Automobilio pervežimas iš Velso kainos geros kasdien

Kai reikia atsivežti automobilį iš Velso, pirmas klausimas visada būna apie kainą. Ir tai suprantama – niekas nenori permokėti. Bet kaina priklauso nuo daugybės dalykų, kurių iš pirmo žvilgsnio nematyti. Šiame tekste papasakosiu, kaip realiai formuojasi pervežimo kainos, ką į jas įeina ir ko galima tikėtis. Visa informacija paremta kasdieniu darbu su maršrutu Velsas–Lietuva, o ne teoriniais skaičiavimais iš interneto. Taigi pradėkime.

Kainodara – automobilio pervežimas iš Velso geros kainos

1. Nuo ko priklauso automobilio pervežimo kaina iš Velso?

Pagrindiniai faktoriai – atstumas, automobilio dydis, būklė ir sezoniškumas. Atstumas nuo Cardiff iki Vilniaus – apie 2000 kilometrų. Tai bazė. Tada pridedama už automobilio tipą – lengvasis, visureigis, furgonas. Nevažiuojanti mašina kainuoja brangiau, nes reikia papildomos įrangos. Sezoniškumas irgi svarbu – vasarą kainos aukštesnės, žemesnės – lapkritį ar sausį. Dar vienas faktorius – ar mašina vienintelė ant autovežio, ar vežama kartu su kitomis. Jei vežėjas gali sujungti kelis užsakymus – kaina kiekvienam klientui mažėja. Pavyzdžiui, pernai rugsėjį vežėme tris mašinas iš skirtingų Velso miestų vienu autovežiu – kiekvienas klientas sutaupė apie 100 eurų, palyginti su individualiu pervežimu.

2. Kokia vidutinė kaina už lengvojo automobilio pervežimą?

Vidutiniškai – 500-700 eurų už standartinį lengvąjį automobilį. Tai apima pakrovimą Velso pusėje, transportavimą ir iškrovimą Lietuvoje. Bet „vidutiniškai" – tai labai sąlyginis skaičius. Mažas Toyota Yaris iš Swansea į Kauną gali kainuoti 480 eurų. Tuo tarpu tas pats maršrutas su didesniu Audi A6 – jau 620. Dar priklauso nuo to, kur tiksliai Velso – Cardiff ir Swansea yra pagrindiniai miestai, tai pigiau. Bet jei mašina stovi kažkur mažame miestelyje Šiaurės Velse – Snowdonia regione – tai papildomi 50-80 kilometrų nuo pagrindinio maršruto, ir kaina atitinkamai didėja. Klientai kartais nustemba, kad atstumas nuo mašinos iki pagrindinės autostrados gali kainuoti tiek pat, kiek visas likęs maršrutas.

3. Kodėl vasarą kainos aukštesnės?

Paprasta ekonomika – paklausa didesnė. Vasarą žmonės daugiau perka automobilius aukcionuose, daugiau emigrantų grįžta atostogoms ir nori atsivežti savo mašinas. Be to, vežėjai turi daugiau užsakymų, todėl gali rinktis pelningesnius. Liepa-rugpjūtis – pats pikas. Tuo metu kainos gali būti 15-25 procentų aukštesnės nei žiemą. Bet yra ir kita pusė – vasarą oras geresnis, keliai sausesni, mažiau vėlavimų dėl sniego ar ledo. Žiemą pigiau, bet rizika didesnė – ypač sausio-vasario mėnesiais, kai Vokietijoje ir Lenkijoje būna stiprių šalčių. Pats mačiau situaciją, kai autovežius įstrigo sniege netoli Berlyno ir vėlavo tris dienas. Tai kainavo papildomus pinigus vežėjui ir nervus klientui.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada verta. Jei vežėjas siūlo kainą, kuri jau yra rinkos vidurkis – mažai tikėtina, kad nuleis dar 50 eurų. Bet jei kaina akivaizdžiai aukštesnė nei rinkos – verta paklausti, kodėl. Kartais yra priežastis – sudėtingas maršrutas, specifinis automobilis, skubus užsakymas. Kartais tiesiog antkainis. Geriausias būdas derėtis – turėti alternatyvą. „Kitas vežėjas siūlo už 550, jūs – už 650, gal galite priartėti prie 600?" Tai veikia geriau nei tiesiog „ar galite pigiau?". Bet nepamirškite – per maža kaina irgi įtartina. Jei visi vežėjai siūlo 600-700, o vienas – 350, tai kažkas negerai. Arba draudimas prastas, arba mašina bus vežama mėnesį, arba dar kas nors.

5. Ką daryti, jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa?

Įtarti. Rimtai. Rinkoje yra vežėjų, kurie siūlo labai mažas kainas, o paskui – papildomi mokesčiai už viską: už pakrovimą, už iškrovimą, už draudimą, už laukimą. Galų gale suma būna didesnė nei pas „brangesnį" vežėją, kuris iš karto pateikia galutinę kainą. Kitas variantas – vežėjas neturi tinkamo draudimo ir taupo saugumo sąskaita. Trečias – vežėjas tiesiog naujas rinkoje ir bando pritraukti klientus žemomis kainomis, bet neturi patirties. Pats mačiau atvejį, kai klientas pasirinko pigiausią variantą – 350 eurų už pervežimą iš Newport į Vilnių. Mašina atvyko po trijų savaičių (vietoj penkių dienų) su papildomu įbrėžimu, o vežėjas dingo ir neatsakė į skambučius. Pigiau ne visada geriau.

Maršrutai – kasdieninis gabenimas iš Velso

6. Kokie pagrindiniai maršrutai iš Velso į Lietuvą?

Du pagrindiniai. Pirmas – per Angliją, Lamanšo tunelį arba keltą, Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Tai greičiausias ir populiariausias maršrutas. Antras – ilgesnis, per Škotiją, keltą į Skandinaviją, tada per Švediją, keltą į Lenkiją arba tiesiog per Daniją ir Vokietiją. Antras maršrutas naudojamas rečiau, bet kartais – kai pirmas uždarytas dėl kokios nors priežasties arba kai vežėjas turi užsakymų Skandinavijoje. Atstumas pirmu maršrutu – apie 1800-2000 km. Antru – 2200-2500 km. Laiko skirtumas – viena, dvi dienos. Kainos skirtumas – 50-100 eurų. Dauguma vežėjų renkasi pirmą maršrutą dėl paprastumo ir greičio.

7. Ar kasdieniniai reisai iš Velso iš tiesų vyksta kasdien?

Ne visai. „Kasdieninis" – tai labiau marketingo terminas. Realiai – vežėjai turi reguliarius reisus, bet ne kiekvieną dieną. Dažniausiai – 2-3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, pirmadienį-ketvirtadienį, trečiadienį-šeštadienį. Tai priklauso nuo vežėjo ir sezono. Vasarą reisai dažnesni – gali būti ir kasdien. Žiemą – rečiau. Bet tai nereiškia, kad jei paskambinsite antradienį, mašina bus pakrauta tik kitą savaitę. Vežėjai dažnai turi partnerius arba subrangovus, kurie gali paimti mašiną kitu laiku. Svarbu – užsakyti iš anksto, kad būtų laiko surasti optimalų variantą. Skubūs užsakymai visada įmanomi, bet kaina didesnė.

8. Kokie Velso miestai patogiausi pakrovimui?

Cardiff – pats patogiausias. Didžiausias miestas, geri keliai, daug aukcionų ir saugojimo aikštelių. Swansea – antras pagal patogumą. Newport – trečias. Šiaurės Velse – Wrexham ir Bangor, bet ten mažiau vežėjų važiuoja reguliariai. Jei mašina yra mažame miestelyje – pavyzdžiui, Aberystwyth ar Llandudno – gali tekti papildomai mokėti už nuvažiavimą iki jos arba susitarti, kad pardavėjas atvežtų mašiną į artimiausią didesnį miestą. Tai dažnai pigiau nei vežėjo papildomas važiavimas. Pats mačiau situaciją, kai klientas pirko mašiną kaime netoli Brecon – pardavėjas sutiko atvežti ją iki Cardiff už 50 svarų, o vežėjo papildomas važiavimas būtų kainavęs 120.

9. Kiek laiko mašina praleidžia kelyje?

Gryno važiavimo – apie 24-30 valandų. Bet tai tik teorija. Realiai – vairuotojas turi laikytis ES vairavimo ir poilsio taisyklių: maksimaliai 9 valandos vairavimo per dieną (du kartus per savaitę galima iki 10), poilsis kas 4,5 valandos, privaloma 11 valandų pertrauka. Taigi viena diena – apie 700-800 km. Visas maršrutas – 3-4 dienos gryno važiavimo. Pridėkime pakrovimą, dokumentų tvarkymą, galimą laukimą prie sienos – gauname 4-6 dienas nuo pakrovimo iki pristatymo. Žiemą gali būti ilgiau dėl prastų kelių sąlygų. Vasarą – kartais greičiau, bet kamščiai Vokietijoje gali pridėti kelias valandas.

10. Ar autovežis sustoja kituose miestuose pakeliui?

Dažniausiai taip. Autovežis retai veža tik vieną mašiną – ekonomiškai neapsimoka. Todėl vežėjas planuoja maršrutą taip, kad pakrautų ir iškrautų kelias mašinas skirtinguose miestuose. Pavyzdžiui – paima vieną Cardiff, kitą Birmingham, trečią Hamburg, o paskui veža visas tris į Lietuvą. Tai reiškia, kad jūsų mašina gali praleisti papildomą dieną kelyje, kol vežėjas tvarkosi su kitais užsakymais. Bet tai normalu ir įeina į kainą. Jei norite, kad mašina būtų vežama tiesiai, be sustojimų – galima, bet kaina bus 30-50 procentų didesnė. Dauguma klientų renkasi pigesnį variantą su sustojimais, nes papildoma diena ar dvi nėra kritinės.

Draudimas – saugumas kasdieniniame pervežime

11. Koks draudimas taikomas pervežimo metu?

Standartiškai – CMR draudimas. Tai tarptautinis krovinio draudimas, kuris privalomas visiems vežėjams, vykdantiems tarptautinius pervežimus. Jis apima žalą, atsiradusią transportavimo metu – avariją, gaisrą, vagystę. Bet suma ribota – dažniausiai 10-20 tūkstančių eurų vienai mašinai. Jei vežate naują BMW už 50 tūkstančių – CMR draudimo neužtenka. Tada reikia papildomo draudimo. Jis kainuoja papildomai – 50-200 eurų, priklausomai nuo mašinos vertės. Svarbu – CMR draudimas neapima vidinių mašinos pažeidimų, tik išorinius. Jei mašinoje buvo paslėptas defektas, kuris atsiskleidė pervežimo metu – draudimas nekompensuos. Todėl prieš vežimą visada rekomenduoju pilną techninę apžiūrą.

12. Kaip patikrinti, ar vežėjo draudimas galioja?

Paprasčiausias būdas – paprašyti draudimo poliso kopijos. Patikimas vežėjas pateiks ją per kelias minutes el. paštu. Polise turi būti nurodyta: draudimo bendrovė, galiojimo data, suma, teritorija (turi apimti ES). Jei vežėjas atsisako pateikti polisą arba sako „draudimas yra, nesijaudinkite" – tai raudona vėliava. Dar galima patikrinti tiesiogiai pas draudimo bendrovę – paskambinti ar parašyti el. laišką su poliso numeriu. Tai užtrunka 5-10 minučių. Pats mačiau atvejį, kai vežėjas parodė polisą, kurio galiojimas baigėsi prieš dvi savaites. Klientas pastebėjo ir paprašė atnaujinto. Vežėjas atnaujino per dieną – tai reiškė, kad jis tiesiog pamiršo, o ne kad apgavo. Bet geriau patikrinti.

13. Ką daryti, jei vežėjas neturi draudimo?

Nenaudoti jo paslaugų. Rimtai. Be draudimo vežėjas pažeidžia įstatymą, ir bet kokia žala pervežimo metu bus jūsų problema. Galite bandyti bylinėtis teisme, bet jei vežėjas neturi draudimo – greičiausiai neturi ir pinigų kompensacijai. Yra buvę atvejų, kai klientai naudojosi pigiais vežėjais be draudimo, mašinos buvo apgadintos, o vežėjas tiesiog dingo. Jokio adreso, jokio telefono, jokio atsakymo. Todėl – draudimas yra ne privalumas, o būtinybė. Jei vežėjas sako, kad draudimas per brangus arba kad „niekada nebuvo problemų" – tai ne argumentas. Viena problema gali kainuoti tūkstančius, ir tada jau bus per vėlu gailėtis.

14. Ar draudimas apima vagystę pervežimo metu?

CMR draudimas paprastai apima vagystę, bet su išlygomis. Pirma – vagystė turi būti įvykusi transportavimo metu, o ne stovėjimo aikštelėje. Antra – vežėjas turi įrodyti, kad imtasi priemonių vagystei išvengti – užrakintos durys, saugoma aikštelė, signalizacija. Jei vairuotojas paliko autovežį neužrakintą neapšviestoje aikštelėje – draudimas gali atsisakyti kompensuoti. Trečia – vagystė turi būti užregistruota policijoje. Be policijos protokolo draudimas negalios. Pats mačiau vieną atvejį, kai nuo autovežio buvo pavogti ratų gaubtai – smulkmena, bet nemalonu. Draudimas kompensavo, nes viskas buvo tinkamai užregistruota. Bet procesas užtruko du mėnesius.

15. Kokia atsakomybė tenka vežėjui, jei mašina dingsta?

Pilna. Jei vežėjas praranda mašiną – dėl vagystės, avarijos ar bet kokios kitos priežasties – jis atsako visą vertę. Bet tik tuo atveju, jei turi tinkamą draudimą. Be draudimo – teoriškai atsako, bet praktiškai gali neturėti iš ko mokėti. Todėl vėl – draudimas. Svarbu žinoti, kad CMR draudimo suma yra ribota. Jei mašina vertingesnė nei draudimo suma – skirtumą teks išsireikalauti tiesiogiai iš vežėjo. Tai gali užtrukti ir ne visada pavyksta. Rekomenduoja prieš vežimą suderinti su vežėju, ar draudimo suma atitinka jūsų mašinos vertę. Jei ne – prašyti papildomo draudimo arba ieškoti kito vežėjo.

Sezoniškumas – kainų svyravimai kasdien

16. Kada pigiausia vežti automobilį iš Velso?

Lapkritis-sausis. Tai mažiausios paklausos mėnesiai. Žmonės neperka tiek automobilių prieš Kalėdas, emigrantai jau grįžę arba dar neplanuoja grįžti. Vežėjai turi mažiau užsakymų ir nori užpildyti autovežius – todėl kainos mažesnės. Bet yra niuansas – gruodžio viduryje daug vežėjų pradeda atostogauti ir dirba minimaliai iki sausio vidurio. Taigi nors kaina maža, gali tekti ilgiau laukti. Vasaris-kovas – kainos pradeda kilti, bet dar ne piko. Balandis-gegužė – jau brangiau. Birželis-rugpjūtis – pats pikas, kainos aukščiausios. Rugsėjis-spalis – kainos pradeda kristi. Taigi jei galite planuoti – spalio pabaiga arba lapkritis yra optimaliausias laikas.

17. Ar šventinės dienos turi įtakos kainoms?

Taip, ir gana ženkliai. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – vežėjai dažnai nedirba arba dirba su minimaliu grafiku. Jei reikia pervežimo per šventes – kaina gali būti 30-50 procentų didesnė. Be to, ne visi vežėjai sutinka dirbti per šventes, todėl pasirinkimas mažesnis. Yra buvę, kad klientas pirko mašiną gruodžio 20 dieną ir norėjo ją atsivežti iki Kalėdų – neįmanoma. Visi vežėjai buvo užimti arba atostogavo. Mašina atvyko tik sausio 5 dieną. Klientas nusivylė, bet tai buvo realybė. Todėl jei perkate mašiką prieš šventes – nusiteikite, kad pervežimas gali užtrukti ilgiau nei įprastai.

18. Kaip oras veikia pervežimo kainas ir terminus?

Žiemą – stipriai. Sniegas Vokietijoje ir Lenkijoje gali sustabdyti autovežį kelioms dienoms. Ledas ant kelių reiškia lėtesnį važiavimą ir didesnę riziką. Kai kurie vežėjai žiemą paprasčiausiai nevažiuoja tam tikrais maršrutais – ypač per kalnų perėjas. Tai reiškia ilgesnį kelią ir didesnes kuro sąnaudas. Vasarą problemų mažiau, bet būna kitų – perkaitę varikliai, padangų sprogimai dėl karščio. Rudenį – stiprus vėjas, ypač keltuose. Pernai spalį vienas keltas iš Doverio buvo atšauktas dėl audros – visi autovežiai turėjo laukti 18 valandų. Tai atsiliepė terminams ir kainoms. Gamta yra faktorius, kurio nekontroliuoja niekas.

19. Ar yra skirtumas tarp darbo dienos ir savaitgalio pervežimo?

Taip. Savaitgaliais dauguma vežėjų nedirba arba dirba ribotai. Tai reiškia, kad jei mašina turi būti pakrauta penktadienį – ji gali stovėti iki pirmadienio. Ypač tai aktualu aukcionuose – dauguma aukcionų baigiasi penktadienį, o vežėjai gali paimti mašiną tik pirmadienį. Tai trijų dienų prastovos. Kainos savaitgaliais irgi gali būti aukštesnės, nes ne visi vairuotojai nori dirbti savaitgaliais. Bet yra ir išimčių – kai kurie vežėjai specializuojasi savaitgaliniuose pervežimuose ir siūlo geras kainas, nes mažiau konkurencijos. Pats rekomenduoju planuoti pakrovimą darbo dienomis – pirmadienį-ketvirtadienį. Tai pigiau ir patikimiau.

20. Kaip degalų kainos veikia pervežimo kainas?

Tiesiogiai. Kuras sudaro 30-40 procentų vežėjo išlaidų. Jei dyzelinas brangsta 10 procentų – pervežimo kaina pakyla 3-4 procentais. Bet tai nevyksta iš karto – vežėjai turi sutartis su degalinėmis ir kainas koreguoja kas mėnesį ar ketvirtį. Staigūs kainų šuoliai – kaip buvo 2022 metais – veikia greičiau. Tuo metu kainos kilo kiekvieną savaitę. Dabar situacija stabilesnė, bet visada reikia turėti omenyje, kad kuro kaina yra kintamasis. Kai kurie vežėjai siūlo fiksuotas kainas, kurios negalios, jei kuras pabrangs daugiau nei X procentų. Tai sąžininga, bet reikia atidžiai skaityti sutartį.

Dokumentai – pervežimo formalumai kasdien

21. Kokių dokumentų reikia, kad pradėti pervežimą?

Minimaliai – pirkimo dokumentas (sąskaita, aukciono patvirtinimas) ir asmens tapatybės dokumentas. Jei mašina jau registruota tavo vardu – dar registracijos liudijimas. Bet tai tik pradžia. Vežėjas gali paprašyti papildomų dokumentų – įgaliojimo, jei mašiną parduoda ne savininkas; techninės apžiūros pažymos, jei mašina turi būti užvesta pakrovimui; draudimo poliso, jei mašina bus važiuojama keliuose (pvz., nuo aukciono iki saugojimo aikštelės). Svarbu – visi dokumentai turi būti originalūs arba tinkamai patvirtintos kopijos. Elektroniniai dokumentai dažniausiai priimami, bet ne visada. Geriausia – turėti tiek elektroninę, tiek popierinę versiją.

22. Ar reikia išregistruoti mašiną JK prieš vežimą?

Ne. Mašina lieka registruota JK iki tol, kol ji bus užregistruota Lietuvoje. Tai nėra privaloma išregistruoti prieš vežimą. Bet yra rekomenduojama pranešti DVLA (Driver and Vehicle Licensing Agency), kad mašina parduota arba išvežama iš šalies. Tai galima padaryti internetu – užtrunka 5 minutes. Kodėl svarbu? Pirma – kad nebūtų mokamas kelių mokestis (Road Tax) už mašiną, kurios nėra šalyje. Antra – kad nebūtų baudų už pažeidimus, kuriuos galėtų padaryti naujas savininkas. Trečia – kad draudimas automatiškai nutrūktų ir nereikėtų mokėti už nenaudojamą polisą. Paprasta procedūra, bet daugelis pamiršta.

23. Ką daryti su JK draudimu pervežimo metu?

Jei mašina vežama autovežiu – JK draudimas negalioja, nes mašina nevažiuoja keliais. Bet jei mašina turi būti užvesta ir nuvairuota iki pakrovimo vietos – draudimas reikalingas. Yra du variantai. Pirma – palikti esamą draudimą iki pakrovimo dienos. Antra – užsisakyti trumpalaikį draudimą (short-term insurance) tik tam laikotarpiui. Po pakrovimo – draudimą galima atšaukti ir susigrąžinti nepanaudotą dalį. Svarbu – jei mašina registruota JK, draudimas turi būti galiojantis, net jei mašina stovi. Nebraukta draudimo reiškia baudą iš DVLA. Todėl – pirmiausia pakrovimas, paskui draudimo atšaukimas. Ne atvirkščiai.

24. Kokie dokumentai reikalingi Lietuvoje registruojant mašiną?

Pagrindiniai: pirkimo dokumentas iš Velso, registracijos liudijimas (V5C arba jo ekvivalentas), techninė apžiūra (atlikta Lietuvoje), draudimas (lietuviškas), asmens dokumentas ir deklaracija apie mašinos atvežimą. Dar gali reikėti muito deklaracijos, jei mašina importuota iš ne ES šalies (bet tai retai, nes Velsas buvo ES dalis iki Brexit). „Regitroje" gali paprašyti ir papildomų dokumentų – pavyzdžiui, išversto pirkimo dokumento, jei jis anglų kalba. Vertimas turi būti notariškai patvirtintas. Visa procedūra užtrunka 1-2 dienas, jei dokumentai tvarkingi. Jei kažko trūksta – gali užtrukti savaitę ar ilgiau. Todėl rekomenduoju prieš vežimą pasikonsultuoti su „Regitra" dėl reikiamų dokumentų.

25. Ką daryti, jei dokumentai prarasti pervežimo metu?

Tai retai, bet pasitaiko. Jei vežėjas prarado dokumentus – jis atsako už tai. Reikalaukite, kad vežėjas padėtų atkurti dokumentus – kreiptųsi į aukcioną ar pardavėją dąl kopijų. Jei tai neįmanoma – kreipkitės į DVLA dąl V5C dublikato. Tai kainuoja apie 25 svarus ir užtrunka 2-4 savaites. Kol dokumentai atkuriami – mašinos Lietuvoje registruoti negalima. Bet tai ne tragedija – mašina gali stovėti, kol dokumentai atvyksta. Svarbiausia – turėti bent elektroninę kopiją ar nuotrauką. Dauguma vežėjų dabar skenuoja visus dokumentus prieš vežimą, tai net ir praradus originalus – kopijos lieka. Rekomenduoju patiems pasidaryti nuotraukas visų dokumentų prieš perduodant vežėjui.

Išvada

Automobilio pervežimas iš Velso – tai ne tik kaina, bet ir daugybė niuansų, kuriuos reikia suprasti. Kainos priklauso nuo sezono, maršruto, automobilio tipo ir vežėjo patikimumo. Svarbiausia – neskubėti, palyginti pasiūlymus, patikrinti draudimą ir sutvarkyti dokumentus. Geros kainos egzistuoja, bet jos retai būna pačios mažiausios. Už kokybę ir patikimumą verta mokėti šiek tiek daugiau.