokoladinė bala. Todėl vasarą geriau nesiųsti nieko, kas tirpsta. O šiaip – duonos, sausainių, prieskonių, kavos – viskas tinka. Močiutės džiaugiasi gaudamos angliškų arbatų, ir tai smulkmena, bet jauku.

13. Ką daryti, jei siuntinys per didelis arba per sunkus įprastai dėžei?

Tada reikia ieškoti vežėjo, kuris specializuojasi dideliuose kroviniuose. Paprasti siuntinių vežėjai turi svorio limitus – dažniausiai iki 30 kilogramų. Jei turi septyniasdešimt kilogramų sveriantį paketą – tai jau ne siuntinys, tai krovinys. Ir jį veža kitaip, kita kaina, kitomis sąlygomis. Bet tai nereiškia, kad neįmanoma – tiesiog reikia rasti tinkamą žmogų. O jei tai baldai ar buitinė technika – gal net pigiau bus vietoje parduoti ir nusipirkti naują. Paskaičiuok visada.

14. Ar reikia kažkokius dokumentus pildyti?

Taip. Bent jau siuntos deklaraciją – kas viduje, kiek sveria, kieno ir kur. Tai nėra kažkas labai sudėtingo, bet reikia. Be šito dokumento siuntinys gali strigti muitinėje, o tada jau bus vargo. Aš mačiau, kaip žmogus nerašė nieko ant dėžės – tiesiok atvežė dėžę ir sakė „čia daiktai". Tokiu atveju vežėjas pats paprašys užpildyti, bet geriau tai padaryti namie, ramiai, nei prie sunkvežimio stresuojant.

Saugumas – siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

15. Ar saugu siųsti vertingus daiktus?

Daugeliu atvejų – taip. Bet jei siunti kažką labai brangaus – auksą, brangakmenius, didelius pinigų kiekius – tai jau kita istorija. Tokius dalykus rekomenduočiau ne paprastu siuntinių vežimu, o specializuotomis tarnybomis. Paprasti siuntiniai dingsta retai, bet retas dalykas dar nereiškia neįmanomo. Turėjau klientą, kuris siuntė senovinį laikrodį vertę kelis tūkstančius svarų – paprašė papildomo draudimo ir viskas atvažiavo tvarkingai. Bet jis pasirūpino iš anksto. Tai tas atvejis, kai atsargumas nėra perteklinis.

16. Ar siuntiniai draudžiami?

Kai kurie vežėjai automatiškai draudžia iki tam tikros sumos – tarkim, iki 50 svarų. Jei reikia daugiau – prašai papildomo draudimo ir moki šiek tiek papildomai. Tai protingas sprendimas, ypač jei siunti elektroniką ar trapius daiktus. Vienas vaikinas siuntė naują telefoną ir nusprendė, kad draudimas nereikalingas – gailėjosi, kai telefonas atvažiavo su skilusiu ekranu. Aišku, galima sakyti, kad turėjo geriau supakuoti, bet draudimas būtų padengęs nuostolį. Ne kiekvieną kartą verta rizikuoti.

17. Kas atsitinka, jei siuntinys sugadinamas transportavimo metu?

Priklauso nuo to, ar buvo draudimas ir ar pakuotė buvo tinkama. Jei supakavai trapius indus į popierinį maišelį be jokio užpildo – sunku kaltinti vežėją. Bet jei pakuotė buvo gera ir vis tiek kažkas nutiko – tada deramasi. Sąžiningi vežėjai prisiima atsakomybę. Bet reikia turėti įrodymų – nuotraukų prieš siunčiant, kvito, deklaracijos. Be dokumentų sunku įrodyti, kas buvo viduje. Todėl visada – visada – nufotografuok siuntinį prieš atiduodamas. Tai užtrunka dvi minutes ir sutaupo valandų ginčų.

18. Ar kas nors atsako už siuntinį, jei jis pavagiamas?

Įstatymiškai vežėjas atsako. Bet praktiškai – jei negali įrodyti, kas buvo viduje ir kiek tai kainavo, sudėtinga. Todėl vėl grįžtu prie to paties – dokumentai, nuotraukos, draudimas. Vienas atvejis, kurį prisimenu, kai kažkas pavogė siuntinį iš laiptinės, nes kurjeris paliko prie durų be parašo. Kaltas kurjeris? Taip. Bet gavėjas pats prašė palikti be parašo. Tai sudėtinga situacija – visi kalti, niekas nekaltas. Aišku tik tiek, kad geriau visada asmeniškai atsiimti.

Draudžiami daiktai – siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

19. Ko negalima siųsti iš Anglijos į Lietuvą?

Sąrašas gana ilgas: ginklai, narkotikai, gyvūnai (gyvi), pavojingos cheminės medžiagos, dideli pinigų kiekiai grynais, prekės su klastotais ženklais. Tai aiškūs dalykai. Bet yra ir subtilesnių – pvz., tam tikri vaistai, kurie JK legalūs, bet Lietuvoje ne. Arba augalai su žeme – čia daug taisyklių, susijusių su fitosanitarine kontrole. Vienas žmogus norėjo siųsti sėklų – pasirodo, ir tai turi būti su atitinkamais sertifikatais. Geriau pasiklausti prieš siunčiant nei vėliau aiškintis muitinėje.

20. Ar galima siųsti alkoholį?

Ne paprastu siuntiniu. Alkoholiui taikomi specialūs mokesčiai ir taisyklės, ir jį vežti gali tik licencijuoti vežėjai. Eilinis siuntinių pervežimas tam nepritaikytas. Galima siųsti nedidelius kiekius kaip dovaną (iki tam tikros ribos), bet tai irgi su sąlygomis. Vienas klientas labai norėjo atsiųsti butelį viskio tėvo gimtadieniui – paaiškinau, kad geriau nusipirkti Lietuvoje. Nusipirko, tėvas buvo patenkintas, ir viskas baigėsi gerai. Kartais paprasčiausias sprendimas yra geriausias.

21. O jei netyčia siunči draudžiamą dalyką?

Tada gali būti problemų – nuo siuntos konfiskavimo iki baudos. Todėl visada pranešk vežėjui, ką siunti. Jei nežinai, ar galima – paklausk. Geresnis klausimas prieš nei problemos po. Turėjau situaciją, kai žmogus siuntė vaistus nuo skausmo – jam atrodė, kad tai visiškai normalu. Bet tam tikrų medžiagų kiekiai draudžiami. Siuntinys buvo sustabdytas, reikėjo aiškintis. Galiausiai viskas išsisprendė, bet užtruko savaitę. Tai nemalonu visiems.

Apribojimai – siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

22. Ar yra svorio apribojimų siuntoms?

Taip, ir jie skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Dažniausiai – 30 kilogramų vienam siuntiniui. Yra tokių, kurie priima iki 50, bet tai jau dideli vežėjai su specialia įranga. Jei viršiji svorį, paprastai siunta padalinama į dvi dalis – ir moki už dvi. Kartais klientas sako „bet tai vienas daiktas" – taip, bet svoris yra svoris, ir toks jau fizinis pasaulis, nieko nepadarysi. Geriau pasitikrinti prieš supakuojant, o ne prie sunkvežimio sukti galvą.

23. Koks maksimalus siuntos dydis?

Ilgis, plotis, aukštis – viskas turi limitus. Standartinė dėžė neturėtų viršyti maždaug 120 cm ilgio bet kurioje pusėje. Jei siunti kažką ilgesnio – slidinėjimo lazdas, ilgą paveikslą – reikia tartis iš anksto. Vienas dailininkas norėjo siųsti savo darbą – 2 metrų ilgio drobę. Suradome vežėją, kuris galėjo, bet kaina buvo kitokia. Realybėje viskas įmanoma, tik ne visada pigu. Svarbiausia – nebandyti tilpti į standartinę kainą su nestandartiniu siuntiniu.

24. Ar galima siųsti siuntinį atgal, jei gavėjas jo nepriima?

Galima, bet už grąžinimą reikia mokėti papildomai. Ir tai ne tas pats kaip siųsti pirmyn – nes logistika kita. Turėjau atvejį, kai žmogus siuntė dovaną, bet gavėjas išvažiavo atostogų ir nebuvo namie. Siuntinys grįžo atgal į sandėlį, reikėjo laukti savaitę, tada siųsti dar kartą. Visas reikalas užtruko tris savaites, kai galėjo trukti keturias dienas. Todėl visada patikrink, ar gavėjas bus vietoje. Vienas skambutis gali išgelbėti daug nervų.

25. Ką daryti, jei gavėjas negauna siuntinio laiku?

Pirmiausia – patikrinti sekimo numerį arba paskambinti vežėjui. Dažniausiai vėluoja dėl to, kad kažkas nesutvarkyta – adresas netikslus, gavėjas nekelia ragelio, arba tiesiog eilinis vėlavimas dėl eismo. Pernai gruodį viskas vėlavo dėl sniego – keliai buvo baisūs, ir niekas nieko negalėjo padaryti. Žmonės nervinosi, bet gamta nesiskaito su mūsų planais. Svarbiausia – ne panikuoti ir komunikuoti su vežėju. Dažniausiai problema išsprendžiama greitai.

26. Ar galima keisti pristatymo adresą jau išsiuntus siuntinį?

Dažniausiai taip, bet reikia vežėjui pranešti kuo greičiau. Kuo toliau siuntinys pažengęs, tuo sudėtingiau kažką keisti. Jei jau išvažiavo iš Anglijos ir yra Belgijoje – sunkiau, bet ne neįmanoma. Vienas klientas paskambino ketvirtadienį ir paprašė pakeisti adresą iš Vilniaus į Klaipėdą – spėjome pakeisti, nes siuntinys dar buvo kelyje. Bet jei būtų paskambinęs sekmadienį, kai siuntinys jau Vilniuje – būtų per vėlu. Tiesiog skambink iškart, kai sužinai, kad adresas pasikeitė.

Išvada: siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą nėra kažkokia raketų mokslas, bet reikia truputį dėmesio. Supakuok gerai, užrašyk teisingą adresą, pasakyk vežėjui, ką siunti, ir – jei kas brangu – apsidrausk. Dauguma problemų, kurias matau, kyla ne dėl vežėjų kaltės, o dėl skubėjimo arba nenoro skirti penkias minutes pasiruošimui. Žmonės nori, kad viskas tiesiog veiktų, bet kartais reikia įdėti minimalų pastangą pačiam. Ir tada viskas bus gerai – siuntinys pasieks gavėją, mama gaus savo dėžę, ir visi laimingi.