Kaunas Londonas siuntos, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti siuntinį iš Kauno į Londoną, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Draugė paprašė pervežti vaistų ir drabužių sūnui, kuris ten studijuoja. Paštas atrodė per lėtas, o kurjerių kainos – kosminės. Tada atradau, kad yra įmonių, kurios veža siuntas maršrutu Kaunas Londonas kiekvieną dieną. Tai viską pakeitė. Dabar jau kelerius metus dirbu šioje srityje ir matau, kiek žmonių kasdien susiduria su tais pačiais klausimais. Kiek kainuoja? Kiek trunka? Kaip supakuoti? Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų pervežimą iš Kauno į Londoną, remdamasis savo patirtimi ir tūkstančiais išvežtų siuntinių.

Kainos – siuntos iš Kauno į Londoną kiekvieną dieną

1. Kiek kainuoja siuntos iš Kauno į Londoną?

Kaina priklauso nuo siuntos dydžio ir svorio. Maža siunta iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15-20 eurų. Didesnės siuntos iki 30 kg – jau 35-50 eurų. Bet čia standartiniai tarifai. Kartais, kai vežėjas turi laisvos vietos, gali sutarti pigiau. Pavyzdžiui, pernai vienas klientas atvežė didelę dėžę knygų – svėrė beveik 25 kg, bet kadangi tai buvo penktadienis ir mašina jau beveik pilna, sutarėm 30 eurų. Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono – prieš Kalėdas viskas brangiau, nes visi siunčia dovanas. Rekomenduoju visada klausti konkrečios kainos už konkrečią siuntą, nes bendri skaičiai ne visada atspindi realybę.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Taip, ir tai vienas nemaloniausių dalykų. Kai kurios įmonės prideda mokestį už siuntos paėmimą iš namų – paprastai 5-10 eurų. Dar gali būti mokestis už nestandartinę pakuotę arba už tai, kad siunta per sunki vienam žmogui. Man yra buvę, kad klientas užsakė pervežimą, o atvykus paaiškėjo, kad dėžė sveria ne 20, o 35 kg. Teko papildomai mokėti už svorio viršijimą. Dabar visada patariu klientams pasverti siuntą prieš užsakant. Taip pat kai kurie vežėjai ima mokestį už pristatymą Londono centre, kur parkavimas brangus. Geriausia viską išsiaiškinti iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

3. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas reguliariai?

Jei siunčiate dažnai – bent kartą per mėnesį – visada klauskite nuolaidos. Dauguma vežėjų turi lojalumo programas arba tiesiog sutinka mažesnę kainą pastoviems klientams. Aš pats turiu keletą šeimų, kurios siunčia kas dvi savaites – joms taikau 15-20 procentų nuolaidą. Dar vienas būdas sutaupyti – jungti siuntas. Jei žinote, kad kaimynas ar giminaitis taip pat kažką siunčia į Londoną, galite sudėti į vieną dėžę ir mokėti už vieną siuntą vietoj dviejų. Tai ypač apsimoka, kai siunčiami lengvi daiktai, užimantys daug vietos. Taip pat verta sekti akcijas – prieš didžiąsias šventes kai kurios įmonės siūlo specialius tarifus.

4. Kada mokėti – iš anksto ar pristačius?

Dauguma vežėjų dirba su išankstiniu apmokėjimu. Tai reiškia, kad sumokate, kai atiduodate siuntą arba užsakote pervežimą internetu. Bet yra ir tokių, kurie leidžia mokėti gavėjui – tai vadinama „mokėjimas pristatymo metu". Problema ta, kad gavėjas kartais pamiršta arba nėra namie, kai atveža siuntą. Tada vežėjas laukia, skambina, siunta guli sandėlyje. Asmeniškai rekomenduoju mokėti iš anksto – paprasčiau visiems. Be to, kai kurie vežėjai taiko mažesnę kainą, jei mokama pavedimu, o ne grynaisiais. Yra buvę atvejų, kai klientas žadėjo sumokėti gavėjas, o tas gavėjas sako „nieko nežinau". Tada prasideda nesusipratimai.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Trumpas atsakymas – taip. Ilgesnis – priklauso nuo situacijos. Jei vežate vieną mažą siuntą, derėtis nelabai yra kur. Bet jei siunčiate reguliariai, jei siunta didelė arba jei vežėjas turi tuščios vietos – visada galima bandyti. Aš pats esu sumažinęs kainą klientui, kuris atvežė siuntą į sandėlį pats, nes man nereikėjo važiuoti jo ieškoti po visą Kauną. Sutaupiau laiko ir degalų, tai dalį tos sumos atidaviau klientui. Svarbu ne prašyti, o tiesiog paklausti: „ar galima kažką padaryti su kaina?" Dažnai atsakymas būna teigiamas, ypač jei esate mandagus ir suprantate, kad vežėjas irgi turi savo sąnaudų.

Laikas – kiek trunka siuntos iš Kauno į Londoną

6. Per kiek laiko siunta pasiekia Londoną?

Įprastai 2-3 dienos. Tai reiškia, kad jei atiduodate siuntą pirmadienį, trečiadienį ar ketvirtadienį ji jau turėtų būti Londone. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje visko būna. Vieną kartą siunta užtruko 5 dienas, nes Lamanšo tunelyje buvo eilės dėl streiko. Kitą kartą – viskas atvyko per 36 valandas, nes vairuotojas važiavo be sustojimų. Priklauso nuo to, kada siunta surenkama, kada išvažiuoja mašina, koks eismas kelyje ir kiek siuntų reikia iškrauti pakeliui. Jei skubu, visada perspėju klientą, kad gali būti vėlavimo. Geriau nusiteikti 3 dienoms ir džiaugtis, kai atvyksta greičiau.

7. Ar galima siųsti skubią siuntą, kuri atvyktų kitą dieną?

Galima, bet tai kainuoja gerokai daugiau. Vadinamasis „express" pristatymas paprastai kainuoja dvigubai ar net trigubai brangiau už įprastą. Bet jei reikia – reikia. Man yra tekę vežti dokumentus, kuriuos žmogus turėjo pateikti teismui Londone kitą rytą. Išvažiavome 4 valandą ryto, atvykome apie 19 valandą vakaro. Klientas sumokėjo 120 eurų už vieną voką, bet svarbiausia – spėjo. Tokių skubių siuntų nedaug, bet pasitaiko. Svarbu suprasti, kad „express" reiškia, jog mašina važiuoja specialiai dėl jūsų siuntos arba bent jau ji kraunama pirmiausia ir iškraunama pirmiausia.

8. Kada geriausia atiduoti siuntą, kad ji greičiau pasiektų Londoną?

Jei vežėjas iš Kauno išvažiuoja vakare (o dažniausiai taip ir būna), geriausia siuntą atiduoti iki pietų. Tada ji spėja patekti į tą pačios dienos siuntą. Jei atvežate po pietų arba vakare, siunta gali patekti tik į kitos dienos reisą. Vienas klientas atvežė siuntą 22 valandą vakaro – mašina jau buvo pakrauta ir išvažiavusi. Teko laukti kitos dienos. Dabar jis visada atveža ryte. Taip pat svarbu atsižvelgti į savaitgalį – penktadienio vakarą atiduota siunta gali išvažiuoti tik sekmadienį ar net pirmadienį, priklausomai nuo vežėjo grafiko.

9. Kaip sekti, kur yra mano siunta?

Geriausi vežėjai siūlo realaus laiko sekimą – gaunate nuorodą arba SMS su informacija, kur mašina yra. Bet ne visi tai turi. Kai kurie tiesiog praneša, kai siunta išvežta ir kai pristatyta. Tarpinės informacijos nėra. Man asmeniškai patinka skambinti klientui, kai siunta pasiekia Londoną – tai užtrunka 30 sekundžių, bet žmogus ramus. Yra buvę, kad siunta buvo pristatyta, bet gavėjas nežinojo, nes vežėjas pamiršo pranešti. Tada savaitę skambinome ieškodami, kas atsitiko. Dabar visada prašau vežėjo patvirtinimo – nuotraukos arba parašo, kad siunta perduota.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. Dažniausia vėlavimo priežastis – kamščiai kelyje, muitinės patikra arba paprasčiausiai per daug siuntų tą dieną. Skambinkite vežėjui ir klauskite, kas vyksta. Jei vežėjas neatsako arba atsakinėja miglotai – tai jau blogas ženklas. Man yra tekę ieškoti siuntos, kuri „dingo" trims dienoms. Paaiškėjo, kad vairuotojas paliko ją kitame sandėlyje per klaidą. Radau, pristačiau, bet nervų kainavo. Dabar rekomenduoju rinktis vežėjus, kurie turi aiškią atsakomybės sistemą – jei siunta vėluoja daugiau nei sutartą laiką, kompensuoja dalį sumos.

Pakavimas – kaip teisingai supakuoti siuntą

11. Kokioje pakuotėje siųsti daiktus iš Kauno į Londoną?

Stiprioje kartoninėje dėžėje – tai pats patikimiausias variantas. Ne plastikiniuose maišuose, ne popierinėse pakuotėse. Dėžė turi būti tokia, kad atlaikytų kitų dėžių svorį, nes mašinoje siuntos kraunamos viena ant kitos. Man yra atvežę siuntą supakuotą į paprastą maišą – viduje buvo stiklainiai su uogiene. Suprantama, pusė sudužo. Dabar visada sakau: jei siunčiate trapų daiktą, dėkite į dėžę, aplink pridėkite putplasčio arba susuktų laikraščių, ir dar išorę apvyniokite lipnia juosta. Geriau per daug supakuoti, nei per mažai. Dėžės galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje arba paprašyti prekybos centre – jie dažnai atiduoda nemokamai.

12. Kaip siųsti trapius daiktus, kad nesudužtų?

Trapiems daiktams reikia dvigubos pakuotės. Pirmiausia kiekvieną daiktą atskirai suvyniokite į burbulinę plėvelę arba minkštą popierių. Tada sudėkite į vidinę dėžę, tarpus užpildykite putplasčiu arba susmulkintu kartonu. Tą vidinę dėžę dėkite į didesnę išorinę dėžę, ir vėl užpildykite tarpus. Skamba kaip daug darbo, bet kitaip rizikuojate. Vienas klientas siuntė porceliano servizą močiutei – supakavo gražiai, bet pamiršo pažymėti „trapu". Vairuotojas nežinojo, kad reikia atsargiau krauti. Laimei, niekas nesudužo, bet galėjo baigtis blogai. Dabar visada rašau ant dėžės didelėmis raidėmis „TRAPU" ir „NEVERSTI".

13. Ar galima siųsti maisto produktus į Londoną?

Tai sudėtingas klausimas. Techniškai galima, bet yra apribojimų. Po Brexit Jungtinė Karalystė sugriežtino taisykles dėl maisto importo. Negalima siųsti mėsos, pieno produktų (išskyrus kai kuriuos kietus sūrius), kiaušinių. Daržovės ir vaisiai – tik su fitosanitariniu sertifikatu, kurio gauti praktiškai neįmanoma asmeniui. Bet sausi produktai – saldainiai, sausainiai, riešutai, džiovinti grybai – paprastai praeina be problemų. Man yra tekę vežti šimtą stiklainių medaus – viskas gerai, nes medus laikomas nekenksmingu produktu. Svarbu tik gerai supakuoti, kad nesudaužytų stiklainių. Jei abejojate dėl konkretaus produkto, geriau pasitikrinkite UK muitinės tinklalapyje.

14. Ką daryti, jei siunta per didelė standartinei pakuotei?

Dideliems daiktams – baldams, dviračiams, dideliems elektros prietaisams – reikia specialaus pervežimo. Negalite tiesiog įdėti šaldytuvo į kartoninę dėžę ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Tokioms siuntoms reikia atskiro tarifo, kartais net atskiros mašinos. Man yra tekę vežti pianiną iš Kauno į Londoną – tai buvo atskira istorija su specialiu įpakavimu, keltuvu ir trimis vyrais. Kainavo 400 eurų, bet šeima sakė, kad verta, nes pianinas – šeimos relikvija. Jei turite didelį daiktą, skambinkite vežėjui iš anksto, nupasakokite matmenis ir svorį. Jie pasakys, ar gali priimti ir už kiek.

15. Kaip pažymėti siuntą, kad ji nepasimestų?

Kiekvienoje siuntoje turi būti aiškiai parašyta: gavėjo vardas, pavardė, adresas Londone, telefono numeris. Geriausia rašyti ne ranka, o atspausdinti – mažesnė tikimybė, kad kas nors neįskaitys. Aš visada klijuoju lipduką su informacija ant dviejų pusių dėžės – jei viena pusė nusisuka, kita matosi. Dar pridedu savo kontaktus, kad jei kas nors neaišku, vežėjas galėtų paskambinti man. Vieną kartą siunta pasimetė, nes gavėjo pavardė buvo parašyta su klaida – viena raidė skyrėsi. Paaiškėjo, kad toje pačioje gatvėje gyvena žmogus panašia pavarde. Dabar visada prašau klientų patikrinti duomenis du kartus.

Dokumentai – kas reikalinga siunčiant siuntas

16. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Londoną?

Taip, Jungtinė Karalystė jau nebe ES narė, tai reiškia, kad siuntos iš Lietuvos į UK praeina muitinę. Paprastoms asmeninėms siuntoms užpildoma supaprastinta deklaracija – CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Jei siuntos vertė iki 45 svarų, pakanka CN22. Jei daugiau – reikia CN23. Dauguma vežėjų padeda tai užpildyti arba patys užpildo, kai atiduodate siuntą. Bet būna, kad klientas atneša jau užklijuotą dėžę, ir tada tenka viską atidaryti, kad patikrintume turinį. Geriau ateiti su neužklijuota dėže, kad galėtume kartu viską sutvarkyti. Tai užtrunka 10 minučių, bet sutaupo valandas problemų vėliau.

17. Kokių dokumentų reikia siunčiant vertingus daiktus?

Jei siunčiate ką nors vertingo – elektroniką, papuošalus, brangius drabužius – reikia nurodyti tikrąją vertę deklaracijoje. Žinau, kad daugelis nori parašyti mažesnę sumą, kad išvengtų mokesčių, bet tai rizikinga. Jei siunta pasimes arba bus sugadinta, kompensacija bus tokia, kokia nurodyta deklaracijoje. Vienas klientas siuntė nešiojamą kompiuterį, parašė vertę 50 eurų, nors realiai jis kainavo 800. Siunta pasimetė, gavo 50 eurų kompensaciją. Ar verta taip rizikuoti? Be to, UK muitinė kartais patikrina siuntas atsitiktinai, ir jei randa neatitikimą, gali konfiskuoti daiktą arba pritaikyti baudą.

18. Kaip užtikrinti, kad siunta nebus sulaikyta muitinėje?

Pagrinde – teisingai užpildyti dokumentus. Nurodykite tikslų turinį, tikrąją vertę, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Jei siunčiate dovaną, parašykite „gift" deklaracijoje – tai gali padėti išvengti mokesčių, jei vertė neviršija 39 svarų. Bet net ir su visais dokumentais kartais siuntos sulaikomos – tai atsitiktinis patikrinimas. Paprastai tai užtrunka 1-2 dienas, kartais ilgiau. Man yra tekę laukti savaitę, kol iš muitinės išleido siuntą su rankų darbo žvakėmis. Kodėl sulaikė? Nežinau, galėjo atrodyti įtartinai. Svarbiausia – turėti kantrybės ir būti pasiekiamam telefonu, jei muitinė norėtų ko nors paklausti.

19. Ar reikia mokėti muito mokesčius gavėjui Londone?

Jei siuntos vertė viršija 135 svarus, gavėjui gali tekti mokėti importo mokestį – paprastai 20 procentų PVM. Tai nustato UK muitinė, ne vežėjas. Kartais šį mokestį sumoka siuntėjas iš anksto, kartais – gavėjas pristatymo metu. Priklauso nuo to, kaip sutariate su vežėju. Mano patarimas: jei siunčiate brangų daiktą, perspėkite gavėją, kad gali tekti mokėti. Kitaip žmogus nustemba, kai kurjeris paprašo papildomai 30 svarų. Yra buvę, kad gavėjas atsisakė priimti siuntą, nes nenorėjo mokėti. Tada siunta grįžo atgal – dvigubos išlaidos visiems.

20. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Nedelsiant susisiekti su vežėju ir pranešti. Jei siunta dar neišvažiavusi iš Kauno, dokumentus galima pataisyti. Jei jau pakeliui – sudėtingiau, bet įmanoma. Jei jau muitinėje – gali tekti pateikti papildomus dokumentus arba laukti, kol muitinė pati išsiaiškins. Man yra tekę taisyti deklaraciją, kai klientas parašė neteisingą gavėjo adresą – vietoj „Street" parašė „Road". Skamba kaip smulkmena, bet Londone tai gali būti visai kita gatvė. Laimei, pastebėjau prieš išvažiuojant, pataisėme. Dabar visada prašau klientų parodyti man užpildytą deklaraciją prieš klijuojant.

Pristatymas – kaip siunta pasiekia gavėją Londone

21. Kaip pristatomos siuntos Londone?

Dauguma vežėjų siuntas pristato tiesiai į namus arba biurą. Vairuotojas paskambina gavėjui, susitaria dėl laiko, atveža. Bet Londone tai ne visada paprasta – kamščiai, mokamos zonos, sudėtingas parkavimas. Kartais gavėjas turi nusileisti prie durų ir pasiimti siuntą, nes vairuotojas negali palikti mašinos. Yra buvę, kad gavėjas gyveno 5-ame aukšte be lifto, o siunta svėrė 30 kg. Vairuotojas neprivalo nešti į viršų, bet dažniausiai padeda – tai jau žmogiškumas. Rekomenduoju visada būti pasiekiamam telefonu, kai žinote, kad siunta turi atvykti tą dieną.

22. Ar galima siuntą atsiimti patiems iš sandėlio?

Taip, dauguma vežėjų turi sandėlius Londone, iš kurių galima atsiimti siuntą patiems. Tai kartais patogiau, ypač jei gyvenate toli nuo centro arba jei dirbate neįprastu grafiku. Sandėliai paprastai dirba iki 18-19 valandos, kai kurie – ir šeštadieniais. Bet reikia atsižvelgti, kad Londonas didelis – jei gyvenate Šiaurės Londone, o sandėlis Pietuose, gali tekti važiuoti valandą ar ilgiau. Mano klientai dažniausia renkasi pristatymą į namus, bet yra ir tokių, kurie mieliau atvažiuoja patys. Ypač jei siunta vertinga – saugiau pasiimti pačiam nei tikėtis, kad kurjeris paliks prie durų.

23. Ką daryti, jei gavėjas nėra namie pristatymo metu?

Geriausia iš anksto susitarti su gavėju dėl patogaus laiko. Bet gyvenime būna visko – gavėjas užtruko darbe, pamiršo, susirgo. Tada vežėjas paprastai bando pristatyti kitą dieną arba palieka siuntą pas kaimyną (jei sutinka). Kai kurie vežėjai palieka pranešimą su instrukcijomis, kaip susitarti dėl pakartotinio pristatymo. Blogiausiu atveju siunta grįžta į sandėlį, ir gavėjas turi atvykti pats. Man yra tekę tris kartus vežti tą pačią siuntą, nes gavėjas vis nesulaukdavo – dirbo pamainomis. Galiausiai sutarėm, kad paliksiu pas jo draugę už kampo. Ne standartinis sprendimas, bet veikė.

24. Ar galima siųsti siuntą į darbovietę Londone?

Taip, ir tai dažnai net patogiau nei siųsti į namus. Biuruose paprastai yra registratūra arba administratorius, kuris priima siuntas. Gavėjas neturi būti vietoje – užtenka nurodyti įmonės pavadinimą ir adresą. Bet reikia įsitikinti, kad įmonė leidžia priimti asmenines siuntas. Kai kurios kompanijos turi griežtas taisykles – tik darbo reikalais. Mano klientė siunčia savo vyrui siuntinius tiesiai į biurą – jis dirba Canary Wharfe, ir ten visada kas nors yra, kas gali priimti. Patogu ir paprasta. Tik nepamirškite nurodyti gavėjo pavardės, kad administratorius žinotų, kam atiduoti.

25. Ką daryti, jei siunta pristatyta sugadinta?

Pirmiausia – nufotografuoti žalą. Kuo daugiau nuotraukų, tuo geriau. Tada susisiekti su vežėju ir pateikti pretenziją. Geras vežėjas turės draudimą ir kompensuos nuostolius. Bet čia ir yra problema – ne visi vežėjai turi draudimą, o tie, kurie turi, kartais bando išsisukinėti. Man yra tekę ginčytis dėl sudužusio veidrodžio – vežėjas sakė, kad blogai supakavau, aš sakiau, kad jis blogai krovė. Galiausiai kompensavo pusę vertės. Dabar visada fotografuoju siuntą prieš išveždamas – jei kils ginčų, turėsiu įrodymą, kad išvažiavo sveika. Taip pat rekomenduoju visada siųsti vertingus daiktus su draudimu – tai kelia eurais daugiau, bet ramybė brangesnė.

Išvada

Siuntos iš Kauno į Londoną – kasdienybė tūkstančiams žmonių. Tiek daug lietuvių gyvena ir dirba Londone, kad šis maršrutas tapo vienu populiariausių. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, teisingai supakuoti siuntą ir užpildyti dokumentus. Klaidų pasitaiko, vėlavimų būna, bet dažniausiai viskas baigiasi gerai. Jei turite klausimų, visada klauskite vežėjo tiesiogiai – geriau paklausti per daug, nei per mažai. Sėkmės siunčiant.