Siuntinių kainos į Angliją, Vežame kiekvieną dieną

Žmonės dažnai skambina ir klausia: „Kiek kainuos išsiųsti siuntinį į Angliją?" Atsakymas nėra vienareikšmis, nes kaina priklauso nuo daugybės dalykų – svorio, dydžio, maršruto, sezono. Bet suprantu, kad žmogui, kuris siunčia pirmą kartą, norisi aiškumo. Todėl šiame straipsnyje surašiau visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir atsakiau į juos taip, kaip atsakyčiau draugui – tiesiai, be gražbyliavimo. Jei planuojate siųsti siuntinį į Angliją, šis tekstas turėtų padėti suprasti, ko tikėtis ir kaip nepermokėti. Visi pavyzdžiai paremti realiais atvejais, su kuriais susidūriau per daug metų dirbant šioje srityje.

Kainos – siuntinių kainos į Angliją kasdien

1. Nuo ko priklauso siuntinio kaina?

Trijų dalykų: svorio, matmenų ir pristatymo adreso. Svoris – akivaizdus faktorius. Matmenys – svarbūs, nes užima vietą mašinoje. Adresas – lemia, kiek papildomų kilometrų reikia nuvažiuoti. Bet yra ir ketvirtas faktorius, apie kurį mažai kas kalba – sezoniškumas. Prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi siunčia dovanas. Vasarą – taip pat, nes daug žmonių grįžta atostogų ir siunčia daiktus. Jei galite rinktis, siųskite ne sezono metu – kaina gali būti 10-20 procentų mažesnė. Tai nėra taisyklė, bet tendencija aiški.

2. Kiek kainuoja mažas siuntinys iki 5 kg?

Mažas siuntinys – tarkim, dėžutė su knygomis ar drabužiais – paprastai kainuoja nuo 15 iki 25 eurų. Bet tai labai priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Į Londoną pigiau, į mažą miestelį Šiaurės Anglijoje – brangiau. Taip pat svarbu, ar siuntinys standartinės formos, ar ne. Jei siunčiate ilgą, bet lengvą daiktą – tarkim, paveikslą – kaina gali būti didesnė, nes jis užima daug vietos. Todėl „iki 5 kg" nėra vienintelis kriterijus. Visada nurodykite ir matmenis, kad gautumėte tikslią kainą.

3. Kokia vidutinė kaina siuntai iki 30 kg?

Vidutiniškai 30-50 eurų. Tai populiariausia siuntų kategorija – žmonės siunčia drabužius, maistą, buities daiktus. Standartinė dėžė iki 30 kg yra tai, su kuo vežėjai dirba dažniausiai, todėl kaina nusistovėjusi. Bet vėlgi – tai vidurkis. Konkreti kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar siuntą paima iš namų, ar reikia patiems atvežti. Ar yra draudimas. Ar reikia skubaus pristatymo. Vienas mano klientas mokėjo 35 eurus už 25 kg siuntą į Londoną, kitas – 55 eurus už tą patį svorį į Škotiją. Skirtumas – maršrutas.

4. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, nors ne visada labai stipriai. Vasarą, kai daug žmonių atostogauja ir siunčia daiktus, paklausa didėja, o kartu ir kainos. Ypač liepą-rugpjūtį. Žiemą, prieš Kalėdas, situacija panaši – visi nori nusiųsti dovanas, ir vežėjai turi daugiau darbo. Pigiausias metas – sausis-vasaris, kai viskas nurimsta. Bet tai nereiškia, kad reikia laukti pusę metų, kad sutaupyti 5 eurus. Tiesiog žinokite, kad sezonas turi įtakos, ir planuokite atitinkamai. Jei siunčiate skubiai – mokėkite tiek, kiek prašo. Jei galite palaukti – palaukite.

5. Kodėl ta pati siunta skirtinguose vežėjuose kainuoja skirtingai?

Kiekvienas vežėjas turi savo kaštų struktūrą. Vieni turi nuosavą transportą, kiti nuomoja. Vieni veža tiesiogiai, kiti per tarpinius sandėlius. Vieni turi draudimą įskaičiuotą, kiti – ne. Be to, skiriasi ir paslaugų kokybė. Brangesnis vežėjas gali siūlyti greitesnį pristatymą, geresnį klientų aptarnavimą, siuntos sekimą. Pigesnis – gali taupyti ant visko. Aš asmeniškai nesirenku nei pigiausio, nei brangiausio. Renkuosi vidutinį su gerais atsiliepimais. Bet tai mano pasirinkimas – jūs galite rinktis kitaip.

6. Ar yra nuolaidų dažniems siuntėjams?

Taip, dauguma vežėjų siūlo nuolaidas tiems, kurie siunčia reguliariai. Paprastai nuolaida prasideda nuo 5-10 siuntų per mėnesį. Nuolaidos dydis priklauso nuo kiekio – kuo daugiau siunčiate, tuo didesnė nuolaida. Kai kurie vežėjai turi lojalumo programas, kiti tiesiog derasi individualiai. Jei siunčiate verslo tikslais – prekes pardavimui ar medžiagas – būtinai pasiteiraukite apie nuolaidas. Net jei siunčiate tik kelis siuntinius per mėnesį, verta paklausti. Kartais vežėjas sutinka duoti nedidelę nuolaidą, kad išlaikytų klientą.

Terminai – vežame kiekvieną dieną į Angliją

7. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną"?

Tai reiškia, kad vežėjas turi kasdienius maršrutus į Angliją. Bet tai nereiškia, kad jūsų siuntinys išvyks tą pačią dieną, kai jį atiduosite. Dažniausiai siuntos surenkamos per dieną ar dvi, tada išvežamos. „Kiekvieną dieną" reiškia, kad nereikia laukti savaitės, kol susikaups pakankamai siuntų. Tai greičiau. Bet atminkite: net ir kasdien vežantys vežėjai turi savo grafiką. Jei atiduodate siuntą po pietų, ji gali išvykti tik kitą rytą. Todėl visada paklauskite, kada tiksliai siuntinys išvyks.

8. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Londoną?

Į Londoną – greičiausiai. Paprastai 2-4 darbo dienos. Jei vežėjas turi tiesioginį maršrutą – 2 dienos. Jei siunta keliauja per tarpinį sandėlį – 3-4 dienos. Londonas yra pagrindinis logistikos centras, todėl ten siuntos pristatomos greičiausiai. Bet jei gavėjas gyvena ne pačiame Londone, o priemiestyje, gali prireikti papildomos dienos. Vienas mano klientas siuntė siuntinį į Londoną ketvirtadienį, ir jis pasiekė gavėją jau šeštadienį. Greitai. Bet tai ne visada taip – priklauso nuo daugelio dalykų.

9. Kiek trunka pristatymas į mažesnius miestus?

Į mažesnius miestus – ilgiau. 4-7 darbo dienos, kartais ir daugiau. Pavyzdžiui, į Mančesterį ar Birmingamą – 3-5 dienos. Į mažą miestelį Velse ar Škotijoje – iki savaitės ar ilgiau. Priežastis paprasta: vežėjas veža siuntas į didžiuosius miestus, o iš ten jos paskirstomos toliau. Kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo ilgiau trunka. Jei jums reikia greičiau, ieškokite vežėjo, kuris turi tiesioginį maršrutą į jūsų miestą. Arba rinkitės kurjerio paslaugą – brangiau, bet greičiau.

10. Ar savaitgaliais siuntos pristatomos?

Dauguma vežėjų nepristato savaitgaliais. Bet yra išimčių – kai kurie siūlo šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį. Jei jums reikia, kad siuntinys būtų pristatytas šeštadienį, pasiteiraukite iš anksto. Sekmadieniais praktiškai niekas nepristato, išskyrus didžiuosius kurjerius. Taip pat atsiminkite, kad šventinės dienos – tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje – gali prailginti pristatymo laiką. Jei siunčiate prieš šventes, planuokite su atsarga. Geriau siuntinys atvyks diena anksčiau nei diena vėliau.

11. Ką daryti, jei reikia skubiai?

Jei reikia labai skubiai – per 1-2 dienas – rinkitės kurjerio paslaugą. DHL, FedEx, UPS – visi veža greitai, bet kaina gerokai didesnė. Jei reikia greičiau nei įprasta, bet ne taip skubiai – paklauskite savo įprasto vežėjo, ar gali pagreitinti. Kartais už papildomą mokestį jie gali pristatyti greičiau. Kitas variantas – ieškoti vežėjo, kuris išvyksta tą pačią dieną. Bet tai retas atvejis. Geriausias patarimas: planuokite iš anksto. Skubėjimas visada kainuoja brangiau.

Pakavimas – siuntinių kainos ir saugumas

12. Ar pakavimas įskaičiuotas į kainą?

Paprastai ne. Pakavimo medžiagos – dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė – tai jūsų rūpestis. Kai kurie vežėjai siūlo pakavimo paslaugą už papildomą mokestį – nuo 5 iki 15 eurų, priklausomai nuo siuntos dydžio. Bet dauguma žmonių pakuojasi patys. Ir tai gerai – jūs geriau žinote, kaip apsaugoti savo daiktus. Vienintelė išimtis – labai dideli arba nestandartiniai daiktai. Tada verta sumokėti už profesionalų pakavimą, nes neteisingai supakuotas daiktas gali būti sugadintas, ir draudimas nekompensuos.

13. Kokios dėžės geriausios siuntimui?

Dvigubo gofruoto kartono dėžės – geriausias pasirinkimas. Jos tvirtesnės nei viengubo ir geriau apsaugo turinį. Dėžė turi būti tinkamo dydžio – ne per didelė, kad daiktai viduje nejudėtų, ir ne per maža, kad nereikėtų spausti. Jei siunčiate sunkius daiktus, patikrinkite dėžės svorio limitą – paprastai jis nurodytas ant dėžės dugno. Nenaudokite senų, susidėvėjusių dėžių – jos gali plyšti transportavimo metu. Nauja dėžė kainuoja 2-5 eurus, bet tai gera investicija į siuntos saugumą.

14. Kaip supakuoti elektroniką?

Elektronika – viena jautriausių siuntų kategorijų. Pirmiausia – originali dėžė, jei turite. Jei ne – burbulinė plėvele aplink visą daiktą, tada į tvirtą dėžę su užpildu. Ekranus – telefonus, planšetes – papildomai apsaugokite kartoniniais kampais. Baterijas – jei galima – išimkite ir siųskite atskirai. Ir dar vienas svarbus dalykas: jei siunčiate brangią elektroniką, būtinai apsidrauskite. Elektronika dažnai sugadinama transportavimo metu, ir be draudimo kompensacijos negausite. Keli eurai draudimui gali sutaupyti šimtus.

15. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik supakuotus į plėvelę?

Nerekomenduojama. Net jei daiktas tvirtas – tarkim, keptuvė ar lygintuvas – plėvelė jo neapsaugos nuo smūgių. Be to, vežėjai krauna siuntas vieną ant kitos, ir be dėžės jūsų daiktas gali būti sutraiškytas. Yra išimčių – dideli daiktai, kurie netelpa į dėžę, kartais vežami suvynioti į plėvelę ir kartoną. Bet tai jau specialus susitarimas su vežėju. Paprastai – viskas dėžėje. Tai saugiau ir patogiau. Ir dar – ant dėžės galite užrašyti adresą, siuntos numerį, instrukcijas. Ant plėvelės – sunkiau.

16. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Kelios galimybės. Pirma – nusipirkti. Dėžių galima rasti parduotuvėse, biurų reikmenų parduotuvėse arba internete. Antra – paprašyti vežėjo. Kai kurie vežėjai turi dėžių ir gali duoti arba parduoti. Trečia – panaudoti seną dėžę, bet patikrinti, ar ji tvirta. Jei dėžė silpna, sustiprinkite ją papildomu kartonu ar lipnia juosta. Ketvirta – kai kurie vežėjai siūlo pakavimo paslaugą, kai jie viską padaro už jus. Tai brangiau, bet patogiau. Svarbiausia – nesiųskite daiktų be tinkamos pakuotės. Tai rizikinga.

Draudimas – siuntinių kainos į Angliją ir apsauga

17. Kiek kainuoja draudimas?

Paprastai 2-5 procentai nuo deklaruotos vertės. Tai reiškia, kad už 100 eurų vertės siuntinį draudimas kainuos 2-5 eurus. Už 500 eurų vertės – 10-25 eurus. Kai kurie vežėjai turi fiksuotą draudimo mokestį – tarkim, 3 eurai už bet kokią siuntą iki 200 eurų vertės. Kiti skaičiuoja procentais. Taip pat yra vežėjų, kurie automatiškai prideda minimalų draudimą – iki 50 ar 100 eurų – į kainą. Jei siuntos vertė didesnė, reikia papildomai susimokėti. Visada klauskite, kas įskaičiuota į kainą, kad nebūtų nesusipratimų.

18. Ar draudimas būtinas?

Ne privalomas, bet labai rekomenduojamas. Ypač jei siunčiate kažką vertingo. Be draudimo, jei siuntinys dingsta arba sugadinamas, kompensaciją gauti labai sunku. Vežėjas gali pasiūlyti simbolinę sumą – 20-50 eurų – arba išvis atsisakyti. Su draudimu procesas paprastesnis – draudimo bendrovė įvertina žalą ir kompensuoja. Mano patarimas: jei siuntos vertė viršija 50 eurų – drauskite. Jei viršija 200 eurų – drauskite būtinai. Keli eurai draudimui – maža kaina už ramybę. Ir dar – saugokite visus dokumentus, kol siuntinys pasieks gavėją.

19. Ką draudimas apima?

Draudimas paprastai apima siuntos dingimą ir fizinį sugadinimą transportavimo metu. Tai reiškia, kad jei siuntinys prarandamas arba atvyksta sulaužytas, draudimas kompensuoja. Bet yra išimčių. Draudimas negalioja, jei siuntinys buvo netinkamai supakuotas. Jei siuntėte draudžiamus daiktus. Jei žala atsirado dėl force majeure – stichinės nelaimės, karo. Taip pat draudimas gali neapimti vidinio turinio sugadinimo, jei išorinė pakuotė sveika. Pavyzdžiui, jei siuntėte stiklainį su uogiene, dėžė sveika, bet stiklainis viduje sudužo – draudimas gali atsisakyti kompensuoti.

20. Kaip pateikti draudimo pretenziją?

Pirmiausia – pranešti vežėjui kuo greičiau. Dauguma vežėjų turi terminą – 7 ar 14 dienų nuo siuntos gavimo. Tada užpildyti pretenzijos formą – paprastai vežėjas ją pateikia. Pridėti įrodymus: nuotraukos, siuntos kvitas, bendravimo įrašai. Jei siunta sugadinta – nufotografuokite žalą prieš išpakuodami. Jei dingusi – nurodykite paskutinę žinomą siuntos vietą. Draudimo bendrovė peržiūri pretenziją ir priima sprendimą. Procesas trunka 2-6 savaites. Jei pretenzija atmesta – galite apskųsti. Svarbiausia – turėti visus dokumentus ir veikti greitai.

Dokumentai – vežame siuntinius į Angliją kiekvieną dieną

21. Kokių dokumentų reikia?

Po Brexit – daugiau nei anksčiau. Pagrindinis dokumentas – muitinės deklaracija CN22 arba CN23. CN22 – siuntoms iki 40 svarų vertės. CN23 – brangesnėms. Taip pat gali prireikti komercinės sąskaitos, jei siunčiate prekes. Asmeniniams daiktams – drabužiams, dovanoms – paprastai pakanka deklaracijos. Bet jei siunčiate elektroniką, gali paprašyti pirkimo kvito kopijos. Visus dokumentus pateikia vežėjas – jums reikia tik užpildyti. Svarbu būti tiksliai ir sąžiningai. Netikslumai gali sukelti vėlavimą arba papildomus mokesčius.

22. Kaip užpildyti CN22 deklaraciją?

CN22 – paprastesnė forma. Reikia nurodyti: siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį, kiekį, vertę ir svorį. Turinį nurodykite konkrečiai – „drabužiai", „knygos", „maisto produktai". Ne „daiktai" ar „asmens reikmenys". Vertę nurodykite realią – ne per didelę, ne per mažą. Jei siunčiate dovaną, parašykite „dovana" ir nurodykite vertę. Jei siunčiate naudotus daiktus – „naudoti asmeniniai daiktai". Forma paprasta, užtrunka 5 minutes. Bet svarbu užpildyti teisingai, kitaip siunta gali užstrigti muitinėje.

23. Ar reikia paso kopijos?

Asmeninėms siuntoms – paprastai ne. Bet jei siunčiate brangius daiktus arba didelį kiekį prekių, muitinė gali paprašyti tapatybės dokumento kopijos. Taip pat gali prireikti paso kopijos, jei siunčiate vaistus ar kitus ribojamus daiktus. Geriau turėti pasą prie rankos, jei prireiktų. Bet kasdienėms siuntoms – drabužiams, maistui, dovanoms – paso nereikia. Vienas dalykas: jei vežėjas prašo paso kopijos už kiekvieną siuntą, tai neįprasta praktika. Galite paklausti, kodėl to reikia, ir ar tai būtina.

24. Ką daryti, jei deklaracijoje padariau klaidą?

Jei pastebėjote iškart – pataisykite. Jei siunta jau iškeliavo – praneškite vežėjui. Kartais vežėjas gali pateikti pataisytą deklaraciją muitinei elektroniniu būdu. Jei ne – gali tekti laukti, kol muitinė patikrins siuntą ir paprašys paaiškinimo. Tai gali prailginti pristatymą keliomis dienomis ar net savaitėmis. Todėl svarbu užpildyti deklaraciją atidžiai iš pirmo karto. Jei nežinote, kaip užpildyti – klauskite vežėjo. Geri vežėjai padeda su dokumentais, blogi – palieka jus vienus su popieriais.

25. Ar galima siųsti siuntą be deklaracijos?

Ne. Po Brexit kiekviena siunta į Jungtinę Karalystę turi būti deklaruota. Be deklaracijos siunta nebus išvežta arba bus sulaikyta muitinėje. Tai ne vežėjo reikalavimas, o muitinės taisyklė. Todėl net jei siunčiate mažą siuntinį su drabužiais, deklaraciją užpildyti reikia. Gera žinia – tai paprasta ir greita. Bloga žinia – jei pamiršite arba tingėsite, siunta gali užstrigti. Todėl visada užpildykite deklaraciją. Tai užtrunka kelias minutes ir sutaupo daug problemų.

Paslaugos – siuntinių kainos ir pasirinkimai

26. Kuo skiriasi ekonominė ir ekspresinė paslauga?

Ekonominė – lėčiau, pigiau. Ekspresinė – greičiau, brangiau. Ekonominė paslauga paprastai pristato per 5-7 darbo dienas, ekspresinė – per 1-3 dienas. Kainų skirtumas gali būti 2-3 kartus. Pavyzdžiui, ekonominė siunta į Londoną – 30 eurų, ekspresinė – 80 eurų. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek skubu. Jei siunčiate dovaną, kuri turi pasiekti gavėją iki gimtadienio – rinkitės ekspresinę. Jei siunčiate drabužius, kurių nereikia skubiai – ekonominė visiškai tinka. Asmeniškai dažniausiai renkuosi ekonominę – sutaupau ir siuntinys vis tiek atvyksta.

27. Ar galima siųsti siuntą su atsiskaitymu gavus?

Tai vadinama COD – cash on delivery. Kai kurie vežėjai siūlo tokią paslaugą, bet ne visi. Principas paprastas: gavėjas sumoka už siuntą jos gavimo metu, ir vežėjas perveda pinigus siuntėjui. Paslauga kainuoja papildomai – nuo 5 iki 15 eurų. Tinka, kai parduodate kažką internetu ir norite, kad pirkėjas sumokėtų tik gavęs prekę. Bet yra rizika: gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą, ir jūs prarasite ir siuntą, ir pinigus. Todėl naudokite COD tik su patikimais pirkėjais.

28. Ar vežėjas praneš, kai siuntinys pasieks gavėją?

Dauguma vežėjų siunčia pranešimą – SMS arba el. paštu – kai siuntinys pristatytas. Bet ne visi. Kai kurie praneša tik tada, kai siuntinys pasiekia Angliją, o ne kai pristatomas gavėjui. Jei jums svarbu žinoti, kada siuntinys pasieks gavėją, pasiteiraukite iš anksto. Taip pat galite paprašyti gavėjo parašyti, kai gaus siuntą. Tai paprasčiausias būdas. Arba naudokite vežėją su siuntos sekimo sistema – tada matysite visą kelią nuo išsiuntimo iki pristatymo.

29. Ar galima keisti pristatymo adresą, kai siuntinys jau iškeliavo?

Kartais galima, bet ne visada. Jei siuntinys dar Lietuvoje – paprastai pakeisti nesunku. Jei jau kelyje – sudėtingiau. Jei jau Anglijoje – dar sudėtingiau, bet kartais įmanoma. Svarbu kuo greičiau pranešti vežėjui. Kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks pakeisti. Už pakeitimą gali būti imamas papildomas mokestis. Ir dar: jei keičiate adresą į kitą miestą, kaina gali pasikeisti. Todėl geriau iš karto nurodyti teisingą adresą, nei vėliau jį keisti.

30. Ką daryti, jei vežėjas atsisako priimti siuntą?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Dažniausios priežastys: siuntinys per didelis, per sunkus, netinkamai supakuotas arba draudžiamas turinys. Jei vežėjas atsisako – paklauskite kodėl. Gal problema išsprendžiama – pavyzdžiui, reikia tik geresnės pakuotės. Jei ne – ieškokite kito vežėjo. Skirtingi vežėjai turi skirtingus apribojimus. Vienas gali atsisakyti priimti 60 kg siuntą, kitas – priims be problemų. Svarbiausia – nenusiminti. Tiesiog ieškokite toliau.

Išvada

Siuntinių kainos į Angliją priklauso nuo daugybės dalykų – svorio, dydžio, maršruto, sezono. Nėra vienos kainos, kuri tinka visiems. Bet jei žinote pagrindinius principus, galite rasti gerą pasiūlymą. Svarbiausia – ne tik kaina, bet ir patikimumas. Pigiausias vežėjas ne visada geriausias. Rinkitės tuos, kurie turi gerus atsiliepimus, aiškias sąlygas ir atsako į klausimus. Ir dar – planuokite iš anksto. Skubėjimas visada kainuoja brangiau. Tinkama pakuotė, teisingi dokumentai, patikimas vežėjas – tai viskas, ko reikia sėkmingam siuntimui.