Siuntiniai į Lietuvą iš Londono, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie sako tą patį: „reikia kažką nusiųsti mamai į Kauną, bet nežinau nuo ko pradėti". Ir suprantu juos – pirmas kartas visada keistas. Ypač kai siunti ne laišką, o dėžę su drabužiais ar maisto produktais. Siuntiniai į Lietuvą iš Londono skamba paprastai, bet iš tikrųjų yra daug niuansų, kurių niekas neaiškina. Kiek kainuoja, kiek trunka, ką galima vežti, o ko ne. Šitas straipsnis – tai mano bandymas atsakyti į visus tuos klausimus, kuriuos klientai man užduoda kasdien. Be gražių frazių, tiesiog taip, kaip yra.

Kainos – siuntiniai iš Londono į Lietuvą kasdien

1. Kiek kainuoja siuntos iš Londono į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo svorio ir dydžio. Maža dėžė iki 10 kg paprastai kainuoja apie 15-25 svarų. Didesnė siunta, tarkim 20-30 kg, jau bus apie 30-45 svarų. Bet čia labai apytiksliai skaičiai, nes kiekvienas vežėjas skaičiuoja šiek tiek kitaip. Vieni mato tik svorį, kiti žiūri ir į tūrį. Būna, kad dėžė lengva, bet didelė – tada moki už užimamą vietą. Rekomenduoju visada klausti konkrečios kainos prieš užsakant, nes paskui gali būti nemalonių staigmenų. Ypač jei siunčiate pirmą kartą ir nežinote, kaip viskas veikia.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Ne, kaina paprastai nesikeičia nuo to, kurią dieną atiduodate siuntą. Mes vežame kiekvieną dieną, tai kainodara stabili. Bet yra vienas dalykas – prieš Kalėdas ar Velykas visi vežėjai pakelia kainas, nes paklausa šoka į viršų. Tada ir vietos mažiau, ir eilės ilgesnės. Jei planuojate siųsti prieš šventes, užsisakykite bent savaitę anksčiau. Kitaip rizikuojate, kad siunta tiesiog netilps į automobilį. Taip jau yra buvę – žmogus skambina penktadienį prieš Kalėdas ir stebisi, kad nėra vietos.

3. Kaip apskaičiuojama galutinė kaina?

Žiūrima į svorį, matmenis ir pristatymo adresą. Jei siunčiate į didelį miestą – Vilnių, Kauną, Klaipėdą – paprastai nieko papildomai nekainuoja. Bet jei reikia vežti į mažą kaimą už Alytaus, gali būti nedidelis priemoka už papildomus kilometrus. Taip pat svarbu, ar siunta standartinė, ar nestandartinė. Pavyzdžiui, dviračio siuntimas visada brangesnis nei paprastos dėžės, nes užima daugiau vietos ir reikia specialaus tvirtinimo. Visada geriau nusiųsti nuotrauką siuntos prieš gaunant kainą – taip išvengsite nesusipratimų.

4. Ar yra minimalus mokestis už siuntą?

Taip, dauguma vežėjų turi minimalų mokestį. Paprastai tai apie 10-15 svarų, net jei siunčiate labai mažą paketą. Logika paprasta – automobilis važiuoja nepriklausomai nuo to, ar veža vieną voką, ar pilną bagažinę. Tad mažoms siuntoms kaina santykinai didesnė. Jei turite kelis mažus daiktus, protingiau sudėti į vieną dėžę ir siųsti kartu. Taip sutaupote. Viena klientė iš Peterborough siuntė mamai į Marijampolę tris atskiras mažas siuntas per tris savaites – sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei būtų mokėjusi už vieną didesnę.

5. Kada reikia mokėti – iš anksto ar pristatymo metu?

Dauguma vežėjų prašo apmokėjimo iš anksto, kai atiduodate siuntą. Grynaisiais arba bankiniu pavedimu. Kai kurie sutinka, kad gavėjas sumokėtų Lietuvoje atsiimdamas, bet tai rečiau. Aš asmeniškai rekomenduoju mokėti iš karto – taip paprasčiau, nereikia derinti su gavėju. Yra buvę atvejų, kai gavėjas sako „aš nežinojau, kad reikės mokėti", tada siunta stovi sandėlyje ir visi nervinasi. Aiškumas nuo pat pradžios išsprendžia daug problemų.

Draudimas – siuntos saugumas kelyje

6. Ar mano siunta apdrausta transportavimo metu?

Paprastai taip, bet reikia klausti konkrečiai. Dauguma rimtų vežėjų turi bendrą draudimą, kuris dengia pagrindinius dalykus – dingimą, didelę žalą. Bet čia yra vienas niuansas: standartinis draudimas dažnai dengia tik tam tikrą sumą, pavyzdžiui, iki 50 svarų už siuntą. Jei siunčiate kažką vertingesnio – telefoną, kompiuterį, brangius rūbus – reikia papildomo draudimo. Kainuoja papildomus 5-10 svarų, bet ramybė verta tų pinigų. Kartą žmogus siuntė nešiojamą kompiuterį be papildomo draudimo, dėžė buvo pažeista kelyje – kompensacijos gavo minimalios.

7. Ką daryti, jei siunta sugadinta transportavimo metu?

Pirmas dalykas – nufotografuoti žalą iš karto, kai gaunate siuntą. Antras – pranešti vežėjui per 24 valandas. Trečias – išsaugoti visą pakuotę, nes kartais reikia įrodyti, kad pakuota buvo tinkamai. Čia dažnai kyla nesusipratimų. Žmogus išmeta sugadintą dėžę, tada skambina po trijų dienų ir prašo kompensacijos. Bet be įrodymų sunku ką nors padaryti. Būna ir taip, kad žmogus pats blogai supakavo – stiklainius be apsaugos, elektroniką be burbulinės plėvelės – tada vežėjas ne visada prisiima atsakomybę. Sąžininga, bet nemalonu.

8. Ar verta drausti siuntą papildomai?

Priklauso nuo to, ką siunčiate. Jei tai drabužiai mamai ar maisto produktai – paprastai užtenka standartinio draudimo. Bet jei siunčiate elektroniką, brangius daiktus ar kažką, kas jums asmeniškai svarbu – taip, verta. Ypač jei siunta keliauja ne pirmą kartą ir žinote, kad kelias ilgas. Aš visada sakau klientams: pagalvokite, ar galėtumėte prarasti tą daiktą be didelio skausmo. Jei atsakymas ne – drauskite. Tai ne reklama, tiesiog sveikas protas.

9. Ką draudimas nedengia?

Draudimas paprastai nedengia netinkamai supakuotų daiktų, draudžiamų prekių (alkoholio be leidimo, narkotikų, ginklų) ir natūralaus susidėvėjimo. Taip pat – vėlavimo. Jei siunta atvyksta diena vėliau nei planuota, draudimas to nekompensuoja. Yra buvę, kad žmogus reikalavo kompensacijos už tai, kad mama gimtadienio dovanos negavo laiku. Suprantu nusivylimą, bet draudimas tam neskirtas. Dėl vėlavimo galima kalbėtis su vežėju, bet tai jau ne draudimo klausimas.

10. Kaip pateikti pretenziją dėl sugadintos siuntos?

Reikia surinkti tris dalykus: nuotraukas žalos, siuntos kvitą arba užsakymo patvirtinimą ir rašytinį aprašymą, kas nutiko. Tada siunčiate viską vežėjui el. paštu. Geriausia per oficialų el. paštą, ne per Facebook žinutę – taip lieka pėdsakas. Vežėjas turi atsakyti per protingą laiką, paprastai per 14 dienų. Jei atsakymas netenkina, galima kreiptis į Citizens Advice arba, jei vežėjas registruotas Lietuvoje, į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet dažniausiai rimti vežėjai sprendžia problemas be teismų.

Pakavimas – kaip tinkamai paruošti siuntą

11. Kaip tinkamai supakuoti siuntą?

Stipri dėžė, gera lipni juosta, burbulinė plėvelė arba laikraščiai tarpams užpildyti. Skamba elementariai, bet patikėkit – pusė problemų kyla dėl prasto pakavimo. Mačiau siuntas, kur stiklainiai su uogiene tiesiog sudėti į dėžę be jokios apsaugos. Vienas sudužo, sultys aplaistė viską – ir kaimyno siuntą, ir dėžės dugną. Tada visi pyksta, o problema buvo viena – nebuvo burbulinės plėvelės. Jei siunčiate skystus produktus, dėkite į plastikinį maišelį prieš dedant į dėžę. Papildomas sluoksnis niekada nepakenkia.

12. Kokios dėžės geriausios siuntimui?

Dvigubos kartoninės dėžės – geriausias pasirinkimas. Vienkartinės kartoninės dėžės iš parduotuvių tinka, bet tik jei jos tvirtos ir nesuplyšusios. Nenaudokite dėžių, kurios jau buvo naudotos kelis kartus – jos praranda stiprumą. Taip pat venkite per didelių dėžių mažiems daiktams – tuščia vieta dėžėje reiškia, kad daiktai judės kelyje. O kai daiktai juda, jie dūžta. Paprasta fizika. Jei neturite tinkamos dėžės, dauguma vežėjų gali duoti arba parduoti tinkamą pakuotę. Klauskit prieš atiduodant siuntą.

13. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik maiše?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Maišas neapsaugo nuo smūgių, drėgmės ar suspaudimo. Drabužiai maiše – dar pusė bėdos, bet jei maiše yra kažkas trapesnio, rizikuojate. Be to, maišai lengvai plyšta, ypač kai kraunami vienas ant kito. Būna, kad žmogus atneša didelį juodą šiukšlių maišą su „daiktais močiutei" – viduje ir konservai, ir rūbai, ir kosmetika. Viskas susimaišę, niekas neapsaugota. Tokios siuntos dažniausiai atvyksta su problemomis. Skirkite 20 minučių tinkamam pakavimui – sutaupysite nervų.

14. Kaip pažymėti siuntą?

Užrašykite gavėjo vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį. Aiškiai, didelėmis raidėmis. Geriausia – lipdukas arba baltas popieriaus lapas, priklijuotas lipnia juosta. Jei rašote ranka, naudokite ne išnykstantį rašiklį. Skamba juokingai, bet yra buvę, kad žmogus užrašė adresą paprastu pieštuku – per lietų viskas išsitrynė. Siunta atvyko į Lietuvą be adreso, tik su vardu. Laimei, gavėjo telefonas buvo užregistruotas sistemoje, tai paskambinom ir išsiaiškinom. Bet tai ne visada pavyksta. Adresas – pats svarbiausias dalykas ant dėžės.

15. Ar reikia dėti sąrašą, kas yra viduje?

Nebūtina, bet labai naudinga. Ypač jei siunčiate daug skirtingų daiktų. Sąrašas padeda, jei siunta atidaroma patikrinimui – muitinė arba vežėjas mato, kas turėtų būti viduje. Be to, jei kas nors dingsta ar sugenda, lengviau įrodyti, kas buvo siųsta. Vienas klientas siuntė mamai 12 skirtingų daiktų – nuo vitaminų iki žieminės striukės. Be sąrašo būtų neįmanoma atsekti, ar viskas atvyko. Užtrunka 5 minutes, bet verta.

Trukmė – kiek laiko užtrunka pristatymas

16. Kiek dienų trunka siuntos pristatymas iš Londono į Lietuvą?

Paprastai 3-5 dienos. Tai priklauso nuo to, kada atiduodate siuntą ir kur Lietuvoje reikia pristatyti. Jei atiduodate pirmadienį, dažniausiai ketvirtadienį arba penktadienį jau Lietuvoje. Bet jei atiduodate penktadienį, siunta gali pajudėti tik pirmadienį, nes savaitgaliais ne visi vežėjai dirba. Taip pat svarbu, ar pristatymas į didelį miestą ar į kaimą. Vilniuje siunta gali būti jau trečią dieną, o į mažą miestelį gali užtrukti papildomą dieną. Visada geriau planuoti su atsarga – nesiųskite paskutinę dieną prieš gimtadienį.

17. Ar galima siųsti skubiai, per 1-2 dienas?

Yra tokių paslaugų, bet jos brangesnės. Express pristatymas paprastai kainuoja dvigubai daugiau nei standartinis. Jei jums tikrai reikia greitai – pavyzdžiui, dokumentai ar vaistai – galima susitarti. Bet kasdienėms siuntoms – drabužiams, maistui, dovanoms – nėra prasmės mokėti daugiau. Planuokite iš anksto, ir viskas bus gerai. Viena moteris skambino antradienį ir sakė, kad ketvirtadienį močiutės gimtadienis, reikia nusiųsti dovaną. Spėjom, bet tik todėl, kad siunta buvo maža ir tilpo į jau pilną automobilį. Nebūtinai visada pasiseks.

18. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Vėlavimai būna, bet retai. Dažniausios priežastys – eismo spūstys, blogas oras kelyje, muitinės patikrinimas. Jei siunta vėluoja, vežėjas turėtų pranešti. Bet ne visi praneša laiku – tai viena iš tų sričių, kur paslaugų kokybė labai skiriasi. Jei jums svarbu žinoti, kur siunta yra, rinkitės vežėją, kuris siūlo sekimą realiu laiku. Arba bent jau turi kontaktą Lietuvoje, kur galima paskambinti ir paklausti. Be komunikacijos bet koks vėlavimas tampa stresu.

19. Ar savaitgaliais siuntos juda?

Dauguma vežėjų neveža savaitgaliais. Tai reiškia, kad jei atiduodate penktadienį, siunta gali stovėti iki pirmadienio. Yra išimčių – kai kurie veža šeštadieniais, bet tai ne standartas. Jei jums svarbu, kad siunta pajudėtų greičiau, atiduokite ketvirtadienį. Tada penktadienį automobilis jau kelyje, ir pirmadienį ar antradienį Lietuvoje. Savaitgalis yra tas laikas, kai daug kas stovi – ir siuntos, ir informacija apie jas. Tiesiog reikia tai žinoti ir planuoti atitinkamai.

20. Kaip sužinoti, kur yra mano siunta?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie siūlo sekimo numerį, kurį įvedus svetainėje matote, kur siunta yra. Kiti tiesiog duoda telefono numerį, kuriuo galima paskambinti ir paklausti. Trečių sistema paprastesnė – gaunate pranešimą, kai siunta išvyksta iš Londono ir kai atvyksta į Lietuvą. Tarpinėse stadijose informacijos nėra. Nėra idealu, bet dažniausiai veikia. Svarbiausia – turėti kažkokį kontaktą, kuriam galima paskambinti. Be to, visada paprašykite patvirtinimo, kai atiduodate siuntą – bent jau SMS ar el. laišką.

Draudžiami daiktai – ko negalima siųsti

21. Kokių daiktų negalima siųsti į Lietuvą?

Pagrindiniai draudimai: narkotikai, ginklai, sprogmenys – aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų. Alkoholį ir tabaką galima siųsti tik ribotais kiekiais ir su tam tikrais leidimais. Vaistus – tik asmeniniam naudojimui su receptu. Gyvūnus – tik su veterinariniais dokumentais. Augalus – su fitosanitariniu sertifikatu. Pinigus – tik deklaruotus. Tai nėra vežėjo taisyklės, tai Lietuvos ir ES muitinės reikalavimai. Jei abejojate, ar galima siųsti konkretų daiktą – klauskite prieš siunčiant. Geriau vienas skambutis nei siuntos konfiskavimas pasienyje.

22. Ar galima siųsti maisto produktus?

Taip, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai iš ne ES šalių draudžiami – bet kadangi Jungtinė Karalystė jau ne ES, čia yra niuansas. Po Brexit taisyklės pasikeitė. Asmeniniam naudojimui nedideli kiekiai paprastai praeina be problemų, bet oficialiai gali būti stabdomi. Konservai, saldainiai, sausi produktai – beveik visada praeina be klausimų. Švieži maisto produktai – rizikingiau. Vienas klientas siuntė šaldytą žuvį, supakuotą su ledu. Žuvis atšilo pusiaukelėje, pradėjo dvokti – ir siunta, ir kaimyninės siuntos. Nerekomenduoju.

23. Ką daryti, jei nežinau, ar mano daiktą galima siųsti?

Paprasčiausias būdas – paskambinti vežėjui ir paklausti. Geras vežėjas žinos atsakymą arba sugebės patikrinti. Taip pat galima pasitikrinti Lietuvos muitinės svetainėje – ten yra informacija apie draudžiamus ir ribojamus daiktus. Bet realybėje dauguma žmonių to nedaro – jie tiesiog sudeda viską į dėžę ir tikisi geriausio. Kartais pasiseka, kartais ne. Geriausias patarimas: jei abejojate, klauskite. O jei siunčiate kažką neįprasto – pavyzdžiui, senovinį daiktą ar meno kūrinį – būtinai pasitarkite iš anksto.

24. Ar galiu siųsti elektroniką?

Taip, elektronika leidžiama. Telefonai, nešiojami kompiuteriai, planšetės – viskas galima. Bet reikia tinkamai supakuoti. Originali dėžė su apsauga – geriausias variantas. Jei originalios dėžės nėra, naudokite burbulinę plėvelę ir tvirtą dėžę. Taip pat svarbu žinoti, kad elektronika su ličio baterijomis turi tam tikrus apribojimus – didelės talpos baterijos gali būti draudžiamos krovinių skyriuje. Bet kasdienė elektronika – telefonai, nešiojami – paprastai praeina be problemų. Tik supakuokite gerai, nes elektronika jautri smūgiams.

Atsiėmimas – kaip gauti siuntą Lietuvoje

25. Kaip gavėjas Lietuvoje gauna siuntą?

Paprastai vežėjas paskambina gavėjui ir susitaria dėl atsiėmimo laiko bei vietos. Gali būti pristatymas į namus arba atsiėmimas iš tam tikro taško – sandėlio, parduotuvės, degalinės. Priklauso nuo vežėjo sistemos. Kai kurie veža tiesiai į namus, kiti turi centrinį tašką mieste, iš kurio gavėjas pats pasiima. Abu variantai tinka, bet svarbu, kad gavėjas žinotų, ko tikėtis. Yra buvę, kad siuntėjas nesakė gavėjui, jog reikės važiuoti į kitą miesto galą pasiimti siuntos – gavėjas pyko, siuntėjas stebėjosi.

26. Ką daryti, jei gavėjas negali atsiimti siuntos?

Galima paskirti kitą asmenį, kuris atsiims. Arba susitarti dėl kito laiko. Dauguma vežėjų lankstūs – jie supranta, kad žmonės dirba, turi reikalų. Bet svarbu pranešti iš anksto, o ne tą pačią dieną, kai siunta jau atvykusi. Jei niekas neatvyksta per sutartą laiką, siunta gali būti grąžinama atgal į sandėlį, o už pakartotinį pristatymą gali būti papildomas mokestis. Vienas atvejis: siunta atvyko penktadienį, gavėjas išvažiavo savaitgaliui į kaimą, telefoną paliko namie. Siunta grįžo į sandėlį, reikėjo derinti iš naujo. Nereikalingas stresas visiems.

Išvada

Siuntiniai į Lietuvą iš Londono – kasdienė paslauga, bet ji turi savo niuansų. Svarbiausia: tinkamai supakuokite, aiškiai užrašykite adresą, pasidomėkite, ką galima ir ko negalima siųsti. Ir bendraukite su vežėju – klauskite, tikrinkite, prašykite patvirtinimo. Dauguma problemų kyla ne dėl transporto, o dėl prastos komunikacijos. Jei pirmą kartą siunčiate – nebijokite klausti kvailų klausimų. Jų nėra. Geriau paklausti prieš nei po. Sėkmės su siuntomis.