Siuntinių gabenimas į GB

Gabenimas į Didžiąją Britaniją – tai ne tik „įdėjau į mašiną ir nuvežiau". Yra muitinė, yra dokumentai, yra taisyklės, kurios po Brexit pasikeitė gana reikšmingai. Dirbu su šitais pervežimais jau nemažai laiko ir matau, kad žmonės vis dar painiojasi. Suprantama – anksčiau buvo paprasčiau, o dabar reikia daugiau dėmesio skirti formalumams. Bet tai nereiškia, kad sudėtinga. Tiesiog reikia žinoti, kaip veikia sistema. Apie tai ir kalbėsime – atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Be perteklinio optimizmo, tiesiog taip, kaip yra.

Pagrindai – siuntinių gabenimas į Didžiąją Britaniją

Kas yra GB ir kodėl svarbu tai žinoti?

GB – tai Great Britain, Didžioji Britanija. Techniškai tai Anglija, Škotija ir Velsas. Šiaurės Airija – jau kita istorija, nes ji turi specialų statusą dėl „Brexit" susitarimo. Kodėl tai svarbu? Nes muitinės procedūros gali skirtis. Siunčiant į Angliją, Škotiją ar Velsą – viena tvarka. Siunčiant į Šiaurės Airiją – gali būti papildomų niuansų. Dauguma žmonių sako „Anglija" ir turi omeny visą JK, bet techniškai tai ne tas pats. Šiaip smulkmena, bet kartais svarbi.

Kaip veikia siuntinių gabenimas į GB?

Paprastas procesas: pateikiate užsakymą, nurodote siuntos duomenis, vežėjas paima siuntą, nugabena į GB, pristato gavėjui. Bet už kiekvieno etapo slepiasi detalės. Paėmimas – reikia suderinti laiką, vietą. Transportavimas – maršrutas per Europą, kelto ar tunelio kirtimas, muitinė. Pristatymas – adreso suradimas, gavėjo kontaktavimas. Viskas sklandžiai, jei viskas sutvarkyta iš anksto. Bet jei kažkas trūksta – dokumentai, adresas, kontaktas – tada procesas stringa. Ir tada prasideda skambučiai, aiškinimasis, nervai.

Kiek laiko trunka gabenimas į GB?

Įprastai – 3-5 darbo dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Tai jei paimame pirmadienį, ketvirtadienį ar penktadienį siunta turėtų būti vietoje. Bet tai vidutinis laikas. Yra veiksnių, kurie gali prailginti: atstumas GB viduje (Londonas ar Škotijos aukštumos – skirtumas), muitinės patikrinimai (jei kažkas neaišku deklaracijoje), savaitgaliai ir šventės. Skubus gabenimas – per 1-2 dienas – įmanomas, bet brangesnis. Ir dar: terminas skaičiuojamas nuo paėmimo, ne nuo užsakymo pateikimo. Tai skirtumas.

Kokio dydžio siuntinius galima gabenti į GB?

Nuo mažiausių – vokai su dokumentais – iki didelių – baldai, įranga, kroviniai ant palečių. Ribos nėra griežtos, bet kaina ir logistika keičiasi priklausomai nuo dydžio. Mažos siuntos – iki 30 kg, telpa į standartinį transportą. Didelės siuntos – reikia specialaus transporto, kartais keltuvo, papildomų darbuotojų. Ypač dideli kroviniai – visa mašina arba dalis mašinos. Viskas įmanoma, tik reikia iš anksto pasakyti, ką vežame. Staigmenos kelyje – ne geriausias dalykas.

Ar galima gabenti siuntinius su maistu?

Sudėtingas klausimas, nes taisyklės po Brexit pasikeitė. Gyvūninės kilmės produktai – mėsa, sūris, pienas – asmenims siųsti negalima. Tai griežtas draudimas, net ir nedideliems kiekiams. Augalinės kilmės – sausainiai, šokoladas, kava, arbata – paprastai leidžiami. Bet ir čia yra niuansų: pakuotė turi būti originali, etiketės turi būti, galiojimo laikas turi būti. Jei siunčiate „močiutės sausainius" be jokios etiketės – muitinė gali sustabdyti. Geriau siųsti supakuotus, su etiketėmis.

Kokie dokumentai reikalingi gabenimui į GB?

Priklauso nuo siuntos turinio. Pagrindas visada – siuntos deklaracija. Joje nurodoma: kas, kiek, kokia vertė, kam siunčiama. Jei tai prekės – reikia sąskaitos faktūros. Jei dovana – nurodykite, kad dovana. Jei kažkas ypatingo – vaistai, cheminės medžiagos, elektronika – gali prireikti papildomų dokumentų. Svarbu: viskas turi būti anglų kalba arba su vertimu. Muitinės pareigūnai GB nemoka lietuviškai (arba bent jau neprivalo mokėti). Todėl dokumentai – anglų kalba arba dviem kalbomis.

Muitinė – siuntinių gabenimas per sieną

Kaip veikia muitinė gabenant į GB?

Po Brexit GB nebe ES dalis, todėl visos siuntos iš Lietuvos keliauja per muitinę. Tai reiškia, kad siunta tikrinama (arba gali būti tikrinama), deklaracija vertinama, ir jei vertė viršija tam tikrą ribą – skaičiuojami mokesčiai. Procesas vyksta paprastai automatiškai – sistema įvertina deklaraciją ir nusprendžia, ar reikia papildomo patikrinimo. Dauguma siuntų praeina be problemų, bet pasitaiko ir sustabdymų. Ypač jei deklaracija neaiški arba vertė didelė.

Ar reikia mokėti muito mokesčius?

Priklauso nuo siuntos vertės ir paskirties. Jei siunčiate asmeninius daiktus savo reikmėms – dažniausiai ne. Bet jei vertė didelė arba tai prekės pardavimui – taip, gali tekti mokėti. Mokesčių dydis priklauso nuo prekės kategorijos. Pavyzdžiui, drabužiai – vienas tarifas, elektronika – kitas. Ir dar yra PVM – 20 procentų GB. Tai nemažai. Todėl, jei siunčiate kažką vertingo, verta iš anksto pasiskaičiuoti, kiek gali tekti mokėti. Kad nebūtų staigmenos gavėjui, kuriam teks sumokėti prieš gaunant siuntą.

Kas moka muito mokesčius – siuntėjas ar gavėjas?

Paprastai – gavėjas. Tai vadinama „DDU" (Delivered Duty Unpaid) – siunta pristatoma, bet mokesčius sumoka gavėjas. Bet galima susitarti kitaip – „DDP" (Delivered Duty Paid), kai siuntėjas iš anksto sumoka mokesčius. Tada gavėjas gauna siuntą be papildomų išlaidų. DDP variantas brangesnis siuntėjui, bet patogesnis gavėjui. Ypač jei siunčiate dovaną – nenorite, kad gavėjas mokėtų mokesčius už jūsų dovaną. Bet tai reikia sutarti iš anksto.

Ką daryti, jei siunta užstrigo muitinėje?

Pirmiausia – išsiaiškinti, kodėl. Dažniausios priežastys: trūksta dokumentų, deklaracija neaiški, vertė kelia įtarimų, draudžiamas turinys. Tada – pateikti trūkstamus dokumentus ar paaiškinimus. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai reaguojate. Jei tylos ir nieko nedarote – siunta gali būti grąžinta arba net konfiskuota. Todėl svarbu bendrauti su vežėju, kuris paprastai žino, ko muitinė prašo, ir gali padėti sutvarkyti.

Ar galima išvengti muito mokesčių?

Teisėtai – tik jei siuntos vertė neviršija nustatytų ribų arba ji atitinka išimtis. Net teisėtai apeiti mokesčius – meluojant deklaracijoje – draudžiama. Ir rizikinga. Muitinė turi patirties ir priemones tikrinti. Jei nustatoma, kad deklaracija melaginga – siunta konfiskuojama, skiriama bauda, kartais pradedamas tyrimas. Neverta. Geriau sąžiningai deklaruoti ir sumokėti mokesčius, nei rizikuoti prarasti siuntą ir pinigus. Ir dar – reputaciją. Jei esate įmonė, muitinės pažeidimai gali reikšti papildomus patikrinimus ateityje.

Kaip teisingai nurodyti siuntos vertę deklaracijoje?

Vertė turi būti reali – ne mažesnė, ne didesnė. Jei siunčiate naudotus daiktus – nurodykite rinkos vertę, ne pirkimo kainą. Jei siunčiate dovaną – nurodykite, kiek ji kainuotų, jei pirktumėte parduotuvėje. Jei siunčiate prekes pardavimui – nurodykite pardavimo kainą be PVM. Svarbu, kad vertė atitiktų turinį. Jei parašysite „vertė 1 euras" kompiuteriui – muitinė tikrai paklaus. Ir tada teks aiškintis. Geriau iš karto teisingai.

Transportas – kaip siuntiniai keliauja į GB

Kokiu transportu siuntiniai gabenami į GB?

Paprastai – sausumos transportu. Mašinos važiuoja per Europą, kerta Lamanšą keltu arba tuneliu, pasiekia GB. Tai pagrindinis būdas – patikimas, lankstus, tinkamas daugumai siuntų. Alternatyvos: lėktuvas (greitesnis, bet brangesnis, tinka mažoms, skubioms siuntoms), jūra (lėčiau, bet pigiau dideliems kroviniams). Dauguma vežėjų naudoja sausumos transportą, nes jis optimalus kainos ir greičio atžvilgiu. Maršrutas paprastai: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Prancūzija – keltas/tunelis – Anglija.

Ar siuntos keliauja tiesiogiai ar su persėdimais?

Priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Kai kurie veža tiesiogiai – viena mašina, vienas vairuotojas, tiesus kelias. Kiti naudoja „hub" sistemą – siuntos surenkamos, vežamos į centrinį sandėlį (dažnai Vokietijoje ar Prancūzijoje), ir tada paskirstomos į GB. Abu būdai turi pliusų ir minusų. Tiesioginis – greičiau, bet brangiau. Su persėdimais – lėčiau, bet gali būti pigiau. Svarbu žinoti, kuris būdas naudojamas, kad galėtumėte tiksliau prognozuoti terminą.

Kaip siuntos kerta Lamanšą?

Yra du pagrindiniai būdai: keltas arba „Eurotunelis". Keltas – iš Prancūzijos (Dunkerque arba Calais) į Angliją (Dover). Kelionė trunka apie 1,5-2 valandas. Eurotunelis – greitesnis, apie 35 minutes, bet brangesnis. Abiem atvejais reikia laukti eilėje, ypač vasarą ar prieš šventes. Būna, kad laukimas užtrunka kelias valandas. Tai viena iš priežasčių, kodėl pristatymo terminas gali pailgėti. Vairuotojas negali nieko padaryti – jei eilė, tai eilė.

Ar orai įtakoja gabenimo terminą?

Taip, ypač žiemą. Jei kelyje sniegas, ledas, rūkas – transportas lėtėja. Keltai gali neplaukti dėl audros. Tai retai, bet pasitaiko. Vasarą problemų mažiau, bet būna karščių bangos, kai reikia daryti dažnesnes pertraukas. O jei siunta turi temperatūrinį režimą – pavyzdžiui, vaistai ar maistas – karštis gali būti problema. Bendrai paėmus, orai įtaką turi, bet ne tiek daug, kad stabdytų visą sistemą. Transportas pritaikytas įvairioms sąlygoms.

Kaip saugomos siuntos transportavimo metu?

Siuntos kraunamos į transporto priemonę ir fiksuojamos, kad nejudėtų. Vertingos siuntos – seife arba atskiroje, rakinamoje patalpoje. Draudimas galioja visą transportavimo laiką. Bet – ir tai svarbu – saugumas priklauso ir nuo pakavimo. Jei siunta blogai supakuota, net ir geriausias transportas negarantuoja, kad ji atvyks sveika. Todėl visada sakau: pakavimas – pusė darbo. Kita pusė – patikimas vežėjas. Abu dalykai svarbūs.

Ar galima siųsti siuntinį su grąžinimu?

Taip, tai įmanoma. Pavyzdžiui, siunčiate prekes klientui, o jei netinka – jis grąžina. Tam reikia iš anksto sutarti su vežėju, kad siunta turi grąžinimo galimybę. Tai papildoma paslauga, kuri gali kainuoti. Bet jei prekiaujate internetu – tai dažna situacija. Klientas Anglijoje užsisako prekę, gauna, bet ji netinka. Tada siunčia atgal. Procesas analogiškas siuntimui, tik kryptis atvirkštinė. Svarbu, kad grąžinimo adresas būtų aiškiai nurodytas.

Kainodara – kiek kainuoja gabenimas į GB

Nuo ko priklauso gabenimo kaina?

Pagrindiniai veiksniai: svoris, matmenys, pristatymo adresas, skubumas. Sunkesnės ir didesnės siuntos kainuoja daugiau – logiška. Tolimesnis adresas GB – brangiau. Skubus pristatymas – brangiau. Papildomi veiksniai: draudimas, pakavimo paslaugos, muitinės formalumai. Jei siunta nestandartinė – pavyzdžiui, labai ilga arba labai trapi – taip pat gali būti antkainis. Geriausia – gauti individualų pasiūlymą su visomis detalėmis. Bendros kainos svetainėje dažnai būna orientacinės, ne galutinės.

Ar yra skirtingi tarifai verslui ir privatiems asmenims?

Taip, dažniausiai yra. Verslo klientai, kurie siunčia reguliariai, paprastai gauna geresnes kainas. Nuolaidos prasideda nuo tam tikro siuntų kiekio per mėnesį. Privatūs asmenys, kurie siunčia retai – moka standartinį tarifą. Bet tai nereiškia, kad privatus asmuo negali derėtis. Jei siunčiate didelį kiekį vienu metu – pavyzdžiui, persikraustote ir vežate visus savo daiktus – galima kalbėti apie individualų pasiūlymą. Visada verta paklausti.

Ką reiškia „nuo" kainos skelbimuose?

Tai reiškia, kad tai minimali kaina už mažiausią, paprasčiausią siuntą. Pavyzdžiui, „nuo 10 eurų" – tai gali būti vokas su dokumentais, sveriantis 0,5 kg. Bet jei siunčiate dėžę, sveriančią 10 kg – kaina bus kitokia. „Nuo" yra rinkodaros triukas, bet ne apgaulė. Tiesiog reikia suprasti, kad jūsų siunta greičiausiai kainuos daugiau nei „nuo". Todėl visada prašykite konkrečios kainos pagal jūsų siuntos parametrus.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Kartais taip. Prieš Kalėdas kainos gali kilti dėl padidėjusios paklausos. Vasarą – taip pat, nes daug žmonių persikrausto ar siunčia daiktus atostogoms. Bet tai ne taisyklė, o tendencija. Dauguma vežėjų stengiasi išlaikyti stabilias kainas ištisus metus. Jei pastebite staigų kainų šuolį – gali būti dėl kuro kainų pokyčių ar kitų rinkos veiksnių. Svarbu lyginti ne tik kainą, bet ir paslaugos kokybę. Pigiausias variantas ne visada geriausias.

Kaip sutaupyti gabenant siuntinius į GB?

Keletas patarimų: siųskite ne po vieną, o kelias siuntas vienu metu – taip sumažinate vieneto kainą. Rinkitės ne skubų, o įprastą pristatymą – skirtumas gali būti dvigubas. Tinkamai supakuokite – jei siunta užima mažiau vietos, kaina mažesnė. Jei siunčiate reguliariai – derėkitės dėl nuolaidos. Ir dar – planuokite iš anksto. Paskutinės minutės siuntimas visada brangiau. Jei žinote, kad po mėnesio reikės siųsti – pasiruoškite dabar.

Ar galima gauti sąskaitą su atidėjimu?

Verslo klientams – dažniausiai taip. Sąskaita su 14 ar 30 dienų atidėjimu – standartinė praktika. Privatiems asmenims – rečiau, bet priklauso nuo vežėjo. Jei siunčiate reguliariai ir esate patikimas klientas – galima susitarti. Pirmą kartą siunčiant paprastai prašoma apmokėti iš anksto arba paimant siuntą. Tai normalu – vežėjas nori būti tikras, kad gaus apmokėjimą. Po kelių sėkmingų siuntimų galima kalbėti apie kitas sąlygas.

Sekimas – kaip stebėti siuntinį kelyje

Ar galima sekti siuntinio kelią realiu laiku?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie siūlo GPS sekimą – matai, kur mašina yra tam tikru momentu. Kiti teikia tik etapų informaciją – „paimta", „pakeliui", „muitinėje", „pristatyta". Realus laikas skamba gerai, bet ne visada tiksliai veikia. Ypač kai mašina važiuoja per kelias šalis, signalas gali dingti. Arba sistema neatsinaujina laiku. Todėl nesitikėkite filmo verto sekimo su kiekvienu posūkiu. Užtenka žinoti pagrindinius etapus.

Ką daryti, jei sekimo sistema neveikia?

Pirmiausia – palaukti. Kartais sistema stringa, atsinaujina lėčiau. Jei po kelių valandų vis dar nieko – susisiekti su vežėju. Jie turi vidinę sistemą, kuri gali būti tikslesnė nei vieša. Ir dar – patikrinkite, ar teisingai įvedėte sekimo numerį. Skamba kvailai, bet pasitaiko. Vienas klientas skundėsi, kad sekimas neveikia – paaiškėjo, kad įvedė raidę „O" vietoj skaičiaus „0". Maža klaida, bet sistema nerado nieko.

Kaip dažnai atnaujinama sekimo informacija?

Paprastai – kiekvieną kartą, kai siunta pasiekia tam tikrą tašką: paėmimas, sandėlis, muitinė, pristatymas. Tarp tų taškų – jokio atnaujinimo. Tai reiškia, kad jei mašina važiuoja 8 valandas be sustojimo – 8 valandas nematysite jokių pokyčių. Tai normalu, bet kartais žmones nervina. Jie mato, kad paskutinis atnaujinimas prieš 12 valandų ir galvoja, kad kažkas negerai. Bet tiesiog – mašina kelyje, sustojimų nebuvo, todėl ir atnaujinimų nėra.

Ar gavėjas gauna pranešimą apie pristatymą?

Paprastai taip – SMS arba el. laišku. Bet tam reikia, kad gavėjo kontaktai būtų nurodyti teisingai. Jei telefono numeris neteisingas – pranešimas neateis. Todėl visada prašome nurodyti ne tik adresą, bet ir telefono numerį bei el. paštą. Kartais gavėjas nežino, kad kažkas siunčia jam siuntą – tada pranešimas būna staigmena. Geriau informuoti gavėją iš anksto, kad jis žinotų ir galėtų pasiruošti.

Ką reiškia statusas „muitinėje"?

Tai reiškia, kad siunta pasiekė muitinę ir yra tikrinama. Dažniausiai tai trunka kelias valandas, kartais – vieną ar dvi dienas. Jei ilgiau – gali būti, kad kažkas neaišku deklaracijoje arba reikia papildomų dokumentų. Statusas „muitinėje" savaime nėra blogas – tai normalus procesas. Bet jei jis užtrunka – verta pasidomėti, kas vyksta. Paskambinkite vežėjui, paklauskite. Geriau žinoti, nei spėlioti.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau kelyje?

Kartais galima, bet ne visada. Jei siunta dar nepristatyta ir naujas adresas yra tame pačiame regione – pakeisti galima. Bet jei siunta jau arti pristatymo arba naujas adresas toli – gali būti per vėlu arba reikės papildomo mokesčio. Svarbu veikti greitai – kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks pakeisti. Ir dar – adreso keitimas gali prailginti pristatymo terminą.

Problemos – ką daryti, kai kas nors nepavyksta

Ką daryti, jei siunta sugadinta?

Pirmiausia – nefiksuoti priėmimo be pastabų. Jei pakuotė pažeista – pažymėkite tai priėmimo dokumente. Padarykite nuotraukas – pakuotės iš išorės ir turinio viduje. Praneškite vežėjui raštu per 24 valandas. Pateikite pretenziją su nuotraukomis ir dokumentais. Jei siunta apdrausta – žala atlyginama pagal draudimo sąlygas. Jei ne – tada priklauso nuo to, ar galima įrodyti vežėjo kaltę. Procesas gali užtrukti, bet svarbu pradėti jį kuo greičiau.

Ką daryti, jei siunta dingo?

Pirmiausia – patvirtinti, kad ji iš tikrųjų dingo, o ne kad kažkas tiesiog neatpažino. Patikrinkite sekimą, susisiekite su gavėju, susisiekite su vežėju. Jei patvirtinta, kad dingo – pateikite oficialią pretenziją. Su draudimu – procesas paprastesnis. Be draudimo – sudėtingiau, bet ne beviltiška. Vežėjas pagal tarptautinius reglamentus atsako už siuntos saugumą, bet atsakomybė gali būti ribota. Svarbu turėti visus dokumentus: užsakymą, deklaraciją, siuntos vertės įrodymą.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai nutinka. Priežasčių gali būti įvairių: gavėjas nežinojo apie siuntą, persigalvojo, adresas nebeaktualus. Tokiu atveju siunta grįžta atgal. Grąžinimo kaina paprastai tenka siuntėjui. Todėl – vėlgi – informuokite gavėją iš anksto. Ir dar – prieš siunčiant įsitikinkite, kad gavėjas nori gauti siuntą. Ypač jei siunčiate prekes, kurias gavėjas užsisakė – patvirtinkite užsakymą prieš siunčiant. Taip išvengiate nereikalingų grąžinimų.

Ką daryti, jei siunta atvyko su vėlavimu?

Priklauso nuo vėlavimo priežasties. Jei dėl force majeure – orai, avarijos, streikai – vežėjas paprastai neatsako. Jei dėl vežėjo kaltės – galima reikalauti kompensacijos, ypač jei vėlavimas sukėlė nuostolių. Bet reikia įrodyti nuostolius – ne tik „pavėlavo", bet „pavėlavo ir dėl to praradau X". Tai ne visada paprasta. Svarbu dokumentuoti viską: kada siunta turėjo atvykti, kada atvyko, kokių nuostolių sukėlė vėlavimas.

Ar galima skųstis dėl prastos paslaugos?

Žinoma, ir reikia. Pirmiausia – tiesiogiai vežėjui. Dauguma rimtų vežėjų turi skundų procedūrą. Jei atsakymas netenkina – galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugos instituciją Lietuvoje arba atitinkamą instituciją GB. Bet dažniausiai užtenka tiesioginio bendravimo. Svarbu aiškiai išdėstyti problemą, pateikti įrodymus ir nurodyti, ko tikitės – kompensacijos, atsiprašymo, kitos paslaugos. Konstruktyvus bendravimas veikia geriau nei grasinimai.

Ką daryti, jei siunta atvyko ne tokia, kokios tikėjotės?

Jei turinys neatitinka deklaracijos – tai jau kita problema. Galbūt kas nors supainiojo siuntas? Galbūt muitinė ką nors išėmė? Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir paaiškinti situaciją. Padarykite nuotraukas. Jei siunta apdrausta – pateikite pretenziją. Jei ne – bandykite išsiaiškinti, kas nutiko. Kartais būna paprastų paaiškinimų – pavyzdžiui, siuntos supainiojimas sandėlyje. Bet kartais – ir rimtesnių dalykų. Svarbu reaguoti greitai.

Apibendrinimas – svarbiausi dalykai apie gabenimą į GB

Gabenimas į GB – tai ne tik transportas, bet ir muitinė, dokumentai, taisyklės. Po Brexit procesas tapo sudėtingesnis, bet ne neįmanomas. Svarbiausi dalykai: teisinga deklaracija, tikslūs duomenys, tinkamas pakavimas, realistiniai terminai. Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių – visada gaukite individualų pasiūlymą. Draudimas – protingas pasirinkimas, ypač vertingoms siuntoms. Ir bendravimas – su vežėju, su gavėju – tai raktas į sklandų procesą. Sėkmės.