Siuntinius Anglija Lietuva, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kuriems reikia ką nors nusiųsti iš Lietuvos į Angliją arba atgal. Kartais tai būna mama, kuri nori perduoti sūnui Vilniuje paliktą striukę. Kartais – verslininkas, siunčiantis prekių pavyzdžius klientui Mančesteryje. Siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną, ir tai skamba paprastai, bet iš tikrųjų yra daug niuansų, kuriuos verta žinoti prieš patikint savo siuntą mums ar bet kuriai kitai įmonei. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – ne iš vadovėlio, o iš praktikos. Nes kai dirbi su pervežimais kasdien, pamatai dalykų, kurių neįmanoma aprašyti jokioje instrukcijoje.

Kainos – siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną

1. Kiek kainuoja siuntos iš Lietuvos į Angliją?

Kaina priklauso nuo svorio, matmenų ir skubumo. Mažas siuntinys iki 5 kg paprastai kainuoja nuo 15 iki 25 eurų, priklausomai nuo to, ar siunčiate į Londoną ar į mažesnį miestelį kaip Swindon. Stambesni daiktai, tarkim, 20 kg dėžė su drabužiais, gali kainuoti 40–60 eurų. Bet čia reikia suprasti, kad kaina keičiasi ir pagal sezoną – prieš Kalėdas viskas brangsta, nes srautas milžiniškas. Kartą vienas klientas norėjo išsiųsti pianiną, ir kaina jį tiesiog pribloškė – bet tai logistika, ne magija. Prieš užsakydami visada prašykite tikslios sąmatos, nes internete skelbiamos kainos dažnai būna orientacinės.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada pranešama iš anksto?

Taip, ir tai viena nemaloniausių situacijų. Pavyzdžiui, jei siuntinys sunkesnis nei deklaruota, gali būti pritaikytas svorio perskaičiavimas. Arba jei pakuotė neatitinka standartų – per didelė, per minkšta, neaiškios formos – kai kurios įmonės prideda mokestį už nestandartinį krovinį. Dar būna atvejų, kai siunta pasiekia muitinę ir paaiškėja, kad reikia sumokėti PVM, ypač jei vertė viršija 45 svarus. Vienas mūsų klientas siuntė naudotą telefoną broliui Birmingame, ir jam teko susimokėti papildomai, nes muitinė įvertino daiktą kitaip. Nemalonu, bet taip nutinka.

3. Kaip sutaupyti siunčiant siuntinius reguliariai?

Jei siunčiate dažnai – kas savaitę ar net kelis kartus per mėnesį – visada derėkitės dėl nuolaidų. Mes patys turime klientų, kurie siunčia kas antrą dieną, ir jiems taikome specialius tarifus. Taip pat verta konsoliduoti siuntas – vietoj trijų mažų dėžių siųsti vieną didesnę. Tai pigiau ir logistiškai paprasčiau. Dar vienas patarimas – planuoti iš anksto. Skubios siuntos visada kainuoja daugiau, o jei užsakote bent 2–3 dienas prieš, galite gauti geresnę kainą. Yra įmonių, kurios siūlo lojalumo programas, bet aš asmeniškai rekomenduoju tiesiogiai kalbėtis su vežėju – telefoninis pokalbis kartais duoda daugiau nei bet kokia nuolaidų sistema.

4. Ar kaina skiriasi siunčiant iš Anglijos į Lietuvą ir atvirkščiai?

Skiriasi, ir kartais gana ženkliai. Iš Anglijos į Lietuvą dažnai būna pigiau, nes grįžtamasis srautas mažesnis – vežėjams reikia užpildyti transportą, todėl kainos konkurencingesnės. Pavyzdžiui, 10 kg siuntinys iš Londono į Vilnių gali kainuoti 30 eurų, o atgal – 35 ar net 40. Tai ne taisyklė, bet tendencija, kurią pastebėjau per daug metų. Be to, iš Anglijos dažnai siunčiami vaistai, technika ar drabužiai – prekės, kurios turi savo specifiką, ir tai taip pat gali įtakoti kainą dėl papildomų reikalavimų.

5. Ką daryti, jei kaina atrodo per didelė?

Pirmiausia – palyginkite bent trijų vežėjų pasiūlymus. Nesikreipkite tik į vieną įmonę. Antra – paklauskite, ar kaina galutinė, ar gali atsirasti papildomų mokesčių. Trečia – pagalvokite, ar tikrai reikia skubios siuntos. Kartais žmonės moka dvigubai už greitį, nors laukti dar 2–3 dienas jiems nebūtų problema. Ir dar – nebijokite derėtis. Ypač jei siunčiate ne pirmą kartą. Aš pats mačiau, kaip viena moteris iš Kauno susitarė dėl 20 procentų nuolaidos vien todėl, kad paprasčiausiai paklausė. Nieko neprarandate.

Draudimas – siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną

6. Ar siuntiniai yra draudžiami automatiškai?

Ne visada, ir tai priklauso nuo įmonės. Kai kurios įmonės į kainą įtraukia minimalų draudimą – pavyzdžiui, iki 50 ar 100 eurų vertės. Bet jei siunčiate brangesnį daiktą – telefoną, nešiojamą kompiuterį, papuošalus – automatinis draudimas tikrai nepadengs nuostolių. Mes rekomenduojame visada patikslinti, kokia draudimo suma įskaičiuota, ir prireikus užsisakyti papildomą. Vienas nemalonus atvejis – klientas siuntė naują žaidimų konsolę be papildomo draudimo, ir ji buvo pažeista tranzito metu. Kompensacija buvo juokinga – 50 eurų už 400 eurų vertės daiktą. Skaudi pamoka.

7. Kaip apdrausti brangų siuntinį?

Paprašykite vežėjo papildomo draudimo paslaugos. Dažniausiai tai kainuoja 2–5 procentus nuo deklaruotos vertės. Jei siunčiate, tarkim, 500 eurų vertės prekę, draudimas gali kainuoti 10–25 eurus. Atrodo daug, bet palyginkite su rizika prarasti viską. Be to, svarbu turėti pirkimo čekį ar kitą dokumentą, patvirtinantį vertę – be jo draudimo išmoka gali būti mažesnė. Ir dar vienas dalykas – fotografuokite siuntinį prieš pakavimą, jo turinį ir pačią pakuotę. Tai nėra oficialus reikalavimas, bet ginčo atveju labai padeda.

8. Ką daryti, jei siuntinys dingsta arba sugadinamas?

Pirmas žingsnis – kreiptis į vežėją su pretenzija. Reikia turėti siuntos numerį, deklaraciją ir, pageidautina, nuotraukas. Antras žingsnis – laukti tyrimo rezultatų. Tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Jei siuntinys dingęs – vežėjas paprastai pradeda paiešką, susisiekia su terminalais, kur jis galėjo pasimesti. Jei sugadintas – vertina, ar tai pakavimo ar transportavimo kaltė. Čia reikia būti kantriam, bet ir atkakliam. Jei vežėjas vilkina – rašykite pretenziją raštu, nes žodiniai pažadai kartais ištirpsta.

9. Ar draudimas galioja visoms prekių rūšims?

Ne. Yra sąrašas daiktų, kurie paprastai nėra draudžiami arba draudžiami tik su apribojimais. Tai – trapūs daiktai (stiklas, keramika), greitai gendantys produktai, gyvūnai, grynieji pinigai, brangakmeniai. Pavyzdžiui, jei siunčiate močiutės porceliano servizą iš Klaipėdos į Londoną – standartinis draudimas greičiausiai negalios arba bus su labai griežtomis išlygomis. Visada skaitykite draudimo sąlygas, net jei jos atrodo nuobodžios. Kartą vienas klientas bandė gauti kompensaciją už sudužusį akvariumą – jam atsakė, kad stiklas yra draudimo išimtis. Jis to nežinojo, nes neskaitė.

10. Kiek laiko trunka draudimo išmokos procesas?

Nuo kelių savaičių iki mėnesio ar net ilgiau. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vežėjas atlieka vidinį tyrimą ir kaip greitai jūs pateikiate visus reikiamus dokumentus. Jei dokumentai nepilni – procesas stringa. Rekomenduoju iš karto po to, kai pastebite problemą, surinkti viską: siuntos numerį, nuotraukas, pirkimo kvitus, susirašinėjimą su vežėju. Kuo greičiau pateikiate – tuo greičiau juda reikalas. Bet realiai – nesitikėkite greito sprendimo. Draudimo įmonės neskuba, ir tai tiesiog reikia priimti.

Pakavimas – siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną

11. Kaip teisingai supakuoti siuntinį?

Pagrinde – dėžė turi būti tvirta, o jos turinys negali judėti viduje. Jei siunčiate trapius daiktus – burbulinė plėvelė, putplastis, laikraščiai ar specialūs įdėklai. Svarbu, kad pakratę dėžę negirdėtumėte, kaip kažkas viduje juda. Jei girdisi – reiškia, nepakankamai užpildėte. Lipnios juostos turi būti pakankamai – ne vienas juostos gabalas per vidurį, o bent trys juostos: viena per vidurį, dvi per šonus. Ir dar – ant dėžės užrašykite „FRAGILE“ arba „DĖMESIO – TRAPU“, net jei tai atrodo nereikšminga. Mačiau, kaip viena dėžė su vyno buteliais atkeliavo sudaužyta vien todėl, kad niekas nežinojo, kas viduje.

12. Kokių klaidų dažniausiai daro žmonės pakuodami siuntas?

Dažniausia klaida – per maža dėžė. Žmonės bando sutalpinti kuo daugiau į kuo mažesnę erdvę, ir tada dėžė plyšta arba turinys lūžta. Kita klaida – naudojama sena, minkšta dėžė iš po bananų ar batų. Tokia dėžė jau praradusi savo tvirtumą. Trečia klaida – skysčiai nesandariai supakuoti. Vieną kartą pas mus atkeliavo siuntinys, iš kurio varvėjo kažkoks aliejus – pažeidė kitus siuntinius, ir buvo labai nemalonu visiems. Ketvirta – neaiškus adresas. Užrašyta „Jonui, Londone“ – bet Londone gyvena tūkstančiai Jonų. Adresas turi būti pilnas: gatvė, numeris, pašto kodas.

13. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik supakuotus į maišą?

Techniškai galima, bet tai labai prasta idėja. Maišas neapsaugo nuo smūgių, drėgmės ar suspaudimo. Be to, transportavimo metu siuntos kraunamos viena ant kitos – jei jūsų siuntinys minkštas, jis bus sutraiškytas. Mes priimame ir tokius siuntinius, bet visada perspėjame klientą, kad rizika didelė. Viena moteris siuntė drabužius tik plastikiniame maiše – maišas suplyšo, ir pusė daiktų iškrito kažkur tarp Vilniaus ir Londono. Niekas nežino kur. Dabar ji visada naudoja dėžę, net jei siunčia tik megztinį.

14. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Dauguma vežėjų turi pakavimo medžiagų – galite nusipirkti arba kartais gauti nemokamai, jei užsakote pervežimą. Taip pat galite nueiti į bet kurią parduotuvę ir paprašyti naudotų dėžių – dažniausiai duoda be problemų. Svarbu, kad dėžė būtų be skylių, be minkštų kampų ir pakankamo storio. Jei siunčiate labai neįprastos formos daiktą – pavyzdžiui, dviračio rėmą – galite paprašyti vežėjo specialaus pakavimo. Tai kainuoja papildomai, bet geriau nei rizikuoti. Man asmeniškai patinka naudoti dvigubas dėžes – vieną į kitą – ypač jei turinys vertingas.

15. Ar reikia kažką užrašyti ant pakuotės?

Taip, ir ne tik adresą. Rekomenduoju užrašyti siuntėjo ir gavėjo kontaktus – telefono numerį ir el. paštą. Taip pat, jei siuntinys turi specifinių reikalavimų – „Laikyti vertikaliai“, „Nedėti ant šono“, „Trapu“. Vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – siuntos numerį. Jis turi būti aiškiai matomas ir nenusiplaunantis. Kartą vienas siuntinys pasiklydo terminale vien todėl, kad etiketė nukrito, o ant pačios dėžės nebuvo jokio žymėjimo. Užtruko savaitę, kol suradome, kam jis priklauso.

Laikas – siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną

16. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai 3–5 darbo dienos. Tai standartinis laikas, kai viskas vyksta sklandžiai. Bet yra atvejų, kai užtrunka ilgiau – muitinės patikra, prastas oras kelyje, švenčių sezonas. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį viskas lėčiau, nes siuntų kiekis išauga kelis kartus. Taip pat priklauso nuo maršruto – tiesioginis marštrutas Vilnius–Londonas greitesnis nei tas, kuris eina per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, o tada per Lamanšą. Mes vežame kiekvieną dieną, bet pristatymo laikas priklauso ne tik nuo mūsų – kartais stringa muitinėje, ir nieko negali padaryti.

17. Ar galima paspartinti pristatymą?

Galima, bet tai kainuoja. Skubios siuntos paprastai pristatomos per 1–2 dienas, bet kaina gali būti dvigubai didesnė. Yra ir kita galimybė – pristatymas iki durų su prioritetiniu statusu. Tai reiškia, kad jūsų siuntinys nebus laikomas sandėlyje, o iš karto keliaus toliau. Bet reikia suprasti, kad net skubiausia siunta priklauso nuo muitinės – jei jie nusprendžia patikrinti, niekas negali jų paspartinti. Vienas verslininkas iš Kauno siuntė dokumentus skubiai į Londoną – mokėjo trigubai, bet muitinėje užtruko dvi dienas. Skubėjimas ne visada padeda.

18. Kada geriausia siųsti, kad siunta pasiektų greičiausiai?

Pirmadienį arba antradienį. Kodėl? Nes siuntos, išsiųstos savaitės pradžioje, paprastai pasiekia tikslą iki penktadienio. Jei siunčiate ketvirtadienį ar penktadienį, siunta gali užstrigti sandėlyje savaitgalį. Taip pat venkite siųsti prieš valstybines šventes – tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje. Per Kalėdas, Velykas ar bank holidays pristatymas gali užtrukti papildomai. Ir dar – vasarą, ypač rugpjūtį, kai pusė Europos atostogauja, logistika taip pat lėčiau juda.

19. Ar savaitgaliais siuntos yra pristatomos?

Paprastai ne, nebent užsisakote specialią savaitgalio pristatymo paslaugą. Standartinis pristatymas vyksta tik darbo dienomis. Bet transportavimas gali vykti ir savaitgaliais – pavyzdžiui, sunkvežimis gali važiuoti iš Vilniaus į Londoną ir šeštadienį, tik pristatymas gavėjui bus tik pirmadienį. Yra išimčių – kai kurios kurjerių tarnybos siūlo šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį, bet tai labiau tinka smulkioms siuntoms, o ne dideliems kroviniams.

20. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – patikrinkite siuntos numerį internete. Dauguma vežėjų turi sekimo sistemą, kurioje matote, kur siuntinys yra. Jei informacija neatsinaujina kelias dienas – skambinkite vežėjui. Kartais siunta tiesiog užstrigo kažkuriame terminale, ir vienas skambutis išsprendžia problemą. Jei vežėjas negali paaiškinti, kur siuntinys – prašykite oficialaus tyrimo. Ir svarbiausia – nesinervinkite iš karto. Kartais vėlavimas būna dėl visiškai objektyvių priežasčių – eismo įvykis, prastas oras, muitinės patikra. Bet jei praėjo daugiau nei savaitė be jokios žinios – tada jau reikia rimtai reaguoti.

Dokumentai – siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną

21. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį į Angliją?

Priklauso nuo to, ką siunčiate. Asmeniniai daiktai – drabužiai, knygos, maistas – paprastai nereikalauja specialių dokumentų, tik siuntos deklaraciją, kurią užpildo vežėjas. Bet jei siunčiate prekes verslui – reikia sąskaitos faktūros (commercial invoice), kurioje nurodyta prekių vertė, kilmės šalis ir kita informacija. Taip pat, jei siunčiate maistą – yra tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, mėsos produktai iš Lietuvos į Angliją po Brexit yra labai griežtai reglamentuoti – kartais visiškai draudžiami. Vienas mūsų klientas bandė siųsti rūkytą lašišą mamai į Bristolį – muitinė konfiskavo. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės.

22. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Taip, jei siuntinys kerta sieną tarp ES ir ne ES šalių. Nuo 2021 metų, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, visos siuntos iš Lietuvos į Angliją turi būti deklaruotos. Tai reiškia, kad reikia nurodyti, kas yra siuntoje, kokia vertė, kam skirta. Jei tai dovana – reikia tai pažymėti. Jei prekė – reikia sąskaitos. Dauguma vežėjų padeda su deklaracijomis, bet atsakomybė vis tiek tenka siuntėjui. Jei nurodysite neteisingą informaciją – gali būti baudos arba siuntos konfiskavimas. Todėl visada būkite sąžiningi, net jei tai reiškia mokėti daugiau mokesčių.

23. Ką daryti, jei neturiu pirkimo čekio siunčiamam daiktui?

Jeigu siunčiate asmeninį daiktą, kurį įsigijote seniai, čekio nebuvimas nėra katastrofa. Deklaracijoje galite nurodyti apytikslę vertę. Bet jei tai naujas daiktas ar prekė verslui – be čekio gali kilti problemų. Muitinė gali prašyti įrodymų, ir jei neturite – gali įvertinti prekę savo nuožiūra, dažniausiai brangiau. Vienas žmogus siuntė naudotą dviratį be jokio dokumento – muitinė įvertino jį kaip naują ir priskaičiavo PVM. Jis bandė ginčytis, bet be dokumentų sunku ką nors įrodyti. Rekomenduoju bent jau padaryti nuotraukas ir parašyti aiškinamąjį laišką, jei čekio nėra.

24. Ar galiu siųsti maistą iš Lietuvos į Angliją?

Galiu atsakyti taip – priklauso nuo maisto rūšies. Saldumynai, sausainiai, šokoladas – paprastai be problemų. Konservuoti produktai – taip pat dažniausiai praeina. Bet švieži produktai, mėsa, pieno produktai – čia jau sudėtingiau. Po Brexit taisyklės labai sugriežtėjo. Pavyzdžiui, lietuviškas varškės sūris ar rūkyta dešra gali būti nepraleisti. Vienas klientas bandė siųsti visą krepšį maisto produktų mamai į Leeds – pusė buvo konfiskuota, nes nebuvo tinkamai deklaruota. Patariu prieš siunčiant pasitikrinti UK gov svetainėje, kas leidžiama, o kas ne.

Specifika – siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną

25. Ar galima siųsti elektroniką – telefonus, kompiuterius?

Galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Elektronika turi būti išjungta, su atskirta baterija (jei įmanoma) arba baterija turi atitikti transportavimo reikalavimus. Ličio baterijos – jautrus dalykas, ir kai kurios įmonės atsisako vežti tam tikrus modelius. Be to, elektronika turi būti gerai supakuota – originalioje dėžėje arba bent jau burbulinėje plėvelėje. Ir svarbu – jei siunčiate naują įrenginį, muitinė gali pritaikyti importo mokesčius. Vienas vaikinas siunčia mamai naują telefoną kiekvienais metais – jau žino, kad reikia deklaruoti kaip dovaną, kitaip priskaičiuos PVM.

26. Kaip siųsti didelius daiktus – baldus, dviračius?

Dideli daiktai reikalauja specialaus transporto. Paprastas kurjeris jų neims. Reikia kreiptis į krovinių pervežimo įmonę, kuri specializuojasi nestandartiniuose kroviniuose. Kaina priklauso nuo matmenų ir svorio – dviratis gali kainuoti 80–150 eurų, sofa – 200–400 eurų, priklausomai nuo maršruto. Svarbu – dideli daiktai turi būti išrinkti, jei įmanoma. Pavyzdžiui, dviračio ratai atskirai, stalas – išrinktas. Tai sumažina tūrį ir kainą. Vienas klientas norėjo siųsti sveiką pianiną – teko ieškoti specializuotos įmonės, kuri užsiima sunkių ir trapių daiktų pervežimu. Tai buvo brangu, bet pianinas atkeliavo sveikas.

27. Ar galima siųsti vaistus?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet su recepto kopija arba gydytojo pažyma. Jei siunčiate vaistus be dokumentų, muitinė gali konfiskuoti. Ypač griežtai žiūrima į stiprius vaistus – raminamuosius, skausmą malšinančius. Be to, kai kurie vaistai, kurie legalūs Lietuvoje, gali būti ribojami Jungtinėje Karalystėje. Prieš siunčiant visada patikrinkite. Viena moteris siuntė savo mamai vaistų nuo spaudimo – viskas praėjo sklandžiai, nes turėjo receptą. Bet kita siuntė antibiotikus be jokio dokumento – vaistai buvo sulaikyti muitinėje.

28. Ką daryti, jei gavėjas nurodė neteisingą adresą?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Ypač kai žmonės neseniai persikraustė ir pamiršo atnaujinti adresą. Jei siuntinys jau išsiųstas – kuo greičiau susisiekite su vežėju ir praneškite teisingą adresą. Kartais tai įmanoma pakeisti tranzito metu, kartais – tik prieš pat pristatymą. Jei siuntinys jau pristatytas neteisingu adresu – situacija sudėtingesnė. Reikia susisiekti su tuo, kas gavo, ir bandyti susitarti. Būna ir taip, kad siuntinys grįžta atgal, ir tada reikia siųsti iš naujo – papildomos išlaidos. Todėl visada patikrinkite adresą du kartus prieš išsiunčiant.

29. Ar galiu siųsti siuntinį be gavėjo žinios?

Techniškai taip, bet tai ne visada gera idėja. Pirmiausia – gavėjas turi būti pasiekiamas pristatymo metu. Jei jo nėra namie, siuntinys gali būti grąžintas arba paliktas pas kaimyną. Antra – jei gavėjas nežino, kad kažkas siunčia, jis gali atsisakyti priimti. Trečia – jei siunčiate kažką brangaus ar svarbaus, geriau įspėti, kad žmogus būtų pasiruošęs. Mes turėjome atvejį, kai vyras nusiuntė žmonai gimtadienio staigmeną – ji nebuvo namie, siuntinys grįžo atgal, ir staigmena sugedo. Dabar jis visada perspėja iš anksto, net jei tai gadina siurprizą.

30. Kaip sekti siuntos kelią?

Kiekviena siunta gauna unikalų sekimo numerį. Jį galite įvesti vežėjo svetainėje ir matyti, kur siuntinys yra realiu laiku. Paprastai matote etapus: „priimta“, „pakeliui“, „pasiekė terminalą“, „išsiųsta pristatymui“, „pristatyta“. Bet reikia suprasti, kad informacija ne visada atnaujinama akimirksniu – kartais užtrunka kelias valandas, kol sistema atsinaujina. Jei informacija nejuda kelias dienas – skambinkite. Ir dar – išsaugokite tą sekimo numerį. Vienas klientas ištrynė el. laišką su numeriu, ir tada teko ieškoti siuntos pagal kitus duomenis – užtruko daug ilgiau.

Siuntinius Anglija Lietuva vežame kiekvieną dieną – tai ne tik mūsų darbas, bet ir įsipareigojimas. Kiekvienas siuntinys kažkam yra svarbus – ar tai būtų močiutės kepti sausainiai, ar verslo dokumentai, ar ilgai lauktas naujas telefonas. Mes tai suprantame ir stengiamės, kad viskas pasiektų saugiai. Bet svarbu, kad ir jūs padarytumėte savo dalį – tinkamai supakuotumėte, teisingai užpildytumėte dokumentus ir būtumėte pasiekiami, kai reikia. Tada viskas veikia.