Siuntinių vežimas Lietuva Anglija, Vežame kiekvieną dieną

Siuntinių vežimas iš Lietuvos į Angliją – tema, kurią dauguma žmonių pradeda nagrinėti tik tada, kai prireikia. Staiga reikia išsiųsti dokumentus mamai, kuri gyvena Bristolyje, arba dovaną draugui Londone. Ir tada prasideda klausimai – kur veža, kiek kainuoja, kada bus. Dirbu šioje srityje ir galiu pasakyti – vežame kiekvieną dieną, tai tiesa. Bet „kiekvieną dieną“ nereiškia, kad siunta per dieną bus ten. Apie tai ir daug kitų dalykų – paprastai, be gražinimo – šiame straipsnyje.

Kryptys – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

1. Kokius maršrutus aptarnaujate Lietuva–Anglija?

Pagrindiniai maršrutai eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, ir tada keltu arba tuneliu į Angliją. Dažniausiai tai Lietuva–Varšuva–Berlynas–Amsterdamas–Londonas. Bet maršrutai gali skirtis priklausomai nuo to, kur surenkamos siuntos. Jei daug užsakymų iš Kauno – vairuotojas pradeda ten. Jei iš Klaipėdos – pradeda ten. Svarbu suprasti, kad tai ne tiesioginis skrydis – tai kelių transportas su tarpiniais sustojimais. Vienas mano pažįstamas manė, kad siunta iš Vilniaus į Londoną keliauja tiesiai – ne, ji pirmiausia surenkama, tada kraunama į mikroautobusą, ir tik tada važiuoja. Tai užtrunka.

2. Ar vežate į Škotiją ir Velsą?

Taip, bet ne visi maršrutai. Standartiškai vežame į Anglijos didmiesčius – Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Liverpulį. Škotija – Edinburgas ir Glazgas – paprastai aptarnaujami, bet rečiau. Galbūt kartą ar du per savaitę. Velsas – Kardifas – panašiai. Jei siunčiate į mažesnį miestelį Škotijoje ar Velse – pasitikrinkite, ar vežėjas ten važiuoja. Kartais reikia papildomo mokesčio už nukrypimą nuo pagrindinio maršruto. Vienas klientas siuntė į Invernesą – miestelį Škotijos aukštumose. Kaina buvo 30 procentų didesnė nei į Londoną, bet siunta pasiekė tikslą. Viskas įmanoma, tik reikia žinoti sąlygas.

3. Kaip dažnai vežate Lietuva–Anglija?

Kasdien – tai mūsų pagrindinis privalumas. Bet „kasdien“ reiškia, kad vairuotojai išvyksta kiekvieną dieną, ne tai, kad kiekviena siunta keliauja atskirai. Siuntos surenkamos, kraunamos į mikroautobusą, ir vežamos pagal grafiką. Priklausomai nuo to, kada pateikiate užsakymą, siunta gali išvažiuoti tą pačią dieną arba kitą. Jei pateikiate pirmadienio rytą – greičiausiai išvažiuos tą pačią dieną. Jei penktadienio vakarą – pirmadienį. Planuokite atitinkamai. Ir dar – sezonu metu, prieš šventes, gali būti eilių. Ne visada suspėjame su visais, bet stengiamės.

4. Ar vežate ir atgal – Anglija–Lietuva?

Taip, tai abipusis maršrutas. Vairuotojas veža iš Lietuvos į Angliją, tada grįžta atgal su siuntomis iš Anglijos. Logistika veikia ratu. Kartais viena kryptis būna labiau apkrauta nei kita – pavyzdžiui, prieš Kalėdas daugiau siuntų iš Anglijos į Lietuvą (žmonės siunčia dovanas), o vasarą – iš Lietuvos į Angliją (žmonės grįžta atostogauti ir siunčia daiktus). Šis svyravimas veikia kainas ir laiką. Jei siunčiate piko metu – užsakykite iš anksto. Ne piko metu – lankstumas didesnis, ir kaina gali būti mažesnė.

5. Kokie miestai Lietuvoje yra pagrindiniai surinkimo punktai?

Vilnius, Kaunas, Klaipėda – pagrindiniai. Šiauliai, Panevėžys – antriniai. Jei gyvenate kitur – Alytuje, Marijampolėje, Utenoje – siuntą reikia pristatyti iki artimiausio surinkimo punkto arba užsakyti paėmimą iš namų. Paėmimas iš namų paprastai kainuoja papildomai – 5–15 eurų, priklausomai nuo atstumo. Vienas mano klientas gyvena kaime prie Alytaus – moka 10 eurų už paėmimą, bet jam patogiau nei važiuoti 30 km iki Kauno. Kiekvienas sprendžia pagal savo situaciją. Svarbu tik iš anksto susitarti, kad vairuotojas žinotų, kur važiuoti.

Kainos – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

6. Kiek kainuoja siųsti siuntinį iš Lietuvos į Angliją?

Kainos prasideda nuo 15 eurų už mažą siuntinį iki 5 kg. Vidutinė siunta 10–20 kg – 25–40 eurų. Didesnės, 30 kg ir daugiau – 45 eurų ir aukščiau. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Galutinė kaina priklauso nuo maršruto, sezono, ir pasirinkto pristatymo būdo. Express variantas gali būti dvigubai brangesnis. Pernai vienas klientas siuntė 15 kg dėžę į Londoną – standartinis tarifas 30 eurų, express – 55 eurai. Jis pasirinko standartinį, nes neskubėjo. Protingas sprendimas. Jei skubu – mokėkite daugiau. Jei ne – sutaupysite.

7. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, ir tai dažna problema. Standartinė kaina gali neapimti visko. Pavyzdžiui, paėmimas iš namų – papildomas mokestis. Draudimas virš standartinės sumos – papildomas mokestis. Pakavimo medžiagos – papildomas mokestis. Ir dar – jei siunta neatitinka deklaruotų matmenų, gali būti perskaičiavimas. Vienas mano klientas nurodė, kad siunta sveria 10 kg, o realiai svėrė 18 kg – teko primokėti 8 eurus. Nemalonu, bet teisinga. Todėl visada matuokite ir sverkite tiksliai prieš užsakydami. Nustebimų bus mažiau.

8. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Paprastas būdas – surašyti visus parametrus į lentelę: svoris, matmenys, kryptis, pageidaujamas laikas. Tada kreipkitės į bent tris vežėjus su tais pačiais duomenimis. Palyginkite ne tik kainą, bet ir tai, kas įeina – draudimą, sekimą, klientų aptarnavimą. Pigiausias vežėjas gali pasiūlyti mažiausią kainą, bet be draudimo ir be sekimo. Brangesnis – su viskuo. Ir dar – skaitykite atsiliepimus. Internetas pilnas istorijų apie „pigius“ vežėjus, kurie siuntų negrąžino. Kaina svarbu, bet ne vienintelis kriterijus. Saugumas ir patikimumas kartais verti tų papildomų kelių eurų.

9. Ar taikote nuolaidas pastoviems klientams?

Taip, ir tai normali praktika. Jei siunčiate reguliariai – kas mėnesį ar dažniau – galite gauti 10–20 procentų nuolaidą. Vienas mano klientas – mažas verslas, siunčia prekes klientams Londone kiekvieną savaitę. Jam taikoma 15 procentų nuolaida nuo standartinio tarifo. Per metus sutaupo nemažai. Kitas klientas – siunčia tik kartą per metus, bet vis tiek paklausė, ar gali gauti nuolaidą. Atsakiau sąžiningai – vienkartinis siuntimas, standartinė kaina. Bet pasiūliau kitą variantą – jei rekomenduos mus savo draugams, kitą kartą gaus nuolaidą. Sąžiningumas veikia abiem pusėm.

10. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, nors ne visada akivaizdžiai. Prieš Kalėdas, Velykas, rugsėjo pradžią – kainos aukštesnės dėl didesnės paklausos. Vasarą – taip pat, nes žmonės daugiau kraustosi. Žiemą, ypač sausį–vasarį – kainos gali būti šiek tiek mažesnės, nes mažiau užsakymų. Tai nėra kažkoks paslėptas apmokestinimas – tiesiog pasiūla ir paklausa. Kaip ir su lėktuvų bilietais – sezonas veikia kainą. Jei galite planuoti iš anksto – siųskite ne piko metu. Sutaupysite ir pinigų, ir nervų. Bet jei reikia dabar – mokėkite tiek, kiek prašo. Alternatyvos nėra.

Laikas – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

11. Kiek laiko užtrunka siuntinys iš Lietuvos į Angliją?

Standartiškai – 3–5 darbo dienos. Bet tai priklauso nuo daug ko. Jei siunčiate iš Vilniaus pirmadienį – greičiausiai ketvirtadienį ar penktadienį Anglijoje. Jei iš Klaipėdos penktadienį – gali užtrukti iki antros savaitės pradžios, nes savaitgalį siunta guli. Express variantas – 1–2 dienos, bet brangiau. Vienas mano klientas siuntė skubius dokumentus iš Kauno į Londoną – mokėjo express, dokumentai atvyko kitą dieną vakare. Brangu? Taip. Bet dokumentai buvo teisinei bylai, ir kitaip būtų praradęs terminą. Kartais laikas vertingesnis už pinigus.

12. Ar galima garantuoti pristatymą konkrečią dieną?

Galima, bet su sąlygomis. Express paslauga dažnai turi dienos garantiją – jei neatvyksta iki nurodytos dienos, grąžinama dalis pinigų. Bet standartinė paslauga – ne. Ten skaičiuojamas intervalas, pavyzdžiui, „3–5 darbo dienos“. Jei jums reikia konkrečios datos – pasakykite vežėjui iš anksto, ir jie pasakys, ar tai įmanoma. Kartais galima, kartais ne. Priklauso nuo maršruto, apkrovos, ir sėkmės. Vienas mano pažįstamas norėjo, kad siunta atvyktų būtent penktadienį – ne anksčiau, ne vėliau. Pavyko, bet teko mokėti express, ir net tai negarantavo 100 procentų.

13. Kas atsitinka, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. Vėlavimas viena ar dviem dienomis – dažnas reiškinys. Ypač kai eilės pasienyje arba orai blogi. Kreipkitės į vežėją, paprašykite atnaujinimo. Jei vėlavimas ilgesnis nei trys dienos – prašykite paaiškinimo ir kompensacijos, jei turite garantiją. Bet dažniausiai siunta tiesiog vėluoja, ne dingsta. Vienas mano klientas skambino kiekvieną dieną – „kur mano siunta?“ Penktą dieną atvyko. Nieko blogo nenutiko, tiesiog vairuotojas turėjo daug sustojimų. Kantrybė kartais yra vienintelis sprendimas. Ir dar – visada turėkite planą B, jei siunta labai svarbi.

14. Ar savaitgaliai įskaičiuojami į pristatymo laiką?

Paprastai ne. Jei vežėjas sako „3–5 darbo dienos“ – tai reiškia pirmadienį–penktadienį. Savaitgaliai neskaičiuojami. Tai reiškia, kad jei išsiuntėte penktadienį – pirmoji darbo diena yra pirmadienis, ir skaičiuoti pradedate nuo ten. Taigi penktadienį išsiųsta siunta gali atvykti tik kitą savaitę. Štai kodėl aš visada rekomenduoju siųsti pirmadienį arba antradienį – taip maksimaliai išnaudojate darbo dienas. Nedidelis dalykas, bet kartais lemia, ar siunta spės laiku, ar ne.

Pakavimas – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

15. Kaip supakuoti siuntą, kad ji atvyktų sveika?

Pradėkite nuo tinkamos dėžės. Dvigubos sienelės, tinkamo dydžio – ne per didelė, ne per maža. Jei lieka tarpų – užpildykite. Popierius, putos, burbulinė plėvelė – bet kas, kas neleidžia turiniui judėti. Trapius daiktus suvyniokite atskirai. Sunkesnius dėkite į apačią, lengvesnius – į viršų. Užklijuokite lipnią juostą ne tik per vidurį, bet ir per kraštus. Ir ant dėžės aiškiai užrašykite adresą bei telefono numerį. Vienas mano klientas naudoja permanentinį markerį – didelėmis raidėmis, aiškiai. Paprastas, bet efektyvus būdas. Etiketė nenukris, užrašas neišsitrynęs.

16. Ar galima siųsti maistą iš Lietuvos?

Tai sudėtingas klausimas. Po Brexit maisto produktų siuntimas į Angliją turi griežtus apribojimus. Mėsa, pieno produktai – beveik neįmanoma be specialių leidimų. Konservai – priklauso nuo sudėties. Saldumynai, sausi produktai – paprastai galima. Bet visada patikrinkite, kas leidžiama. Vienas mano klientas norėjo išsiųsti močiutės gamintų koldūnų – teko atsisakyti, nes mėsos produktai draudžiami. Vietoj to siuntė sausainius ir šokoladą – viskas praėjo. Liūdna, kad negali siųsti namų maisto, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau jų laikytis, nei kad siunta būtų sunaikinta pasienyje.

17. Kaip siųsti elektroniką iš Lietuvos?

Elektronika reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmas dalykas – originali dėžė, jei turite. Antras – burbulinė plėvelė aplink patį daiktą. Trečias – papildomas sluoksnis putų arba kartono. Ketvirtas – jei yra baterijų, būtinai praneškite vežėjui. Ličio baterijos turi specialius transportavimo reikalavimus. Penktas – apsidrauskite, jei vertė viršija 100 eurų. Vienas mano pažįstamas siuntė nešiojamą kompiuterį be papildomo pakavimo – tik dėžėje, kurioje jį nupirko. Atvyko su įlenktu kampu. Vežėjas atsisakė kompensuoti, nes pakuotė buvo nepakankama. Skaudi pamoka. Pakuokite rimtai.

18. Ką daryti, jei siunta per didelė standartinėms dėžėms?

Yra keli variantai. Pirmas – specialiai užsakyti nestandartinę dėžę iš pakavimo medžiagų tiekėjo. Antras – naudoti kelias mažesnes dėžes vietoj vienos didelės. Trečias – kreiptis į vežėją, ar jie turi nestandartinių matmenų pasiūlymą. Ketvirtas – jei siunta labai didelė, galbūt reikia ne siuntos, o krovinio pervežimo. Krovinių pervežimas kitaip įkainojamas ir turi kitas sąlygas. Vienas klientas norėjo išsiųsti dviratį – tai ne siunta, tai jau krovinys. Kaina buvo 120 eurų, bet dviračio vertė dvigubai didesnė, todėl verta. Svarbu tik suprasti, kur baigiasi siunta ir prasideda krovinys.

Draudimas – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

19. Koks draudimas įeina į standartinę kainą?

Standartiškai – iki 50 ar 100 eurų, priklausomai nuo vežėjo. Tai reiškia, kad jei jūsų siunta vertingesnė ir dingsta arba sugadinama – gausite tik tiek. Daugiau – tik jei papildomai apsidraudėte. Papildomas draudimas paprastai kainuoja 2–5 procentus nuo vertės. Pavyzdžiui, siuntinys vertas 300 eurų – draudimas kainuos 6–15 eurų. Nedaug, palyginus su rizika. Bet daugelis žmonių to nedaro, nes „nieko nenutiks“. Na, nutinka. Dažniau, nei norėtųsi. Aš visada sakau – jei negali sau leisti prarasti – apsidrausk. Paprasta taisyklė, kuri išgelbėja nervus.

20. Ar draudimas taikomas ir tranzito metu?

Taip, draudimas galioja visą kelionės laiką – nuo paėmimo iki pristatymo. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei siunta paliekama prie durų be gavėjo sutikimo, ir tada pavagiama – draudimas gali negalioti. Jei pakuotė buvo akivaizdžiai nepakankama – taip pat. Jei siunčiate draudžiamus daiktus – irgi. Todėl svarbu ne tik apsidrausti, bet ir tinkamai supakuoti bei sekti siuntą. Vienas mano klientas apsidraudė, bet paliko siuntą prieš duris be jokio pranešimo – siunta dingo, draudimas atsisakė kompensuoti. Neteisinga? Galbūt. Bet sutartyje buvo aiškiai parašyta.

21. Kaip greitai išmokama kompensacija?

Priklauso nuo vežėjo ir situacijos. Paprastai – nuo 2 iki 4 savaičių nuo pretenzijos pateikimo. Bet gali užtrukti ilgiau, jei reikia papildomų dokumentų arba tyrimo. Vienas mano pažįstamas gavo kompensaciją po 6 savaičių – ilgai, bet gavo. Kitas – po 10 dienų. Nėra vieno standarto. Svarbiausia – pateikti visus dokumentus iš karto, kad nebūtų papildomų prašymų. Kuo mažiau „tenka prašyti papildomai“, tuo greičiau procesas eina. Ir dar – būkite mandagūs. Kompensacijų skyriaus darbuotojai yra žmonės, ir mandagumas kartais pagreitina procesą.

Problemos – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

22. Ką daryti, jei siunta pasimeta?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Pateikite užsakymo numerį ir prašykite paieškos. Antras – jei per savaitę siunta nerandama, pateikite oficialią pretenziją. Trečias – jei turite draudimą, praneškite draudimo bendrovei. Ketvirtas – jei vežėjas nesprendžia situacijos, kreipkitės į vartotojų teisių apsaugą. Bet realiai – dauguma „dingusių“ siuntų randamos per kelias dienas. Dažniausiai jos tiesiog užstrigusios sandėlyje su neteisingu numeriu arba neteisingu adresu. Vienas mano klientas skambino panikuotas – siunta dingo! Po trijų dienų paaiškėjo, kad ji buvo nunešta į neteisingą sandėlio skyrių. Rasta. Bet nervų kainavo.

23. Ar galima siuntą grąžinti, jei gavėjas atsisako?

Taip, bet tai kainuoja. Gavėjas atsisako – siunta grąžinama atgal į Lietuvą. Už grąžinimą paprastai reikia mokėti – dažnai tiek pat, kiek už pradinį vežimą. Kartais net daugiau, nes siunta jau užsienyje, ir reikia specialaus maršruto. Vienas mano klientas siuntė dovaną, kuri pasirodė ne tokia, kokios gavėjas tikėjosi – gavėjas atsisakė. Klientas turėjo sumokėti dar 35 eurus už grąžinimą. Nemalonu, bet taip veikia sistema. Todėl prieš siunčiant visada patvirtinkite su gavėju, kad jis nori gauti siuntą. Ypač jei siunčiate brangesnį daiktą.

24. Kaip išvengti vėlavimo pasienyje?

Pilnai išvengti neįmanoma – pasienio patikros yra neišvengiamos. Bet galima sumažinti riziką. Pirmas – turėkite visus dokumentus paruoštus. Antras – aiškiai deklaruokite siuntos turinį. Trečias – venkite siųsti draudžiamus ar ribojamus daiktus. Ketvirtas – jei siunta vertinga, pateikite sąskaitą faktūrą arba pirkimo čekį. Penktas – planuokite kelionę ne piko metu, kai pasienyje mažiau eilių. Vienas mano kolega visada siunčia antradieniais – sako, kad antradieniais pasienyje mažiau eilių nei pirmadieniais ar penktadieniais. Gal sutapimas, bet jam veikia.

Papildomos paslaugos – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

25. Ar galima siųsti gyvūnus iš Lietuvos į Angliją?

Gyvūnų vežimas – atskira ir sudėtinga tema. Šunys, katės, šeškai – reikia mikročipo, pasų, skiepų, gyvūno sveikatos sertifikato, ir specialios transportavimo dėžės. Be to, Anglija turi savo reikalavimus po Brexit – griežtesnius nei ES viduje. Mes specialiai gyvūnų nevežame, bet galiu rekomenduoti specializuotas įmones, kurios tuo užsiima. Tai brangu – gali kainuoti 200–500 eurų už vieną gyvūną, priklausomai nuo dydžio. Bet jei reikia – reikia. Svarbiausia pradėti ruoštis iš anksto, nes dokumentų tvarkymas užtrunka kelias savaites.

26. Ar padedate su muitinės dokumentais?

Taip, tai mūsų darbo dalis. Jei siunta turi būti deklaruota – padedame užpildyti formas, pateikti reikiamus dokumentus. Bet svarbu suprasti – mes ne muitinės tarpininkai. Jei siunta labai sudėtinga – brangi, su specifiniais kodais – galime rekomenduoti profesionalų tarpininką. Paprastoms siuntoms – drabužiai, asmeniniai daiktai, dovanos – paprastai užtenka mūsų pagalbos. Klientas pateikia sąrašą, kas yra dėžėje, ir mes užpildome deklaraciją. Nemokamai tai nedarome, bet mokestis simbolinis – 5–10 eurų. Verta, kad būtų ramu.

Išvada

Siuntinių vežimas iš Lietuvos į Angliją – kasdienė paslauga, kuria naudojasi tūkstančiai žmonių. Svarbiausia – pasiruošimas. Tinkamas pakavimas, aiškūs dokumentai, patikimas vežėjas. Jei tai turėsite – viskas bus gerai. O jei kas nors nepavyks – ne pasaulio pabaiga. Dauguma problemų išsprendžiamos. Svarbiausia – ne panikuoti ir bendradarbiauti. Sėkmės.